- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-09
- Bylos Nr.
- ATP-562-255/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00186-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Bertašienė
- Kategorijos
- 2.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. P. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2016 m. kovo 24 d., apie 18.00 val., Kretingos r., (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) g.(duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, t. y. viešoje vietoje, gėrė degtinę „Lithuania“ bei triukšmavo. Laiptinės gyventojams paprašius palikti laiptinę išplūdo juos rusiškais necenzūriniais keiksmažodžiais.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarimu D. P. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnį – administraciniu areštu septynioms paroms, pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį – 12 Eur (dvylikos eurų) bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta – administracinis areštas 7 (septynioms) paroms.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu apygardos teismui D. P. prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad su priimtu nutarimu nesutinka, savo kaltės nepripažino ir nepripažįsta. Pažymi, kad jis tiek teisme, tiek policijos pareigūnams davė analogiškus parodymus, kurie nesikeitė nė vienu žodžiu. Tuo tarpu liudytojų parodymai yra melagingi, prieštaringi. Pasak pažeidėjo, tai D. M. po konflikto, kuriame dalyvavo ir kaimynai, įkalbėjo juos parašyti bendrą pareiškimą apie neva jo girtavimą viešoje vietoje ir nedidelį chuliganizmą, nes prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas ir niekas nežinojo, ar jis kreipsis į policiją ar ne, todėl sugalvojo apsidrausti parašydami bendrą pareiškimą, kurį pasirašė visi kaimynai. Akcentuoja, kad pareiškime nurodyta taip, lyg visi kaimynai matė, kaip jis įžeidinėjo D. M., gėrė alkoholinius gėrimus ir panašiai. Tačiau kviečiama atvykti į apklausą policijos įstaigoje ji ir jos vyras atsisakė atvykti ir nedavė savo paaiškinimų, ne iš karto atvyko ir į teismo posėdžius duoti savo parodymų. Apklausus D. M. teisme, ji parodė, kad nematė, ar jis gėrė alkoholinius gėrimus viešoje vietoje, tačiau suprato, kad jis yra girtas iš jo išvaizdos, kadangi elgėsi agresyviai ir ją iškeikė necenzūriniais žodžiais. Apeliantas pažymi, kad ji iškvietė policijos pareigūnus apie 18.00 val. prasidėjus konfliktui su juo, tačiau nelaukusi policijos pareigūnų pasikvietė kaimynus, kad jį išvarytų iš laiptinės. Viso šio konflikto, kuris neva vyko tarp jo ir D. M., nė vienas pašalinis asmuo nematė, tačiau pareiškimą pasirašė visi kaimynai, tarytum visi jie dalyvavo konflikte ir matė, kaip jis pažeidinėjo viešąją tvarką vartodamas alkoholinius gėrimus ir chuliganiškai elgėsi. Tačiau, pasak pažeidėjo, taip nebuvo. Pati D. M. teisme jau sakė, kad ji nebuvo įžeista. Nesupranta, kam buvo kviesti policijos pareigūnai, jei D. M. nenukentėjo ir ji nebuvo įžeista.
Taip pat nurodo, kad teismas remdamasis liudytojų D. M., B. R., S. M., A. M., V. P., E. P. parodymais padarė išvadą, kad veikos jam kvalifikuotos teisingai ir pakanka įrodymų jį nubausti už administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos buvo surašytas protokolas. Pažeidėjas nesupranta, kokiais konkrečiai liudytojų parodymais buvo įrodyta jo kaltė padarius ATPK pažeidimą, numatytą 174 str., nes tariamas konfliktas vyko tik tarp jo ir D. M., pašalinių asmenų tuo metu nebuvo, kas ką įžeidė, nėra galimybės nustatyti, kas pirmas pradėjo konfliktą, taip pat nėra galimybės nustatyti. Faktas tikras tik kad jis buvo viešoje vietoje – laiptinėje. Akcentuoja, kad visi apklausti liudytojai nurodė, jog jiems apie konfliktą pranešė pati D. M., jie konflikto ir įžeidinėjimų nematė. Patys liudytojai pareiškimų, kad jie buvo išvadinti necenzūriniais žodžiais, nerašė, pretenzijų jam dėl to neturi, ir tai jie patvirtino teismo posėdžio metu, kad įžeisti nebuvo. Pozicijos skirtingos dėl to, kas pirmas pradėjo konfliktą ir pirmas pavartojo necenzūrinius žodžius, todėl byla privalo būti nutraukta.
Skunde taip pat pažymi, kad jam nebuvo nustatytas girtumas, kaip to reikalauja įstatymai. Jam nei alkotesteriu, nei kompetentingų medicinos įstaigos darbuotojų nebuvo nustatytas girtumas, todėl nesupranta, kaip teismas gali kalbėti apie atsakomybę už girto pasirodymą viešoje vietoje ar alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje. Mano, kad šiuo atveju turi būti įrodytas girtumas kompetentingų institucijų ar gėrimas viešoje vietoje, t. y. policijos pareigūnų fiksuotas faktas, kad jis buvo sulaikytas geriantis alkoholinius gėrimus viešoje vietoje ar juos vartojantis, tinkamai nustatytas girtumas, alkotesterio rodmenys ar gydytojų išvada dėl girtumo, o ne liudytojų parodymais nustatomas jo girtumas. Pažymi, jog tai, kad jis su savimi turėjo nugertą degtinės butelį, nėra pažeidimas. Pasak apelianto, jis buvo blaivus. Dėl pažeidimo, numatyto ATPK 178 straipsnio 1 dalyje, nėra jokių įrodymų, byloje tik liudytojų apkalbos, kuriomis nenustatinėjamas girtumas.
Nurodo, kad teismas ne tik nubaudė už teisės pažeidimus, bet ir paskyrė arešto bausmę, nors sankcijoje numatyta ir bauda. Pažymi, kad teismo posėdžio metu buvo pateikti dokumentai, jog augina tris mažamečius vaikus, iš jų vienas naujagimis, žmona prižiūri vaikus, todėl jis vienintelis yra dirbantis ir išlaiko šeimą. Akcentuoja, kad teismui buvo pateikti dokumentai dėl sudarytų naujų kontraktų ir jų terminų, Tačiau teismas šiuos pateiktus duomenis ignoravo ir šių įrodymų savo nutarime neaptarė. Teismas paskyrė arešto bausmę neatsižvelgęs į visas bylos aplinkybes ir įrodymų pakankamumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariato atliekantis viršininko funkcijas R. K. prašo D. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinis teisės pažeidimas yra priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pakanka įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad D. P. padarė pažeidimus, numatytus ATPK 174 straipsnyje ir ATPK 178 straipsnio 1 dalyje, ir šiai apylinkės teismo išvadai apygardos teismas pritaria. Byloje iš esmės nustatytos ir ištirtos visos aplinkybės, kurios buvo svarbios objektyviam bylos ištyrimui ir teisingam bei pagrįstam sprendimo priėmimui, pirmosios instancijos teismas jas tinkamai įvertino, motyvavo ir kvalifikavo. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinės bylos medžiaga, visiškai pritaria apylinkės teismo vertinimui, nes apylinkės teismas nutartyje iš esmės nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindė teismo išvadas, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, jog D. P. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus pagal ATPK 174 straipsnį ir ATPK 178 straipsnio 1 dalį yra įrodyta.
Kretingos rajono apylinkės teismas įvertinęs visų liudytojų parodymus, duotus teismo posėdžio metu, konstatavo, kad D. P. viešoje vietoje pasirodė girtas, jo rankose buvo nugertas butelis degtinės. D. P. elgėsi įžūliai ir visuomenei nepriimtinai. Jis, būdamas girtas, rūkė laiptinėje netgi vaikų akivaizdoje. Kai laiptinės gyventojai paprašė liautis pažeidinėti viešąją tvarką, jis juos iškeikė necenzūriniais žodžiais, priešinosi išvedamas iš laiptinės. Teismas pritarė, kad šios D. P. veikos yra teisingai kvalifikuojamos pagal ATPK 174 straipsnį ir ATPK 178 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas paties D. P. parodymus, kad jis „nebuvo girtas“, „galėjo rūkyti tik lauke“, „negėrė alkoholinių gėrimų“, „visi liudytojai yra susitarę“, vertino kritiškai, nes tai neatitiko nustatytų objektyvių įvykio aplinkybių. Su tokiu teismo įrodymų vertinimu administracinius teisės pažeidimus padaręs asmuo nesutinka ir teigia, kad liudytojų parodymai, duoti policijos pareigūnams ir teismui, skiriasi, yra prieštaringi bei melagingi, tačiau teismas priimdamas nutarimą šių prieštaravimų neįžvelgė ir vadovavosi liudytojų parodymais kaip objektyviais, o jo parodymus vertino kritiškai ir jais nesivadovavo, nors jis savo paaiškinimų nekeitė nei surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nei teisminio nagrinėjimo metu. Tačiau pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus rašytinius įrodymus ir apklaustų liudytojų parodymus būtų vertinęs pažeisdamas procesinių normų reikalavimus. Be to, pažymėtina, kad netikėti liudytojų teisme duotais parodymais, kurie buvo duoti pastaruosius įspėjus dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (ATPK 187² straipsnis), kurie vieni kitiems neprieštarauja, nėra jokio pagrindo. Byloje nenustatyta, kad liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, tokių duomenų nepateikė ir pats pažeidėjas.
Apeliantas teigia, kad jam nebuvo nustatytas girtumas, kaip to reikalauja įstatymai. Mano, kad girtumas turi būti įrodytas kompetentingų institucijų, girtumas turėtų būti užfiksuotas alkotesterio rodmenimis ar gydytojų išvada dėl girtumo, o ne liudytojų parodymais nustatytas jo girtumas. Pažymėtina, kad administraciniam teisės pažeidimui, numatytam ATPK 178 straipsnyje, kvalifikuoti nustatyti girtumo laipsnį nėra būtina. Girtumas byloje nustatytas liudytojų parodymų visuma. Kaip jau buvo minėta, liudytojų parodymai yra iš esmės nuoseklūs, vieni kitiems neprieštarauja, todėl jais netikėti nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nors D. P. nurodo, kad jis buvo blaivus ir visi liudytojai pasirašė pareiškimą apsidrausdami, nes pastarieji nežinojo, ar jis dėl jo sumušimo kreipsis į policiją, tačiau byloje jokių tai patvirtinančių duomenų nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuos skundo argumentus vertina kaip gynybinę versiją ir juos atmeta.
Esant aptartiems duomenims, skundžiamu nutarimu D. P. pagal ATPK 174 straipsnį, 178 straipsnio 1 dalį nubaustas teisėtai ir pagrįstai.
Pažeidėjo manymu, jį nubausti ir dar paskirti arešto bausmę, kai sankcijose numatyta ir bauda, yra neteisinga. Teismui jis pateikė duomenis, jog augina tris mažamečius vaikus, iš jų vienas naujagimis, žmona vaikus prižiūri, todėl jis vienintelis yra dirbantis ir išlaiko šeimą. Taip pat pateikė dokumentus apie sudarytus naujus kontraktus ir jų terminus, tačiau teismas šiuos pateiktus duomenis ignoravo ir šių įrodymų savo nutarime neaptarė.
Remiantis teismų praktika administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
Skirdamas nuobaudą už administracinius teisės pažeidimus apylinkės teismas atsižvelgė į nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles (ATPK 30 straipsnis) ir savo sprendimą motyvavo tuo, kad D. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pastarasis nesigaili, nukentėjusiųjų neatsiprašė, daug kartų baustas administracine tvarka už analogiškus ir kitokio pobūdžio administracinius teisės pažeidimus, jam jau ne kartą skirtos piniginės baudos, duomenų apie jų sumokėjimą nėra. Visa tai įvertinęs teismas padarė pagrįstą išvadą, kad D. P. iš ankstesnių pažeidimų išvadų nepadarė, toliau vykdo administracinius teisės pažeidimus, todėl skiriamas administracinis areštas neperžengiant sankcijos ribų. Skundą nagrinėjantis teismas tokioms apylinkės teismo padarytoms išvadoms pritaria ir konstatuoja, kad D. P. savo elgesio nekeičia, nepaiso visuomenėje priimtų elgesio normų, nėra linkęs laikytis įstatymų nuostatų, todėl taikant administracinę atsakomybę ir skiriant baudą, nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai užtikrinti įstatymų laikymąsi, bendro gyvenimo taisyklių gerbimą, kad teisės pažeidėjas nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš bylos duomenų matyti, kad paskirtų baudų yra nesumokėjęs, ir šios aplinkybės patvirtina, kad piniginių nuobaudų skyrimas D. P. elgesiui jokio poveikio neturėjo, išvadų iš ankstesnių nuobaudų paskyrimo jis nepadarė, administracinius teisės pažeidimus daro nuolat, todėl pritartina pirmosios instancijos teismui, kad bent iš dalies administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus D. P. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 174 straipsnyje ir ATPK 178 straipsnio 1 dalyje, galutinę subendrintą nuobaudą – administracinį areštą.
Taip pat pažymėtina, kad aplinkybių, dėl kurių administracinis areštas negali būti skiriamas (ATPK 29 straipsnio 3 dalis), nenustatyta.
Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas ir nenaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarimą palikti nepakeistą, D. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.