- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-17
- Bylos Nr.
- Ik-148-406/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-13-3-04692-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Čekanauskas, Natalja Zelionkienė, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- M., M. A. L.
- Advokatai
- Vytautas Tučkus
- Kategorijos
- 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko ( kolegijos pirmininkas ir pranešėjas ), Nataljos Zelionkienės ir Astos Urbonienės,
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Danutei Štreimikienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. A. L. dėl termino atnaujinimo, sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja patikslintu skundu (III t., b.l. 24) prašo:
1. Pripažinti, kad nuo 2003 m. naudojasi 0.6200 ha Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1031 patvirtintame Alytaus apskrities Alytaus rajono Simno seniūnijos Žuvinto kadastro vietovėje nustatytų laisvos valstybinės žemės (253.31 ha) žiniaraštyje ir Alytaus apskrities Alytaus rajono Simno seniūnijos Žuvinto kadastro vietovės 3378 2011 m. laisvos valstybinės žemės plane M 1:10000 nurodomu valstybinės žemės sklypu Nr. 61 (žemėtvarkos projekte sklypu Nr. 516-2), esančiu (duomenys neskelbtini) ., valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu;
2. Atnaujinti praleistą 1 mėnesio terminą skundo prašymui paduoti naikinti Alytaus rajono Žuvinto kadastro vietovės 2011 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto I, VIII, IX, X eilių susirinkimo 2011 m. rugsėjo 23 d. protokolo Nr. 2 PRT-59 nutarimą dalyje dėl M. A. L. LVŽ (laisvos valstybinės žemės) 0.62 ha žemės sklypo Nr. 61 žemėtvarkos projekto 5 bloko sklype Nr. 516-2 suprojektavimo, sklypo išdėstymo, jo ribų ir ploto suderinimo ir sklypo parinkimo;
3. Atnaujinti praleistą 1 mėnesio terminą skundo prašymui dėl Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojos 2011 m. liepos 22 d. įsakymo pakeitimo paduoti.
4. Panaikinti dalyje:
4.1 Alytaus rajono Žuvinto kadastro vietovės 2011 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto I, VIII, IX, X eilių susirinkimo 2011 m. rugsėjo 23 d. protokolo Nr. 2 PRT-59 nutarimą dalyje dėl M. A. L. LVŽ (laisvos valstybinės žemės) 0.62 ha žemės sklypo Nr. 61 žemėtvarkos projekto 5 bloko sklype Nr. 516-2 suprojektavimo, sklypo išdėstymo, jo ribų ir ploto suderinimo ir sklypo parinkimo;
4.2 Žuvinto kadastro vietovės 2011 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto I, VIII, IX, X eilių ir valstybinės žemės nuomos žemės sklypų pasirinkimo protokolo, įvykusio 2011 m. rugsėjo 21 d. 10 - 13 val. 2011 m. rugsėjo 23 d. protokolo Nr. 2 PRT-59 priedo 13 punktą dalyje dėl
2
M. A. L. 0.62 ha žemės sklypo Nr. 61 pasirinkimo ir žemėtvarkos projekto 5-ame bloke žemės sklypo Nr. 516-2 jai suprojektavimo;
4.3 Alytaus apskrities Alytaus rajono Simno seniūnijos Žuvinto kadastro vietovės teritorijoje 2011 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su IX eilės pretendentais gauti žemės 2011 m. rugsėjo 21 d. žiniaraščio (5 priedas) 1 punktą dalyje dėl M. A. L. 5-ame bloke pasirinkto neatlygintinai nuosavybės 0.62 ha žemės sklypo, žemėtvarkos projekto plane sklypo Nr. 516-2 išdėstymo, ribų ir ploto suderinamumo.
5. Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pakeisti Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjos pavaduotojos 2011 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1215 „Dėl piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, įsigyti nuosavybėn neatlygintinai žemę, mišką ir vandens telkinius, pirkti ir nuomoti žemę bei valstybinės žemės sklypų suformavimo Žuvinto kadastrinėje vietovėje, sąrašų tvirtinimo“ ir A. B. iš 13-tos pretendentų eiliškumo grupės perkelti į 12-ą eiliškumo grupę pretendentų, kuriems parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektams, ne mažiau kaip metus naudojantiems šiuos žemės sklypus.
Šalies argumentai
Pareiškėja ir jų atstovas nurodė, kad nuo 2003 m. iki šiol žemės ūkio veiklai naudoja (duomenys neskelbtini) esantį 0.50 ha (šiuo metu jo plotas 0.62 ha) valstybinės žemės sklypą, laisvos valstybinės žemės plane pažymėtą Nr. 61, kuris besiriboja su jai nuosavybės teise priklausančiu 3.99 ha žemės sklypu, jį dirba, teikia naudojamos žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaracijas, paraiškas tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti. Nurodo, kad Alytaus žemėtvarkos skyriui yra pateikusi tris prašymus naudojamai žemei pirkti: 2006 m. spalio 19 d., 2011 m. liepos 11 d. ir 2011 m. liepos 25 d. taip pat dokumentus, patvirtinančius, jog ji atitinka visus teisės aktuose numatytus kriterijus, suteikiančius jai teisę valstybinę žemę pirkti. 2011 m. rugsėjo 20 d. ji kreipėsi į Alytaus žemėtvarkos skyrių, prašydama nurodyti, ar jos pateikti dokumentai yra pakankami. Atsakyti į šį raštą buvo vilkinama, tik 2011 m. lapkričio 10 d. ji gavo atsakymą, kuriame, beje, į jos kausimus visiškai atsakyta nebuvo. 2011 m. lapkričio 9 d. vyko sklypų pasirinkimas ir projektavimas Žuvinto kadastrinėje vietovėje, kurio metu sužinojo, kad jos naudojamą 0.62 ha sklypą (duomenys neskelbtini) 2011 m. rugsėjo 21 d. buvo leista pasirinkti kitam asmeniui – M. A. L., įrašytai IX eilėje. Supratusi, kad nedelsiant turi imtis teisinių veiksmų, 2011 m. lapkričio 14 d. kreipėsi su skundu į Nacionalinę žemės tarnybą, kaip išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, tačiau matydama Alytaus žemėtvarkos skyriaus darbuotojų savivalę, nelaukdama, kol skundas bus išnagrinėtas administracine tvarka, tą pačią dieną ieškinį pateikė ir Alytaus rajono apylinkės teismui. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius išnagrinėjęs jos skundą 2012 m. sausio 26 d. raštu patvirtino jos pretenzijų pagrįstumą ir nurodė, jog rengiant Alytaus rajono Žuvinto kadastro vietovės žemėtvarkos projektą jai turėtų būti parduotinas 0.62 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas pagal 12 eiliškumo grupę, o nuosavybės teisės į šią žemę, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės plotą kitiems asmenims, neturi būti atkuriamos. Šiame rašte Nacionalinė žemės tarnyba įpareigojo Alytaus žemėtvarkos skyrių peržiūrėti pretendentų eiliškumo grupes, tačiau šis jokių veiksmų neatliko ir 2012 m. kovo 21 d. raštu nurodė, kad skyriaus pozicija yra kitokia nei Nacionalinės žemės tarnybos.
Pareiškėja ir jos atstovas nurodo, kad eiliškumą, pagal kurį vykdant žemės ūkio reformą, formuojami sklypai žemės reformos žemėtvarkos projektuose, nustato Žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. Tretysis suinteresuotas asmuo M. A. L. buvo įrašyta į IX eilėje, kurioje perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir vandens telkiniai kitiems 10 str. 1 d. 8 p. nenurodytiems piliečiams, kurių turėti žemė, miškas, vandens telkiniai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą priskirti valstybės išperkamiems arba kurių turėtas miškas ar vandens telkiniai neišliko. Tuo tarpu ji buvo įrašyta į XIII eilę, kadangi 0.62 ha valstybinės žemės sklypas ribojasi su jai nuosavybės teise priklausančiu 3.99 ha žemės sklypu. Tačiau šis sklypas ne tik ribojasi, bet yra jos naudojamas ne mažiau kaip metus, todėl ji turi būti perkelta į XII eilę. Pažymi, kad buvimas XII eilėje jai nesuteiktų pirmumo, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 457 padarytais pakeitimais Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje, 28 p. nebūtų nustatyta, jog valstybinės žemės
3
naudotojai, naudojantys žemę nuo 2004 m,. rugpjūčio 7 d., įgijo pirmenybės teisė į naudojamą žemės sklypą prieš asmenis, kuriems nuosavybės teisės atkuriamos ne natūra, o suteikiant lygiavertį turėtajam žemės sklypą, netgi nežiūrint į tai, kad piliečiai, kurių turėti žemė, miškas, vandens telkiniai pagal piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą priskirti valstybės išperkamiems arba kurių turėtas miškas ar vandens telkiniai neišliko, yra aukštesnėje eilėje, negu žemės naudotojai. Pareiškėja įsitikinusi, jog ji atitinka visas be išimties Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnyje nustatytas sąlygas, suteikiančias jai teisę pirkti ginčo žemės sklypą, be to, nuo 2003 m. naudojasi šiuo sklypu.
Pareiškėjos nuomone, ginčijamą 2011 m. rugsėjo 23 d. protokolą Nr. 2 PRT-59 ji gavo 2012 m. kovo 15 d. ir tą pačią dieną pareiškė reikalavimą dėl jo panaikinimo ieškinyje, kurį Alytaus rajono apylinkės teismui pateikė 2012 m. kovo 15 d. Mano, kad termino skundui paduoti nepraleido, tačiau, jeigu teismas manytų, jog apie ginčijamą protokolą ji sužinojo anksčiau, prašo šį terminą atnaujinti. Skundo penktuoju reikalavimu ji prašo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pakeisti Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjos pavaduotojos 2011 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1215, perkeliant ją iš 13-tos pretendentų eiliškumo grupės perkelti į 12-ą eiliškumo grupę. Nurodo, kad šio įsakymo ji negavo, todėl 2011 m. lapkričio 14 d., pateikdama ieškinį Alytaus rajono apylinkės teisme, jo neginčijo, be to, tą pačią dieną ji kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydama kilusį ginčą dėl žemės pardavimo spręsti išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka. Įsakymą gavo tik 2011 m. gruodžio 22 d. kartu su atsiliepimu ir suprato, kad jis pažeidžia jos teises, tačiau kadangi 2011 m. lapkričio 14 d. buvo pateikusi skundą NŽT, laukė atsakymo. 2012 m. sausio 26 d. iš NŽT gavo atsakymą, kuriame jos skundas buvo pripažintas pagrįstu, o Alytaus žemėtvarkos skyrius įpareigotas perkelti ją į XII eiliškumo grupę. Nežiūrint įpareigojimo, jokie veiksmai atlikti nebuvo, todėl 2012 m. kovo 15 d. ji patikslintame ieškinyje Alytaus rajono apylinkės teismui pareiškė reikalavimą dėl šio įsakymo pakeitimo. Pagal ABTĮ 33 str. Alytaus rajono žemėtvarkos skyriaus neveikimas galėjo būti apskųstas per du mėnesius. Pareiškėja nurodo, jog šio termino nepraleido, tačiau jeigu teismas manytų priešingai, prašo atnaujinti terminą minėtam įsakymui ginčyti.
Atsiliepimas
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovė su pareiškėjos skundu nesutinka. Pareiškėja 2006 m. spalio 19 d. pateikė tuometiniam Alytaus rajono žemėtvarkos skyriui prašymą pirkti valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini) , kaip besiribojantį su jai nuosavybės teise priklausančiu sklypu (bet ne kaip naudojamą), taip pat ūkio įregistravimo pažymėjimo kopiją, paraiškos tiesioginėms išmokoms gauti kopiją ir Nekilnojamojo turto registro išrašą dėl jai nuosavybės teise priklausančio sklypo. 2011 m. birželio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu buvo paskelbta Alytaus rajono Žuvinto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios data – 2011 m. liepos 25 d., nustatant, jog rengiant šį projektą bus nagrinėjami tie asmenų prašymai, kurie bus gauti Alytaus žemėtvarkos skyriuje iki 2011 m. liepos 15 d. 2011 m. liepos 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu buvo patvirtinti Pretendentų, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, įsigyti nuosavybėn neatlygintinai žemę, mišką ir vandens telkinius, pirkti ir nuomoti žemę bei valstybinės žemės sklypų suformavimo Žuvinto kadastrinėje vietovėje, sąrašas. kuriame pareiškėja turimų dokumentų pagrindu buvo įtraukta į XIII Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje pateikto sąrašo eilę, o tretysis suinteresuotas asmuo M. A. L. – į IX sąrašo eilę. 2011 m. rugsėjo 21 d. vykusiame susirinkime M. A. L. pasirinko laisvos žemės fondo 0.62 ha ploto žemės sklypą Nr. 61, kurį pageidavo pirkti ir pareiškėja. Atsakovo atstovė teigia, kad pareiškėja tik 2011 m. liepos 25 d., jau po 2011 m. liepos 22 d. įsakymo priėmimo, pateikė konkretų ir aiškų prašymą pirkti ginčo valstybinės žemės sklypą ne kaip besiribojantį, bet kaip jos naudojamą, taip pat dokumentus, patvirtinančius 0.62 ha žemės ūkio paskirties žemės naudojimo faktą nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d.; ūkininkavimo patirtį patvirtinančias paraiškų tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti kopijas. Nurodytų aplinkybių pagrindu daro išvadą, kad pareiškėja pirmumo teisės pirkti pageidaujamą 0.62 ha valstybinės žemės plotą (duomenys neskelbtini) prieš tretįjį suinteresuotą asmenį M. A. L. nustatytais terminais neįrodė. Be to, buhalterinės apskaitos vedimo dokumentai buvo pateikti tik už 2010 metus. Atsakovo atstovė nurodo, kad pareiškėja turėjo būti įrašyta į XII pretendentų eiliškumo grupę, tačiau taip pat pažymi, kad ją perkėlus į šią grupę iš XIII – osios, renkantis žemės sklypus laisvame žemės fonde, jokio įtakos pareiškėjai nesudarytų. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4
Šalies argumentai
Trečiojo suinteresuotojo asmens – M. A. L. atstovė su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad M. A. L. buvo įtraukta į IX eiliškumo grupę. 2011 m. rugsėjo 21 d. susirinkime, vykusiame Simno seniūnijoje Alytaus rajone, Žuvinto kadastrinės vietovės žemės reformos projekte ji pasirinko laisvoje valstybinėje žemėje esantį 0.62 ha ploto ginčo žemės sklypą Nr. 61 (duomenys neskelbtini) ir šis jos pasirinktas plotas buvo įtrauktas į IX eilės pretendentų gauti žemę žiniaraštį. Mano, kad ginčo laisvos valstybinės žemės sklypą pasirinko teisėtai, turėdama pirmumo teisė prieš A. B., kuri buvo įtraukta XIII eiliškumo grupėje. Teigia mananti, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių naudojimosi (nuomojimo) ginčo žemės sklypu faktą, todėl negalėjo būti įtraukta XII eiliškumo grupėje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas pagrįstas ir tenkintinas.
Iš civilinėje byloje pateikto ieškinio dėl nuomos santykių pripažinimo ir pareigojimo sudaryti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį (civ. byla, I t., b.l. 1-6) matyti 2011 m. lapkričio 14 d. pareiškėja kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą, prašydama: 1. pripažinti, kad su ja nuo 2003 m. sudaryta šio jos naudojamo valstybinės žemės sklypo, pažymėto Alytaus apskrities Alytaus rajono Simno seniūnijos Žuvinto kadastro vietovėje nustatytų laisvos valstybinės žemės 2011 m. birželio 27 d. žiniaraštyje ir 2011 m. Alytaus apskrities Alytaus rajono Simno seniūnijos Žuvinto kadastro vietovės 3378 laisvos valstybinės žemės plane M:10000 sklypas Nr. 61, nuomos sutartis ir 2. Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą parengti nuomos pagrindais naudojamo 0.62 h žemės sklypo juridinė bei techninę dokumentaciją bei pagal ją sudaryti nurodyto valstybės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį.
2012 m. kovo 15 d. pareiškėja Alytaus rajono apylinkės teismui pateikė patikslintą ieškinį (civ. byla, II t., b.l. 1-9), kuriame be nurodytų reikalavimų taip pat prašė: 1. pripažinti negaliojančiu Alytaus rajono Žuvinto kadastro vietovės 2011 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto I, VIII, IX, X eilių susirinkimo 2011 m. rugsėjo 23 d. protokolą Nr. 2 PRT-59 dalyje dėl M. A. L. laisvo fondo žemės sklypo Nr. 61 pasirinkimo ir žemės sklypo jai suprojektavimo 5 –ame bloke Nr. 516-2 (o.62 ha) ploto ir šio protokolo priedą dalyje, kurioje nurodyta, kad M. A. L. pasirinko laisvos žemės sklypą Nr. 61, sklypo blokas Nr. (duomenys neskelbtini) , plotas 0.62 ha ir 2011 m. rugsėjo 21 d. Alytaus apskrities Alytaus rajono Simno seniūnijos Žuvinto kadastro vietovės teritorijoje 2011 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su IX eilės pretendentais gauti žiniaraštį dalyje, kurioje nurodyta, kad M. A. L. projektuojamas perduoti nuosavybėn neatlygintinai 0.62 ha žemės sklypas, bloko Nr. 5, numeris plane Nr. 516-2, kurio išdėstymą ir ribas ji suderina; ir 2. Įpareigoti atsakovę perkelti ją iš piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, įsigyti neatlygintinai žemė, mišką ir vandens telkinius, pirkti ir nuomoti žemę Žuvinto kadastro vietovėje sąrašo XIII eilės į XII eilę.
2012 m. gegužės 7 d. Specialiosios teisėjų kolegijos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti nutartimi (civ. byla, II t., b.l. 21,22), 3 reikalavimai, t. y. 1. dėl įpareigojimo perkelti ieškovę iš piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, įsigyti neatlygintinai žemė, mišką ir vandens telkiniu, pirkti ir nuomoti žemę Žuvinto kadastro vietovėje sąrašo XIII eilės į XII eilę; 2. Dėl pripažinimo, kad su ieškove nuo 2003 m. sudaryta valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , besiribojančio su jai nuosavybės teise priklausančiu 3.99 ha žemės sklypu tame pačiame kaime, nuomos sutartis, kurios pagrindu ji naudoja 0.62 ha žemės sklypą; ir 3. Pripažinti negaliojančiu Alytaus rajono Žuvinto kadastrinės vietovės 2011 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto I, VIII, IX, X eilių 2011 m. rugsėjo 23 d. susirinkimo protokolą dalyje dėl atsakovės M. A. L. laisvo fondo 0.62 ha žemės sklypo Nr. 61 pasirinkimo ir žemės sklypo pastarajai suprojektavimo ginčo sklype perduoti administraciniam teismui. Reikalavimas parengti žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamo 0.62 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) juridinė ir techninė dokumentaciją ir sudaryti valstybinio žemės pirkimo pardavimo sutartį perduotas Alytaus rajono apylinkės teismui.
Taigi šioje administracinėje byloje ginčas kilęs valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo – pardavimo teisinių santykių srityje, t. y. dėl pareiškėjos A. B. teisės įsigyti (pirkti) iš valstybės ne aukciono tvarka pirmumo eile prieš kitą pretendentę – M. A. L. jos pageidaujamą ir, kaip ji nurodo, dar nuo 2003 metų naudojamą 0.62 ha valstybinės
5
žemės sklypą (duomenys neskelbtini) , kuris taip pat ribojasi su jai nuosavybės teise priklausančiu 3.99 ha žemės sklypu.
Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyje nurodyta, jog sprendžiant šį ginčą pirmiausia turėtų būti vertinami administracinio pobūdžio klausimai dėl to, ar egzistuoja teisės aktuose numatytos sąlygos valstybinės žemės sklypo pirkimui - pardavimui pareiškėjai. Nagrinėjamoje byloje nustatinėtina ir tai, ar pareiškėja A. B. turi teisę pirkti šį žemės sklypą kaip besiribojantį su jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, ar kaip naudojamą valstybinės žemės sklypą, t. y. išsprendžiant, ar pagrįstai atsakovas nustatė dėl pareiškėjos laiku (iki 2011 m. liepos 15 d. ) nepateiktų teisės aktuose nustatytų dokumentų ir dėl jos įtraukimo į XIII pretendentų eiliškumo grupę.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės reformos įstatymas, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas, Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau – Metodika), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintas Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 (toliau – Taisyklės) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. balandžio 20 d. nutarimas Nr. 457 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų ir kai kurių jį keitusių nutarimų pakeitimo“.
Dėl pripažinimo, kad pareiškėja valstybinės žemės sklypu naudojasi valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu.
Pirmuoju reikalavimu pareiškėja prašo pripažinti, kad nuo 2003 m. naudojasi 0.6200 ha Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1031 patvirtintame Alytaus apskrities Alytaus rajono Simno seniūnijos Žuvinto kadastro vietovėje nustatytų laisvos valstybinės žemės (253.31 ha) žiniaraštyje ir Alytaus apskrities Alytaus rajono Simno seniūnijos Žuvinto kadastro vietovės 3378 2011 m. laisvos valstybinės žemės plane M 1:10000 nurodomu valstybinės žemės sklypu Nr. 61 (žemėtvarkos projekte sklypu Nr. 516-2), esančiu (duomenys neskelbtini) ., valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu.
Pareiškėja 2013 m. gegužės 6 d. vykusio teismo posėdžio metu įteikė teismui pareiškimą, nurodydama, atsisakanti reikalavimo pripažinti, kad nuo 2003 m. ji naudojasi 0.6200 ha Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1031 patvirtintame Alytaus apskrities Alytaus rajono Simno seniūnijos Žuvinto kadastro vietovėje nustatytų laisvos valstybinės žemės (253.31 ha) žiniaraštyje ir Alytaus apskrities Alytaus rajono Simno seniūnijos Žuvinto kadastro vietovės 3378 2011 m. laisvos valstybinės žemės plane M 1:10000 nurodomu valstybinės žemės sklypu Nr. 61 (žemėtvarkos projekte sklypu Nr. 516-2), esančiu (duomenys neskelbtini) , valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu ir šioje dalyje prašydama bylą nutraukti. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad toks reikalavimas perteklinis, nes jai siekiant pirkti valstybinės žemės sklypą, žemės naudojimo faktas gali būti įrodomas ne tik nuomos sutartimi, bet ir kitais teisės aktuose nustatytais dokumentais, kuriuos ji turi ir yra pateikusi.
Pareiškėja, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 str., turi teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Išreikšdama savo valią, šia įstatymo suteikta teise pareiškėja pasinaudojo ir ją realizavo, bylos nutraukimo pasekmės, numatytos ABTĮ 102 straipsnio 3 dalyje jai yra žinomos, todėl šis pareiškėjos atsisakymas priimtinas, administracinės bylos dalis dėl pripažinimo, kad pareiškėja valstybinės žemės sklypu naudojasi valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu, nutrauktina.
Dėl termino atnaujinimo
6
Ginčydama 2011 m. rugsėjo 21 d. vykusio susirinkimo protokolą dalyje dėl M. A. L. suprojektuoto ir jos pasirinkto sklypo, pareiškėja prašo atnaujinti praleistą 1 mėnesio terminą. Pareiškėja nurodo, jog susirinkimo protokolą iš Alytaus žemėtvarkos skyriaus gavo tik 2012 m. kovo 15 d. ir į Alytaus rajono apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu dėl šio protokolo dalies panaikinimo kreipėsi tą pačią dieną (civ. byla, t. II b.l. 1-9). Todėl pareiškėja mano, kad 1 mėnesio termino protokolui ginčyti nėra praleidusi. Tačiau pareiškėja taip pat nurodo, jog jeigu teismas vertintų paaiškėtų, kad šiam skundui pateikti praleidusi terminą, prašo jį atnaujinti.
Prašymas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-69/2010). Teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą (pvz., LVAT 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-70/2012, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-89/2012) yra nurodęs, kad trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama užtikrinti teisinių santykių stabilumą, kitos teisinio santykio šalies teisinės padėties apibrėžtumą. Teismui, proceso dalyviams ar kitiems asmenims pažeidus įstatymų reglamentuotą proceso tvarką, taip pat ir procesinius terminus, neretai kyla tiesioginės ar netiesioginės procesinės pasekmės, paliečiančios dalyvaujančių byloje asmenų teises ar pareigas. Todėl asmeniui, praleidusiam įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, paprastai turi kilti neigiama pasekmė.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS5-8/2006, AS4-455/2006, AS2-437/2006, AS7-301/2006, AS8-249/2006, AS5-132/2006, AS7-100/2005, AS146-149/2011, kt.).
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu - akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamo akto pagrindinius elementus momentu. Taigi, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (žr. pvz. 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-453/2010, 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-323/2012). Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo tuo pačiu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d.
nutartį administracinėje byloje Nr. AS-921/2011; 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-323/2012).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kreipdamasi į teismą, ginčija 2011 m. rugsėjo 23 d. protokolą, taigi skundą dėl to ji turėjo pateikti per vieną mėnesį nuo jo gavimo. Iš bylos duomenų matyti, jog apie 2011 m. rugsėjo 21 d. įvykusį susirinkimą, kuris buvo įformintas 2012 m. rugsėjo 23 d. protokolu ir kurio metu jos naudojamą žemės sklypą buvo leista pasirinkti kitam asmeniui, ji sužinojo dar 2011 m. lapkričio 9 d., kai vyko žemės sklypų pasirinkimas ir projektavimas Žuvinto kadastrinėje vietovėje, kur ji buvo atvykusi. Šias aplinkybes pati pareiškėja nurodo 2011 m. lapkričio 14 d. skunde Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (t. I, b.l. 134-137), taip pat 2012 m. kovo 15 d. Alytaus rajono apylinkės teismui pateiktame patikslintame ieškinyje. Be kita ko, tokią aplinkybę pareiškėja įvardija ir Kauno apygardos administraciniam teismui pateiktuose 2012 m. liepos 5 d. (t. I, b.l. 152) bei 2012 m. lapkričio 19 d. (t. II, b.l. 125) patikslintuose skunduose. Taigi, iš aukščiau nurodytų aplinkybių spręstina, jog apie galimą teisių pažeidimą pareiškėja turėjo suprasti jau 2012 m. lapkričio 9 d., tuo tarpu kreipdamasi į Alytaus rajono apylinkės teismą 2011 m. lapkričio 14 d. tokio reikalavimo nereiškė. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėja praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą skundui dėl 2011 m. rugsėjo 23 d. protokolo paduoti. Konstatavus, jog buvo praleistas terminas skundui paduoti, tikrintina tai, ar nagrinėjamu atveju jis atnaujintinas.
Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik tais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnis numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1644/2012). Pažymėtina, jog teismų praktikoje, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012).
Žemesnės instancijos teismas
Minėta, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS5-8/2006, AS4-455/2006, AS2-437/2006, AS7-301/2006, AS8-249/2006, AS5-132/2006, AS7-100/2005, AS146-149/2011, kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos poziciją termino atnaujinimo klausimu, atsižvelgdama į nurodytą teismų praktiką, nurodo, jog ginčo atveju pareiškėja iš esmės buvo rūpestinga ir aktyvi, siekdama apginti savo pažeistas teises veikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą ir atsižvelgus į praleisto termino trukmę, įgyvendino per pakankamai protingą laikotarpį. 2011 m. lapkričio 9 d. sužinojusi apie galimą teisių pažeidimą, lapkričio 14 d. ji kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri tik 2012 m. sausio 26 d. raštu patvirtino jos pretenzijų pagrįstumą ir nurodė, jog rengiant Alytaus rajono Žuvinto kadastro vietovės žemėtvarkos projektą jai turėtų būti parduotinas 0.62 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas pagal 12 eiliškumo grupę, o nuosavybės teisės į šią žemę, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės plotą kitiems asmenims, neturi būti atkuriamos. Teisėjų kolegija reikšminga aplinkybe, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, laiko esant tą faktą, jog Nacionalinė žemės tarnyba delsė atsakyti į pareiškėjos prašymą, o atsakyme pripažino pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą. Taigi pareiškėja turėjo pagrindo pagrįstai tikėtis, jog Alytaus žemėtvarkos skyrius
8
Nacionalinės žemės tarnybos įpareigojimą įvykdys. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų taisyklių „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose“ asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje. Nacionalinė žemės tarnyba šį terminą pažeidė. Teismo vertinimu, toks uždelstas administracinės procedūros vykdymas neigiamai veikė pareiškėjos padėtį ir galėjo objektyviai sutrukdyti jai realizuoti teisę į teisminę gynybą jo pasirinktu laiku bei būdu. Be to, įsakymas pareiškėjai nebuvo įteiktas, 2011 m. lapkričio 9 d. sužinojus apie galimai pažeistas teises jai nepakako duomenų skundo reikalavimams pareikšti. Taigi nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad vien tik sužinojimas apie galimai pažeistas teises, tačiau negavus skundžiamo Įsakymo, buvo pakankamas pagrindas pareiškėjai paduoti skundą teismui.
Vadovaujantis bendraisiais teisingumo ir protingumo principais, gero viešojo administravimo (atsakingo valdymo) principu, atsižvelgus į ginčo šalių elgesį, nagrinėjamu atveju būtų nepagrįsta spręsti, jog pareiškėja piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, kad terminas buvo praleistas išimtinai dėl subjektyvios pareiškėjos pozicijos. Teisėjų kolegija vertina, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis teisės kreiptis į teismą neturėtų prarasti. Todėl minėtų aplinkybių visetas sudaro pakankamą pagrindą praleistąjį terminą atnaujinti (pvz. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. Administracinė byla Nr. AS520-764/2012).
Skundo penktuoju reikalavimu pareiškėja prašo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pakeisti Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjos pavaduotojos 2011 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1215, perkeliant ją iš 13-tos pretendentų eiliškumo grupės perkelti į 12-ą eiliškumo grupę. Pareiškėja prašo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą šiam reikalavimui.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011 m. lapkričio 14 d. pareiškėja kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą (civilinė byla, t. I, b.l. 1-6) ir tą pačią dieną - į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydama kilusį ginčą dėl valstybinės žemės pardavimo spręsti išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka. (t. II b.l. 56,57). Tik 2012 m. sausio 26 d. (t. I, b.l. 130-133) pareiškėja iš Nacionalinės žemės tarnybos gavo atsakymą, kuriame jos skundas buvo pripažintas pagrįstu, o Alytaus žemėtvarkos skyrius įpareigotas perkelti ją į XII eiliškumo grupę. Alytaus žemėtvarkos skyrius jokių veiksmų neatliko, priešingai pakartotinai pareiškėjai nurodė, kad XIII-oje eilėje ji įrašyta teisėtai (t. II, b.l. 59,60).
Vadovaujantis ABTĮ 33 str. 2 d. jeigu viešojo administravimo subjektas vilkina atitinkamo klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. Pareiškėja 2012 m. kovo 15 d. patikslintame ieškinyje Alytaus rajono apylinkės teismui (civilinė byla, t. II, b.l. 1-9) pareiškė reikalavimą dėl šio įsakymo pakeitimo, todėl pripažintina, kad ABTĮ 33 str. 2 d. nustatyto termino skundui paduoti nepraleido.
Dėl įpareigojimo pakeisti įsakymą, perkeliant pareiškėją iš XIII – osios pretendentų eiliškumo grupės į XII-ąją.
Pareiškėja prašo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pakeisti Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjos pavaduotojos 2011 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1215 „Dėl piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, įsigyti nuosavybėn neatlygintinai žemę, mišką ir vandens telkinius, pirkti ir nuomoti žemę bei valstybinės žemės sklypų suformavimo Žuvinto kadastrinėje vietovėje, sąrašų tvirtinimo“ ir A. B. iš 13-tos pretendentų eiliškumo grupės perkelti į 12-ą eiliškumo grupę pretendentų, kuriems parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektams, ne mažiau kaip metus naudojantiems šiuos žemės sklypus.
Valstybinės žemės pardavimas yra vienas iš valstybinės žemės įgijimo privačion nuosavybėn būdų, reglamentuojamų Žemės reformos įstatymo 8 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad asmenims žemės reformos metu žemė, miškas ir vandens telkiniai (suformuotais žemės sklypais) parduodami laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus. Žemės
9
reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta eilės tvarka, kuria vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose arba kituose teritorijų planavimo dokumentuose. 1–10 šios dalies punktuose yra reglamentuoti neatlygintino valstybinės žemės perdavimo atvejai, 11–18 punktai – skirti asmenų, siekiančių nusipirkti valstybinės žemės, grupėms.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas vienas iš tikslų, kurių siekiama šiuo įstatymu – „užtikrinti, kad Lietuvos nacionalinis turtas - žemės ūkio paskirties žemė būtų naudojama racionaliai, skatinant žemės rinką ir konkurencingą žemės ūkį, sudarant sąlygas racionaliai tvarkomų žemėvaldų suformavimui bei žemės konsolidacijai“. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisę į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę turi fizinis asmuo, turintis profesinių įgūdžių ir kompetencijos. Tokiu laikomas ne anksčiau kaip metais, einančiais prieš paraiškos pateikimą, žemės ūkio naudmenas ir (ar) pasėlius deklaravęs ir buhalterinę apskaitą tvarkantis fizinis asmuo, kuris turi praktinio ūkininkavimo patirties ir Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba turi praktinio ūkininkavimo patirties ir žemės ūkio išsimokslinimo diplomą arba dokumentą, patvirtinantį profesinį pasirengimą ūkininkauti. Iš šių įstatyminių nuostatų matyti, kad įstatymo leidėjas, nustatyto tikslo – racionaliai, konkurencingai naudoti žemės ūkio paskirties žemę, įgyvendinimą sieja su žemės ūkio paskirties žemę įsigyjančio fizinio asmens profesiniais įgūdžiais ir gebėjimais tinkamai naudoti šią žemę. Europos Sąjungos teisės aktų prasme žemės ūkio paskirties žemės įsigijimas ūkininkams lengvatinėmis sąlygomis, t. y. be aukciono, taip pat vertinimas kaip valstybės pagalba gebantiems ūkininkauti asmenims, kuria siekiama užtikrinti įsigytos iš valstybės žemės ūkio paskirties žemės naudojimą racionaliai, pagal paskirtį, Vertinant šias aplinkybes Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto tikslo aspektu, darytina išvada, kad byloje yra nepaneigta pareiškėjos A. B. teisė nustatyta tvarka įsigyti valstybei priklausančios žemės ūkio paskirties žemės. Byloje taip pat nėra ginčo, kad A. B. yra ūkininkė, įregistravusi ūkininko ūkį, turi profesinį pasirengimą, žemės ūkio išsilavinimo diplomą, kompetenciją bei praktinio ūkininkavimo patirtį, kelia kvalifikaciją, (II t., b.l. 19-22), veda ūkio buhalterinę apskaitą, laikosi minimalių aplinkosaugos normų (II t., b.l. 43). Vienas iš požymių, kuris apibūdina asmens profesinius įgūdžius ir gebėjimą tinkamai naudotis žemės ūkio paskirties žeme, yra nustatymas aplinkybės, kad jis ne mažiau kaip metus laiko, laikydamasis nustatytų reikalavimų tinkamai naudojo žemės ūkio naudmenas ir (ar) prižiūrėjo pasėlius. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236, patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių 9.17 punktą, ši aplinkybė nustatoma pagal fizinio asmens žemės ūkio naudmenų ir (ar) pasėlių deklaravimo (paraiškų tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti) duomenis. Pareiškėja teikė tokias paraiškas tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti. Taigi A. B. atitinka visas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas bei kriterijus.
Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjos pavaduotojos 2011 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1215 „Dėl piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, įsigyti nuosavybėn neatlygintinai žemę, mišką ir vandens telkinius, pirkti ir nuomoti žemę bei valstybinės žemės sklypų suformavimo Žuvinto kadastrinėje vietovėje, sąrašų tvirtinimo“ (t. I, b. l. 165, 166-170) matyti, kad pretendentų, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, įsigyti nuosavybėn neatlygintinai žemę, mišką ir vandens telkinius, pirkti ir nuomoti žemę bei valstybinės žemės sklypų suformavimo Žuvinto kadastrinėje vietovėje, sąraše pareiškėja buvo įtraukta į XIII Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje pateikto sąrašo eilę, kurioje parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektams, nuosavybės teise turintiems žemės sklypus, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu, gi pati pareiškėja mano, kad ji turėtų būti įrašyta į 12 grupės pretendentų sąrašą, Taigi pareiškėjos reiškiami reikalavimai iš esmės yra susiję su aplinkybės, kuriai pretendentų grupei pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį ji priskirtina, nustatymu. Tuo tarpu tretysis suinteresuotas asmuo M. A. L. nurodytu įsakymu buvo įtraukta į IX Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje pateikto sąrašo eilę.
10
Tarp Metodikos 7 punkte nustatytos žemėtvarkos projektui rengti būtinos, žemėtvarkos skyrių pateiktos, medžiagos yra nurodyti asmenų prašymai suprojektuoti grąžinamą natūra, perduodamą ar suteikiamą nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, pageidaujamą pirkti, nuomoti, naudoti neatlygintinai ar patikėjimo teise žemės sklypą (7.9 p.). Metodikos 24.2.2 punkte numatyta, kad žemėtvarkos skyriaus darbuotojai seniūnijose apskrities viršininkui patvirtinus teritorijos žemėtvarkos projektui rengti ribas, pagal dokumentų perdavimo ir priėmimo aktą projekto autoriui perduoda asmenų prašymus pirkti valstybinės žemės bei jų pateiktus dokumentus, nurodytus Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236, 9.4–9.21 punktuose, jeigu projekto autoriai pagal šios Metodikos 20.10 punktą nustato, jog tos seniūnijos, kurios teritorijoje pradedamas rengti žemės reformos žemėtvarkos projektas, visose kadastro vietovėse lieka laisvos valstybinės žemės.
Kaip jau buvo minėta, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. B. 2003 m. birželio 9 d. yra įregistravusi ūkininko ūkį (II t., b.l. 18), (duomenys neskelbtini) (registracijos Nr. 1590), kad 2004 -2011 m. teikė paraiškas tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti, t. y. ji naudojosi ginčo žemės sklypu. Naudojimo faktą patvirtina ir 2004- 2011 metų žemės ūkio naudmenų, pasėlių ir kitų laukų ribų įbraižymo žemėlapiai (II t., b.l. 26,39), taip pat Alytaus rajono žemėtvarkos skyriaus pažymos apie valstybinės žemės naudojimą (II t., b.l. 9,10), Alytaus rajono savivaldybės administracijos pažyma „Dėl žemės nuomos mokesčio mokėjimo“ (II t., b.l. 15). Pareiškėja teigia, jog, teikdama atsakovui prašymus dėl valstybinės žemės įsigijimo, 0.62 ha ploto ginčo sklypą (duomenys neskelbtini) siekė įsigyti ne tik kaip besiribojantį su jai nuosavybės teise priklausančiu sklypu, bet ir kaip jos nuo 2003 metų žemės ūkio veiklai nuolat naudojamą žemės sklypą. Pažymėtina, kad vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 12 punktu – parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektams, ne mažiau kaip metus naudojantiems šiuos žemės sklypus, išskyrus šios dalies 7 punkte nurodytus atvejus, yra priskiriami būtent 12 eilei. Be kita ko, nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina ir tai, jog atsakovas neneigia aplinkybės, kad pareiškėja atitinka pretendentų, įtraukiamų į XII eilę, reikalavimus ir turi visus reikalingus dokumentus, kurie pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus yra privalomi, įrašant ją į XII eiliškumo grupę. tačiau nurodo, jog pareiškėja į šią eiliškumo grupę buvo neįtraukta tik dėl to, kad iki 2011 m. liepos 15 d. nepateikė visų reikalingų dokumentų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis Metodikos 22.1- 23.2.2 punktais 2011 m. birželio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1031 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti teritorijos patvirtinimo“ (civ. byla, t. I, b.l. 83-86) buvo patvirtintos Alytaus rajono Žuvinto kadastro vietovės plotas ir ribos, paskelbta žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžia – 2011 m. lapkričio 25 d. ir pabaiga – 2011 m. lapkričio 15 d., patvirtintas laisvos valstybinės žemės plotų žiniaraštis. Šio įsakymo 2 punktu projekto autorei pavesta išnagrinėti prašymus, gautus iki 2011 m. liepos 15 d. ir piliečių sąrašą pagal Žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. 1-18 punktuose nurodytas nuostatas iki 2011 m. liepos 20 d. pateikti Alytaus žemėtvarkos skyriui. Byloje nekeliamas ginčas dėl Metodikoje nurodytų nuostatų pažeidimų ir šio įsakymo, teisėtumo. Minėto įsakymo 2.1 punkte nurodytas pavedimas nagrinėti tik prašymus, pateiktus iki 2011 m. liepos 15 d., suponuoja išvadą, kad sudarant piliečių eiliškumo sąrašą, nustatant į kurią eilę įtraukiami prašymus padavė asmenys, buvo vadovaujamasi tais jų prašymais bei tais dokumentais, kurie buvo pateikti iki nurodytos datos, t. y. nagrinėjamu atveju atsakovas vertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, egzistavusias 2011 m. liepos 15 d. momentui. Ginčo atveju šis momentas yra labai svarbus, nustatant, koks buvo prašymo turinys, bei ar buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, kurių pagrindu pareiškėja turėjo būti įrašyta ne į XIII, bet į XII eilę, tačiau vertinant pareiškėjos veiksmus (laiku nepateikti atitinkami dokumentai) ir galimas pasekmes, šiuo atveju yra taip pat būtina nustatyti ir tai, ar atsakovas veikė taip, kaip jam veikti nurodo gero administravimo principai (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3322/2011). Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, vertinant pareiškėjos reikalavimo pagrįstumą byloje nustatytų aplinkybių viseto kontekste, šis aspektas yra ypatingai svarbus ir reikšmingas.
11
Pirminį prašymą dėl leidimo pirkti ginčo žemę (duomenys neskelbtini) A. B. padavė dar 2006 m. spalio 19 d. (t. III, b. l. 180) nurodydama, jog ši žemė ribojasi su jai nuosavybės teise valdomu sklypu. Atsižvelgiant į tokį prašymą, pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytoms eiliškumo grupėms keliamus reikalavimus, pareiškėja patektų į XIII eilę. Beje būtent šioje eiliškumo grupėje ji ir buvo įtraukta.
Atsakovo atstovė teigia, kad pareiškėja tik 2011 m. liepos 25 d., t. y. jau po 2011 m. liepos 22 d. įsakymo priėmimo, pakeitė prašymo pagrindą bei pateikė konkretų ir aiškų prašymą pirkti ginčo žemės sklypą ne kaip besiribojantį, bet kaip jos naudojamą, taip pat dokumentus, patvirtinančius 0.62 ha žemės ūkio paskirties žemės naudojimo faktą nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d., ūkininkavimo patirtį patvirtinančias paraiškų tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti kopijas. Nustatytu terminu nepateikus visų reikalingų dokumentų, pareiškėja buvo įtraukta į XIII-ąją eilę. Vis tik, kolegijos nuomone, byloje nustatytos kitos reikšmingos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėja turėjo būti įtraukta į XII-ąją eiliškumo grupę.
Pareiškėjos rašyti besikartojantys prašymai, skundai, jos nuolatinis lankymasis atsakovo institucijoje, domėjamasis siekiama įsigyti žeme patvirtina, kad, priešingai nei nurodo atsakovo atstovė, ji buvo atidi, itin rūpestinga, dar iki 2011 m. liepos 15 d. aktyviai siekė, kad ginčo žemės sklypas jai būtų parduotas ir teikė visus žemėtvarkos specialistų reikalaujamus dokumentus. 2011 m. birželio 16 d. ji ant žemėtvarkos skyriaus duotos formos parašė prašymą „Dėl valstybinės žemės naudojimo“, kuriuo prašė apmokestinti jos naudojamą bei pageidaujamą pirkti žemę už 2003 – 2011 metus, pridėdama pažymas apie valstybinės žemės naudojimą. (t. III, b.l. 112). 2011 m. liepos 11 d., t. y. iki 2011 m. birželio 29 d. įsakymo 2.1 punkte nurodytos datos, ji pateikė pakartotinį prašymą „Dėl valstybinės žemės naudojimo“, kuriame prašė apmokestinti 0.62 ha valstybinės žemės sklypą (t. III, b.l. 181), o 2011 m. liepos 25 d. pateikė dar vieną prašymą „Dėl valstybinės žemės naudojimo“ ir pakartotinį prašymą „Dėl žemės pirkimo“ (t. III, b.l. 182, 183) Atsakovo atstovė teigia, kad tokio 2011 m. liepos 11 d. prašymo, kuriame pareiškėja prašytų parduoti žemę ne kaip besiribojančią su jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu sklypu, bet kaip naudojamą ne mažiau kaip metus, gauta nebuvo ir tėra 2011 m. liepos 11 d. prašymas dėl žemės apmokestinimo. Tačiau teismui sprendžiant dėl tokio prašymo pateikimo bei gavimo fakto, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo pozicija šiuo klausimu yra nenuosekli bei prieštaringa. NŽT Alytaus žemėtvarkos skyriaus 2011 m. liepos 28 d. rašte Nr. 2SD-1497 (t. III, b .l. 13), atsakant į 2011 m. gegužės 5 d. pareiškėjos prašymą yra nurodyta, jog į Žuvinto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sąrašo XIII eilę pareiškėja įrašyta atsižvelgiant į 2006 m. spalio 19 d., 2011 m. liepos 11 d. ir 2011 m. liepos 25 d. prašymus, taigi pati žemėtvarkos tarnyba pripažįsta, kad toks prašymas egzistavo. Be kita ko, šiame rašte taip pat patvirtinama, jog Alytaus rajono savivaldybės administracijai yra pateikti duomenys dėl 0.62 ha žemės sklypo apmokestinimo. Akivaizdu, kad sklypo apmokestinimo faktas yra tiesiogiai susijęs su sklypo naudojimosi fakto konstatavimu. Pagal Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2011 m. lapkričio 9 d. rašte Nr. (3.7)K26-380 pateiktą informaciją, A. B. už ginčo sklypą yra sumokėjusi žemės nuomos mokestį.
Atsakovo atstovė nurodo, kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, o protingumo principas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Jo nuomone, pareiškėjos elgesys toks nebuvo, tuo tarpu kolegijos nuomone, pareiškėjos veiksmai nagrinėjamoje situacijoje, priešingai nei nurodo atsakovo atstovė, visiškai atitinka apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio standartus.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, jog nors 2011 m. birželio 29 d. įsakyme nustatytai prašymų pateikimo datai (iki 2011 m. liepos 15 d.), pareiškėja, pageidaudama pirkti naudojamą valstybinės žemės sklypą, galbūt ir nebuvo pateikusi visų šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, tačiau, teismo nuomone, šių veiksmų neatliko tik dėl atsakovo, kaip atsakingos valdžios institucijos, neveiklumo, netinkamo jos kompetencijai priskirtų funkcijų atlikimo. Taigi iš esmės tik dėl šios priežasties tiek projekto autorė, kuriai duomenys apie tikrąją pareiškėjos valią perduoti nebuvo, tiek vėliau ir atsakovė, tvirtindama 2011 m. liepos 22 d. eiliškumo sąrašus, pareiškėjai atitinkant Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatytus reikalavimus, nepagrįstai ją įtraukė į XIII, o ne į XII eilės grupės pretendentų sąrašą, nors, vertinant atsakovo veiksmus, dar iki 2011 m. liepos 15 d. Žemėtvarkos skyriui pareiškėjos valia buvo aiški ir žinoma, t. y. kad ji ginčo žemę pageidauja pirkti ne tik kaip besiribojančią su jos
12
sklypu, bet ir kaip naudojamą. Akivaizdu, jog atsakovas suvokė ir tai, jog pareiškėjos įtraukimas į atitinkamą eilę gali tiesiogiai įtakoti galimybę pirmumo eile prieš kitus asmenis pasirinkti pageidaujamą pirkti naudojamą valstybinį žemės sklypą.
Pareiškėja reiškiamu reikalavimu Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjos pavaduotojos 2011 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1215 „Dėl piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, įsigyti nuosavybėn neatlygintinai žemę, mišką ir vandens telkinius, pirkti ir nuomoti žemę bei valstybinės žemės sklypų suformavimo Žuvinto kadastrinėje vietovėje, sąrašų tvirtinimo“ neginčija, bet, manydama, kad Alytaus žemėtvarkos skyrius nepagrįstai neatliko (vilkino) veiksmų, kuriuos jos skundo pagrindu įpareigojo atlikti Nacionalinė žemės tarnyba 2012 m. sausio 26 d. raštu (t. I, b.l. 130-133), prašo teismo įpareigoti instituciją tokius veiksmus atlikti ir iš 13-tos pretendentų eiliškumo grupės perkelti ją į 12-ą eiliškumo grupę pretendentų, kuriems parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektams, ne mažiau kaip metus naudojantiems šiuos žemės sklypus.
Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2012 m. sausio 26 d. atsakymas į pareiškėjos skundą dėl 0.62 ha valstybinės paskirties žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo (t. I, b.l. 130-133) iš tiesų patvirtina, kad pareiškėja naudojosi išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pažymėtina, kad minėtame rašte Nacionalinė žemės tarnyba konstatavo, jog rengiant Alytaus rajono Žuvinto kadastro vietovės žemėtvarkos projektą, pareiškėjai turėtų būti projektuojamas parduotinas 0.62 ha žemės sklypas pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą 12 eiliškumo grupę, o nuosavybės teisės į šią žemę perduodant neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės plotą kitiems asmenims neturi būti atkuriamos. Atsižvelgiant į tai, Nacionalinė žemės tarnyba įpareigojo Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėją peržiūrėti 2011 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1215 patvirtintą sąrašą pretendentų, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, įsigyti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ir nuomoti Alytaus rajono Žuvinto kadastrinėje vietovėje, dėl pareiškėjos įtraukimo į 13 pretendentų eiliškumo grupę bei žemės sklypo projektavimo kitiems asmenims atkuriant nuosavybės teises į šią žemę perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės plotą. Rašte buvo nurodyta, kad apie priimtas priemones ir sprendimus informuos Alytaus žemėtvarkos skyrius. NŽT Alytaus žemėtvarkos skyrius nurodo, kad šio įpareigojimo įgyvendinti negalėjo dėl pareiškėjos inicijuoto ginčo Alytaus rajono apylinkės teisme.
Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo administravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 straipsnis, 22 straipsnis, 88 straipsnis). ABTĮ 90 straipsnis, nustatantis administracinio teismo kompetenciją įpareigoti viešojo administravimo subjektą per teismo nustatytą terminą priimti sprendimą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą ir yra skirtas tam, kad administracinės procedūros nebūtų pernelyg ilgos bei tam, kad viešojo administravimo subjektas atliktų jo kompetencijai priskirtus veiksmus, jeigu asmens prašymas yra teisėtas ir pagrįstas. Kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą, todėl tai suteikia teisę pareiškėjai ginti savo teises jo prašomu būdu, t. y. kreipiantis su skundu dėl neveikimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602–1192/2012).
Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo
13
subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Be to, yra labai svarbu, kad asmuo, kuris inicijuoja administracinę procedūrą, žinotų vykdomų procedūrų esmę, galimas teisines pasekmes, būtų sudaryta galimybė būti išklausytam (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3322/2011).
Pareiškėja teigia (tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai), jog nuolat lankėsi žemėtvarkos skyriuje, domėjosi, atliko visus veiksmus, kuriuos jai nurodydavo žemėtvarkos skyriaus darbuotojai ir visada manė, kad visi būtini dokumentai, sudarantys pagrindą įsigyti naudojamą žemės sklypą, yra pateikti. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad 2011 m. rugsėjo 20 d. pareiškėja kreipėsi į atsakovą, prašydama nurodyti, ar skyriui pateikti dokumentai dėl žemės pirkimo pakankami ir jeigu ne, tai nurodyti, kokius dokumentus turėtų pateikti ir kokius veiksmus atlikti (II t., b.l. 46). Akcentavo, kad žemėtvarkos skyrius žinojo apie jos naudojamą žemę, nurodė pateikti prašymus dėl šios naudojamos žemės apmokestinimo (t.I, b.l. 93, 94), ir kreipėsi į Alytaus rajono savivaldybės Finansų ir strateginio planavimo skyrių dėl papildomo apmokestinimo (t. I, b.l. 98). Vertindama šiuos pareiškėjos argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo organizatorius (iniciatorius), kuris priima sprendimus žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo procese, turi pareigą vertinti aplinkybių visumą. Žemėtvarkos skyriaus atliktų (neatliktų) veiksmų pagrindu darytina išvada, kad ginčo atveju, žemėtvarkos skyrius suprato, jog pareiškėja siekia įsigyti valstybinį žemės sklypą ne tik kaip besiribojantį su jos nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, bet kaip jos nuo 2003 m. naudojamą, taigi žinodamas tikrąją pareiškėjos valią, vadovaujantis gero administravimo nuostatomis, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo principais, paaiškėjus formalaus pobūdžio trūkumams, turėjo pareigą deramai paaiškinti, siūlyti bei sudaryti galimybę pareiškėjai pateikti teisės aktuose numatytus tuos trūkstamus dokumentus, kurie buvo nepateikti kartu su prašymu ir kurie suteiktų pareiškėjai galimybę realizuoti savo tikrąją valią bei taip įgyvendinti įstatyme nustatytą pirmumo teisę. Lietuvos Vyriausias administracinis teismas panašioje administracinėje byloje, spręsdamas dėl Žemėtvarkos skyriaus veiksmų taip pat yra pažymėjęs, kad, vadovaujantis gero administravimo nuostatomis, paaiškėjus formalaus pobūdžio trūkumams, atsakovas (žemėtvarkos skyrius) privalo suinteresuotiems asmenims išaiškinti bei suteikti galimybę atitinkamai šiuos trūkumus ištaisyti, sudarant galimybę jiems pateikti prašymą dėl žemės sklypo įsigijimo, pataisyti nustatyta tvarka deklaraciją ir pan.. (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr.A-438-1710/2010).
Šiuo aspektu kolegija taip pat pažymi, kad pagal Metodikos 27.1 p. Žemėtvarkos skyrius registruotu laišku arba asmeniškai (pasirašytinai) informuoja tuos pretendentus, kurie yra pateikę tik išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, bet nepateikę prašymų, kuriuose būtų nurodyta konkreti kadastro vietovė (kaimo vietovė), kurioje pageidaujama, kad būtų suprojektuotas perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypas ar vandens telkinys, apie prašymo pateikimo būtinumą, taip pat ir tuos pretendentus, kurių prašymuose nurodyta ne visa informacija, reikalinga žemės sklypo projektavimo eiliškumui nustatyti. Tokios pareigos Alytaus žemėtvarkos skyrius nevykdė, taigi įgyvendinti savo teises pareiškėjai nepadėjo.
Pažymėtina, kad atsakovo argumentai, jog pareiškėja, siekdama įsigyti žemės sklypą, kuriuo naudojosi, kartu su prašymu turėjo pateikti nuomos sutartį nėra pagrįsti teisės normomis. Žemės naudojimo faktas gali būti įrodomas ir kitais dokumentais, kuriuos, beje, pareiškėja ir pateikė ir kurie jau yra aptarti.
Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi atsakingo valdymo (gero administravimo) principu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog administracinės procedūros metu atsakovas, kaip valdžios institucija, realiai užtikrino pareiškėjos teisę žinoti apie vykdomų procedūrų esmę ir galimas jos veiksmų pasekmes, taip pat pareiškėjai
14
nepaaiškino ir tokiu būdu nesudarė galimybės pateikti žemėtvarkos skyriui visus reikalingus dokumentus t. y. taip iš esmės iš pareiškėjos atimdamas galimybę nustatytais terminais (iki 2011 m. liepos 15 d.) pateikti tuos dokumentus, kurie pagal teisės aktus buvo būtini jos pageidaujamam žemės sklypui įsigyti (pirkti). Atsakovas yra teisės aktais įgaliotas subjektas tvirtinti asmenų, pageidaujančių įsigyti žemę konkrečioje kadastro vietovėje, sąrašus ir ginčo atveju turėjo pareigą įvertinti žemės naudojimo faktą bei nustatyti pretendentų eiliškumą ir pareiškėjos vietą jame, laikantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio imperatyvių reikalavimų. Ginčo atveju aplinkybė, kad eiliškumas konkrečiu atveju buvo nustatytas objektyviai neįvertinus visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, nėra kliūtis atsakovui pakeisti įsakymą ir nustatyti pareiškėjos eilę, atitinkančią faktinę padėtį ir įstatymo reikalavimus. (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinė byla Nr. A-438-1710/2010).
Atsakovo atstovė nurodo, kad pareiškėjos A. B. perkėlimas iš XIII-osios į XII eiliškumo grupę jai nesukels jokių teisinių pasekmių. Tokia atsakovo pozicija nepagrįsta.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 457 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ ir kai kurių jį keitusių nutarimų pakeitimo“ 1.4.11 punktu pakeistos Tvarkos 28 p. nuostatos, kurios tiesiogiai turi įtakos valstybinės žemės naudotojų teisėms. Pagal šios Tvarkos 28 p. valstybinės žemės naudotojai, naudojantys žemė nuo 204 m. rugpjūčio 7 d., įgijo pirmenybės teisę į naudojamą žemės sklypą prieš asmenis, kuriems nuosavybės teisės atkuriamos ne natūra, o suteikiant lygiavertį turėtajam žemės sklypą, netgi nežiūrint į tai, kad piliečiai, kurių turėti žemė, miškas, vandens telkiniai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą priskirti valstybės išperkamiems arba kurių turėtas miškas ar vandens telkiniai neišliko, yra aukštesnėje eilėje, negu žemės naudotojai.
Valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektai gali įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nustatyta tvarka. Šio įstatymo 2 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad teisę į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę turi fizinis asmuo, turintis profesinių įgūdžių ir kompetencijos. Tokiu laikomas ne anksčiau kaip metais, einančiais prieš paraiškos pateikimą, žemės ūkio naudmenas ir (ar) pasėlius deklaravęs ir buhalterinę apskaitą tvarkantis fizinis asmuo, kuris turi praktinio ūkininkavimo patirties ir Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba turi praktinio ūkininkavimo patirties ir žemės ūkio išsimokslinimo diplomą arba dokumentą, patvirtinantį profesinį pasirengimą ūkininkauti. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad asmenims, nurodytiems šio straipsnio 1 dalyje, gali būti suteikiama valstybės parama, jeigu Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtina, kad paramos suteikimo metu laikomasi minimalių aplinkosaugos, higienos ir gyvūnų gerovės normų. Asmenys atitinkantys šiuos reikalavimus, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 10 str. nuostatomis įrašomi į XII eiliškumo grupę.
Remiantis nurodytų teisės aktų nuostatomis darytina išvada, kad asmuo, kuris naudoja žemę nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d., taip pat pateikia žemės naudojimo faktą patvirtinančius dokumentus ir atitinka įstatymo 2 straipsnyje nurodytas sąlygas ne tik įrašomas į XII eiliškumo grupę, bet ir įgyja pirmumo teisę prieš asmenis, siekiančius atkurti nuosavybės teises į tokią žemę perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės plotą - ginčo atveju A. B. įgyja pirmumo teisę prieš A. M. L..
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pareiškėja atitinka visas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnyje nurodytas sąlygas, 0.620 ha žemės sklypą naudoja nuo 2003 metų, kad pareiškėjos pirmumas nebuvo įvertintas atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes, todėl daro išvadą, kad į 2011 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1215 „Dėl piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, įsigyti nuosavybėn neatlygintinai žemę, mišką ir vandens telkinius, pirkti ir nuomoti žemę bei valstybinės žemės sklypų suformavimo Žuvinto kadastrinėje vietovėje, sąrašų tvirtinimo“ patvirtintą sąrašą XIII –oje eilėje A. B. buvo įtraukta pažeidžiant Žemės reformos 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą eiliškumą, ir tai sudaro pagrindą įpareigoti atsakovą patikslinti šiuo įsakymu patvirtintą sąrašą, įrašant pareiškėją XII eiliškumo grupėje. Pabrėžtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m.
15
sausio 26 d. raštu Nr. 1SS-(9.5)-160 (t. I, b.l. 130 – 133) Alytaus žemėtvarkos skyrius taip pat buvo įpareigotas peržiūrėti 2011 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1215 patvirtintą sąrašą pretendentų, sprendžiant A. B. įtraukimą į XII-ąją eiliškumo grupę. Beje, atsakovas nurodė, kad NŽT rašte nurodytos pareigos neįgyvendino tik dėl to, kad ginčas buvo sprendžiamas teismine tvarka.
Pareiškėja nereiškia reikalavimo įpareigoti parduoti jai ginčo žemės sklypą, nes toks įpareigojimas šioje stadijoje ir nebūtų galimas dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo – pardavimo proceso tęstinio pobūdžio, kuriame (procese) gali atsirasti kitų aplinkybių, trukdančių pareiškėjai įsigyti ginčo žemės sklypą, kurios (aplinkybės) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Dėl patikslintame skunde 4.1, 4.2 ir 4.3 punktuose pareiškėjos keliamų reikalavimų (t. III, b.l. 36).
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011 m. rugsėjo 21 d. įvyko Žuvinto kadastrinės vietovės 2011 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto I, VIII, IX, X eilių ir valstybinės žemės sklypų pasirinkimo susirinkimas, kurio metu tretysis suinteresuotas asmuo M. A. L., buvusi IX eilėje, žemėtvarkos projekto 5 –ame bloke, numeris plane 516-2, pasirinko 0.62 ha ploto laisvos žemės sklypą Nr. 61, esantį (duomenys neskelbtini) . Šias aplinkybes patvirtina Žuvinto kadastrinės vietovės 2011 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto I, VIII, IX, X eilių ir valstybinės žemės sklypų pasirinkimo susirinkimo, vykusio 2011 m. rugsėjo 21 d. 10-13 val. 2011 m. rugsėjo 23 d. protokolas Nr. 2PRT-59 (t.II, b.l. 170) ir 2011 m. rugsėjo 21 d. Alytaus apskrities Alytaus rajono Simno seniūnijos Žuvinto kadastro vietovės teritorijoje 2011 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su IX eilės pretendentais gauti žemės žiniaraštis (t. I, b.l. 96). Pareiškėja ginčija šiuos administracinius aktus dalyje dėl nurodyto ginčo sklypo suprojektavimo ir pasirinkimo bei prašo panaikinti.
Nustačius, kad pareiškėja A. B. 2011 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1215 „Dėl piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, įsigyti nuosavybėn neatlygintinai žemę, mišką ir vandens telkinius, pirkti ir nuomoti žemę bei valstybinės žemės sklypų suformavimo Žuvinto kadastrinėje vietovėje, sąrašų tvirtinimo“ patvirtintą sąrašą A. B. į XII eilę buvo įtraukta pažeidžiant Žemės reformos 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą eiliškumą, darytina išvada, kad Nacionalinės žemėtvarkos skyriui siūlant trečiajam suinteresuotam asmeniui M. A. L. ginčo sklypą, o šiai pasirinkus, buvo pažeistas Tvarkos 28 punkte įtvirtintas imperatyvus draudimas perduoti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą asmenims, atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kai į tą patį sklypą pretenduoja valstybinės žemės naudotojai, šią žemę naudojantys nuo 204 m. rugpjūčio 7 d., ir turintys pirmenybės teisę į naudojamą žemės sklypą prieš tokius asmenis (siekiančius lygiaverčio turėtajam žemės sklypo suteikimo). Todėl pareiškėjos prašomi nurodyti administraciniai aktai naikintini.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Skundą tenkinti.
Atnaujinti praleistą terminą skundo prašymui paduoti naikinti Alytaus rajono Žuvinto kadastro vietovės 2011 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto I, VIII, IX, X eilių susirinkimo 2011 m. rugsėjo 23 d. protokolo Nr. 2 PRT-59 nutarimą dalyje dėl M. A. L. LVŽ (laisvos valstybinės žemės) 0.62 ha žemės sklypo Nr. 61 žemėtvarkos projekto 5 bloko sklype Nr. 516-2 suprojektavimo, sklypo išdėstymo, jo ribų ir ploto suderinimo ir sklypo parinkimo.
Panaikinti Alytaus rajono Žuvinto kadastro vietovės 2011 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto I, VIII, IX, X eilių susirinkimo 2011 m. rugsėjo 23 d. protokolo Nr. 2 PRT-59 nutarimą dalyje dėl M. A. L. LVŽ (laisvos valstybinės žemės) 0.62 ha žemės sklypo Nr. 61 žemėtvarkos projekto 5 bloko sklype Nr. 516-2 suprojektavimo, sklypo išdėstymo, jo ribų ir ploto suderinimo ir sklypo parinkimo.
Panaikinti Žuvinto kadastro vietovės 2011 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto I, VIII, IX, X eilių ir valstybinės žemės nuomos žemės sklypų pasirinkimo protokolo, įvykusio 2011 m. rugsėjo 21 d. 10 - 13 val. 2011 m. rugsėjo 23 d. protokolo Nr. 2 PRT-59 priedo 13 punktą dalyje dėl M. A. L. 0.62 ha žemės sklypo Nr. 61 pasirinkimo ir žemėtvarkos projekto 5-ame bloke žemės sklypo Nr. 516-2 jai suprojektavimo.
Panaikinti Alytaus apskrities Alytaus rajono Simno seniūnijos Žuvinto kadastro vietovės teritorijoje 2011 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su IX eilės pretendentais gauti žemės 2011 m. rugsėjo 21 d. žiniaraščio (5 priedas) 1 punktą dalyje dėl M. A. L. 5-ame bloke pasirinkto neatlygintinai nuosavybės 0.62 ha žemės sklypo, žemėtvarkos projekto plane sklypo Nr. 516-2 išdėstymo, ribų ir ploto suderinamumo.
Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjos pavaduotojos 2011 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1215 „Dėl piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, įsigyti nuosavybėn neatlygintinai žemę, mišką ir vandens telkinius, pirkti ir nuomoti žemę bei valstybinės žemės sklypų suformavimo Žuvinto kadastrinėje vietovėje, sąrašų tvirtinimo“ ir A. B. iš 13-tos pretendentų eiliškumo grupės perkelti į 12-ą eiliškumo grupę.
Administracinės bylos dalį dėl pripažinimo, kad A. B. nuo 2003 m. naudojasi 0.6200 ha Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1031 patvirtintame Alytaus apskrities Alytaus rajono Simno seniūnijos Žuvinto kadastro vietovėje nustatytų laisvos valstybinės žemės (253.31 ha) žiniaraštyje ir Alytaus apskrities Alytaus rajono Simno seniūnijos Žuvinto kadastro vietovės 3378 2011 m. laisvos valstybinės žemės plane M 1:10000 nurodomu valstybinės žemės sklypu Nr. 61 (žemėtvarkos projekte sklypu Nr. 516-2), esančiu (duomenys neskelbtini) ., valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu nutraukti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą.