- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-21
- Bylos Nr.
- 2A-494-360/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00625-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas, Bronius Valius, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- A. J., J. J.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Advokatai
- Romanas Lupeika, Domicelė Baltrušaitienė
Pranešėjas Savinijus Katauskas Civilinė byla Nr. 2A-494-360/2010
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. liepos 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Savinijus Katauskas, kolegijos teisėjai Bronius Valius, Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovui S. K., jo atstovei advokatei Domicėlei Baltrušaitienei, atsakovų atstovui advokatui Romanui Lupeikai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo S. K. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1104-824/2009 pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovams A. J. ir J. J., trečiajam asmeniui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl servituto nustatymo ir įpareigojimo atsakovui pašalinti kliūtis, naudotis keliu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė nustatyti servitutą, suteikiantį teisę jam važiuoti per atsakovams A. J. ir J. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį, esančią 1,8700 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal padarytą O. K. įmonės 2009-09-07 žemės sklypo planą. Ieškovas taip pat prašė įpareigoti pašalinti kliūtis: ištraukti iš kelio metalinį strypą bei netrukdyti ieškovui naudotis keliu, juo važiuoti ir eiti per atsakovams nuosavybės teise valdomo žemės sklypo 11 kv. m dalį. Nurodė, kad O. K. įmonė parengė žemės sklypo planą dėl servituto nustatymo ir įvažiavimo įrengimo, šiame plane nustatytas 11 kv.m dydžio kelio servitutas A. J. J. priklausančioje žemėje, tai yra tam, kad ieškovas įvažiuodamas per valstybinę žemę galėtų patekti į jam priklausantį žemės sklypą ir galėtų ją naudoti savo poreikiams, nes planuoja pradėti gyvenamojo namo ir kitų statinių statybas, tačiau nesant kelio įvažiuoti į jo žemės sklypą, jis negali gauti projekto gyvenamojo namo statybai. 2009-03-31 ieškovas pateikė atsakovams pasiūlymą prašydamas ištraukti metalinį strypą iš kelio įvažiuoti į jo žemės sklypą ir netrukdyti jam naudotis keliu įvažiuoti į jo žemės sklypą; pranešti sąlygas, laiką, vietą, kur galėtų susitikti ir aptarti ieškovui rūpimą kelio įvažiuoti į jo žemės sklypą klausimą; servituto pagrindu leisti jam naudotis keliu važiuoti transporto priemonėmis ir eiti pėsčiomis į jo žemės sklypą ne mažiau kaip 7 kvadratinių metrų jo žemės sklype. Ieškovas prašė atsakovo iki 2009-04-10 atsakyti raštu apie savo priimtą sprendimą ir atsakovui neatsakius, kreipėsi į teismą prašydamas išspręsti jo ir atsakovo ginčą. Taip pat ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad nėra aišku, kas pasirašė 2007-08-14 Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte, bei minėtame akte po žemės sklypų savininkų ir naudotojų parašų nepasirašiusi autorė R. B., todėl atsakovui 1,8700 ha žemės sklypas negalėjo būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre tokio ploto, koks yra pagal atsakovo pateiktą 2007-08-14 „Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą“, nenustačius kelio įvažiuoti į ieškovo nuosavybės teise 2007-03-26 įregistruotą nekilnojamojo turto registre.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2009-11-17 sprendimu ieškinį atmetė. Iš ieškovo S. K. atsakovams A. J. ir J. J. priteisė 2032,50 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir priteisė valstybei 29,05 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ieškovas nesurinko ir nepateikė teismui pakankamai duomenų, kad į ieškovo sklypą yra privažiavimas tik per atsakovų sklypą, todėl padarė išvadą, jog nenustačius ieškovo prašomo kelio servituto per atsakovų žemės sklypo dalį, ieškovas turėtų galimybę privažiuoti transportu, prieiti prie pat savo sklypo ir įsirengti įvažiavimus į savo sklypą. Ieškovas neįrodė, kad servituto nustatymas atsakovų žemėje yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis naudotis žemės sklypu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-11-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, jog ieškovas nepateikė teismui pakankamai duomenų, kad į ieškovo sklypą yra privažiavimas tik per atsakovų sklypą, nes ieškovas teisme paaiškino, kad gretimo sklypo savininkas iš kitos pusės yra A. K., ir prašė jį kviesti į teismo posėdį, tačiau teismas jo nekvietė. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad žemės sklypo plane nepažymėta, kad atsakovų žemės sklypo dalyje būtų kelias, tačiau kelias yra ir jis matytis iš teismo byloje esančių nuotraukų, kurios buvo pateiktos į bylą. Ieškovas teismui pateikė žemės sklypo plano projektą, kuriame pažymėtas kelias įvažiuoti į jo žemės sklypą, ir kitus minėto žemės sklypo planus ir fotonuotraukas, kuriose matosi kelyje įvažiuoti įkaltas metalinis strypas, trukdantis naudotis keliu įvažiuoti į jo žemės sklypą, tačiau teismas į juos neatsižvelgė. Kol nėra nustatyto kelio įvažiuoti į ieškovui priklausantį žemės sklypą, jis negali pradėti savo žemės sklypo detaliojo planavimo procedūrų, negali vykdyti gyvenamojo namo statybų. CK numatyta, jog servitutus gali nustatyti teismas, jeigu nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Šiuo atveju ieškovas negali naudoti jam nuosavybės teise įregistruoto minėto žemės sklypo pagal paskirtį.2007-08-14 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte 4 punkte parašyta, kad nustatant žemės sklypo ribas, buvo kviesti dalyvauti žemės sklypo esamas (būsimas) savininkas ar naudotojas ir gretimų žemės sklypų savininkai ir naudotojai, iš kurių įrašyta S. P., ir 2007-09-20 neva jos pasirašyta, nors tuo tarpu ieškovas išsiaiškino, kad S. P. ant minėto akto atsisakė pasirašyti, nes ji tuo metu jau nebebuvo 1,8700 ha gretimo žemės sklypo savininkė, kadangi žemės sklypas jau buvo ieškovo nuosavybė, įgyta dovanojimo būdu, todėl turėjo būti ne S. P., o ieškovo parašas. Be to, minėtame akte po žemės sklypų savininkų ir naudotojų parašų nepasirašiusi jo sudarytoja R. B., todėl atsakovui 1,8700 ha žemės sklypas negalėjo būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre tokio ploto, koks yra pagal atsakovo teismui pateiktą 2007-08-14 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, pagal kurį atsakovo minėtas žemės sklypas negalėjo būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nenustačius kelio įvažiuoti į ieškovo nuosavybės teise įregistruotą žemės sklypą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas S. K. yra 0,4700 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savininkas. Sklypą ieškovas įgijęs 2007-03-13 dovanojimo sutartimi Nr. 945 iš motinos G. K., jo plane įvažiavimas į sklypą nebuvo numatytas. Atsakovai 1996-12-27 pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2007-08-14 patvirtintas Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas, kuriame servitutas atsakovų žemėje nebuvo nustatytas. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį. Apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują, kadangi jis neturi galimybės privažiuoti prie savo žemės, todėl teismo prašo nustatyti kelio servitutą atsakovų nuosavybės teise priklausančiame sklype, kad galėtų tinkamai naudotis savo žeme.
CK 4.126 straipsnyje numatyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai tarpusavyje nesutaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Taigi šis straipsnis servituto nustatymą sieja ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti daikto pagal paskirtį. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, privalo svarstyti ir konstatuoti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį. CK 4.111 str. 1 dalyje numatyta, jog servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiu daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą. Tai reiškia, jog servitutas turi būti nustatomas tik tada, kada viešpataujančio daikto savininko teisė tinkamai naudoti savo nuosavybę negali būti užtikrinamos kitomis priemonėmis. Aplinkybė, kad asmuo, prašantis nustatyti servitutą, patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, taip pat nėra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę.
CK 4.124 str. 1 d. numatyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai, kai apskrities viršininkas savo sprendimu nustato servitutą valstybinėje žemėje. CPK 178 straipsnyje numatyta šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, jog negalima įrengti privažiavimo prie jo žemės sklypo nesuvaržant atsakovų teisių. Bylos dėl servitutų nustatymo yra susijusios su protingos abiejų daiktų savininkų – tiek ieškovo, tiek atsakovų – interesų pusiausvyros užtikrinimu, kad nebūtų be pagrindo varžoma nuosavybės teisė. Ieškovas, prašydamas nustatyti servitutą, savo reikalavimą grindė aplinkybe, jog jis negali tinkamai naudotis savo žemės sklypu, nes atsakovų žemės sklypo dalies kampas trukdo įvažiuoti ar išvažiuoti į ar iš jam priklausančio žemės sklypo, tuo tarpu remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais (žemės sklypo planais, fotolentelėmis) (b.l. 8–11, 43–44, 65, 70), ieškovo ir atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad ieškovui tinkamai naudotis jam priklausančiu žemės sklypu trukdo subjektyvios priežastys – valstybinėje žemėje esantys statybiniai blokai, kurių savininkas nenustatytas (b. l. 43–44), tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog ėmėsi veiksmų, kad patektų į savo žemės sklypą per Klaipėdos viršininko administracijai priklausantį žemės sklypą (b. l. 51–52), ar tarėsi su jo žemės sklypo kaimynu broliu A. K., kuris neturi atskiro įvažiavimo į savo sklypą, dėl bendro įvažiavimo ar kitų veiksmų, dėl kurių būtų kuo mažiau pažeidžiamos žemės savininkų teisės. Taip pat ieškovas nepateikė duomenų, kad teikė pasiūlymą atsakovams dėl nuostolių atlyginimo jų žemėje nustačius servitutą (CK 4.129 str.).
Apeliantas taip pat nurodo, kad jo motina nuosavybės teise iki 2007-03-13 valdė žemės sklypą, į kurį per atsakovų žemės sklypo dalį buvo padarytas kelias įvažiuoti į dabar ieškovui priklausantį žemės sklypą. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kadangi šios aplinkybės nepatvirtina jokios faktinės aplinkybės, nėra pateikta jokių įrodymų. 1996-12-27 pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovai įsigijo žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2007-08-14 patvirtintas Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, kuriame servitutas atsakovų žemėje nebuvo nustatytas. Atmestinas ir apelianto nurodymas dėl 2007-08-14 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto teisėtumo ir jame esančių parašų. Pažymėtina, jog nagrinėjama civilinė byla yra dėl kelio servituto nustatymo, o ne dėl Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto pripažinimo negaliojančiu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas A. J. pateikė 500 Lt pinigų priėmimo kvitą už advokato teisines paslaugas (b. l. 116), todėl iš ieškovo S. K. priteistina 500 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atsakovui A. J. (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo S. K. 500 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atsakovui A. J..