Kauno apylinkės teismo nutarimas

2017-06-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.-1664-540/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-06-19
Bylos Nr.
A2.-1664-540/2017
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00899-2017-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miceikienė
Pažeidėjas
A. A.
Advokatai
Brigita Pauliukevičienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A2.–1664–540/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00899-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1.; 3.1.2.; 21.9.10 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. birželio 19 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė,sekretoriaujant Loretai Dosinienei, Rasai Baranauskaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. A., jo atstovei advokatei Brigitai Pauliukevičienei,

Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Evelinai Talalienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. kovo 9 d., apie 18 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), A. A. buvusios sutuoktinės L. A. – Braškytės atžvilgiu, bendro vaiko E. A., gim. 2002 m., akivaizdoje, vartojo necenzūrinius žodžius, su buvusia sutuoktine konfliktavo, tokiais savo veiksmais nesudarė savo dukrai saugios aplinkos, tinkamų sąlygų visapusiškai ir harmoningai vystytis, tuo panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams. A. A. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnį, 3.165 straipsnį, Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 18 straipsnį, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnį, 21 straipsnį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. A. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2017 m. kovo 9d. kartu su sūnumi R. A. buvo kirpykloje, o po to jie abu kartu grįžo į butą, kur gyvena jo buvusi sutuoktinė bei vaikai. Sūnus ruošėsi į repeticijas, todėl važiuojant būtų pavežęs ir A. A. iki miesto, dėl ko jis laukė sūnaus. Namuose buvo ir dukra E.. Tuo metu grįžo L. A., kuri pradėjo ant jo rėkti, klausti ką jis čia veikia, kodėl ne laiku atėjo pas vaikus. Ji pradėjo spjaudytis, spyrė A. A. į ranką. A. A. jai pasakė, kad jie jau rengiasi išvažiuoti. Jokių necenzūrinių žodžių jis nesakė bei nerėkė. Jų konfliktas truko apie 5-10 min.

Liudytoja L. A. parodė, kad 2017 m. kovo 9d. grįžo iš darbo ir namuose rado buvusį sutuoktinį, kuris prieš atvykstant į namus jai turėjo pranešti, kada jis nori susitikti su vaikais. Ji dėl to buvusiam sutuoktiniui papriekaištavo ir paklausė kodėl jis jai nepranešė. Į tai A. A. atsakė necenzūriniais žodžiais. Vaikai tuo metu buvo tame pačiame kambaryje. Ji pripažįsta, kad galėjo taip pat sušukti pakeltu tonu. Po konflikto dukra buvo labai nusiminusi.

Nepilnametė liudytoja E. A. parodė, kad tikslios datos neprisimena, tačiau tą dieną, kai tėtis grįžo kartu su broliu, netrukus sugrįžus mamai, tarp tėvų kilo konfliktas. Mama labiau šaukė. Konflikto metu tėtis taip pat pasakė necenzūrinius žodžius mamos atžvilgiu. Dažnai barnių metu tėtis sako necenzūrinius žodžius mamos atžvilgiu, dėl ko mergaitė jaučiasi nejaukiai ir nesaugiai.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (b. l. 1), L. A. pareiškimas (b. l. 4), L. A. – Braškytės paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad su A. A. yra išsiskyrę nuo 2014 m. liepos 24 d. Su vaikais bendrauti nedraudžia. A. A. bendravimo su dukra tvarka yra nustatyta teismo nutartimi. Šią tvarką A. A. nuolat pažeidžia. A. A. vaikų akivaizdoje įžeidinėja L. A. – B.. Paskutinį kartą konfliktas su buvusiu sutuoktiniu įvyko 2017 m. kovo 9 d., apie 18.00 val., kuomet grįžusi iš darbo, jį rado savo namuose. Tuo metu namuose buvo abu vaikai. Su A. A. bandė išsiaiškinti, kodėl jis lanko dukrą nesuderinęs laiko. Žodinio konflikto metu buvęs vyras pasakė, kad vaikus vedžios po instancijas kaip liudytojus dėl neadekvataus L. A. – B. elgesio, taip nuteikdamas vaikus. Šiuos žodžius suprato kaip grasinimus (b. l. 5), Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus susitikimo protokolas (b. l. 6-7), E. A. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad tarp jos tėvų vyksta žodiniai konfliktai, kurie vyksta jos akivaizdoje. Paskutinis barnis įvyko šių metu kovo mėnesį, vakare. Negali pasakyti, kas pirmas pradėjo barnį. Žodinio konflikto metu tėtis vartojo necenzūrinius žodžius „blet“ ir kitus. Šie žodžiai buvo išsakyti mamai vaikų akivaizdoje. Dažniausiai barnių metu tėtis vartoja necenzūrinius žodžius mamos atžvilgiu. Konfliktų metu E. A. jaučiasi nejaukiai, paskutinio barnio metu prašė mamos, kad nešauktų, nes ji garsiai reiškė emocijas (b. l. 8), R. A. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad protokole nurodytu laiku tarp tėvo ir mamos įvyko žodinis konfliktas. Neprisimena, ar konflikto metu tėvas vartojo necenzūrinius žodžius. Abu tėvai kalbėjo pakeltu tonu. Šį konfliktą matė ir sesuo E. A., kuri mamai pasakė: „Nerėk“ (b. l. 9), tarnybinis pranešimas (b. l. 10), Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas dėl informacijos, kuriame nurodyta, kad abu tėvai į tarpusavio konfliktus ir nesutarimus įtraukia savo nepilnametę dukrą (b. l. 12), Kauno r. Domeikavos gimnazijos charakteristika (b. l. 14), A. A. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad 2017 m. kovo 9 d., apie 18.00 val., adresu: (duomenys neskelbtini), tarp jo ir buvusios sutuoktinės įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis necenzūrinių žodžių nevartojo. Konfliktas įvyko abiejų vaikų akivaizdoje. Nurodė, kad išeinant iš namų buto koridoriuje, besimaunant batus, buvusi sutuoktinė koja įspyrė į ranką ir pasakė: „Dabar man trenk“. Tuomet, atidariusi buto duris, stūmė A. A. lauk. Su pažeidimu nesutinka (b. l. 17), pažyma apie galiojančias nuobaudas (b. l. 18).

Analizuojant ANK 73 straipsnio turinį matyti, kad pagal šio straipsnio nuostatas administracinė atsakomybė asmeniui kyla už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios turinį apibrėžia CK 3.155 straipsnio nuostatos, kuriose nurodyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę sudaryti jiems palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 1 punktas numato, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo. Vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos (Įstatymo 11 str.). Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis (Įstatymo 21 str. 1 d.). Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, tiek tėvams, tiek kitiems asmenims yra keliama pareiga į tarpusavio konfliktus neįtraukti nepilnamečių vaikų, apsaugoti juos ne tik nuo psichologinio smurto reiškimo prieš pačius vaikus, bet ir nuo bet kokio pobūdžio psichologinio smurto demonstravimo jų akivaizdoje. Vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiškiantys amoraliu tėvų elgesiu (fiziniu smurtu, necenzūriniais žodžiais, agresyviais barniais, keliančiais vaikui baimę), traktuojami kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, todėl vien už tokį elgesį vaiko akivaizdoje tėvai gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnį. Tėvų piktnaudžiavimu savo valdžia pripažįstamas ir jų amoralus elgesys (konfliktai, muštynės, necenzūriniai žodžiai, keliantys vaikui baimę), kurie taip pat laikytini priešingais vaiko interesams. Tokiu būdu, tėvų konfliktai, darantys žalą vaiko psichikai, patenka į ANK 73 straipsnio 1 dalies aprašyto teisės pažeidimo sudėtį.

A. A. kaltės dėl pažeidimo nepripažino, tačiau nurodė, kad tarp jo ir buvusios sutuoktinės įvyko žodinis konfliktas.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. A. neigė, jog jis 2017 m. kovo 9d. vykusio konflikto su buvusia sutuoktine metu vartojo necenzūrinius žodžius ir sukėlė savo dukrai Eglei nesaugią aplinką, tačiau kad toks konfliktas vyko, kurio metu A. A. vartojo necenzūrinius žodžius bei šaukė, nuo tyrimo pradžios nuosekliai ir neprieštaringai patvirtino liudytojos L. A. ir E. A.. Iš byloje esančio E. A. paaiškinimo matyti, kad ji nurodė, jog tarp jos tėvų vyksta žodiniai konfliktai ir jie vyksta jos akivaizdoje. Šių metų kovo mėnesyje vykusio žodinio konflikto metu tėtis vartojo necenzūrinius žodžius „blet“ ir kitus. Šie žodžiai buvo išsakyti mamai vaikų akivaizdoje. Dažniausiai barnių metu tėtis vartoja necenzūrinius žodžius mamos atžvilgiu. Konfliktų metu E. A. jaučiasi nejaukiai, paskutinio barnio metu prašė mamos, kad nešauktų, nes ji garsiai reiškė emocijas (b. l. 8) Iš byloje esančio R. A. paaiškinimo (b. l. 9) matyti, kad jis nurodė, jog 2017 m. kovo 9d. vykusio konflikto metu abu tėvai kalbėjo pakeltu balsu, tačiau tai jo visai nenustebino, nes tai nuolatinė situacija, kuomet tėvai susitinka. Ar tėtis vartojo necenzūrinius žodžius, neprisimena. Šį konfliktą girdėjo ir sesuo, kuri pirmą kartą mamai pasakė „Nerėk“. Mato, kad sesuo labai jautriai reaguoja į tėvų konfliktus, kadangi ji užsidaro savyje, nekalba, todėl jį nustebino sesers reakcija, kadangi iki minėtos dienos ji stengdavosi laikytis atokiau nuo konfliktuojančių tėvų. Liudytojų L. A. ir E. A. parodymus, vertinant visų kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, teismas pripažįsta patikimais A. A. kaltės įrodymais. Iš Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus informacijos matyti, kad jų skyriuje L. ir A. A. šeima žinoma nuo 2013 m., kai sutuoktiniai pradėjo civilinę bylą dėl ištuokos ir kitų reikalavimų. Abu tėvai į tarpusavio konfliktus ir nesutarimus įtraukia nepilnametę dukrą E. A., taip neužtikrindami jai emocinio, socialinio saugumo, ramios aplinkos (b. l. 12).

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad A. A. teisėtą tėvo valdžią panaudojo priešingai savo nepilnamečio vaiko interesams ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę.

A. A. administracine tvarka nebaustas. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jam skirtinas įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 24 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Violeta Miceikienė