Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“ ieškinį atsakovui T. K. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas T. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko. 2019 m. kovo 14 d. teismui pateikė prašymą atidėti teismo posėdį. Nurodė, jog ieškovės vadovė turi nedarbingumą ir dėl ligos į posėdį atvykti negali.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis.

Nagrinėjamu atveju ieškovei tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Ieškovė pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, motyvuodama ieškovės vadovės nedarbingumu. Prie prašymo pridėjo įrodymus – nedarbingumo išrašą, iš kurio matyti, kad ieškovės vadovė nuo 2019-02-19 yra nedarbinga. Teismas šią ieškovės atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežastį nelaiko svarbia, nes kaip žinia, ieškovė yra juridinis asmuo ir ne tik vadovė gali atstovauti ieškovei teisme. Nors ieškovė nurodo, kad neturi profesionalaus teisininko, tačiau teismas mano, kad nebuvo jokių kliūčių sudaryti atstovavimo sutartį su teisines paslaugas teikiančiais asmenimis ir tokiu būdu užtikrinti ieškovės atstovavimą byloje. Juolab, kad parengiamasis teismo posėdis byloje buvo paskirtas 2019 m. vasario 15 d. Šiame posėdyje ieškovės atstovas irgi negalėjo dalyvauti dėl komandiruotės, ir irgi prašė teismo posėdį atidėti. Kad kitas teismo posėdis numatytas 2019-03-15, ieškovei buvo žinoma dar 2019-02-15, ieškovės vadovės nedarbingumas prasidėjo dar 2019-02-19 ir iki kito teismo posėdžio, t.y. iki 2019-03-15 buvo pakankamai laiko pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Teismas pripažįsta, kad ieškovė iniciavusi civilinę bylą ir iš anksto žinodama apie vyksiančius teismo posėdžius turėjo realią galimybę iš anksto pasirūpinti tinkamu atstovavimu teisme, bet to nepadarė ir tai pateisinančių priežasčių nenurodė. Be to, tai ne pirma ieškovės inicijuota analogiška byla Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose ir nei vienoje byloje, nei viename teismo posėdyje ieškovės atstovas nedalyvavo, tik prieš posėdžius vis teikė prašymus atidėti bylos nagrinėjimus, kas kartojasi ir šioje byloje. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas nagrinėja bylą ieškovės atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovę ir atsakovą nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. iki 2018 m. birželio 19 d. siejo darbo teisiniai santykiai. Tai patvirtina 2016-08-25 darbo sutartis Nr. 1000, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo, kurios pagrindu atsakovas nuo 2016-08-29 dirbo ieškovės įmonėje realizacijos padalinio darbininko pareigose. Šalys darbo sutarties 3 punktu buvo susitarusios, kad ieškovė atsakovui mokės 430,00 Eur darbo užmokestį. Darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2018-06-19 pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (darbuotojo iniciatyva). Ieškovė, atleisdama iš darbo atsakovą, atleidimo dieną su juo neatsiskaitė, todėl atsakovas 2018 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į DGK, prašydamas išieškoti neišmokėtą darbo užmokestį už 2018 m. balandžio – birželio mėnesius ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. 2018 m. lapkričio 26 d. DGK sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo prašymas tenkintas visiškai ir iš ieškovės nuspręsta išieškoti atsakovui T. K. iš viso 1989,77 Eur darbo užmokesčio, neatskaičiavus mokesčių už darbo laikotarpį nuo 2018-04-01 iki 018-06-19 ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo, neviršijančio vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 507,66 Eur, neatskaičius mokesčių, nuspręsta vykdyti skubiai. DGK, priimdama sprendimą dėl atsakovui išmokėtinų darbo užmokesčių sumų, rėmėsi Sodros informacinėje sistemoje esančiais duomenimis, būtent pagal ieškovės pateiktus duomenis apie priskaitytą darbo užmokestį atsakovui. Ieškovė, nesutikdama su priimtu DGK sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydama sumažinti priteistinas darbo užmokesčio sumas atsakovui, atsižvelgiant į sumokėtus mokesčius ir atsakovo įsigytą produkciją.

Dėl procedūrinių pažeidimų.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 231 straipsnio 4 ir 5 dalyje nurodyta, kad DGK sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, o teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, DGK sprendimas netenka galios. Pagal DK 231 straipsnio 3 dalį, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Todėl nagrinėjamu atveju teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, nesprendžia dėl DGK sprendimo galiojimo, o nagrinėja darbo ginčą iš esmės, t. y. išsprendžia šalių ginčą, kilusį darbo teisinių santykių srityje ir nustato materialines šalių teises ir pareigas dėl neišmokėto darbo užmokesčio.

Ieškovė, reikšdama teismui ieškinį, nurodė, jog DGK, nagrinėdama atsakovo T. K. prašymą, pažeidė DK nuostatas, nes ieškovei nesiuntė dokumentų, dėl ko ginčo nagrinėjimui nebuvo tinkamai pasirengta. Ieškovei nebuvo suteikta galimybė pateikti duomenų, teisingą informaciją, kurių pagrindu būtų galima nustatyti aplinkybes apie atsakovui išmokėtas darbo užmokesčio sumas bei nebuvo sudaryta galimybė ginčą išspręsti taikiai. Teismas pažymi, jog DGK sprendime nurodyta, kad byla išnagrinėta ieškovės atstovui nedalyvaujant. Ieškovės atstovas į DGK posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepaaiškino, reikalaujamų dokumentų, susijusių su T. K. darbo santykiais įmonėje, atsiliepimo į T. K. prašymą per DGK nustatytą terminą nepateikė. Iš DGK pateiktų duomenų matyti, kad DGK pranešimas ieškovei siųstas eletroniniu paštu, ieškovės darbuotojo perskaitytas 2018-11-09. Todėl teismas mano, kad ieškovė buvo informuota apie ginčo nagrinėjimą, jai buvo sudarytos sąlygos teikti įrodymus, bet pati ieškovė elgėsi pasyviai.

Be to, kaip jau buvo minėta, teismas nesprendžia dėl DGK sprendimo galiojimo, o nagrinėja darbo ginčą iš esmės. Nagrinėjamoje byloje ieškovė apie paskirtą teismo posėdį buvo informuota tinkamai, jai buvo suteiktos galimybės pateikti visus įrodymus ir paaiškinimus, susijusius su atsakovo T. K. nagrinėtu prašymu DGK, t.y. ieškovei buvo suteiktos visos galimybės, ko, anot jos, ji negalėjo padaryti ginčą nagrinėjant DGK, tai galėjo padaryti bylą nagrinėjant teisme.

Dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo

DK 146 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų; darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Nagrinėjamoje byloje duomenų, kad šalys būtų susitarusios dėl kitokio darbo užmokesčio bei kitų išmokų apmokėjimo termino nei atleidimo dieną, nėra. Ieškovė neginčija aplinkybės, kad 2018-06-19, atleisdama atsakovą iš darbo, nei atleidimo dieną, nei vėliau su juo neatsiskaitė. Byloje kilo ginčas tik dėl priskaičiuoto ir neišmokėto darbo užmokesčio sumų dydžio.

DGK, priimdama sprendimą dėl atsakovui išmokėtinų darbo užmokesčių sumų, rėmėsi Sodros informacinėje sistemoje esančiais duomenimis, pagal kuriuos atsakovui už laikotarpį nuo 2018-04-01 iki 2018-06-19 priskaičiuota iš viso 2028,68 Eur draudžiamųjų pajamų (darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių): už laikotarpį nuo 2018-04-01 iki 2018-04-30 – 538,17 Eur; už laikotarpį nuo 2018-05-01 iki 2018-05-31 – 508,18 Eur; už laikotarpį nuo 2018-06-01 iki 2018-06-19 – 943,42 Eur ir 38,91 Eur. Kadangi ieškovė nepateikė jokių dokumentų, DGK nusprendė, kad 2018 m. birželio mėn. sumą sudaro 333,33 Eur darbo užmokestis už faktiškai dirbtą laiką ir likusi 610,07 Eur suma – kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Ieškovė, nesutikdama su priteistomis darbo užmokesčio sumomis, pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, kad ieškovė už atsakovą yra sumokėjusi socialinio draudimo mokestį 179,09 Eur ir gyventojų pajamų mokestį 195,45 Eur, taip pat nurodė, kad atsakovas iš ieškovės yra įsigijęs produkcijos 2018 m. balandžio mėnesį už 27,12 Eur, 2018 m. gegužės mėn. – 27,34 Eur (pagal 2018 m. 05 mėn. atlyginimo žiniaraštį ir PVM sąskaitas faktūras iš viso už 45,80 Eur) ir 2018 m. birželio mėn. - 34,39 Eur. ir šias sumas ieškovė išskaičiavo iš atsakovo darbo užmokesčio.

Nagrinėjamu atveju DGK surinkti duomenys iš Sodros duomenų bazės iš esmės sutampa su ieškovės teismui pateiktuose atlyginimo žiniaraščiuose pateiktais atsakovo darbo užmokesčio duomenimis, tik ieškovė nurodė, kad atsakovui už 2018 m. birželio mėn. priskaičiuotas darbo užmokestis yra 982,33 Eur, o DGK nurodė, kad 943,42 Eur, neatkreipdama dėmesio, kad ieškovės pateiktuose Sodrai duomenyse 12 eilutėje nurodyta papildomai draudžiamųjų pajamų sumą 38,91 Eur, kas sudėjus šias sumas 943,42+38,91 ir gaunasi ieškovės nurodyta suma 982,33 Eur. Ieškovė neginčija fakto, kad darbo užmokestis atsakovui už 2018 m balandžio – birželio mėnesius neišmokėtas kaip ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, kaip nurodyta atlyginimų žiniaraščiuose, kas privalu buvo padaryti savalaikiai, mokant užmokestį kaip šalių buvo sutarta darbo sutartyje bei atleidžiant darbuotoją iš darbo 2018-06-19, pilnai su juo atsiskaityti. Nors ieškovė teigia, kad neturi įsiskolinimo Sodros biudžetui už mokesčius, paskaičiuotus nuo atsakovo darbo užmokesčio bei yra sumokėjusi mokesčius už atsakovą Valstybinei mokesčių inspekcijai, ši aplinkybė nesudaro pagrindo mažinti atsakovui priteistino paties darbo užmokesčio dydžio. Gyventojų pajamų mokestį ir Sodros mokestį privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą darbdavys, šiuo atveju ieškovė. DGK sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad iš ieškovės išieškotinos darbo užmokesčio sumos atsakovui, neatskaičius mokesčių, t.y. atsakovui išmokėtina suma, nuo išieškotinos sumos atskaičius mokesčius, kuriuos ieškovė privalo ir yra sumokėjusi į valstybės biudžetą, todėl ieškovės ieškinyje dėstomi argumentai yra teisiškai nepagrįsti.

Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas iš ieškovės yra įsigijęs produkcijos, už kurią neatsiskaitė ir dėl to ieškovė padarė išskaitas iš atsakovo darbo užmokesčio, kas matyti atlyginimų žiniaraščiuose. Nors ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2018 m. gegužės mėn. atsakovas įsigijo produkcijos už 27,34 Eur, tačiau žiniaraštyje ir PVM sąskaitos faktūros rodo kitą sumą – 45,80 Eur.

Išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos tik įstatymų nustatytais atvejais (DK 150 straipsnis). Aplinkybė, kad darbuotojas yra galimai skolingas darbdaviui, gali būti pagrindas darbdaviui tartis su darbuotoju dėl jų priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, tačiau toks įskaitymas galimas tik darbuotojui sutikus. Ieškovė nurodė, kad atsakovas skolingas įmonei už įsigytą produkciją 88,85 Eur (pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir duomenis atlyginimų žiniaraščiuose 107,31 Eur) ir ši suma turėtų būti išskaičiuota iš DGK sprendime nurodytų išieškoti sumų. Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko, kad jam priteistina darbo užmokesčio suma būtų mažinama, atsižvelgiant į jo įsigytą produkciją, už kurią ieškovė visuomet išskaičiuodavo iš mokamo darbo užmokesčio, todėl atsakovui priteistina darbo užmokesčio suma, atskaičius produkcijos įsigijimo kaštus.

Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui atsakovui iš ieškovės priteistinas iš viso 1921,37 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų - darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2018-04-01 iki 2018-06-19 ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, neatskaičius mokesčių ir išskaičiavus atsakovo produkcijos iš ieškovės įsigijimo sumą.

CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, jog teismas nukreipia skubiai vykdyti teismo sprendimus dėl darbo užmokesčio priteisimo – sprendime nustatyta dalis neviršija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, sprendimo dalis dėl vieno vidutinio atsakovės darbo užmokesčio priteisimo vykdytina skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis. Atsakovui 2019-02-27 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-19-T-405-3462 suteikta 50 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Atsakovas patirtų bylinėjimosi išlaidų į bylą nepateikė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pranešė, kad T. K. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro advokato užmokestis - 55,25 Eur.

Ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies (patenkinus 23 procentus reikalavimo), ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteista žyminio mokesčio dalis, proporcinga patenkintų reikalavimų daliai, tačiau teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, ieškovės elgesį tiek ginčo nagrinėjimo DGK metu, tiek teisme, tai, kad būtent ieškovės netinkamas pareigos atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju vykdymas lėmė, kad atsakovas kreipėsi į DGK, o vėliau ginčas persikėlė į teisminį nagrinėjimą, sprendžia, jog yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir ieškovei žyminio mokesčio dalies, proporcingos patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo nepriteisti (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Prie bylinėjimosi išlaidų taip pat priskirtinos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Byloje pateikta dalis (50 procentų) atsakovui teiktų advokato pagalbos išlaidų. Kitą dalį atsakovas turėjo susimokėti pats ir tikėtina, kad patyrė šias išlaidas, bet jų į bylą neteikė. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 3 dalis). Kadangi ieškinio reikalavimų atmesta 77 procentai, atsakovas atleistas nuo 50 procentų bylinėjimosi išlaidų valstybei, tai byloje pateikta 50 procentų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma priteistina iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 ir 282 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovui T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Kretingalės mėsa“, juridinio asmens kodas 163712994, 1921,37 (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt vieną eurą 37 ct) su darbo santykiais susijusių išmokų (neatskaičius mokesčių).

Priteisti iš ieškovės UAB „Kretingalės mėsa“, juridinio asmens kodas 163712994, valstybės naudai 55,25 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 25 ct) už valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovui T. K., lėšas pervedant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą -188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio – 507,66 Eur (penkių šimtų septynių eurų 66 ct), neatskaičius mokesčių, priteisimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjus šiam sprendimui, Darbo ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.