- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-21
- Bylos Nr.
- e2A-967-259/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01607-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- D. G., A. G.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 2.4.2.3Nuosavybės teisės įgijimas
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. G. ir A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. G. ir A. G. ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl perdavimo – priėmimo akto dalies pripažinimo negaliojančia, teisinės registracijos panaikinimo, nuosavybės teisių pripažinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, - Ž. P., L. P., L. G., N. K., H. P., Valstybinė įmonė Registrų centras.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-06-07 perdavimo-priėmimo akto 8 punkto dalį, kuria Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn buvo perduota 32,20 kv. m. ploto patalpos, pažymėtos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro byloje indeksais R-15, R-14, R-5, R-6, a, b, panaikinant šių patalpų teisinę registraciją Kauno miesto savivaldybės vardu; pripažinti ieškovams D. G. ir A. G. nuosavybės teises į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro byloje indeksais R-15, R-14, R-5, R-6, a, b bendro naudojimo patalpas, proporcingai jų turimam patalpų (duomenys neskelbtini), plotui; priteisti iš atsakovų ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovai yra gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), esančių šių butų savininkai: buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais gyvenamojo namo butų bendraturčiais priklauso gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpos ir kiti bendro naudojimo objektai. Ieškovai 2015-04-28 iš VĮ „Registrų centras“ rašto Nr. (3.4.5.) KAS-572 sužinojo, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-04-27 duomenimis atsakovei Kauno miesto savivaldybei priklausantis butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasis plotas 58,26 kv. m., esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas 2004-06-18 kadastro duomenų bylos ir atsakovės LR Vyriausybės 2011-06-07 priėmimo perdavimo akto pagrindu, o įrašas galioja nuo 2011-06-23. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė 2015-04-02 raštu Nr. 53-5-831 nurodė, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. 20/240970 2015-04-01 duomenimis, 2 kambarių 58,26 kv. m. bendrojo ploto butas adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise yra įregistruotas Kauno miesto savivaldybės, o minėtą butą sudaro patalpos - kambariai (11-1/13,03 kv. m.) ir (11-2/10,73 kv. m.), koridoriai (11-3/2,30 kv. m.), (R-14/5,22 kv. m.) ir (a/3,90 kv. m.), pagalbinės patalpos (R-5/5,04 kv. m.), (R-6/8,54 kv. m.) ir (R-15/8, 18 kv. m.), tualeto patalpa (b/1,32 kv. m.).Ginčo patalpos 2015-12-16 gyvenamojo namo kadastro ir registro byloje pažymėtos indeksais: R-15, R-14, R-5, R-6, a, b, yra bendro naudojimo patalpos, kuriose buvo įrengta namo kieto kuro katilinė, kuro saugykla ir bendro naudojimo sanitariniai mazgai. Ginčo patalpos visą laiką buvo laikomos gyvenamojo namo savininkų bendro naudojimo patalpomis, kadangi jos skirtos gyvenamojo namo butų savininkų poreikių tenkinimui ir jos niekada nepriklausė Lietuvos Respublikai. Ginčo patalpose R-15, R-14, R-5, R-6 yra namo centralizuoto šildymo magistraliniai vamzdynai ir bendro naudojimo koridorius, kuriuo patenkama į šias patalpas, kai reikia atlikti šių vamzdynų priežiūrą ir aptarnavimą, pro rūsio patalpas R-14 ir R-5, yra patenkama į ginčo patalpas - ūkio patalpą R-15 (per kurią yra nutiesti magistraliniai vamzdynai), R-6 (kurioje yra pajungtas centralizuotas šildymas, randasi visų namo butų radiatorių nuorinimo ventiliai bei kurioje yra likę visi vamzdynai nuo anksčiau buvusio prijungto gyvenamojo namo katilo), bet ir į patalpas R-7 bei R-3, kurios nėra ginčo patalpos ir nepriklauso išimtinai butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog 2018-04-04 tarp gyvenamojo namo bendraturčių, įskaitant Kauno miesto savivaldybę, buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį gyvenamojo namo patalpos R-7 buvo priskirtos buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkei L. G., o patalpa R-3 buvo paskirta ieškovo naudojimui. Tačiau iš gyvenamojo namo rūsio patalpų plano yra akivaizdu, jog į šias patalpas galima patekti tik pro ginčo patalpas R-14 ir R-5. Ginčo patalpose a ir b iki šiol yra viso namo sanitariniai mazgai, į kuriuos patenkama iš lauko, t. y. kurie nėra jokiu funkciniu ryšiu susiję su butu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir kurie nėra skirti aptarnauti tik atsakovei priklausantį butą Nr. 11. Kauno miesto savivaldybė patikėjimo teise niekada nevaldė ginčo patalpų ir jos nebuvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), sudedamoji dalis. 2005-12-16 buvo atlikti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nauji kadastriniai matavimai, kuriais dėl neaiškių priežasčių ir neaiškiu pagrindu ginčo patalpos buvo priskirtos butui, esančiam (duomenys neskelbtini), o 2011-06-07 priėmimo-perdavimo akto 8 punkto pagrindu butas, esantis (duomenys neskelbtini), su ginčo patalpomis (t. y. jas laikant sudėtine buto dalimi) buvo perduotas Kauno miesto savivaldybei, nors ginčo patalpos niekada nepriklausė Lietuvos valstybei. Ginčo patalpos perduotos Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą, dėl ko ieškovai prašė LR Vyriausybės 2011 m. birželio 7 d. perdavimo-priėmimo akto 8 punkto dalį pripažinti negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu, pripažįstant negaliojančia šių patalpų teisinę registraciją Kauno miesto savivaldybės vardu bei pripažįstant ieškovams nuosavybės teisę į šias patalpas proporcingai jų turimam priklausančių patalpų gyvenamajame name plotui.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad remiantis Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4 punkto nuostatomis, Kauno miesto savivaldybės administracija buvo atsakinga už perdavimui reikalingų dokumentų parengimą ir jų pateikimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotam asmeniui. Kauno miesto savivaldybės administracija, parengusi patikėjimo teise valdomo valstybės turto perdavimo dokumentus, juos pateikė Vyriausybės įgaliotam atstovui pasirašyti, kuris neviršydamas savo kompetencijos ir įgyvendindamas teisės akte nustatytas pareigas, pasirašė Kauno miesto savivaldybės parengtą ir pateiktą 2011-06-07 perdavimo-priėmimo aktą ir tokiu būdu jos nuosavybėn perdavė valstybės nuosavybe esančius objektus (13 nekilnojamojo turto objektų), įskaitant ir ginčo turtą. Vyriausybės įgaliotas atstovas iš valstybės turto perdavimui parengtų dokumentų neturėjo pagrindo spręsti/numanyti dėl ginčo turto perdavimo nepagrįstumo ar dėl to, jog ginčo pastato dalis priklauso ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Valstybės turtą, perduotiną savivaldybių nuosavybėn, valdo ir naudoja savivaldybės, pastarosios veda valstybės turto apskaitą ir yra atsakingos už savivaldybių nuosavybėn perduotino turto perdavimo-priėmimo aktų parengimą ir pateikimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotam asmeniui (Aprašo 41 punktas). Mano, kad nagrinėjamoje byloje nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgalioto asmens neteisėtų veiksmų bei valstybės kaltės dėl ginčijamo perdavimo-priėmimo akto parengimo. Atsakovės vertinimu, ieškovai turėtų pateikti dokumentus, pagrindžiančius negyvenamųjų patalpų, kurios nebuvo įtrauktos į butų savininkų inventorines bylas kaip jų butų priklausiniai, perdavimą butų savininkams, jog pastarieji pareiškė tokį prašymą ir notariškai susitarė dėl tokių patalpų naudojimo, eksploatavimo bei techninės priežiūros sąlygų (Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 2 d. posėdžio protokolo Nr. 37 4 punktas) arba dokumentus, pagrindžiančius, jog ginčo patalpų paskirtis pagal namo techninę dokumentaciją buvo bendro naudojimo, skirta gyventojų poreikiams tenkinti. Nesant dokumentų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, nebūtų pagrindo spręsti dėl ieškinio pagrįstumo ir ginčijamo perdavimo-priėmimo akto dalies panaikinimo.
4. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ginčo patalpos, pažymėtos indeksais R-15, R-14, R-5, R-6, a, b, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Prieš perduodant minėtas patalpas Kauno miesto savivaldybei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-06-07 perdavimo-priėmimo aktu, jos nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikos valstybei. Ginčo patalpos nebuvo privatizuotos bei nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo patalpas, o ieškovams nuosavybės teise priklauso visiškai kitos bendrojo naudojimo patalpos. Ieškovai ginčo patalpų CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais neįgijo. Remiantis 2018-01-02 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasis plotas 58,26 kv. m., esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos duomenimis, ieškovų ginčijamos patalpos R-15, R-14, R-5, R-6, a, b yra buto Nr. 11 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpų sudėtinė dalis, todėl nelaikytinos butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančiomis bendro naudojimo patalpomis. KSĮ „Santakos būtų ūkis“ 2004-05-26 rašte Nr. 424 Dėl kadastro duomenų, nurodyta, kad patalpa b/1,32 yra ne bendro naudojimo, R-15/8,18 yra virtuvė, R-5/5,04 yra vonia, R-6/8,54 yra ūkio patalpa, R-14/5,22 yra koridorius. Iš 2005-12-20 Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad patalpoje R-5 yra pažymėta vonia, patalpoje R-15 yra pažymėta kriauklė, kurie buvo skirti šios gyvenamosios patalpos nuomininkų, o ne viso namo gyventojų poreikiams tenkinti, priešingai nei nurodo ieškovai. Patalpa R-14 yra koridorius, iš kurio patenkama į visas kitas buto Nr. 11 patalpas. Patalpa a taip pat yra koridorius, iš kurio patenkama į patalpą b, kurioje yra WC, priklausantis butui (duomenys neskelbtini). Ginčo patalpoje R-15 buvo įrengta virtuvė, kurioje buvo kriauklė, dujinė viryklė, patalpos R-5 ir R-6 buvo ūkio patalpos, patalpoje R-5 buvo kanalizacijos vamzdžiai, patalpoje b buvo WC. Akivaizdu, kad tokios patalpos, kaip virtuvė, vonios kambarys, WC, pagalbinė patalpa (butui nėra priskirtas rūsys, priešingai, nei kitiems name esantiems butams), pereinamieji koridoriai, negali būti pripažintos bendrojo naudojimo patalpomis ir naudojami visų namo gyventojų. Todėl patenkinus ieškovų ieškinį ne tik būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, bet butas, esantis (duomenys neskelbtini), liktų be virtuvės, vonios, tualeto ir pagalbinių patalpų. Iš 2013-02-15 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovei priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), su bendrojo naudojimo patalpomis pažymėtomis a-1 (1/4 nuo 3,04 kv. m.), a-2 (1/4 nuo 3,95 kv. m.), su rūsiu. Iš šio išrašo akivaizdžiai matyti, kad ieškovei priklauso visiškai kitos nei ginčo bendrojo naudojimo patalpos. Nekilnojamojo turto registre įregistruotais duomenimis patalpos, pažymėtos indeksais R-15, R-14, R-5, R-6, a, b, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis nėra įregistruotos ieškovės vardu kaip bendrojo naudojimo patalpos, priklausančios jai bendrosios dalinės nuosavybės teise. Taigi, ginčo patalpų ieškovė 2005-05-17 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2207 neįgijo ir jos jai nepriklauso. Ginčo patalpos nėra bendrojo naudojimo patalpos, kuriomis naudojosi kitų butų savininkai, o ieškovai, įsigydami nekilnojamąjį turtą gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), negalėjo įgyti daugiau turto nei, kad turėjo prieš tai buvę savininkai. Ginčo patalpose a ir b, į kurias patenkama iš lauko, nėra (duomenys neskelbtini), namo savininkų bendrojo naudojimo patalpos. Tiek namo pirmame aukšte, tiek namo antrame aukšte buvo įrengti atskiri tualetai, skirti tuose aukštuose gyvenančių asmenų poreikiams. Todėl ieškovai nepagrįstai teigia, kad tualetas, esantis ginčo patalpose (duomenys neskelbtini), yra skirtas viso namo gyventojų poreikiams tenkinti, nes visuose ieškovams priklausančiuose butuose yra atskiri tualetai. Šiuo metu ginčo patalpose a ir b nėra jokio WC. Viso namo šilumos mazgas yra įrengtas patalpoje pažymėtoje R-13. Ieškovų 2016-07-21 rūsio patalpų plane ši patalpa pažymėta šifru R-9. Ieškovai parengė 2018-04-04 susitarimą dėl patalpų pasidalinimo ir patalpą, kurioje yra šilumos mazgas, priskyrė jiems nuosavybės teise priklausančiam 8 butui, nors 8 butas buvo privatizuotas, be rūsio patalpų. Ieškovai taip pat pateikė VĮ Registrų centrui prašymą įregistruoti sau nuosavybės teise patalpą, kurioje yra viso namo šilumos mazgas, nors tokia patalpa priklauso daugiabučio namo butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Be to, patalpą, kurioje yra šilumos mazgas, ieškovai jau dabar naudoja ne kaip bendrojo naudojimo, o asmeninę nuosavybę. Tai patvirtina antstolio M. P. 2018-10-01 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 123-18-141. Tai, kad patalpoje R-13 yra šilumos mazgas ir joje yra ieškovų asmeniniai daiktai, patvirtina ir 2017-03-18 nuotraukos. Ieškovas taip pat pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai 2018-05-23 prašymą, kuriame nurodo, kad nori įregistruoti pusrūsio patalpą, plane pažymėta R-9. Atsakovė pažymi, jog namo šilumos mazgui esant patalpoje R-13, kyla abejonių ir dėl A. G. teiginių neva ginčo patalpose yra visų namo butų radiatorių nuorinimo ventiliai. Ieškovai, be Kauno miesto savivaldybės sutikimo, išgriovė sienas Kauno miesto savivaldybei priklausančiame bute Nr. 11, (duomenys neskelbtini), tokiu būdu vienintelis praėjimas į ieškovų perplanuotas patalpas pusrūsyje R-3 ir R-7 tapo galimas tik pro Kauno miesto savivaldybei priklausantį butą. Tokie ieškovų veiksmai rodo, kad jie siekia užvaldyti Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias ginčo patalpas jų nepirkdami aukciono būdu, o pripažindami jas asmenine nuosavybe. Ieškovų savavališkai atlikti statybos darbai yra užfiksuoti 2018-03-14 kadastrinių matavimų duomenimis, iš kurių matyti, jog ieškovai vykdė remonto darbus visame pusrūsyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro Kauno filialo 2018-05-04 sprendimo Nr. KAKT-811 taip pat matyti, kad ginčo patalpos buvo perplanuotos ir ieškovai siekė įregistruoti perplanuotas patalpas be Kauno miesto savivaldybės žinios Nekilnojamojo turto registre. Tai, kad tik atlaisvinus Kauno miesto savivaldybės nuomininkams gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), ieškovai atliko šiuos statybos darbus, visų pirma patvirtina pačių ieškovų pateiktas Apskaitos byloje esantis pusrūsio planas, iš kurio matyti, kad nėra jokių praėjimų iš patalpų R-5 ir R-6 į gretimai esančias pusrūsio patalpas, kuriose buvo kitas valstybei priklausantis butas, pažymėtas šifrais X-l, X-2, X-3, X-4. Juolab, kad patalpoje X-4 buvo įrengtas tam butui priklausantis tualetas. Taip pat ieškovų pateiktas 2018-05-23 prašymas Kauno miesto savivaldybės administracijai, kuriame A. G. nurodo, kad būtent jis atliko statybos darbus, kaip namo įgaliotas atstovas (pirmininkas) pagal jungtinės veiklos sutartį. Be Kauno miesto savivaldybės sutikimo remonto darbai buvo atliekami ne tik ginčo patalpose, bet ir kitose buto (duomenys neskelbtini) patalpose. Tai patvirtina 2015-09-14 darytos nuotraukos, kuomet savivaldybės nuomininkai pridavė patalpas. 2015-09-14 apžiūros akte Nr. 7671 užfiksuota, kad gyvenamose patalpose (duomenys neskelbtini), buvo medinės grindys, sudėti plastikiniai langai. Akte taip pat užfiksuota, kad butui buvo centralizuotai tiekiamas vanduo, centralizuotai šalinamos nuotekos. Ir nors kitų patalpų būklė nėra detalizuojama, tačiau atsižvelgiant į tai, kad būtent ginčo patalpose R-15 buvo virtuvė, R-5 buvo vonia, būtent šiose patalpose buvo centralizuotai tiekiamas vanduo ir šalinamos nuotekos. Ginčas dėl patalpų pusrūsyje kilo tuomet, kai Kauno miesto savivaldybė iš ginčo patalpų perkėlė į kitą gyvenamąjį būstą nuomininkus ir nusprendė šias patalpas parduoti. Tuomet ieškovė 2017-11-21 kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą dėl ginčo patalpų teisinės registracijos pakeitimo neva ištaisant klaidą ir įregistruojant ginčo patalpas bendrojo naudojimo patalpomis, tačiau ieškovės prašymas nebuvo patenkintas. VĮ Registrų centro Kauno filialas nusprendė, jog gyvenamojo namo lA2p, adresu (duomenys neskelbtini), pusrūsyje esančios patalpos nelaikytinos butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančiomis bendro naudojimo patalpomis, kadangi jos yra įtrauktos į buto Nr. 11 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpų sudėtį ir netenkino pareiškėjos prašymo ištaisyti klaidą. VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisija ieškovės 2017-12-17 skundo taip pat netenkino ir nusprendė, kad Nekilnojamojo turto registre buto Nr. 11 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendras plotas (54,36 kv. m.) visiškai atitinka įregistravimo juridinius dokumentus: 2011-06-07 Priėmimo-perdavimo akto ir 2005-12-16 matininko parengtos kadastro duomenų bylos duomenis. Taigi nepavykus ginčo patalpų paskirtį pakeisti ne teismo tvarka Nekilnojamojo turto registre neva dėl klaidos, ieškovai kreipėsi į teismą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 11 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad 2011 m. birželio 7 d. tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgalioto asmens, Aplinkos ministerijos viceministro ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus buvo pasirašytas „Kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn“ perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn buvo perduotas butas Nr. 11, bendras plotas 58,26 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
7. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei nuosavybės teise priklauso butas Nr. 5, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis: a-1 (¼ nuo 3,04 kv. m.), a-2 (¼ nuo 3,95 kv. m.), su rūsiu, įregistravimo pagrindas 2005-05-17 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2207. Ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso: butas Nr. 3A, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, su bendrojo naudojimo patalpa a-6 (1.03 kv. m.), įregistravimo pagrindas 2013-03-21 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1042; butas/kambarys 8-1 (10,58 kv. m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 8-2 (1/2 nuo 8,69 kv. m.), 8-2a (1/2 nuo 1,29 kv. m.), a-4 (1/2 nuo 0,87 kv. m.), įregistravimo pagrindas 2010-07-21 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 8316; butas Nr. 9, kambariai 8-3 (13,13 kv. m.), 8-4 (15,59 kv. m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis: 8-2 (1/2 nuo 8,69 kv. m.), 8-2° (1/2 nuo 1,29 kv. m.), įregistravimo pagrindas 2011-06-13 pirkimo pardavimo sutartis Nr. VL-1935; atsakovei Kauno miesto savivaldybei priklauso butas Nr. 4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu su dalimi bendrojo naudojimo patalpų, pažymėtų a-1; a-2; a-3, įregistravimo pagrindas 1995-03-16 priėmimo-perdavimo aktas; butas Nr. 11, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2011-06-07 priėmimo-perdavimo aktas.
8. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl patalpų, plane pažymėtų indeksais R-15, R-14, R-5, R-6, a, b, esančių pastate, plane pažymėtame 1A2p, adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendro naudojimo patalpomis ir butų savininkų nuosavybe. Kauno savivaldybės įmonės „Santakos būtų ūkis“ 2004 m. spalio 24 d. rašte Nr. 4-1-762 „Dėl kadastro duomenų“ nurodyta, kad formuojamas butas Nr. 11, adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 26 kv. m. su pagalbinėmis patalpomis R-15/8,18 kv. m., R-5/5,04 kv. m., R-6/8,54 kv. m., R-14/5,22 kv. m. R-15/8,18 kv. m., a/3,90 kv. m., b/1.32 kv. m. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos duomenimis ginčo patalpos, plane pažymėtos indeksais R-15, R-14, R-5, R-6, a, b yra buto Nr. 11 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), patalpų sudėtinė dalis, ir jos VĮ Registrų centras duomenimis nuosavybės teise įregistruotos atsakovės Kauno miesto savivaldybės vardu. Teismas pažymėjo, kad patalpa R-14 yra koridorius, iš kurio patenkama į visas kitas buto Nr. 11 patalpas, patalpa a taip pat yra koridorius, iš kurio patenkama į patalpą b, kurioje yra tualetas, priklausantis butui Nr. 11.
9. Teismo vertinimu, ginčo patalpos kadaise galimai buvo skirtos namo gyventojų bendriesiems poreikiams, tačiau pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), pakeitus šildymo sistemą, nuo 1970 m. nebeveikia katilinė, plane pažymėta R-6, kuro saugykla, plane pažymėta R-5, nenaudojama pagal paskirtį, butų gyventojams įsirengus atskirus sanitarinius mazgus, tokio jų poreikio naudotis ginčo patalpomis a ir b pagal tiesioginę paskirtį neišliko. Teismas nurodė, kad objektyvių ir patikimų duomenų, kad ginčo patalpos būtų naudojamos kuriems nors kitiems bendriesiems namo gyventojų poreikiams ir toks naudojimas galėjo sąlygoti šių patalpų išlikimą bendrąja visų namo gyventojų nuosavybe pagal DNSB įstatymo nuostatas, taip pat nesama.
10. Nagrinėjamos bylos atveju patalpos yra aiškiai izoliuotos nuo ieškovų butų, turi atskirą įėjimą iš lauko, o jų paskirtis (buvusi ir veikusi katilinės patalpa) nėra susijusi funkciniu ryšiu su šio namo patalpų eksploatavimu. Tiek butai, tiek ginčo patalpos galėjo būti naudojamos atskirai ir tarp jų nėra tokios priklausomybės, kaip tarp pagrindinio daikto ir priklausinio. Šiose patalpose nėra ir namui eksploatuoti būtinų techninių įrenginių. Tai, kad ieškovai ginčo patalpomis kurį laiką naudojosi (laikė jiems priklausančius daiktus), teismo vertinimu, nėra pagrindas konstatuoti, kad šios patalpos yra bendro naudojimo objektas daugiabučiame name ir ieškovai įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teisę į ginčo patalpas.
11. Teismas nustatė, kad ieškovai ginčo patalpų neįgijo CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais, šios patalpos priklauso savarankiškam atsakovės Kauno miesto savivaldybės nekilnojamajam daiktui ir veikia atskirai nuo kitų bendraturčių patalpų. Kadangi ieškovai neįgijo nuosavybės teisių į ginčo patalpas ir ginčo patalpos liko neprivatizuotos, t. y. netapo butų savininkų nuosavybe, todėl liko valstybės nuosavybe.
12. Teismas sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad ginčo patalpos savivaldybės nebuvo privatizuotos ir tokiu būdu iš valstybinės nuosavybės nebuvo perleistos privačiai nuosavybei, Kauno miesto savivaldybė, vadovaudamasi Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos aprašu, parengė valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn dokumentus ir pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotam asmeniui, kuris teisėtai, vadovaudamasis įstatymais, neviršydamas savo kompetencijos ir įgyvendindamas teisės aktuose nustatytas pareigas, pasirašė Kauno miesto savivaldybės parengtą ir pateiktą 2011 m. birželio 7 d. perdavimo-priėmimo aktą ir tokiu būdu Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn perdavė valstybės nuosavybe esančius objektus, įskaitant ir ginčo turtą.
Šalies argumentai
13. Ieškovams nepateikus jokių šio akto neteisėtumo įrodymų, tik bendro pobūdžio teiginius, teismas sprendė, kad 2011 m. birželio 7 d. perdavimo-priėmimo aktas yra teisėtas, nepažeidė ieškovių teisių bei teisėtų interesų, bei šio akto pagrindu patalpų registracija Nekilnojamojo turto registre taip pat buvo atlikta teisėtai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniame skunde ieškovai D. G. ir A. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį patenkinti visiškai; priteisti iš atsakovų ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pirmos instancijos teismas, teigdamas, kad objektyvių ir patikimų duomenų, kad ginčo patalpos būtų naudojamos kuriems nors kitiems bendriesiems namo gyventojų poreikiams ir toks naudojimas galėjo sąlygoti šių patalpų išlikimą bendrąja visų namo gyventojų nuosavybe pagal DNSB įstatymo nuostatas, nesama, visiškai nepagrįstai ir selektyviai vertino byloje esančius įrodymus. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl patalpų R-15, R-14, R-5, R-6, a, b, kurios, apeliantų teigimu, buvo ir yra bendro naudojimo patalpos, kuriose iki 1970 m. buvo įrengta namo kieto kurio katilinė, kuro saugykla ir bendro naudojimo sanitariniai mazgai. Pirmos instancijos teismas neįvertino, kad vien tik aplinkybė, jog name nebeveikia kieto kuro katilinė, nereiškia, kad ginčo patalpose nėra jokių kitų bendro naudojimo inžinerinių įrenginių, kuriuos reikia eksploatuoti ir prižiūrėti, taip pat. kuriais gyventojai turi teisę bendrai naudotis. Šiuo metu šiose bendro naudojimo patalpose R-15, R-14, R-5, R-6 liko bendro naudojimo kaminas (1 t., b. l. 38, 44, 93, 6 t. b. l. 60), taip pat yra įrengti namo centralizuoto šildymo magistraliniai vamzdynai (1 t. b. l. 19, 20, 5 t., b. l. 17-19) ir bendro naudojimo koridorius (1 t. b. l. 36- 37, 4 t., b. l. 49, 6 t., b. l. 145-146), kuriuo patenkama į šias patalpas, kai reikia atlikti šių bendro naudojimo vamzdynų ir bendro naudojimo kamino priežiūrą ir aptarnavimą, o patalpose a ir b iki šiol yra viso namo sanitariniai mazgai, kuriais visi gyventojai iki šiol naudojasi ir į kuriuos patenkama iš lauko ir kurie nėra skirti aptarnauti tik savivaldybės butą Nr. 11. Vien tik šildymo sistemos pakeitimas iš vietinio šildymo į centralizuotą, nepakeitė ir negalėjo pakeisti ginčo patalpų R-15, R-14, R-5, R-6 funkcinio ryšio su namu, nes ginčo patalpose liko įrengtas bendro naudojimo kaminas, taip pat papildomai buvo įrengti kiti namui eksploatuoti būtini techniniai įrenginiai (centralizuoto šildymo magistraliniai vamzdynai - 1 t. b. l. 19-20), išliko praėjimas, skirtas patekti prie šių įrenginių, o šiose patalpose esantis visam namui priklausantis bendro naudojimo kaminas, pažymėtas namo rūsio plane kaip bendro naudojimo objektas, yra būtinas, kad namas galėtų juo naudotis pagal paskirtį, jį tinkamai prižiūrėti, o ateityje galėtų atkurti vietinį šildymą arba įrengti vietinį šildymą dujomis. Kad patalpa R-6 išlaikė katilinės paskirtį po pakeisto vietinio šildymo į centralizuotą, įrodo įrašas inventorinės bylos lape 1989-07-22 (5 t., b. l. 47). Šių bendro naudojimo objektų eksploatacija, naudojimas ir priežiūra yra neįmanoma jiems patekus į asmeninio naudojimo patalpas.
14.2. Apeliantų teigimu, tiek bendro naudojimo patalpų perdavimas savivaldybei, tiek jų teisinė registracija savivaldybės vardu yra neteisėti, nes buvo atlikti pažeidžiant įstatymus ir ieškovų kaip buto savininkų teises bei teisėtus interesus. LR valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato galimybę perduoti savivaldybių nuosavybėn miestų ir gyvenviečių bendrosios paskirties komunalinio ūkio objektus (tarp jų ir katilines bei šilumos tinklus), reikalingus savivaldybių funkcijoms atlikti. Ginčo patalpos, kuriose yra centralizuoto šildymo magistraliniai vamzdynai ir visam namui priklausantis kaminas, kuri gyventojai privalo tinkamai prižiūrėti ir turi teisę naudoti pagal paskirtį, buvo ir yra naudojamos tik gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini) eksploatuoti, ir šios patalpos niekada nebuvo miesto bendrosios paskirties komunalinio ūkio objektai, reikalingi savivaldybės funkcijoms atlikti, todėl jos negalėjo būti perduotos Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn.
14.3. Pagal LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalį daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga ir bendrojo naudojimo namo konstrukcijos priklauso visiems namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Daugiabučio namo savininkų jungtinės veiklos dalyviai turi teisę valdyti ir naudoti šiuos bendrosios dalinės nuosavybės objektus. Ieškovės teigimu, patalpos, kuriose yra namo centralizuoto šildymo magistraliniai vamzdynai ir bendro naudojimo koridorius, statant gyvenamąjį namą buvo skirtos šio namo gyventojų pagalbinėms patalpoms ir inžineriniams įrengimams. Akivaizdu, jog namo eksploatacija, neturint savo žinioje visų bendro naudojimo negyvenamųjų patalpų, kuriose yra inžineriniai įrengimai, yra tik formali. Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo perdavimo-priėmimo aktas, kuris pasirašytas 2011-12-01 tarp UAB „Žaidas“ ir „Jungtinės veiklos sutarties“ steigėjų, aiškiai ir nedviprasmiškai įvardytos bendro naudojimo patalpos pusrūsiai nuo R-l iki R-14 ir bendro naudojimo objektai, kurie negali būti atidalyti iš bendrosios nuosavybės (5 t., b. l. 40-45).
14.4. Apeliantai nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumai aptariami CK 4.82-4.85 straipsniuose. Iš bendrojo naudojimo objektų aprašo (5 t., b. l. 41-45) akivaizdu, kad savininkams asmeninės nuosavybės teise priklausantys butai ar kitos patalpos yra glaudžiai susiję su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais, ir be daugelio šių objektų iš viso negalėtų egzistuoti arba jų savybės iš esmės pablogėtų (šildymo sistema ir pan.). 1997 m. gruodžio 2 d. LR valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose pasakyta, kad savivaldybių nuosavybėn perduodamos neprivatizuotos savivaldybių gyvenamosios patalpos su joms priklausančiais inžineriniais tinklais ir įrengimais, pastatai, jų dalys ir atskiros patalpos, kuriuose yra savivaldos institucijos arba kurie reikalingi savivaldybių funkcijoms atlikti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo patalpose buvusi katilinė faktiškai nustojo veikti 1970 metais, prijungus namą prie Kauno miesto šilumos tinklų, tačiau patalpose R-15, R-5, R-6 ir toliau išliko visam namui priklausantis kaminas ir magistraliniai centralizuoto šildymo vamzdynai, prie kurių patenkama per bendro naudojimo koridorių (R-14), o sanitariniai mazgai a ir b yra įrengti su įėjimu iš lauko ir skirti aptarnauti visą namą, tenkinant viso gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkų poreikius net ir tuo atveju, jei šių savininkų butuose yra įrengti individualūs sanitariniai mazgai, kadangi nėra jokio apribojimo keliais sanitariniais mazgais buto savininkai turi teisę naudotis. Šie visi duomenys užfiksuoti ir Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje (1 t., 36-38 p.), todėl laikomi teisingais ir išsamiais, nes nėra nei pakeisti, nei nuginčyti.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
15.1. Atsakovė nesutinka su apeliantų teiginiais, kad ginčo patalpų R-15, R-14, R-5, R-6, a, b perdavimas atsakovei, jų teisinė registracija Kauno miesto savivaldybės vardu yra neteisėti, nes buvo atlikti pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punktą. Ginčo patalpos, pažymėtos indeksais R-15, R-14, R-5, R-6, a, b, esančios (duomenys neskelbtini), šiuo metu nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, iki ginčijamo LR Vyriausybės 2011 m. birželio 7 d. perdavimo-priėmimo akto, ginčo butas buvo valstybės nuosavybė Kauno miesto savivaldybės valdoma patikėjimo teise, įregistravimo pagrindas - 1951-02-27 DŽDT vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 121. Taigi, prieš perduodant minėtas patalpas ginčijamu Kauno miesto savivaldybei LR Vyriausybės 2011 m. birželio 7 d. perdavimo-priėmimo aktu, jos nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikos valstybei. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, ginčo patalpos nebuvo privatizuotos, bei nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo patalpas, o kaip nustatė pirmos instancijos teismas, apeliantams ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklauso visiškai kitos bendrojo naudojimo patalpos. Pirmos instancijos teismas taip pat nustatė, kad ginčo patalpos nebuvo ir nėra bendro naudojimo objektas, kuris priklauso namo gyventojams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendrojo naudojimo objektai - tai konstrukcijos, įranga, patalpos ar kiti objektai (koridoriai, laiptinės, holai, palėpės, rūsiai, pusrūsiai), kurie tarnauja bendriesiems savininkų poreikiams, nes susiję su viso namo įrengimu, funkcionavimu ar kitokiu naudojimu ir nėra atskirų namo patalpų savininkų ar trečiųjų asmenų nuosavybė. Todėl darytina išvada, kad apeliantai ginčo patalpų neįgijo LR CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais. Taip pat darytina išvada, kad iki ginčo patalpų perdavimo metu LR Vyriausybės 2011 m. birželio 7 d. perdavimo-priėmimo aktu Kauno miesto savivaldybei, šios patalpos nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai. Vien ta aplinkybė, kad daug metų nebuvo atliekami buto (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, tikslinamas patalpų plotas, nereiškia, kad šios patalpos niekuomet nepriklausė Lietuvos Respublikai.
15.2. Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad patalpų priskyrimą prie bendrojo naudojimo, t. y. kaip pagrindinio daikto priklausinio, ar individualaus naudojimo patalpų ir atitinkamai - savarankiško nuosavybės teisės objekto - lemia patalpų techninės savybės, jų paskirtis ir funkcinis ryšys su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų eksploatavimu, o ne jų konkretus faktinis naudojimas. Ginčo patalpos kadaise galimai buvo skirtos namo gyventojų bendriesiems poreikiams tenkinti, tačiau pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), pakeitus šildymo sistemą, nuo 1970 m. nebeveikia katilinė, plane pažymėta R-6, kuro saugykla, plane pažymėta R-5, nenaudojama pagal paskirtį, butų gyventojams įsirengus atskirus sanitarinius mazgus, tokio jų poreikio naudotis ginčo patalpomis a ir b pagal tiesioginę paskirtį neišliko. Objektyvių ir patikimų duomenų, kad ginčo patalpos būtų naudojamos kuriems nors kitiems bendriesiems namo gyventojų poreikiams ir toks naudojimas galėjo sąlygoti šių patalpų išlikimą bendrąja visų namo gyventojų nuosavybe pagal DNSB įstatymo nuostatas, taip pat nesama. Tai, kad ieškovai ginčo patalpomis kurį laiką naudojosi (laikė jiems priklausančius daiktus) nėra pagrindas konstatuoti, kad šios patalpos yra bendro naudojimo objektas daugiabučiame name ir ieškovai įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teisę į ginčo patalpas. Atsakovės nuomone, šios pirmos instancijos teismo sprendime padarytos išvadas yra pagrįstos.
Šalies argumentai
15.3. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad ginčo patalpose R-15, R-14, R-5, R-6 liko visam namui priklausantis bendro naudojimo kaminas. Projektuojant ir statant namą 1929 metais buvo įrengta daug kaminų. Kaip matyti iš pusrūsio plano (el. b. 6 t., p. 26), greta ginčo patalpų esančioje patalpoje R-7 bei R-4 taip pat yra pažymėti kaminai. Apeliantų parengtame 2018-03-14 rūsio patalpų plane (el. b. 4 t., p. 51) šios patalpos pažymėtos šifrais R-7 ir R-3. Apeliantai parengė 2018-04-04 susitarimą dėl patalpų pasidalinimo (el. b. 5 t., p. 14) ir patalpą R-7, kurioje yra kaminas, priskyrė L. G., o patalpą R-3, kurioje taip pat yra kaminas, priskyrė sau asmenine nuosavybe, o ne nurodė, kad tai yra bendrojo naudojimo patalpos. Pusrūsio plane patalpoje R-13, kurioje šiuo metu yra šilumos mazgas, yra pažymėta buvusi krosnis; apeliantų parengtame 2018-04-04 susitarime dėl patalpų pasidalinimo šią patalpą apeliantai sau taip pat priskyrė asmenine nuosavybe, o ne paliko bendrojo naudojimo patalpomis. Kaip matyti iš namo 1 aukšto plano (el. b. 6 t., p. 27) apeliantams priklausančiuose butuose patalpose VIII-2 ir IIIa-3 yra pažymėtas kaminas ir buvusi krosnis, patalpoje VIII-4 ir IIIa-3 yra pažymėti kaminai. L. G. priklausančio buto patalpoje II-2 yra pažymėtas kaminas ir buvusi krosnis. Kaip matyti iš namo 2 aukšto plano (el. b. 6 t., p. 28) apeliantams priklausančio buto patalpose V-3, V-5 taip pat yra kaminai. Šios faktinės aplinkybės paneigia apeliantų teiginius, kad ginčo patalpose yra bendro naudojimo kaminas, kadangi visuose apeliantų butuose yra išlikę kaminai ir jie turi galimybę atkurti vietinį šildymą. Taip pat šios aplinkybės paneigia apeliantų teiginius, kad patalpos, kuriose yra namo centralizuoto šildymo magistraliniai vamzdynai ir bendro naudojimo koridorius, statant gyvenamąjį namą buvo skirtos šio namo gyventojų pagalbinėms patalpoms ir inžineriniams įrenginiams, kadangi 1929 metais statant namą patalpose buvo įrengtas krosninis šildymas, tik vėliau buvo įrengta katilinė, o nuo 1970 metų įrengtas centralizuotas šildymas. Be to, norint šildytis dujomis, kaminas yra nereikalingas, nes kondensatas yra išleidžiamas ne pro kaminą, o iš dujų katilo yra išvedamas per angą iš karto į lauką.
15.4. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad patalpa R-6 išlaikė katilinės paskirtį po pakeisto vietinio šildymo į centralizuotą ir tai neva įrodo įrašas inventorinės bylos lape. Atsakovė pažymi, kad apeliantų nurodytos inventorinės bylos lapas buvo parengtas 1959 m. gegužės 12 d. (el. b. 5 t., b. l. 47) Apeliantai savo patikslintame ieškinyje nurodė, kad ginčo patalpoje buvusi katilinė nustojo veikti 1970 metais. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo patalpos nėra bendro naudojimo objektas, kuris priklauso namo gyventojams bendrosios dalinės nuosavybės teise.
15.5. Apeliantų teiginius, kad patalpose a ir b iki šiol yra viso namo sanitariniai mazgai, kuriais visi gyventojai iki šiol naudojasi, paneigia antstolio M. P. 2018-10-01 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 123-18-141 užfiksuotos aplinkybės, kad „Patekus į patalpas „a“ ir „b“ konstatuota, kad patalpose yra likusi tik viena pertvara. Patalpos yra naudojamos, jose buvo saugojamas šaldytuvas, alaus statinės, plastikinės kėdės, dėžės. 3 alaus statinės buvo pajungtos prie alaus išpilstymo įrangos ir alus patiekiamas per sienoje įrengtą angą juoda apie 8 cm skersmens žarna, kuri nutiesta palubėse, tęsiasi per Kauno m. savivaldybei priklausančias buto (duomenys neskelbtini), patalpas R-5, R-6, 11-1 ir iš patalpos 11-1 pro angą lubose išvesta į namo I a. įrengtas kavinės „Kuhne“ patalpas, (nuotraukos Nr. 48-56)“. Šiame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra užfiksuota, kad patalpose stovėtų klozetas, būtų įrengti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai. Taigi, antstolės R. P. 2018-09-25 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0183-18-1101 užfiksuotą klozetą apeliantai galimai pastatė patys bei išnešė iš ginčo patalpų visus ten buvusius daiktus. Atsakovė pažymi, kad antstolės R. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota juoda žarna, neva išeinanti iš klozeto, yra ta pati žarna užfiksuota Antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, pajungta prie alaus išpilstymo įrangos ir nutiesta palubėse, tęsiasi per Kauno m. savivaldybei priklausančias buto (duomenys neskelbtini), patalpas R- 5, R-6, 11-1 ir iš patalpos 11-1 pro angą lubose išvesta į namo I a. įrengtas kavinės „Kuhne“ patalpas. Šios aplinkybės patvirtina, kad alaus išpilstymo įranga buvo įrengta dar prieš antstolei R. P. atliekant faktinių aplinkybių konstatavimą. Tokiu būdu apeliantai, pateikdami teismui klaidingus įrodymus apie ginčo patalpų a ir b naudojimo paskirtį, siekia suklaidinti teismą.
15.6. Kaip ir nustatė pirmos instancijos teismas, ginčo patalpos yra aiškiai izoliuotos nuo ieškovų butų, turi atskirą įėjimą iš lauko, o jų paskirtis nėra susijusi funkciniu ryšiu su šio namo patalpų eksploatavimu. Tiek butai, tiek ginčo patalpos galėjo būti naudojamos atskirai ir tarp jų nėra tokios priklausomybės, kaip tarp pagrindinio daikto ir priklausinio. Ginčo patalpose nėra ir namui eksploatuoti būtinų techninių įrenginių. Be to, kaip matyti iš apeliantų pateikto 2015-04-29 Butų (patalpų) sąrašo, pastate, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., 1. 45-46), nei vienam savininkui nėra priskirtos ginčo patalpos, kaip bendrojo naudojimo patalpos, t. y. nei vienas savininkas ginčo patalpų nevaldo bendrosios dalinės nuosavybės teise ir todėl nėra bendrojo naudojimo patalpos. Tuo tarpu, jeigu ginčo patalpos būtų bendrojo naudojimo patalpos, atitinkamai tokia bendroji dalinė nuosavybė būtų įregistruota Nekilnojamojo turto registre, nurodant kokia bendrojo naudojimo patalpų dalis priklauso konkrečiam nekilnojamojo turto savininkui. Nors apeliantai teigia, kad ginčo patalpos buvo ir yra gyvenamojo namo butų savininkų bendro naudojimo patalpos, tačiau mokesčiai už bendrojo naudojimo patalpų administravimo paslaugų teikimą butui (duomenys neskelbtini), tiek buvusiems savivaldybės nuomininkams, tiek ir dabar yra skaičiuojami nuo 58,26 m², t. y. ir už ginčo patalpas. Šias aplinkybes patvirtina A. G. 2015-04-16 užklausimas, 2015-09-18 raštas bei nuomininkei ir Kauno miesto savivaldybei pateikiamos sąskaitos (el. b. 6 t., 46- 58 l.). Taigi, ginčo patalpos nėra bendrojo naudojimo patalpos, kuriomis naudojosi kitų butų savininkai, o ieškovai įsigydami nekilnojamąjį turtą gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), negalėjo įgyti daugiau turto, nei kad turėjo prieš tai buvę savininkai. Todėl teismas ginčijamame sprendime pagrįstai nustatė, kad byloje pateikti įrodymai nepatvirtina ieškovų nuosavybės teisių į ginčo patalpas ir konstatavo, kad ieškovai ginčo patalpų neįgijo CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais.
Atsiliepimas
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė LR Vyriausybė, atstovaujama LR aplinkos ministerijos, prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
16.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantai ginčo patalpų neįgijo CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais. Kadangi apeliantai nuosavybės teisių į ginčo patalpas neįgijo ir jos liko neprivatizuotos, t. y. netapo butų savininkų nuosavybe, todėl liko valstybės nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat pažymėjo, kad ieškovai nepateikė jokių ginčijamo 2011 m. birželio 7 d. perdavimo - priėmimo akto neteisėtumo įrodymų, tik bendro pobūdžio teiginius. Atsakovės vertinimu, teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad 2011 m. birželio 7 d. perdavimo - priėmimo aktas, kuriuo Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn buvo perduotas butas Nr. 11, bendras plotas 58,26 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra teisėtas, nepažeidė ieškovų teisių bei teisėtų interesų, bei šio akto pagrindu patalpų registracija Nekilnojamojo turto registre taip pat buvo atlikta teisėtai.
Šalies argumentai
16.2. Apeliantų teiginiai, kad ginčo patalpų perdavimas Kauno miesto savivaldybei ir jų teisinė registracija buvo neteisėti, nes buvo atlikti pažeidžiant įstatymus ir ieškovų kaip buto savininkų teises bei teisėtus interesus, atsakovės nuomone, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliaciniame skunde klaidingai nurodomas ginčo turto perdavimo Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn teisinis pagrindas. Ginčo turtas Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn buvo perduotas vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktu, kuris numato, kad savivaldybių nuosavybėn perduodamos neprivatizuotos savivaldybių gyvenamosios patalpos su joms priklausančiais inžineriniais tinklais ir įrenginiais, gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys, o ne Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punktu, kuris numato galimybę savivaldybių nuosavybėn perduoti miestų ir gyvenviečių bendros paskirties komunalinio ūkio objektus, reikalingus savivaldybių funkcijoms atlikti. Todėl apeliantų argumentai, kad ginčo patalpos niekada nebuvo miesto bendrosios paskirties komunalinio ūkio objektais, reikalingais savivaldybių funkcijoms atlikti, todėl negalėjo būti perduotos Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn, atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
16.3. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktų rašytinių įrodymų visuma, pagrįstai konstatavo, kad ginčo patalpos nėra bendro naudojimo objektas, kuris priklauso namo gyventojams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovai nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių ginčo patalpų funkcinį ryšį su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų eksploatavimu arba dokumentų, pagrindžiančių, kad ginčo patalpų paskirtis yra bendro naudojimo, skirta tik gyventojų poreikiams tenkinti. Priešingai, iš byloje esančių rašytinių įrodymų akivaizdu, kad ginčo patalpos yra aiškiai izoliuotos nuo apeliantų butų, turi atskirą įėjimą iš lauko, jų paskirtis nėra funkciniu ryšiu susijusi su šio namo patalpų eksploatavimu. Tiek name esantys butai, tiek ginčo patalpos gali būti naudojamos atskirai ir tarp jų nėra tokios priklausomybės, kaip tarp pagrindinio daikto ir priklausinio. Ginčo patalpose nėra įrengtų šilumos mazgų ar kitų namui eksploatuoti būtinų techninių įrenginių. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo patalpose buvusi katilinė nustojo veikti 1970 metais, prijungus namą prie Kauno miesto šilumos tinklų. Šį faktą pripažįsta ir patys apeliantai. Byloje pateiktas 2018 m. spalio 1 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 123-18-141, kuriame užfiksuota, kad patalpose a ir b „saugojamas šaldytuvas, alaus statinės, plastikinės kėdės, dėžės. 3 alaus statinės buvo pajungtos prie alaus išpilstymo įrangos ir alus patiekiamas per sienoje įrengtą angą“, taip pat paneigia apeliantų teiginius, kad patalpose a ir b įrengti sanitariniai mazgai, kurie skirti aptarnauti visą namą, tenkinant viso gyvenamojo namo butų savininkų poreikius. Be to, iš ieškovų pateikto VĮ Registrų centro 2015 m. balandžio 29 d. suformuoto butų (patalpų) sąrašo pastate matyti, kad ieškovei priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis a-1 (1/4 nuo 3,04 kv. m.), a-2 (1/4 nuo 3,95 kv. m.), su rūsiu. Ieškovams taip pat priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), su rūsiu ir bendro naudojimo patalpa a-6/1,03 kv. m.; butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriam priskirti kambariai 8-1, 8-3 ir 8-4 su bendro naudojimo patalpomis 8-2, 8-2a, ir a-4 (1/2 nuo 0,87 kv. m). Taigi, ieškovams nuosavybės teise priklauso visiškai kitos bendro naudojimo patalpos, o ne ginčo patalpos.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo VĮ Registrų centras prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimo dalį dėl buto teisinės registracijos panaikinimo palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą šioje dalyje atmesti; dėl likusių apeliacinio skundo argumentų sprendimą priimti teismo nuožiūrą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
17.1. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis nuosavybės teisės į 58,26 kv. m. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - butas), nuo 2011 m. birželio 23 d. yra įregistruotos Kauno miesto savivaldybės vardu 2011 m. birželio 7 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu. Ieškovų reikalavimas panaikinti buto teisinę registraciją Kauno miesto savivaldybės vardu yra nepagrįstas. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 14 straipsniu, nekilnojamojo daikto registro įrašu yra priimamas atitinkamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas įregistruoti daiktines teises. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 bei 31 straipsniai numato privalomą išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, t. y. teritorinio registro tvarkytojo sprendimas per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos turi būti skundžiamas centriniam registratoriui, o centrinio registratoriaus - administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų nagrinėjančiam teismui. Šiuo atveju, ieškovai yra praleidę terminus skųsti 2011 m. birželio 23 d. teritorinio registro tvarkytojo sprendimą dėl daiktinių teisių į butą įregistravimo Kauno miesto savivaldybės vardu. Be to, toks reikalavimas būtų teismingas administraciniam teismui, o ne bendrosios kompetencijos teismui.
17.2. Apeliantai nenurodo nei vieno teisės akto, reglamentuojančio Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiklą, kuris buvo pažeistas įregistruojant Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teises į butą. Taigi, ieškovų reikalavimas dėl teisinės registracijos panaikinimo yra pareikštas be jokio teisinio pagrindo. Net jeigu ieškovai priėmimo-perdavimo akto dalį laiko neteisėta, nuosavybės teisių įregistravimas buvo atliktas nepažeidžiant jokių teisės aktų. Priėmimo-perdavimo akto dalis nėra nuginčyta. Net ir tuo atveju, jeigu teismas pripažintų priėmimo-perdavimo akto dalį negaliojančia, tai niekaip neturėtų įtakos 2011 m. birželio 23 d. nuosavybės teisių įregistravimo teisėtumui, nes jis buvo atliktas gerokai anksčiau, kai priėmimo-perdavimo akto dalis dar nebuvo nuginčyta.
17.3. Apeliantų reikalavimas dėl dalies buto patalpų teisinės registracijos panaikinimo yra perteklinis. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punktu, nuginčijus nuosavybės teisių atsiradimo pagrindus, teismo sprendimas yra pakankamas pagrindas išregistruoti tų dokumentų pagrindu įregistruotas daiktines teises ar kitus įrašus. Taigi, tuo atveju, jeigu ieškovų reikalavimas būtų patenkintas ir priėmimo-perdavimo akto dalis būtų pripažinta negaliojančia, toks teismo sprendimas būtų pakankamu pagrindu išregistruoti Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teises į dalį buto patalpų. Be to, šiuo metu Nekilnojamojo turto kadastre yra įrašyti 2005 m. gruodžio 16 d. kadastrinių matavimų metu užfiksuoti buto kadastro duomenys, tarp jų ir 58,26 kv. m plotas. Taigi, norint įgyvendinti ieškovams palankų teismo sprendimą, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui ateityje turėtų būti pateikiamas ne tik teismo sprendimas, tačiau ir naujos buto bei viso namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos.
18. Daugiau atsiliepimų apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.
20. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl nuosavybės teisės teises į gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpas nustatymo, įrodymų vertinimo.
21. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog 2011 m. birželio 7 d. tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgalioto asmens, Aplinkos ministerijos viceministro, ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus buvo pasirašytas „Kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn“ perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn buvo perduotas butas Nr.11, bendras plotas 58,26 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei nuosavybės teise priklauso butas Nr. 5, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis: a-1 (¼ nuo 3,04 kv. m.), a-2 (¼ nuo 3,95 kv. m.), su rūsiu, įregistravimo pagrindas 2005-05-17 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2207; ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso: butas Nr. 3A, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, su bendrojo naudojimo patalpa a-6 (1.03 kv. m.), įregistravimo pagrindas 2013-03-21 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1042; butas/kambarys 8-1 (10,58 kv. m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 8-2 (1/2 nuo 8,69 kv. m.), 8-2a (1/2 nuo 1,29 kv. m.), a-4 (1/2 nuo 0,87 kv. m.), įregistravimo pagrindas 2010-07-21 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 8316; butas Nr. 9, kambariai 8-3 (13,13 kv. m.), 8-4 (15,59 kv. m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis: 8-2 (1/2 nuo 8,69 kv. m.), 8-2° (1/2 nuo 1,29 kv. m.), įregistravimo pagrindas 2011-06-13 pirkimo pardavimo sutartis Nr. VL-1935; atsakovei Kauno miesto savivaldybei priklauso butas Nr. 4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu su dalimi bendrojo naudojimo patalpų, pažymėtų a-1; a-2; a-3, įregistravimo pagrindas 1995-03-16 priėmimo-perdavimo aktas; butas Nr. 11, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2011-06-07 priėmimo-perdavimo aktas; tretiesiems asmenims Ž. P. ir L. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas pirkimo-pardavimo sutartis Nr. MV-2182; trečiajm asmeniui L. G. nuosavybės teise priklauso butas Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pusrūsiu 12,40 kv. m., pažymėtu R-7, įregistravimo pagrindas 2013-08-06 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 5-2-4550; trečiajam asmeniui N. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas Nr. 6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu su bendrojo naudojimo patalpomis: a-1 (1/4 nuo 3,04 kv. m.), a-2 (1/4 nuo 3,95 kv. m.), įregistravimo pagrindas 2017-02-09 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. 2-314; trečiajam asmeniui H. P. nuosavybės teise priklauso butas Nr. 7, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis: a-19 (1/4 nuo 3,04 kv. m.), a-2 (1/2 nuo 3,95 kv. m.), a-3 (1/2 nuo 0,70 kv. m.); su rūsiu, įregistravimo pagrindas 2007-01-22 pirkimo-pardavimo sutaris Nr. 1-379.
22. Byloje kilo ginčas dėl patalpų, plane pažymėtų indeksais R-15, R-14, R-5, R-6, a, b, esančių pastate, plane pažymėtame 1A2p, adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendro naudojimo patalpomis ir butų savininkų nuosavybe. Ieškovai pareiškė ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, jame suformulavo reikalavimą pripažinti negaliojančia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 7 d. perdavimo-priėmimo akto 8 p. dalį, kuria Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn buvo perduota 32,20 kv. m. ploto patalpos, pažymėtos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro byloje indeksais R-15, R-14, R-5, R-6, a, b, panaikinant šių patalpų teisinę registraciją Kauno miesto savivaldybės vardu; pripažinti ieškovams, D. G. ir A. G. nuosavybės teises į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro byloje indeksais R-15, R-14, R-5, R-6, a, b bendro naudojimo patalpas, proporcingai jų turimam patalpų, (duomenys neskelbtini), plotui. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.
23. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ieškovai, apeliacinis skundas grindžiamas tais argumentais, jog pirmos instancijos teismas neteisingai, selektyviai vertino byloje esančius įrodymus; šiuo metu bendro naudojimo patalpose R-15, R-14, R-5, R-6 liko bendro naudojimo kaminas (1 t., b. l. 38, 44, 93, 6 t. b. l. 60), taip pat yra įrengti namo centralizuoto šildymo magistraliniai vamzdynai (1 t. b. l. 19, 20, 5 t., b. l. 17-19) ir bendro naudojimo koridorius (1 t. b. l. 36- 37, 4 t., b. l. 49, 6 t., b. l. 145-146), kuriuo patenkama į šias patalpas, kai reikia atlikti šių bendro naudojimo vamzdynų ir bendro naudojimo kamino priežiūrą ir aptarnavimą, o patalpose a ir b iki šiol yra viso namo sanitariniai mazgai, kuriais visi gyventojai iki šiol naudojasi ir į kuriuos patenkama iš lauko ir kurie nėra skirti aptarnauti tik savivaldybės butą Nr. 11; bendro naudojimo patalpų perdavimas savivaldybei, tiek jų teisinė registracija savivaldybės vardu yra neteisėti, nes buvo atlikti pažeidžiant įstatymus ir ieškovų kaip buto savininkų teises bei teisėtus interesus. LR valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato galimybę perduoti savivaldybių nuosavybėn miestų ir gyvenviečių bendrosios paskirties komunalinio ūkio objektus (tarp jų ir katilines bei šilumos tinklus), reikalingus savivaldybių funkcijoms atlikti; pagal LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalį daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga ir bendrojo naudojimo namo konstrukcijos priklauso visiems namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, patalpos, kuriose yra namo centralizuoto šildymo magistraliniai vamzdynai ir bendro naudojimo koridorius, statant gyvenamąjį namą buvo skirtos šio namo gyventojų pagalbinėms patalpoms ir inžineriniams įrengimams; iš bendrojo naudojimo objektų aprašo (5 t., b. l. 41-45)matyti, kad savininkams asmeninės nuosavybės teise priklausantys butai ar kitos patalpos yra glaudžiai susiję su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais, ir be daugelio šių objektų iš viso negalėtų egzistuoti arba jų savybės iš esmės pablogėtų (šildymo sistema ir pan.).
24. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuosavybės teisės įgijimo pagrindai įtvirtinti CK 4.47 straipsnyje, kuris nustato, jog nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius, paveldint, pagaminant naują daiktą, kitais šiame straipsnyje ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme yra nustatyta, kad ginčo patalpos, pažymėtos indeksais R-15, R-14, R-5, R-6, a, b, esančios (duomenys neskelbtini), šiuo metu nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, iki ginčijamo LR Vyriausybės 2011 m. birželio 7 d. perdavimo-priėmimo akto, ginčo butas buvo valstybės nuosavybė Kauno miesto savivaldybės valdoma patikėjimo teise, įregistravimo pagrindas - 1951-02-27 DŽDT vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 121. Taigi, prieš perduodant minėtas patalpas ginčijamu Kauno miesto savivaldybei LR Vyriausybės 2011 m. birželio 7 d. perdavimo-priėmimo aktu, jos nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikos valstybei. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos, ginčo patalpos nebuvo kitų asmenų privatizuotos, nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo patalpas, ir kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, apeliantams ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklauso visiškai kitos bendrojo naudojimo patalpos gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantai ginčo patalpų neįgijo LR CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais, yra pagrįsta ir teisinga.
25. Pirmos instancijos teismas taip pat nustatė, kad ginčo patalpos nebuvo ir nėra bendro naudojimo objektas, kuris priklauso namo gyventojams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Detalesnis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų sąrašas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo normų; šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektais daugiabučiame name yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.
26. Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad patalpų priskyrimą prie bendrojo naudojimo, t. y. kaip pagrindinio daikto priklausinio, ar individualaus naudojimo patalpų ir atitinkamai - savarankiško nuosavybės teisės objekto - lemia patalpų techninės savybės, jų paskirtis ir funkcinis ryšys su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų eksploatavimu, o ne jų konkretus faktinis naudojimas. Ginčo patalpos kadaise galimai buvo skirtos namo gyventojų bendriesiems poreikiams tenkinti, tačiau pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), pakeitus šildymo sistemą, nuo 1970 m. nebeveikia katilinė, plane pažymėta R-6, kuro saugykla, plane pažymėta R-5, nenaudojama pagal paskirtį, butų gyventojams įsirengus atskirus sanitarinius mazgus, tokio jų poreikio naudotis ginčo patalpomis a ir b pagal tiesioginę paskirtį neišliko. Objektyvių ir patikimų duomenų, kad ginčo patalpos būtų naudojamos kuriems nors kitiems bendriesiems namo gyventojų poreikiams ir toks naudojimas galėjo sąlygoti šių patalpų išlikimą bendrąja visų namo gyventojų nuosavybe pagal DNSB įstatymo nuostatas, byloje nėra pateikta. Ta aplinkybė, kad ieškovai ginčo patalpomis kurį laiką naudojosi (laikė jiems priklausančius daiktus) nėra pagrindas konstatuoti, kad šios patalpos yra bendro naudojimo objektas daugiabučiame name ir ieškovai įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teisę į ginčo patalpas.
27. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad ginčo patalpose R-15, R-14, R-5, R-6 liko visam namui priklausantis bendro naudojimo kaminas. Projektuojant ir statant namą 1929 metais buvo įrengta daug kaminų. Kaip matyti iš pusrūsio plano (el. b. 6 t., p. 26), greta ginčo patalpų esančioje patalpoje R-7 bei R-4 taip pat yra pažymėti kaminai. Apeliantų parengtame 2018-03-14 rūsio patalpų plane (el. b. 4 t., p. 51) šios patalpos pažymėtos šifrais R-7 ir R-3. Apeliantai parengė 2018-04-04 susitarimą dėl patalpų pasidalinimo (el. b. 5 t., p. 14) ir patalpą R-7, kurioje yra kaminas, priskyrė L. G., o patalpą R-3, kurioje taip pat yra kaminas, priskyrė apeliantams asmenine nuosavybe, o ne nurodė, kad tai yra bendrojo naudojimo patalpos. Pusrūsio plane patalpoje R-13, kurioje šiuo metu yra šilumos mazgas, yra pažymėta buvusi krosnis; apeliantų parengtame 2018-04-04 susitarime dėl patalpų pasidalinimo šią patalpą apeliantai sau taip pat priskyrė asmenine nuosavybe, o ne paliko bendrojo naudojimo patalpomis. Kaip matyti iš namo 1 aukšto plano (el. b. 6 t., p. 27) apeliantams priklausančiuose butuose patalpose VIII-2 ir IIIa-3 yra pažymėtas kaminas ir buvusi krosnis, patalpoje VIII-4 ir IIIa-3 yra pažymėti kaminai. L. G. priklausančio buto patalpoje II-2 yra pažymėtas kaminas ir buvusi krosnis. Kaip matyti iš namo 2 aukšto plano (el. b. 6 t., p. 28) apeliantams priklausančio buto patalpose V-3, V-5 taip pat yra kaminai. Šios faktinės aplinkybės paneigia apeliantų teiginius, kad ginčo patalpose yra bendro naudojimo kaminas, kadangi visuose apeliantų butuose yra išlikę kaminai ir jie turi galimybę atkurti vietinį šildymą. Taip pat šios aplinkybės paneigia apeliantų teiginius, kad patalpos, kuriose yra namo centralizuoto šildymo magistraliniai vamzdynai ir bendro naudojimo koridorius, statant gyvenamąjį namą buvo skirtos šio namo gyventojų pagalbinėms patalpoms ir inžineriniams įrenginiams, kadangi 1929 metais statant namą patalpose buvo įrengtas krosninis šildymas, tik vėliau buvo įrengta katilinė, o nuo 1970 metų įrengtas centralizuotas šildymas. Be to, norint šildytis dujomis, kaminas yra nereikalingas, nes kondensatas yra išleidžiamas ne pro kaminą, o iš dujų katilo yra išvedamas per angą iš karto į lauką.
28. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad patalpa R-6 išlaikė katilinės paskirtį po pakeisto vietinio šildymo į centralizuotą ir tai neva įrodo įrašas inventorinės bylos lape. Nustatyta, kad apeliantų nurodytos inventorinės bylos lapas buvo parengtas 1959 m. gegužės 12 d. (el. b. 5 t., b. l. 47) Apeliantai savo patikslintame ieškinyje nurodė, kad ginčo patalpoje buvusi katilinė nustojo veikti 1970 metais. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo patalpos nėra bendro naudojimo objektas, kuris priklauso namo gyventojams bendrosios dalinės nuosavybės teise.
29. Apeliantų teiginius, kad patalpose a ir b iki šiol yra viso namo sanitariniai mazgai, kuriais visi gyventojai iki šiol naudojasi, paneigia antstolio M. P. 2018-10-01 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 123-18-141 užfiksuotos aplinkybės, kad „Patekus į patalpas „a“ ir „b“ konstatuota, kad patalpose yra likusi tik viena pertvara. Patalpos yra naudojamos, jose buvo saugojamas šaldytuvas, alaus statinės, plastikinės kėdės, dėžės. 3 alaus statinės buvo pajungtos prie alaus išpilstymo įrangos ir alus patiekiamas per sienoje įrengtą angą juoda apie 8 cm skersmens žarna, kuri nutiesta palubėse, tęsiasi per Kauno m. savivaldybei priklausančias buto (duomenys neskelbtini), patalpas R-5, R-6, 11-1 ir iš patalpos 11-1 pro angą lubose išvesta į namo I a. įrengtas kavinės „Kuhne“ patalpas, (nuotraukos Nr. 48-56)“. Šiame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra užfiksuota, kad patalpose stovėtų klozetas, būtų įrengti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai. Taigi, antstolės R. P. 2018-09-25 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0183-18-1101 užfiksuotą klozetą apeliantai galimai pastatė patys bei išnešė iš ginčo patalpų visus ten buvusius daiktus. Matomai antstolės R. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota juoda žarna, neva išeinanti iš klozeto, yra ta pati žarna užfiksuota Antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, pajungta prie alaus išpilstymo įrangos ir nutiesta palubėse, tęsiasi per Kauno m. savivaldybei priklausančias buto (duomenys neskelbtini), patalpas R- 5, R-6, 11-1 ir iš patalpos 11-1 pro angą lubose išvesta į namo I a. įrengtas kavinės „Kuhne“ patalpas. Šios aplinkybės patvirtina, kad alaus išpilstymo įranga buvo įrengta dar prieš antstolei R. P. atliekant faktinių aplinkybių konstatavimą. Tokiu būdu apeliantai, pateikdami teismui klaidingus įrodymus apie ginčo patalpų a ir b naudojimo paskirtį, siekia suklaidinti teismą.
30. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, ginčo patalpos yra aiškiai izoliuotos nuo ieškovų butų, turi atskirą įėjimą iš lauko, o jų paskirtis nėra susijusi funkciniu ryšiu su šio namo patalpų eksploatavimu. Tiek butai, tiek ginčo patalpos galėjo būti naudojamos atskirai ir tarp jų nėra tokios priklausomybės, kaip tarp pagrindinio daikto ir priklausinio. Ginčo patalpose nėra ir namui eksploatuoti būtinų techninių įrenginių. Be to, kaip matyti iš apeliantų pateikto 2015-04-29 Butų (patalpų) sąrašo, pastate, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., 1. 45-46), nei vienam savininkui nėra priskirtos ginčo patalpos, kaip bendrojo naudojimo patalpos, t. y. nei vienas savininkas ginčo patalpų nevaldo bendrosios dalinės nuosavybės teise ir todėl nėra bendrojo naudojimo patalpos. Tuo tarpu, jeigu ginčo patalpos būtų bendrojo naudojimo patalpos, atitinkamai tokia bendroji dalinė nuosavybė būtų įregistruota Nekilnojamojo turto registre, nurodant kokia bendrojo naudojimo patalpų dalis priklauso konkrečiam nekilnojamojo turto savininkui. Nors apeliantai teigia, kad ginčo patalpos buvo ir yra gyvenamojo namo butų savininkų bendro naudojimo patalpos, tačiau mokesčiai už bendrojo naudojimo patalpų administravimo paslaugų teikimą butui (duomenys neskelbtini), tiek buvusiems savivaldybės nuomininkams, tiek ir dabar yra skaičiuojami nuo 58,26 m2, t. y. ir už ginčo patalpas. Šias aplinkybes patvirtina A. G. 2015-04-16 užklausimas, 2015-09-18 raštas bei nuomininkei ir Kauno miesto savivaldybei pateikiamos sąskaitos (el. b. 6 t., 46- 58 l.). Taigi, ginčo patalpos nėra bendrojo naudojimo patalpos, kuriomis naudojosi kitų butų savininkai, o ieškovai įsigydami nekilnojamąjį turtą gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), negalėjo įgyti daugiau turto, nei kad turėjo prieš tai buvę savininkai. Todėl teismas ginčijamame sprendime pagrįstai nustatė, kad byloje pateikti įrodymai nepatvirtina ieškovų nuosavybės teisių į ginčo patalpas ir konstatavo, kad ieškovai ginčo patalpų neįgijo CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais, todėl šalių ginčą išsprendė teisingai.
31. Pirmiau nurodomais motyvais teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o ieškovų apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė turėjo 18,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (popierinės b. 3 t. b. l. 120). Apeliacinį skundą atmetus, valstybės turėtos išlaidos priteisiamos iš apeliantų (CPK 92 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš D. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 9,45 Eur valstybei turėtų išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.