Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos I. K. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutarimo, kuriuo I. K. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., nubausta 3000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. pagal ATPK 41³ str. 1 d. teismo nubausta už tai, kad ji, būdama I. K. individualios įmonės savininke, veikianti pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste – DK) 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 99 straipsnio 2 dalį, kadangi esant darbo sutarties požymiams leido R. Z. (gim. (duomenys neskelbtini) dirbti nesudarius darbo sutarties bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. I. K. buvo inkriminuotas DK 98 str. 1 d. 1 p. (akto redakcija, galiojusi nuo 2011-12-01 iki 2012-04-24) pažeidimas, kur buvo nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Pagal DK 93 str. darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose. DK 99 str. nurodyta, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu. Pagal teismų praktiką, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t.y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog I. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., t. y. negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad R. Z. nelegaliai dirbo I. K. individualioje įmonėje, nes neįrodytas R. Z. realaus darbo faktas.

R. Z. paaiškinime VDI nurodė, kad 2011-12-05 buvo pakviesta dirbti pardavėja I. K. parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), Trakuose, jai buvo pažadėtas 50 Lt darbo dienos atlygis. Ji išdirbo iki 2012-01-18, buvo taip pat ir kontaktinis asmuo - atsakinga už parduotuvės apsaugos pulto įjungimą ir išjungimą, taip pat jai buvo patikėti važtaraščiai su pirminėmis ir pardavimo kainomis, kurie reikalingi prekių skaičiui parduotuvėje nustatyti, vesti parduotų prekių ataskaitą bei reikalui esant nustatyti prekių nuolaidas. Pasak R. Z., ji nebuvo įdarbinta, todėl dirbo nelegaliai. R. Z. nurodė, kad dirbo pardavėja iki 2012-01-18, tačiau 2012-01-19 atvykusi į darbą rado parduotuvę užrakintą ir pakeistas spynas, susiekus su I. K. buvo paaiškinta, kad spynas pakeitė patalpų savininkas, kadangi nebuvo sumokėta nuoma ir patarnavimo mokesčiai ir paprašyta, kad palauktų keletą dienų, bet parduotuvė taip ir nebuvo atidaryta (T. 1, b. l. 7-8). Apklausta pirmosios instancijos teisme R. Z. paaiškino, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 19 d. dirbo I. K. parduotuvėje. Nurodė, kad ji uždarė savo parduotuvę, prekes atvežė pas I. K., kadangi I. K. pardavėja išėjo iš darbo, jos susitarė, kad liudytoja parduotuvėje dirbs du mėnesius. R. Z. parodė, kad toje pačioje vietoje turėjo parduotuvę, o I. K. dirbo pas ją pardavimų vadybininke. R. Z. dirbdama prekiavo ir I. K. ir savo prekėmis, apie liudytojos prekes I. K. buvo viskas žinoma, prekes atvežė jos vyras pagal savo individualios veiklos pažymą, jie buvo susitarę. Parodė, kad dirbo šioje parduotuvėje, tačiau darbo sutarties su I. K. nepasirašinėjo, pastaroji žadėjo jai atnešti dokumentus, bet to nepadarė. R. Z. paaiškino, kad ant kvitų pasirašė pati, nes kvitai buvo palikti. Kvitai buvo išrašyti, užpildyti, o ji tik pasirašė, nes prekiavo. Parodė, kad kai atėjo prekiauti, I. K. davė jai raktus nuo durų, turėjo 3 raktus nuo visų durų, pasakė šifrą, kodą (b. l. 172-174). I. K. pateikė priešingą įvykių versiją, paaiškinime VDI nurodė, kad jos individuali įmonė dirbo nuo 2011-06-14 iki 2011-12-15. Pas ją iki 2011-12-13 pardavėja dirbo R. K., kuri dėl parduotuvės uždarymo buvo atleista. Nurodė, kad nuo 2011 m. gruodžio mėn. parduotuvė nedirbo. Pasak I. K., R. Z. jos parduotuvėje niekada nedirbo. Taip pat I. K. paaiškinime nurodė, kad R. Z. pateikti pinigų priėmimo kvitai, prekių grąžinimo aktai yra ne jos ir be jos parašų, kad šių blankų galima įsigyti Trakų spaustuvėje (T. 1, b. l. 10). Apklausta pirmosios instancijos teisme I. K. iš esmės nurodė tokias pačias aplinkybes, papildomai paaiškino, kad nuomojo patalpas (duomenys neskelbtini), Trakuose, turėjo leidimą atidaryti parduotuvę. Parduotuvė veikė nuo 2011-06-15 iki 2011-12-15. Nurodė, kad turėjo samdomą darbuotoją R. K., su ja buvo pasirašyta darbo sutartis. Su R. Z. susijusi tuo, kad 2010 metais tose pačiose patalpose dirbo pas ją pardavėja, vadybininke, o pati R. Z. pas ją nedirbo. Nurodė, kad kuomet ji dirbo pas R. Z., ji jai paskolino pinigų prekėms, kurių R. Z. jai negrąžino. Pasak I. K. vėliau su R. Z. buvo nutraukta patalpų nuomos sutartis. Tuomet R. Z. jai pasakė, kad duos prekių už nuomą. R. Z. jai iš savo nuomotos parduotuvės atvežė savo prekes. I. K. paaiškino, kad prekes iš R. Z. į patalpas priėmė, bet už jas nepasirašė, o parduotuvė buvo uždaryta. Nurodė, kad negalėjo R. Z. įdarbinti, nes 2011 m. gruodžio 15 d. ji uždarė parduotuvę (T. 1, b. l. 168-169). Ši I. K. nurodyta įvykio versija nebuvo paneigta.

I. K. nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas UAB „T“ (duomenys pakeisti) direktorius J. B., kuris paaiškino, kad jis yra dalies pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose, savininkas. Dalį pastato jis išnuomojo I. K. vieneriems metams. Prieš tai tas pačias patalpas nuomojosi R. Z., šiuo metu tose patalpose yra (duomenys neskelbtini). J. B. parodė, kad už patalpų signalizaciją yra atsakinga UAB „T“ (duomenys pakeisti), kodai buvo atiduoti nuomininkams, R. Z. ir I. K. turėjo priėjimą prie signalizacijos. Pasak J. B., kai R. Z. išėjo, jie kodo nekeitė, raktus nuomininkai turėjo, R. Z. galėjo raktus pasilikti. Sutartį su I. K. nutraukė 2011 metų gruodžio mėnesį. Kai nutraukė sutartį, prekybos patalpose nebuvo, R. Z. neprekiavo (T. 2, b. l. 10). Iš UAB „T“ (duomenys pakeisti) 2012-06-11 rašto VDI matyti, kad R. Z. nuo 2011-12-01 iki 2012-03-01 nebuvo įtraukta kaip atsakingas asmuo už signalizacijos išjungimą/įjungimą, UAB „G“ (duomenys pakeisti) duomenimis R. Z. telefono numeris apsaugos apskaitos kortelėje galėjo likti, nes 2010 m. ji nuomojosi jų patalpas, todėl jos telefono numeris ir buvo įtrauktas tuo metu (T. 1, b. l. 33). Tai pagrindžia, kodėl dėl apsauginės signalizacijos UAB „T“ (duomenys pakeisti) priklausančių patalpų (duomenys neskelbtini), Trakuose, suveikimo būdavo kreipiamasi į R. Z. (T. 1, b. l. 37-41).

Iš bylos medžiagos matyti, kad VDI atliekant tyrimą buvo atlikta apklausa Trakų mieste, siekiant išsiaiškinti, ar parduotuvė, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Trakai, dirbo 2011 m. gruodžio mėn. – 2012 m. sausio mėn. ir ar parduotuvėje dirbo pardavėja R. Z.. Surinkti duomenys apklausos metu yra prieštaringi, dalis asmenų nurodė, kad minėtu laikotarpiu parduotuvė dirbo nereguliariai, prekes pardavinėjo R. Z., dalis apklaustų asmenų nurodė, kad parduotuvė tuo laikotarpiu iš viso nedirbo (T. 1, b. l. 18-32). Tokie duomenys yra prieštaringi, todėl jais nesivadovaujama. R. Z. pateikti pinigų priėmimo kvitai, prekių grąžinimo aktai (T. 1, b. l. 50-89) nepatvirtina, kad tarp R. Z. ir I. K. buvo susiklostę darbo santykiai, kadangi jie nepatvirtinti I. K. parašais.

Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, taip pat į tai, kad apeliantės I. K. bei R. Z. paaiškinimai prieštarauja vieni kitiems, o kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių I. K. padarytą pažeidimą byloje nėra, bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad I. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d. Dėl šios priežasties Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo teisena dėl ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo I. K. atžvilgiu nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Patenkinti I. K. apeliacinį skundą.

Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutarimą, administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo I. K. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.