- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-16
- Bylos Nr.
- II-245-270/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Olegas Zaicevas
- Pažeidėjas
- D. P.
- Kategorijos
- 2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovei V. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės Rasos Gutmanienės 2016 m. kovo 16 d. nutarimo, Nr. SAVAD-13N-54354529-16, panaikinimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. SAVAD-13N-54354529-16 D. P. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 172 str. 1 d. padarymą, skirta 144 eurų bauda.
D. P. nuobauda skirta už tai, kad jis 2016-02-22, 16.35 Vilniuje , Rodūnios kelias 2, teikė taksi paslaugas automobiliu Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas taksi veiklai išduoto leidimo.
Šalies argumentai
D. P. skundu prašo panaikinti priimtą nutarimą, skunde nurodo, kad taksi paslaugų neteikė, tik ketino teikti pavėžėjimo paslaugas per eTRANSPORT mobiliąją programėlę. Pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą šiai veiklai nėra reikalingas joks leidimas, nes ji neatitinka taksi darbo pobūdžio, kadangi važiuojama ne nustatytu maršrutu, jokių užsakymų veiklą vykdantys asmenys negauna, tiesiog jiems yra matoma telefone ar kitame įrenginyje, kur žmogus vyksta ir jei tau pakeliui gali pasiskambint ir pasiūlyt pavėžėt, atlygis gaunamas ne už nuvažiuotą atstumą, o už laiką per kurį pasiekiamas tikslas, atlygį paskaičiuoja mobili programėlė, važiuojama ne nuo taško A į tašką B , o keleivį paimi ir išleidi pakeliui. Keleivį pavežė vienintelį kartą, tai yra atliko vienkartį sandorį. Administracinio teisės pažeidimo protokolas jam buvo surašytas vien dėl to, kad jo automobilis apklijuotas minėtos programėlės atributika, tačiau nėra niekur reglamentuota, kad ant automobilio negali būti reklaminių atributų. Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekse nurodoma, kad keleiviai vežami keleiviams vežti pagamintomis kelių transporto priemonėmis - autobusais, troleibusais, lengvaisiais automobiliais, lengvaisiais taksi. Valstybinė mokesčių inspekcija 2015-11-20 paaiškinimu Nr. (18.2-31-2) RM-25144 , „ Dėl keleivių vežimo veiklos, naudojantis „Uber" mobiliąja programa teikiantiems pavėžėjimo paslaugas naudojant mobiliąsias programas“, yra nurodžiusi, kad pavėžėjimo veiklą galima vykdyti įregistravus individualią veiklą su kodu 49.39 (Kitas skirtas keleivių vežimas sausumos transportu). Daugiau jokių išaiškinimų, reglamentavimų ar konkrečių draudimų šiai veiklai nėra nurodyta nei Kelių transporto kodekse, nei kitame teisės akte, o teikiamos paslaugos savo turiniu skiriasi nuo taksi paslaugų. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti išlaidas patirtas ginant savo teises.
Atsiliepimas
Nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas savo atsiliepime prašė D. P. skundo netenkinti. Nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas D. P. surašytas teisingai ir teisėtai, kadangi , D. P. vykdytos paslaugos turinys atitinka taksi veiklą. Taksi veiklai būdingi požymiai: paslaugos užsakymas ryšio priemonėmis, vienkartinis keleivio nuvežimas iš taško A į tašką B, apmokėjimas už konkretų maršrutą. Pareiškėjas savo skunde pats nurodė, kad vežė keleivį iš Geležinkelio stoties iki tarptautinio Vilniaus oro uosto. Užsakymą gavo per eTransport mobiliąją programėlę. Nurodė, kad už šią paslaugą jam buvo sumokėta 5 Eur. Pagal surinktus įrodymus ir įvertinus nustatytas aplinkybes, pirmenybę teikiant ne veiklos formai, o paslaugos turiniui, traktuojama, jog šia veikla de ' facto buvo teikiamos taksi paslaugos.
Aplinkybės, kad automobilis nebuvo apipavidalintas tiksliai kaip taksi lengvasis automobilis, nebuvo taksometro pagal kurį būtų skaičiuojamas atlygis, nenaudojamos racijos, savaime nedaro tokios veikos nauja vežimo rūšimi.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - VMI) pateikta nuomonė yra rekomendacinio pobūdžio. Pažymima, kad VMI, kaip institucija, atsakinga už mokesčių administravimą. Atkreipiamas dėmesys, kad pateiktas išaiškinimas dėl pavėžėjimo veiklos (konkrečiai „UBER") yra tik dėl mokesčių sumokėjimo. Neteikiama pozicija dėl pavėžėjimo veiklos modelio teisinio reglamentavimo, esančio ministerijų kuravimo srityje, todėl vadovautis institucijos, šiuo konkrečiu atveju VMI pateikta nuomone, traktuoti, kad tai yra dokumentas, suteikiantis teisę versti nelegalia veikla yra nelogiška. Minima pavėžėjimo veikla nėra reglamentuota Lietuvoje galiojančiuose teisės aktuose, taip pat kelių transporto veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, todėl tokia veikla yra negalima. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal veiklos turinį minima veikla atitinka taksi paslaugas ir ši veikla buvo vykdoma be privalomo leidimo.
Institucijos nuomone, skunde išdėstyti pareiškėjo teiginiai nėra pagrindas atleisti jį nuo atsakomybės.
Teismas paduotą skundą išnagrinėjo nedalyvaujant skundą padavusiam asmeniui. Apie teismo posėdį jam buvo pranešta, jis neatvyko, prašymo bylos nenagrinėti jam nedalyvaujant nepateikė, atvesdinti į teismo posėdį pareiškėjo taip pat nepavyko.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas F. P. parodė, kad oro uoste vykdė taksi paslaugų teikimo kontrolę. Patikrinus pareiškėją jis nurodė, kad vykdo ne taksi, o pavežėjimo paslaugas. Pabendravus su keleiviu jis nurodė, kad atvažiavo iš Kauno gt., už kelionę sumokėjo 5 eurus, šios įmonės paslaugomis naudojasi ne pirmą kartą. Ant automobilio buvo nurodytas taksi iškvietimo numeris 1424.
Liudytojas V. Č. parodė, kad 2016-02-22 oro uoste buvo sulaikytas pareiškėjas. Jo automobilio numeriai buvo ne taksi, tačiau ant automobilio buvo taksi iškvietimo numeris, o viduje planšetinis kompiuteris skaičiuojantis atlygį už suteiktą paslaugą. Automobilio keleivis paaiškino, kad šia paslauga naudojasi ne pirmą kartą, kad važiavo iš Kauno g., sumokėjo 5 eurus. Jei keleivis nurodo, kad automobilį iškvietė telefonu ir sumokėjo pinigus, mes tai traktuojame kaip taksi paslaugą.
Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovė apklausta parodė, kad ant D. pavliukoic automobilio nurodytas 1424 numeris yra taksi dispečerinės numeris. Apklaustas keleivis nurodė, kad automobilį užsissakė numeriu 1424, už paslaugą sumokėjo 5 eurus. Šiuo pagrindu ir buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir skirta bauda.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Vienas iš ATP bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 248 str.). Pareigūnas ar institucija, nagrinėdami teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar konkretus asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str.).
Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad skundžiamu nutarimu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 172 str. 1 d. pagrįstai. Teismas patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti, kad D. P. teikė taksi paslaugas neturėdamas galiojančio leidimo taksi veiklai. Pareiškėjo paaiškinimai, kad jis vykdė pavežėjimo paslaugas yra paneigti liudytojų ir institucijos atstovės parodymais iš kurių seka, kad keleivis automobilį išsikvietė trumpuoju taksi numeriu 1424, ant automobilio buvo nurodytas analogiškas numeris, o automobilio salone keleiviui matomoje vietoje buvo planšetinis kompiuteris, kuris skaičiuoja atlygį. Keleivis sumokėjo 5 eurų atlygį.
Paslauga, leidžianti užsakyti lengvąjį automobilį taksi internetu, trumpąja žinute, skambučiais ar aplikacijomis išmaniuoju telefonu, vertinama kaip užsakymas ryšio priemonėmis. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija išreiškė poziciją, kad tokia paslauga iš esmės atitinka taksi dispečerinės apibrėžimą, kuris įtvirtintas Taksi taisyklių 7.1 punkte: taksi dispečerinė - taksi ¹ vežėjo ar kito fizinio ar juridinio asmens, su kuriuo vežėjas yra sudaręs sutartį, taksi užsakymų valdymo centras, kuriame ryšio priemonėmis priimami keleivių užsakymai. Pabrėžtina, kad transporto paslaugos yra padidintos rizikos ir griežtesnės atsakomybės veikla, todėl yra išsamiai reglamentuota specialiais teisės aktais. Lietuvos Respublikos transporto kodeksas ir Susisiekimo ministerijos taisyklės nustato pareigą laikytis tos rūšies vežimui nustatytų reikalavimų. Pareiškėjo minima veikla - pavėžėjimas nėra reglamentuota šiame kodekse ir nėra reglamentuoti šiai veiklai keliami reikalavimai. Kelių transporto reguliavimas yra viešosios teisės sritis, o viešojoje teisėje vyrauja imperatyvaus reguliavimo metodas ir galioja principas „leidžiama tik tai, kas nurodyta teisės akte".
Teismas sutinka su institucijos atsiliepimo argumentais dėl pareiškėjo pateikto VMI paaiškinimo Nr. (18.2-31-2) RM-25144 , „ Dėl keleivių vežimo veiklos, naudojantis „Uber" mobiliąja programa“, Kad jis yra rekomendacinio pobūdžio ir yra pateiktas siekiant išaiškinti vežimo paslaugų mokestines prievoles. Pavežėjimo veiklos modelio teisinis reglamentavimas yra ne VMI kuravimo sritis.
Iš nustatytų bylos aplinkybių darytina išvada, kad apelianto teikiamos paslaugos savo turiniu atitiko keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veiklą, kuriai vykdyti D. P. leidimo neturėjo. Tokia savo veika D. P. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 str. 12 d. , Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 p., ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-02 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172 str. 1 d.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 16 d. nutarimas Nr. SAVAD-13N-54354529-, pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
D. P. skundo netenkinti.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės Rasos Gutmanienės 2016 m. kovo 16 d. nutarimą Nr. SAVAD-13N-54354529-16, kuriuo D. P. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 172 str. 1 d. padarymą, skirta 144 eurų bauda, palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.