Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo E. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 31 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo E. M. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-jame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. RV-23-8022, netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. M. nuteistas Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. pagal Švedijos baudžiamojo kodekso (2000:1225) 3 straipsnio 1 punktą ir Švedijos baudžiamojo kodekso 6 straipsnio 3 punktą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme. Šis teismo sprendimas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi buvo suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalimi, 199 straipsnio 4 dalimi, subendrinus BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2023 m. sausio 27 d., jos pabaiga – 2025 m. spalio 5 d.

5. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. M. skundas atmetamas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis E. M. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nuteistasis E. M. skunde nurodo, jog apylinkės teismas klaidingai nustatė aplinkybes bei rėmėsi prielaidomis, tačiau tokie nuteistojo skundo argumentai yra deklaratyvūs, todėl atmetami. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, vis dėlto nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas. Įvertinus E. M. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir nuteistojo skunde, apygardos teismui nekyla, kadangi nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, užsiima individualia veikla, kuri prilyginama darbui, turi teigiamas nuostatas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, neišsako diskriminacinių nuostatų, itin aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose tikslinėse psichologo konsultacijose. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

10. Apygardos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad tiek Komisija, tiek ir priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai, ar klaidingai. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, E. M. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnysis teismas.

11. Nors naudojant „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, tačiau pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Be to, teismui abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nuteistajam vis dar nustatomi keturi kriminogeniniai veiksniai, kurie visi yra dinaminiai, ir kuriuos nuteistasis gali panaikinti – gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos, nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, fiksuotas nustatytų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas, neabejotinai galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti pakartotinai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Taigi, abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

12. Vertinant E. M. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš 2023 m. rugsėjo 19 d. Socialinio tyrimo išvados, nors nuteistasis kalbėdamas apie įvykdytas nusikalstamas veikas kaltę pripažįsta, tačiau yra linkęs ieškoti savo nusikalstamą elgesį pateisinančių aplinkybių. Vertinimo metu nustatyta, kad nuteistasis tik iš dalies geba atpažinti priežastis paskatinusias jį nusikalsti, taip pat ir galimas problemas ateityje. Be to, nurodoma ir tai, kad nors stebima teigiama dinamika nuteistojo mąstymo ir elgesio srityse, tačiau nuteistajam būdingi nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžiai bei orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, aptariami nuteistojo mąstymo ypatumai, ypatingai įvertinus tai, kad nuteistasis tik iš dalies linkęs analizuoti savo nusikalstamo elgesio priežasčių, gali jį paskatinti nusikalsti ir ateityje. Šią išvadą pagrindžia ir tai, kad nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę nustatytas atvejis, kai E. M. neapgalvojo savo veiksmų pasekmių ir nesilaikė bausmės atlikimo vietoje nustatytų tvarkos reikalavimų, už ką jam buvo skirta drausminė nuobauda.

13. Tiek byloje esantys duomenys, tiek ir duomenys pateikti prie nuteistojo skundo patvirtina, jog E. M. 2023 m. rugpjūčio 1 d. skirta drausminė nuobauda, Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2023 m. spalio 19 d. sprendimu buvo panaikinta, paskiriant paskatinimą. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia nei Komisijos, nei apylinkės teismo padarytų išvadų dėl lygtinio paleidimo netaikymo, juolab, kad Komisijos nutarimo metu nuteistajam E. M. skirta drausminė nuobauda galiojo. Nors šiuo metu minėta drausminė nuobauda nėra galiojanti, tačiau visgi nėra pagrindo nuteistojo elgesį vertinti kaip nepriekaištingą. Priešingai, tai patvirtina, kad net ir struktūruotoje aplinkoje, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už dviejų labai sunkių nusikaltimų padarymą, nuteistasis negeba nuosekliai laikytis nustatytų taisyklių bei reikalavimų ir tai kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo pastangų koreguoti savo elgesį išimtinai tik teigiama linkme ir atsisakyti neigiamų elgesio modelių. Tuo tarpu nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam.

14. Atmetant nuteistojo skundą pažymėtina ir tai, kad jo skunde akcentuojamas galiojančių drausminių nuobaudų neturėjimas, galimybė įsidarbinti, gyvenamosios vietos turėjimas ir socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau apygardos teismo vertinimu nuteistasis elgiasi tiktai taip, kaip ir privalo elgtis bausmę atliekantis asmuo, ir tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik drausminių nuobaudų neturėjimas, nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų laikymasis, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog E. M. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Tuo tarpu aplinkybės, susijusios su gyvenamąja vieta, artimaisiais egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau akivaizdu, kad nuo nusikaltimų darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog E. M. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

15. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, apygardos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji E. M. neatlikta bausmės dalis (2 (dveji) metai 14 (keturiolika) dienų), Komisijos posėdžio dienai, t. y. 2023 m. rugsėjo 21 d., iš paskirtos galutinės 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmės) už jam inkriminuotus du labai sunkius nusikaltimus, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį E. M. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Šios išvados nepaneigia ir prie skundo pridėtas 2023 m. spalio 12 d. Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos teikimas skatinimui, kurio ir pagrindu nuteistajam buvo skirtas paskatinimas ir panaikinta skirta drausminė nuobauda.

16. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti tiek Komisijos, tiek pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu nuteistajam E. M. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus E. M. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 31 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo E. M. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 31 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.