Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-11-26 · Byla Nr. TS-98-806/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-26
Bylos Nr.
TS-98-806/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Nuteistasis
R. P.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-98-806/2018
Proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 59-204, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P. nuteistas 2017 m. kovo 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 str. 2 d. 3 p. ir 140 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. 1 p., 64¹ straipsniu jam paskirta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, įskaitant laikinajame sulaikyme išbūtą laiką. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant gydytis priklausomybės ligas; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 2017 m. rugpjūčio 30 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymas panaikintas ir R. P. pasiųstas atlikti 2017 m. kovo 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi 2017 m. rugpjūčio 30 d. Kauno apylinkės teismo nutartis palikta galioti.

2017 m. spalio 20 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu R. P. nuteistas pagal BK 187 str. 1 d. ir 178 str. 1d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 5 d. 1 p. 2 p., 64¹ str. 1 d. paskirta bausmė - laisvės atėmimas keturiems (4) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d. 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2017-03-30 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės 2017-03-30 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ( laisvės atėmimas 1 m. 2 mėn.), pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą (1) metams penkiems (5) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką nurodyta įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-03-15, 20.40 val. iki 2017-03-17, 5.40 val. ir bausmę atliktą pagal 2017-03-30 Kauno apylinkės teismo nuosprendį.

2018 m. kovo 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu R. P. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, paskirta bausmė – dešimt mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2017 m. spalio 20 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės (3 mėnesius) ir R. P. skirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką nurodyta įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal 2017 m. spalio 20 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį bei laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. liepos 30 d. 02.50 val. iki 2017 m. liepos 31 d. 14.00 val. (dvi dienas).

2018 m. kovo 30 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu R. P. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuspręsta paskirti 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę nuspręsta subendrinti su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme jas iš dalies sudedant, prie naujai paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir R. P. paskiriant galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką nurodyta įskaityti bausmę, atliktą pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendį.

2018 m. gegužės 10 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi atliktas bausmių subendrinimas ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, prie Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos - 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis (8 mėnesiai) ir nutarta R. P. paskirti galutinę bausmę – 2 metus ir 4 mėnesius laisvės atėmimo. Į bausmės laiką nurodyta įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal 2018 m. kovo 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį.

Bausmės vykdymo pradžia – 2017-10-09, bausmės vykdymo pabaiga – 2020-02-05. 1/3 laisvės atėmimo bausmės nuteistasis faktiškai atliko 2018-07-15. Neatliktos bausmės dalis 2018-10-25 (Komisijos posėdis) – 1 metai 3 mėnesiai 11 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2018 m. 29 d. nutarimu Nr. 59-204 atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. P.. Nutarime nurodyta, jog R. P. Komisijai pristatomas pirmą kartą, sutinkant su intensyvia priežiūra. Anksčiau teistas 8 kartus. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kelis teismo nuosprendžius. Paskutinį nusikaltimą nuteistasis įvykdė vienas. Kaltę pripažįsta, gailisi. Nusikaltimams būdingas modelis. Ankstesnių teistumų metu yra du kartus pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas ir vieną kartą bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Paskutinis asmens padarytas nusikaltimas nesunkesnis už ankstesnius. Amžius pirmo teistumo metu - 22 metai. Dauguma nuteistojo nusikalstamų veikų, tarp jų ir smurtinių, įvykdytos jam apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistasis pripažįsta, kad tai lėmė jo nusikalstamumą, neneigia savo problemiško alkoholio vartojimo, kuris prasideda alus gėrimu, o baigiasi daugiadieniais užgėrimais ir kartais detoksikacija ligoninėje. Nuteistasis yra kodavęsis nuo alkoholio vartojimo (teigia, kad ir šiuo metu yra užsikodavęs), laisvėje probacijos tarnybos įpareigotas lankė AA susirinkimus. Vilniaus pataisos namuose nuteistasis pradėjo, tačiau nebaigė Agresijos ir autoagresijos valdymo programos, nedalyvavo psichoedukacinėje programoje „Įžanginė grupė“, skirtoje psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims, kurį laiką nuteistasis dalyvavo AA susirinkimuose. Šios laisvės atėmimo bausmės Vilniaus pataisos namuose atlikimo metu nėra fiksuota nuteistojo alkoholio vartojimo atvejų. Buvęs žalingas alkoholio vartojimas glaudžiai sietinas su nusikalstamu elgesiu, tolesnis alkoholio vartojimas didintų nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Apsvaigimo būsena žymiai apsunkina nuteistojo problemų sprendimą, savo elgesio pasekmių numatymą, impulsų kontrolę. Nuteistasis deklaruoja pasikeitusį savo alkoholio vartojimo, nusikalstamo elgesio matymą, tačiau jam dar sunku identifikuoti savo gyvenimo problemines sritis, jų kilmę, matyti galimą korekciją. Nuteistasis linkęs rigidiškai spręsti iškilusius sunkumus, kartoti tas pačias klaidas ir sunkiai jam sekasi mokytis iš savo patirties klaidų. Nuteistasis neigia bet kokį narkotinių medžiagų vartojimą, jo asmens byloje apie tai duomenų nerasta, taip pat šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo Vilniaus pataisos namuose metu nefiksuota nuteistojo narkotikų vartojimo atvejų. Vienas iš nusikaltimų buvo įvykdytas su bendrininku. Nuteistasis teigia pasidavęs draugo įtakai. Šiuo metu nuo draugų atsiribojęs. Nuteistasis išsako tolesnius savo gyvenimo siekius, planus, sietinus su prosocialiu, darbiniu, šeimyniniu gyvenimo būdu. Mąstymo problemų sprendimo lankstumo stoka, sunkumai atpažinti kylančias problemas, impulsyvūs problemų sprendimo būdai, neigiamų pasekmių nenumatymas daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui. Jų nekoregavimas didintų nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, geba palaikyti ilgalaikius santykius, adaptuotis įvairiose socialinėse bendravimo situacijose. Nuteistojo savęs vertinimas pažemintas, prastas saviveiksmingumas, jam kyla sunkumų prosocialiai tenkinti savo poreikius, norus, brandžiai pasirūpinti savimi, palaikyti savo galios jausmą. Linkęs neigti problemas, slopinti dėl jų kylančius jausmus, juos išveikti asocialiu, pratrūksiančiu elgesiu. Nuteistasis neigia savižudiškas mintis, savęs žalojimo, žudymosi ketinimus ir bandymus, psichiatrijos gydymosi istoriją, yra įrašytas į priklausomybės centro įskaitą. Emocinės gerovės problemos (jausmų slopinimas, sunkumų neigimas, galios jausmo palaikymas asocialia veikla) siejasi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, jų sprendimas didintų nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Nuteistojo socialiniai tarpasmeniniai įgūdžiai išlavėję pakankamai, socialiai priimtinais būdais bendrauja su kitais, stengiasi išlaikyti taktą ir savikontrolę. Laisvės atėmimo laikotarpiu nestebėti nuteistojo emocinės kontrolės, savitvardos praradimai, agresyvus elgesys, tačiau jo nusikalstamai elgsenai būdingi impulsyvaus, pratrūkstančiai agresyvaus elgesio požymiai. Nuteistasis neigia palaikantis ir besivadovaujantis kriminalinės subkultūros nuostatomis, nereiškia diskriminacinių nuostatų, nors ką tik atvykęs į pataisos įstaigą pokalbio su būrio viršininku metu teigė, kad įstaigoje dirbtų, tačiau laikosi subkultūros. Su priežiūros sąlygomis taikosi – šiame laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpyje nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, nefiksuota konfliktų su jį prižiūrinčiais pareigūnais ar tvarkos pažeidimo atvejų, jis ir neskatintas. Tiesa, vėliau nurodoma, kad 2018-10-17 d. baustas už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą, nuobauda galiojanti ir į tai atsižvelgtina. Bausmę atlieka paprastojoje grupėje. Supranta įstatymų svarbą kaip tvarkos, nusikalstamumo mažinimo priemonę, jų laikymosi būtinumą, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, pačiam jomis visuotinai vadovautis dar nepavyksta. Šuo metu nuteistasis prisiima atsakomybę už savo nusikalstamus veiksmus, išsako kaitos poreikį, jo motyvacija ateityje nenusikalsti yra ganėtina, planuoja visiškai nutraukti alkoholio vartojimą, lankyti AA susirinkimus, kitas, probacijos tarnybos siūlomas programas. Nuteistasis stengiasi vykdyti ir kitas Individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: dalyvavo Tipinėje naujai atvykusių į PĮ adaptacijos programoje - nuteistojo adaptacija įvertinta teigiamai (adaptavosi ir lengvai prisitaikė prie gyvenimo sąlygų); 2018-02-23 - 2018-06-08 lankė psichokorekcinę Bendravimo grupę kartą per savaitę (10 užsiėmimų, lankomumas geras, užsiėmimo metu buvo lavinami nuteistojo socialiniai, problemų sprendimo įgūdžiai, gebėjimas atpažinti neigiamas emocijas, konstruktyviais ir socialiai priimtinais būdais jas išreikšti). (2018-06-08 pažymėjimas Nr. 65-223). Nuteistasis yra baigęs 8 bendrojo lavinimo klases. Prieš suėmimą asmuo nedirbo. Išėjęs iš pataisos įstaigos nuteistasis žada užsiregistruoti darbo biržoje ir savarankiškai įsidarbinti. Nuteistasis teigia, kad būdamas laisvėje yra legaliai dirbęs „(duomenys neskelbtini)“ duonos kepykloje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, taip pat dirbęs Norvegijoje žemės ūkio darbus. Nuteistasis sako, kad yra dirbęs statybose Lietuvoje nelegaliai. Nuo 2018-04-30 nuteistasis dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ valgyklos darbininku, ankstesnių laisvės atėmimo bausmių metu taip pat dirbdavo pataisos įstaigose. Pasak nuteistojo, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu jis įsidarbintų AB „„(duomenys neskelbtini)“ ar kokioje baldų gamybos įmonėje baldų surinkėju. Vilniaus pataisos namai gavo iš UAB „„(duomenys neskelbtini)““ patvirtinantį raštą, kad ketina nuteistąjį įdarbinti savo įmonėje krovėjo pareigose. 2018-08-10 Vilniaus pataisos namų Buhalterinės apskaitos pažymoje dėl vykdomųjų raštų Nr. 56-1240 nurodyta, kad šiuo metu R. P. moka 50 proc. pagal patvarkymą dėl vaiko išlaikymo išieškojimo, skola pagal kitus vykdomuosius dokumentus - 103,80 Eur. Pagal teismų paskutinius nuosprendžius priteista civilinių ieškinių suma - 1978 Eur. Nuteistasis teigia, kad išėjęs iš pataisos įstaigos nukentėjusiems žalą atlygins dalimis. Ryšiai išliko ir palaiko juos su sugyventine, sūnumi ir mama. Lankomas trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų metu. Susituokęs buvo vieną kartą, tačiau būdamas pataisos įstaigoje išsituokė. Nors nuteistasis teigia, kad su sugyventine santykiai yra geri, tačiau pažymėtina, viename iš teismo nuosprendžių, pagal kuriuos šiuo metu atlieka bausmę už padarytus nusikaltimus, yra nusikaltimas įvykdytas prieš tą pačią sugyventinę - naudojo prieš ją fizinį smurtą (nuteistasis nusikaltimus darė vartojęs alkoholio, ir nuteistasis tai nurodo kaip nusikalstamumo priežastį). 2018-02-27 buvo gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato l-ojo veiklos skyriaus raštas Nr. 8-1852, kuriuo pranešama, kad nuteistojo sugyventinė sutinka, kad sugyventinis R. P. gim. (duomenys neskelbtini) gyventų jos namuose adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat gautas ir Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus 2018-06-07 raštas „Dėl intensyvios priežiūros nuteistajam taikymo“ Nr. 8-4984, kuriuo informuojama, jog „darytina išvada, kad nuteistajam grįžus gyventi į (duomenys neskelbtini) būtų galimybė taikyti intensyvią priežiūrą“. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei - 74 balai. Statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma - 45. Kintamųjų kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma-29. Komisija, įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, vis dėlto nutarė netaikyti R. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pateikdama rekomendacijas pataisos įstaigai ir nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. P. skundu prašo panaikinti minėtą Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Nuteistasis skunde nurodo, jog Komisijos nutarime išdėstyti motyvai yra prieštaringi. Pažymėjo, jog aplinkybės apie nusikalstamą veiką, už kurią jis yra nuteistas ir atlieka bausmę, o taip pat teistumų skaičius ir praeityje padarytų nusikaltimų, kai neatlikta bausmės dalis jokiu būdu negali būti vertinamos sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą jau vien dėl to, kad šios aplinkybės buvo vertinamos priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Iš jo elgesio visos bausmės atlikimo metu yra akivaizdu, kad jis gailisi padaryto nusikaltimo, kiek įmanydamas stengiasi savo geru elgesiu ir stropiu darbu įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ valgyklos darbininko pareigose įrodyti, kad jis pasitaisė ir likusią bausmės dalį gali atlikti neizoliuotas nuo visuomenės. Teigia, jog nėra įrodymų, kad jis būtų susijęs su kriminaline subkultūra, kriminalinės subkultūros elgesio ir bendravimo taisyklių nesilaiko. Diskriminacinių nuostatų neišreiškia, tinkamai bendrauja su kitais nuteistaisiais, pataisos įstaigos personalu, vengia destruktyvių grupių, užsiima veikla, kuri nėra susijusi su nusikalstamumu. Nėra jokių duomenų, kad jis užsiimtų kokia nors neteisėta veikla ar savo elgesiu darytų neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems. Teigia, jog Komisija priimdama nutarimą neįvertino jo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Mano, jog lygtinio paleidimo taikymui svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju, būtent teigiamas jo elgesys pataisos namuose, išlikę ir toliau puoselėjami socialiniai ryšiai leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį jo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo jo elgesio laisvėje. Pažymėjo, kad Komisijos pateikiamas nuteistojo elgesio vertinimas iš esmės yra šabloninis, visiems nuteistiesiems yra atkartojami iš esmės tie patys argumentai, kad lygtinio paleidimo teisė yra formali, siekiama atrasti ne teigiamas nuteistojo savybes, o neigiamas. Nuteistasis nurodo, kad dėl lygtinio paleidimo į SRS būrio auklėtoją kreipėsi dar 2018 m. liepos mėnesį, o realiai Komisijai buvo pristatytas tik 2018 m. spalio pabaigoje, kas neatitinka BVK nurodytų terminų. Su skundu buvo kreipęsis į Kalėjimų departamentą, vėliau skundą atsiėmė, tačiau kadangi jo paruošimas lygtiniam paleidimui ir toliau buvo nepagristai vilkinamas pakartotinai kreipėsi į Kalėjimų departamentą su skundu dėl SRS būrio viršininko veiksmų. Sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą, Komisijos narys buvo R. S., kurio neigiama asmeninė nuomonė apie jį (R. P.) sudarė pagrindą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, Socialinio tyrimo išvadą taip pat rengė (baigė rengti) Komisijos narys R. S., kuris rėmėsi klaidingais ir nepagrįstais faktais bei asmeniškumais. Komisijai buvo nurodomi tik tie faktai, kurie neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Buvo nurodyta, jog jis (R. P.) nebaigė pradėtų dviejų socialinės reabilitacijos programų, tačiau nutylima, jog dėl paskirto darbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ valgyklos darbininko pareigoms jis fiziškai negali jų baigti. Komisijos nutarime jis įpareigojamas minėtas programas baigti iki kito pakartotinio pristatymo lygtiniam paleidimui, taip pat įpareigojamas tęsti mokslus vidurinėje mokykloje, nors tai reikštų, kad jis turėtų atsisakyti darbo, gaunamų pajamų ir finansinės pagalbos artimiesiems. Nutarime taip pat nepagrįstai nurodoma, jog jis žodžiu yra teigęs, kad laikysis subkultūros. Pabrėžė, jog Komisijos nutarimo argumentai prieštarauja vienas kitam. Nutarime nurodoma, kad nuteistasis lygtinai paleistas žada užsiregistruoti darbo biržoje, vėliau nurodoma, kad lygtinio paleidimo atveju jį priimtų dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir yra gautas tai patvirtinantis raštas. Nutarime akcentuojama, jog jis praeityje buvęs agresyvus su sugyventine, tačiau vėliau teigiama, jog sugyventinės yra lankomas trumpalaikiu ir ilgalaikiu pasimatymų metu, moka 50 proc. gaunamų pajamų vaiko išlaikymui, be to sugyventinė sutinka, jog jis gyventų jos namuose lygtinio paleidimo atveju. Nutarime taip pat nutylėta, kad viena jo turima nuobauda yra tik formali, šios nuobaudos paskyrimą yra apskundęs Kalėjimų departamentui. Teigia, jog taip yra bandoma su juo susidoroti dėl parašytų skundų. Nurodo, kad yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų negatyvių padarinių, jo elgesys pataisos įstaigoje yra teigiamas ir tai rodo jo atsakingumą ir motyvaciją keistis bei dirbti (gydytis). Įsipareigoja vykdyti visus teismo nustatytus įpareigojimus.

2018 m. lapkričio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas A. P. prašymas dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam R. P., kurį prašoma prijungti prie nuteistojo skundo. Prašyme nurodyta, kad R. P. yra jos vienintelis sūnus. Ji pati yra garbingo amžiaus (80 metų), turi sunkią negalią, negali vaikščioti, negali savarankiškai savimi pasirūpinti. Sūnui R. P. patekus į Vilniaus pataisos namus namie nėra kam ja pasirūpinti. Be sūnaus namie jaučiasi vieniša. Kartais prašo kaimynų pagalbos, taip pat būna ateina sūnaus draugė padėti. Nepateisina netinkamo sūnaus elgesio, tačiau jos sūnus nėra blogas žmogus, jis visada stengėsi padėti šeimai, turi 8 metų sūnų, gyvenimo draugę. Tiki, jog dar galima jos vieninteliam sūnui padėti pradėti gyventi dorai ir sąžiningai, todėl prašo suteikti jam galimybę ir taikyti lygtinį paleidimą.

Šalies argumentai

2018 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas A. Z. prašymas dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam R. P.. Prašyme nurodė, kad su R. P. kartu gyveno 10 metų, turi 8 metų sūnų. Sūnus nuolat ieško tėčio. R. P. būdamas su šeima buvo rūpestingas vyras ir tėtis. Kad padėtų šeimai pragyventi buvo nuvykęs dirbti Europos Sąjungos šalyse, uždirbtus pinigus siųsdavo jiems su sūnumi ir savo motinai. Pati dirba kasininke, kiek leidžia galimybės. Be vyro jai sunku. Yra pasiryžusi viskam, kad tik sūnus būtų laimingas turėdamas šeimos maitintoją tėtį. Dažnai lanko vyro mamą A. P., kuri turi negalią ir negali savimi pasirūpinti, nevaikšto. Prašo teismo suteikti galimybę R. P.. Tiki, jog R. P. gali gyventi ir rūpintis šeima, gyvendamas dorai ir sąžiningai neizoliuotas nuo visuomenės.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. P. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų ir nuteistieji, faktiškai atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistųjų sutikimai, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomi prašymuose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Taigi, minėtuose BVK straipsniuose gana aiškiai suformuluoti kriterijai, kuriuos nustačius, nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Teismas atkreipia dėmesį, jog sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo ar netaikymo nuteistajam, būtina atsižvelgti ne tik į formalius įstatymų leidėjo nurodytus pagrindus, bet įvertinti ir tai, ar asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, likusį atlikti bausmės laiką, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, ir kitas reikšmingas aplinkybes, turi būti pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo daugiau nenusikals ir lygtinai paleidus nuteistąjį bus pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai.

Susipažinus su nuteistojo R. P. asmens byla, matyti, kad jis jau yra atlikęs trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės (nuteistasis atlieka subendrintą bausmę pagal kelis teismo nuosprendžius). R. P. šiuo metu teistas jau devynis kartus, kreiptinas dėmesys, kad teismas praeityje nuteistajam jau yra parodęs pasitikėjimą ir suteikęs galimybę grįžti į visuomenei priimtiną gyvenimą – R. P. buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, taip pat ir bausmės vykdymo atidėjimas. Vis tik, R. P. teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, suteiktų galimybių pasitaisyti neįvertino, tolimesnių pastangų keisti elgesį neparodė, pažeidė lygtinio paleidimo ir bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, darė naujas nusikalstamas veikas. Taigi, vertinant nuteistojo elgesį retrospektyviai, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog R. P. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, paskirtos bausmės ir kitos teisinės elgesio korekcijos priemonės jo asmenybei neturėjo teigiamos įtakos, jis veikiau linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms, visuotinai pripažįstamoms normoms, išreiškė neigiamas nuostatas į priežiūrą ar apribojimus. Pirmiau aptartų aplinkybių kontekste pažymėtina, jog kaip nurodoma nuteistojo Socialinio tyrimo išvadoje, nors nuteistasis deklaruoja motyvaciją keistis gerąja linkme, jam sunkiai sekasi mokytis iš ankstesnių klaidų, identifikuoti problemas ir rasti jų sprendimo būdą, ankstesni teistumai išlieka išties dideliu kriminogeniniu veiksniu. Matyti, jog nuteistojo nusikalstamą elgesį įtakojo alkoholio vartojimas, kriminalinėje patirtyje yra impulsyvaus smurto panaudojimo atvejų. Nors nuteistasis savo priklausomybės neneigia, išreiškia siekį jos atsikratyti, elgesį (ir smurtinį) keisti, bausmės atlikimo vietoje alkoholio vartojimo atvejų ar impulsyvaus elgesio atvejų nefiksuota, tačiau teismas vertina, kad jis dar neparodė dedąs pakankamai pastangų dėl minėtų ypatingai korekcijos reikalaujančių probleminių jo elgesio sričių – neužbaigė Agresijos ir autoagresijos valdymo programos, nedalyvavo psichoedukacinėje programoje „Įžanginė grupė“, skirtoje psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims, netęsia nuoseklaus dalyvavimo AA susirinkimuose. Teismas neturi pagrindo sutikti su nuteistojo skundo argumentais, jog elgesio korekcijos įstaigoje neįmanoma suderinti darbo ir dalyvavimo organizuojamose programose, ar kad jam tam nesudaromos sąlygos. Minėtų aplinkybių fone svarbu paminėti ir tai, jog paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos nuteistasis grįžtų gyventi į sugyventinės namus, prieš kurią taip pat yra panaudojęs smurtą ir už tai nuteistas, ten pat gyvena ir jų mažametis vaikas, todėl teismas vertina, jog minėtoms nuteistojo probleminėms elgesio sritims turi būti skiriamas ypatingas dėmesys ir pats nuteistasis turi dėti visas pastangas visų pirma aiškiai įsisavinti esamas problemas ir atsakingai dalyvauti pataisos namų organizuojamose korekcijos priemonėse. Tai, kad tam tikrose kitose elgesio pataisos programose nuteistasis dalyvavo, vertintina jam palankiai, tačiau, atsižvelgus į pirmiau aptartas aplinkybes, į nepakankamą esminių nuteistajam reikalingų korekcijos priemonių įgyvendinimą, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad nuteistasis tinkamai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atitinka vieną iš būtinų įstatymo leidėjo suformuluotų lygtinio paleidimo kriterijų. Nuteistajam būtina spręsti ir emocinės gerovės problemas, kurios glaudžiai siejasi su jo nusikalstamu elgesiu, kol kas emocinis fonas neleidžia spręsti, jog jis pasiruošęs produktyviems visuomeniniams santykiams. Kalbant apie nuteistojo elgesį bausmės atlikimo vietoje, konkrečiai – apie vidaus taisyklių laikymąsi, teismas sutinka su R. P. argumentu, kad Komisija šiuo aspektu buvo išties nenuosekli, kadangi vienu atveju skundžiamame Nutarime teigiama, kad nuteistasis įstaigos taisyklių laikosi, reikalavimų nepažeidė, kitu atveju, jau vertinama ir tai, kad 2018-10-17 Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu jam paskirta nuobauda. Teismas kreipia dėmesį į tai, jog priimant skundžiamą Nutarimą dar nebuvo suėjęs vieno mėnesio nuobaudos apskundimo terminas, todėl į šią aplinkybę Komisija atsižvelgė nepagrįstai. Taigi, teismas, spręsdamas dėl to, ar R. P. laikosi vidaus drausmės, vertina jį kaip neturintį jokių pažeidimų. Kita vertus, pažymėtina tai, kad pataisos įstaigos vidaus drausmės laikymasis yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir tai savaime nelaikytina tam tikra išskirtine aplinkybe. Teismas teigiamai vertina tai, kad nuteistasis pataisos namuose dirba, moka vaiko išlaikymą, išreiškia siekį dirbti išėjus į laisvę. Vis tik, atsižvelgtina ir į tai, jog iki šiol nuteistojo darbiniai laikotarpiai nebuvo stabilūs, jis yra teistas ir už turtinio pobūdžio nusikaltimus, turi menką išsilavinimą ir šios aplinkybės, vertinant jas su tokiomis emocinės gerovės problemomis kaip kad negebėjimas brandžiai pasirūpinti savimi, sunkumas spręsti kylančias problemas, teismui dar kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo pasiryžimo laisvėje įsitvirtinti legalioje darbo rinkoje ir atsisakyti lengvesnių, tame tarpe ir neteisėtų pragyvenimo šaltinių. R. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką sudaro 74 balus, t.y. vidutinė, taigi ir šiuo aspektu R. P. neatitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos įstatyme suformuluotų pagrindų. Toks įvertinimas nesudaro pagrindo išvadai, jog tikėtina, kad išėjęs į laisvę R. P. pasirinks tinkamą elgesio modelį, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Remiantis pateikta medžiaga, teismas neturi pagrindo konstatuoti buvus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kaitą, kaip skunde užsimena nuteistasis. Nuteistojo išreikštas noras keistis, kaltės pripažinimas, pozityvios nuostatos, teigiami ateities lūkesčiai, nenutrūkę ir puoselėjami socialiniai ryšiai, kitos, jį veikiau teigiamai apibūdinančios aplinkybės, išplaukiančios tiek iš Socialinio tyrimo išvados, tiek iš skundžiamo Nutarimo (nuteistasis šiuo atveju nepagrįstai teigė, jog Komisijai pateikti vien jį neigiamai apibūdinantys faktai), bendroje visumoje neatsveria kitų aplinkybių, dėl kurių manytina, kad R. P. dar nepakankamai pasiruošęs grįžti į visuomenę, juolab kad jis dar ne visiškai atitinka ir formaliuosius (būtinuosius) kriterijus. Be to, kas aptarta pirmiau, teismo požiūriu, R. P. neatlikta paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis dar palyginti didelė, nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko, šiuo konkrečiu atveju, dar neatitiktų teisingumo principo bei visuomenės intereso, kartu sudarytų nebaudžiamumo įspūdį. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismo nuomone, nepritarti Komisijos nutarimui netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, nėra pagrindo. Priešingai, teismas, įvertinęs pirmiau aptartų nuteistąjį, jo elgesį, mąstymą ir kt. apibūdinančių aplinkybių visumą, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti ir šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Atsakydamas į R. P. skundą teismas pažymi ir tai, jog pagal pateiktus duomenis nėra svaraus pagrindo išvadai, kad nuteistojo pristatymas Komisijai buvo nepateisinamai vilkinamas. Nenustatyta, jog Socialinio tyrimo išvados rengėjai ar Komisijos nariai buvo neigiamai suinteresuoti nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad jos rengėjai yra SRS Pusiaukelės namų poskyrio viršininkas P. S. ir Psichologinės tarnybos psichologė I. N., bet ne Vilniaus pataisos namų SRS viršininkas R. S., kuris pirmininkavo ir Komisijos posėdyje, kaip pažymi R. P.. Pažymėtina, jog Komisijos nuomonė netaikyti R. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo vieninga, nėra pagrindo teigti, kad Komisijos sprendimą lėmė R. S. asmeninės neigiamos nuostatos nuteistojo atžvilgiu. Komisijos nutarime aptariamas visas spektras aplinkybių, apibūdinančių nuteistąjį, atskleista visa informacija apie jį tiek iki paskirtos bausmės atlikimo, tiek bausmės atlikimo metu, kuri ir kito, sutiktina, jog dėl tam tikrų aspektų ji nėra išdėstyta visai nuosekliai, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad ji yra prieštaringa nuteistajam nepalankiąja prasme.

Nuteistojo artimųjų prašymuose nurodytos aplinkybės pirmiau aptartųjų kontekste nekeičia teismo nuomonės dėl to, jog Komisija priėmė tinkama sprendimą R. P. atžvilgiu. Teismas neabejoja tuo, kad nuteistojo šeimos nariams kyla nurodytų sunkumų nuteistajam nedalyvaujant jų kasdieniniame gyvenime, tačiau pažymėtina, jog nuteistasis, būdamas sąmoningas asmuo, pats laiku neįvertino galimų neigiamų pasekmių savo artimiesiems, darydamas įstatymo leidėjo uždraustas veikas.

Apibendrinant, teismo vertinimu, Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. spalio 29 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam R. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti R. P. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 59-204, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė