- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-06-12
- Bylos Nr.
- e1-758-1173/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14314-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Iveta Bartkevičienė
- Kaltinamasis
- R. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Dovilės Maldeikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje:
R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje, deklaravusi gyvenamąją vietą ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), laikoma neteista, tačiau Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. vasario 24 d. baudžiamuoju įsakymu nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams, bausmę atlikusi 2020 m. liepos 24 d., teistumas išnykęs,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. B. 2024 metų balandžio 16 d. apie 10.30 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu tyčia ranka sudavė vieną smūgį savo artimai giminaitei dukteriai M. D. į dešinį skruostą ir ausį padarydama jai odos nubrozdinimą dešiniame ausies kaušelyje, taip nežymiai sužalojo nukentėjusiąją M. D..
2. Kaltinamoji R. B. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kur yra registruota. Jos mamai O. Z. priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šiame bute yra registruota jos dukra M. D., tačiau dukra pastoviai gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu E. V.. Su dukra M.D. santykiai įtempti, ji gal jaučia nuoskaudą, kad ją augino ne ji, o jos mama O. Z.. Ji pas mamą O. Z. atvažiuoja gana retai, dažniau bendrauja telefonu. Su M. iš viso nebendrauja, kai atvyksta pas savo mamą O. Z., stengiasi atvykti tada, kai žino, jog M.D. nebus. Su M.D. santykiai suprastėjo prieš maždaug du metus, kai M.D. pradėjo kištis į jos asmeninį gyvenimą, jį reguliuoti, kritikuoti. Tarp jos ir M.D. nėra šiltų santykių, jos labiau svetimos, nei artimos. 2024 m. balandžio 15 d. ji atvažiavo pas savo mamą į svečius į (duomenys neskelbtini). Mamai buvo išeiginė. Abi leido laiką, kalbėjosi. Vakare mamai O. Z. paskambino M.D., jos abi kalbėjo. Telefonu M.D. reikalavo, kad ji (R. B.) nemiegotų neva tai jos kambaryje ir išsakė kitus priekaištus, o Z. M. telefonu sakė ramintis, jai nereguliuoti. Tai išgirdusi ji (R. B.), irgi garsiai pasakė M.D., kad čia jos mamos O. Z. namai, ir kad ji čia nereguliuotų. Tuo metu tas konfliktas pasibaigė. 2024 metų balandžio 16 d. nuo ankstaus ryto, gal 6 val., jos mama išvažiavo į darbą Panevėžyje turguje. Ji liko jos namuose. Po savo darbo ryte apie 9 val. pas jos mamą O. Z. į butą atvyko dukra M.D. Pradžioje M.D. su ja nebendravo, nuėjo į kambarį, ten, kur ji nakvojo. Atsiminusi M.D. ir O. Z. ginčą telefonu, ji nuėjo paskui M.D. į kambarį pakalbėti. Čia ji M.D. pasakė: ,,kokią tu turi teisę reguliuoti močiutei, kur atvykus pas ją, jai miegoti?“ M. atsikirto, kad neaiškintų, ar kažką panašiai. Ji M.D. atsakė, kad čia kol kas yra viskas močiutės O. Z. ir ji sprendžia, kas, kaip pas ją bus. M.D. tada jai pareiškė, kad čia jos nieko nėra, jai niekas nepriklauso ir jos čia niekas nelaukia, nepageidauja. Konfliktas tarp jų vyko pakeltu tonu. Tie M.D. žodžiai ją labai įskaudino, įžeidė, ji tiesiog to neapsikentusi priėjo prie jos ir trenkė M.D. antausį į dešinį skruostą. Gali būti, kad kliudė ir dešinį skruostą, ir ausį. Gal tai jai sukėlė fizinį skausmą. Trenkė antausį išprovokuota M.D. įžeidinėjimų ir menkinimo, įskaudinta jos pasakytų žodžių, taip, kad atsikvošėtų. M.D. jai po antausio ten pat kokius penkis kartus įspyrė koja į pilvo dešinę pusę. Ji nuo M.D. traukėsi ir jai daugiau nei karto netrenkė. Jai M.D. spyriai tuo metu sukėlė skausmą, bet jokių žymių po šių jos spyrių neliko. Šio konflikto metu jos namuose buvo tik dviese. Po šio konflikto M.D. paskambino savo sugyventiniui E. V., ką jie kalbėjo telefonu, nebesiklausė, nuėjo į virtuvę, ten pradėjo valgyti. Labai greitai atvažiavo E. V., įlėkė į namus, pamatęs ją virtuvėje valgančią, pradėjo šaukti, kad turi 10 minučių iš čia dingti. Jis, svetimas jai žmogus, varė ją iš jos mamos namų. Pasakė jam, kad niekur neis, M. sakė, kad jos atsiprašo, kad nesusitvardė ir konflikto metu trenkė jai antausį. M.D. pradėjo ant jos šaukti, kad jai niekada gyvenime neatleis. Tada E. V. užrakino lauko duris iš vidaus ir pats telefonu iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams, ji ir prie jų atsiprašė M.D. už antausį, M.D. jos už spyrius neatsiprašė. M.D. vis tiek ir prie pareigūnų sakė, kad jai nedovanos ir už tai neatleis. Tie M. D. spyriai jai sukėlė momentinį skausmą tuo metu, dabar neskauda, žymių nuo spyrių nėra, pas jokius teismo medicinos ekspertus ji nevyks. Nuoširdžiai dabar dėl to, ką padarė, gailisi, dėl savo elgesio jos atsiprašė, nors M.D. jos atsiprašymo ir nepriėmė. To įvykio metu ji buvo blaivi, nes alkoholio nevartoja, kadangi geria vaistus nuo kraujospūdžio. Sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Motyvuojamoji dalis
3. Be kaltinamosios R. B. visiško prisipažinimo, jos kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
3.1. Nukentėjusiosios M. D. parodymais. Ji parodė, kad 2024 metų balandžio 16 d., apie 10.30 val. ji grįžo į močiutės O. Z. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra registruota. Tuo metu bute buvo jos mama R. B., gyvenanti (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, kuri buvo atvažiavusi pas savo mamą, t. y. jos močiutę O. Z. į svečius. Močiutės tuo metu namuose nebuvo. Ji pati minimame bute nuolat negyvena, o gyvena pas savo draugą (duomenys neskelbtini), tačiau į (duomenys neskelbtini) atvažiuoja dažnai, čia yra registruota, čia yra jos daiktai. Grįžusi po darbo ji ėjo į savo kambarį persirengti. Tuo metu bute buvusi jos mama pasakė, kad ji nori pakalbėti, tačiau ji mamai atsakė, kad ji nenori su ja kalbėti. Mama pradėjo ją įžeidinėti, ji atsakė tuo pačiu. Po jos šių pasakytų žodžių mama, priėjusi prie jos, sudavė vieną smūgį ranka, pataikydama į dešinės pusės žandą bei ausį. Ji pradėjo gintis, kad jai mama nesuduotų daugiau smūgių, tada mama jai sugriebė už plaukų, bandė tampyti ją už plaukų, tačiau ji nuo mamos išsilaisvino. Kadangi mama agresyviai ant jos puolė, buvo agresyviai nusiteikusi, todėl besigindama ji mamai sudavė du smūgius dešine ranka ir pataikė į abiejų pusių skruostus ir koja spyrė, pataikydama į pilvą. Išsilaisvinusi ji išėjo į kiemą. Po suduotų smūgių jai skaudėjo dešinę ausį bei žandą, buvo labai išsigandusi dėl tokio mamos poelgio, todėl paskambino savo draugui E. V., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), ir papasakojo apie situaciją bei paprašė, kad jis atvažiuotų. Maždaug po 20 minučių jos draugas atvažiavo ir ji kartu su juo nuėjo į vidų, kur tuo metu buvo jos mama. Su savo mama ji visiškai nebendrauja, jaučia nuoskaudą iš vaikystės, kad ji jos neaugino. Ją augino močiutė O. Z. Kadangi praėjus kuriam laikui, vis dar skaudėjo ausį, todėl kreipėsi į medikus. Atvykę medikai ją apžiūrėjo, jokių rimtų sužalojimų nenustatė, davė tik vaistų nuo skausmo.
3.2. Nukentėjusiosios M. D. papildomų apklausų metu duotais parodymais. Ji patikslino aplinkybę, kad kuomet motina R. B. sudavė vieną smūgį ranka (delnu), pataikydama į dešinės pusės veidą ir dešinę ausį, taip jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kadangi skausmas nepraėjo, be to, ėmė spengti ausyje, tai į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai jai suteikė pirmąją pagalbą, t. y. davė vaistų, į ligoninę nevežė. Dėl sužalojimų ji daugiau pas medikus nesikreipė ir niekur nesigydė. Konflikto metu motina R. B. buvo suėmusi jai už plaukų, kurie tuo metu buvo surišti viršugalvyje į vadinamą ,,arklio uodegą“, ir juos tempė, tačiau tempė tik akimirką, nes ji mamą atstūmė, jai spirdama, todėl dėl plaukų tempimo jokio skausmo nejautė. Civilinio ieškinio byloje nereiškia. Sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
3.3. Liudytojo E. V. parodymais. Jis parodė, kad nukentėjusioji M. D. yra jo sugyventinė, jie kartu gyvena maždaug dvejus metus laiko (duomenys neskelbtini). M. D. yra kilusi iš (duomenys neskelbtini), ją užaugino jos senelė, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). M.D. pas senelę kartas nuo karto nuvažiuoja, lieka nakvoti, nes ten turi savo kambarį, dar yra likę jos asmeninių daiktų. 2024 metų balandžio 16 d., apie 10.00 - 10.30 val. jis nuvežė M. D. po darbo persirengti būtent pas jos senelę į butą. Pats į butą nėjo, tiesiog paleido M.D. prie daugiabučio, o pats išvažiavo į (duomenys neskelbtini) , į savo namus. Bet po kelių minučių, galėjo būti už 5-10 min., jam paskambinusi verkdama M.D. pasakė, kad atvažiuotų į pagalbą, nes ją užpuolė ir sumušė jos motina R. B. Jis grįžo atgal į (duomenys neskelbtini). Tik įvažiavęs į daugiabučio namo kiemą pamatė sėdinčią lauke ant suoliuko M.D., kuri verkė ir buvos susiėmusi už dešinės pusės veido ir ausies. Matėsi, kad veidas yra labai paraudęs. M.D. pasakė, kad ją sumušė jos biologinė motina R., kurios pavardės nežino, kad sudavė jai vieną smūgį ranka į veidą. Tada nuėjo į buto vidų. R. buvo virtuvėje, ji valgė. Iš jos elgesio matė, kad yra agresyvi. Jis jos paklausė, ką ji padarė, kodėl mušė M.D. R. pradėjo kalbėti visokias nesąmones, buvo pikta. Jis jai pasakė, kad ji turi 10 minučių pasiimti savo daiktus ir išeiti iš šio buto, nes ji čia nepageidaujama. M.D. senelės tuo metu nebuvo, nes ji buvo darbe. Kaip suprato, prieš tai buvusio konflikto metu M.D. su R. buvo dviese. Tuo metu, kai kalbėjo su R., iš lauko atėjo M.D., ji toliau verkė, jam jos buvo labai gaila. R. pasakė, kad ji nešdintųsi arba jis iškvies policiją, nes matė, kad ji nesiruošia eiti lauk iš buto. Tačiau R. priešingai, ne tik nesiruošė išeiti, bet dar ir toliau kalbėjo visokius dalykus, skaudino M.D., buvo pikta. Tada paskambino pagalbos numeriu 112 ir iškvietė policiją. Pradžioje su bendrojo pagalbos centro operatore kalbėjo trumpai jis, po to pokalbį tęsė M.D. R., matyt išgirdusi, kad atvažiuos policija, susiruošė išeiti, bet tada jau jis jos nebeišleido, pasakė, kad lauks, kol atvyks pareigūnai. Atvykus policijos pareigūnams, jis išvažiavo, tai, kas vyko toliau, jis nematė, tik žino, kad M.D. buvo iškviesta greitosios medicinos pagalba, medikai vietoje apžiūrėjo M.D., bet į ligoninę nevežė.
3.4. 2024 m. balandžio 16 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta nukentėjusioji M. D. Apžiūros metu ant jos veido dešinės pusės matyti raudonos spalvos paraudimas, taip pat raudona ir dešinės pusės ausis. Kaklo dešinėje pusėje matyti nedidelis įbrėžimas.
3.5. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2024 m. gegužės 8 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Specialisto išvada), kurioje nurodyta, kad M. D. nustatytas odos nubrozdinimas dešiniame ausies kaušelyje, padarytas kietu buku daiktu (paviršiumi), 1 trauminiu poveikiu. M. D. nustatytas odos nubrozdinimas dešiniame ausies kaušelyje galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. iki atvykstant GMP (2024-04-16, 11.43 val.) ir nurodytomis aplinkybėmis. Pagal sužalojimo lokalizaciją, mažai tikėtina, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Nustatyto sužalojimo padarymas sukelia fizinį skausmą. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.
3.6. 2024 m. balandžio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra bute, adresu (duomenys neskelbtini). Į namą patenkama pro medines, šviesias, geltonos spalvos, dviejų dalių, duris. Įėjus pro duris patenkama į stačiakampio formos koridorių, kurio kairėje pusėje matyti medinės nulakuotos durys, ant kurių yra užkabinta rudos spalvos pašto dėžutė, ant kurios yra užrašas „Z“. Atidarius minėtas medines duris, patenkama į mažą koridorių, kuriame yra laiptai į antrą gyvenamojo namo aukštą. Užlipus minėtais laiptais aukštyn, dešinėje pusėje matyti medinės rusvos spalvos durys. Įėjus pro duris patenkama į stačiakampio formos koridorių. Paėjus koridoriumi apie 5-6 metrus patenkama į nukentėjusiosios kambarį. Kambaryje yra vienas didelis langas, kuris uždengtas dienine baltos spalvos užuolaida, šonuose yra šviesiai rudos spalvos naktinės užuolaidos. Kambario dešinėje pusėje yra rašomasis rudos spalvos stalas, ant kurio pridėta įvairiausių daiktų. Kambaryje prie kairės pusės sienos pastatyta medinė rudos spalvos spinta. Kambario viduryje, prie sienos, yra dvigulė lova, kuri yra užklota margos spalvos užtiesalu. Kambario grindys išklotos tamsiai rudos spalvos kilimine danga. Ant žemės yra padėtas didelis pliušinis žaislas - tigras. Taip pat ant žemės yra numesti drabužiai. Įvykio vietoje jokių pėdsakų nerasta, įvykio vietoj fotografuota.
3.7. 2024 m. balandžio 18 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog perklausytas iš bendrojo pagalbos centro gautas garso įrašas su pranešimu apie įvykį, M. D. kviečiasi pagalbą, nurodo apie motinos panaudotą smurtą jos atžvilgiu.
2. Pirmiau išdėstyti ir teismo įvertinti byloje esantys įrodymai – kaltinamosios R. B. parodymai, nukentėjusiosios M. D., liudytojo E. V. parodymai, Specialisto išvadoje, asmens apžiūros protokole, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, tarnybiniai pranešimai, patvirtina, kad R. B., tyčia ranka suduodama vieną smūgį savo artimai giminaitei – dukteriai M. D. į dešinį skruostą ir ausį, padarydama jai odos nubrozdinimą dešiniame ausies kaušelyje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios M. D. sveikatą. Bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, neprieštaringos, teismui abejonių nekelia. Teismas daro išvada, kad R. B. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje sudėtį, jos kaltė įrodyta.
3. Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
4. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pareiškė, kad sutinka su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu. Teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.
5. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir kt. Kaltinamoji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, smurtiniais veiksmais tyčia nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį – dukterį, veika baigta. Kaltinamosios ankstesnis teistumas išnykęs, ji laikoma neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, niekur nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje. Duomenų, kad kaltinamoji būtų įrašyta į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centro įskaitą, nėra. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis, skiriant atitinkamą įpareigojimą, kuris padės daryti teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui.
6. Įvertinus tai, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji R. B. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
7. Įvertinus tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė prieš savo artimą giminaitį – dukterį, kartu su bausme kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² straipsnis).
8. Kaltinamajai R. B. paskirta karomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
R. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jai paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravusiai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravusiai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, R. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti R. B., jog nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ji per 14 (keturiolika) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.