Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams,

pagal BK 182 straipsnio 3 dalį areštu 20 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė R. P. paskirta laisvės atėmimas 5 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, iš dalies jas sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė R. P. paskirta laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. P. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką R. P. įskaitytas sulaikymo laikas – 2 paros ir suėmimo laikas nuo 2013 m. spalio 8 d. iki 2013 m. lapkričio 5 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas už tai, kad veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, neteisėtai įgijo, laikė ir panaudojo vieną svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: 2013-05-19, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini), gyvendamas pas J. B. bute, pagrobė ir taip neteisėtai įgijo svetimą, J. B. elektroninę mokėjimo priemonę – „(duomenys neskelbtini)“ AB „Visa Elektron“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją laikė iki 2013-05-30, 14 val., t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Be to, R. P. nuteistas už tai, kad veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, neteisėtai panaudojo vieną svetimą elektroninę priemonę, inicijavo ir atliko septynias finansines operacijas ir apgaule įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2013-05-19, 15 val. 09 min. ir 15 val. 12 min. (duomenys neskelbtini), iš esančio bankomato Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio „(duomenys neskelbtini)“ AB, neteisėtai panaudodamas svetimą, J. B. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „(duomenys neskelbtini)“ „Visa Electron“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), atliko neteisėtai dvi finansines operacijas, nuimdamas nuo „(duomenys neskelbtini)“ AB „Visa elektron“ mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) pinigus – 220 Lt, priklausančius J. B., 2013-05-19, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai, panaudodamas pagrobtą svetimą J. B. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – „(duomenys neskelbtini)“ AB „Visa Elektron“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), atliko vieną finansinę operaciją, atsiskaitė už perkamas prekes sumoje 13,09 Lt, 2013-05-20, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis valandomis, (duomenys neskelbtini), esančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, neteisėtai per du kartus panaudodamas pagrobtą svetimą J. B. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – „(duomenys neskelbtini)“ AB „Visa Elektron“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), atliko dvi finansines operacijas, atsiskaitė už perkamas prekes bendroje 9,79 Lt sumoje, 2013-05-20, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis valandomis, (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai, per du kartus panaudodamas pagrobtą svetimą J. B. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – „(duomenys neskelbtini)“ AB „Visa Elektron“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), atliko dvi finansines operacijas, atsiskaitė už perkamas prekes bendroje 5,98 Lt sumoje, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą J. B. turtą – 248,86 Lt, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. P. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad R. P. anksčiau yra vieną kartą teistas (61-63, 67-75, 76 b. l.), baustas administracine tvarka (82-87 b. l.). Bylos duomenys taip pat liudija, kad apeliantas nedirba (88 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (89 b. l.), yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nusiskundimų jo elgesiu iš kaimynų, kitų institucijų (duomenys neskelbtini) miesto seniūnijoje metų laikotarpiu negauta (80 b. l.).

Atsižvelgęs į tai, kad R. P. prisipažino įvykdęs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, teismas šią aplinkybę pagrįstai pripažino R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad pastarasis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pažymima, kad baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikoje klausimai yra sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, kaip matyti iš apeliacinio skundo, su tuo sutinka ir pats nuteistasis R. P., todėl vadovautis kitų Europos Sąjungos šalių įstatymais ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytą aplinkybę pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančia, o ne sunkinančia aplinkybe, nėra teisinio pagrindo.

Kolegija sprendžia, kad įvertinęs visas anksčiau paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. P. už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes, o už baudžiamąjį nusižengimą – areštą.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad R. P. už nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, paskirtos laisvės atėmimo bausmės savo dydžiais yra žymiai mažesnės negu minėtų straipsnių dalių sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai (šių bausmių vidurkiai – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), t. y. apeliantui už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, paskirta minimali laisvės atėmimo bausmė, o už nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė yra artima minimaliai. Taigi, teigti, kad už minėtus nusikaltimus R. P. paskirtos bausmės yra per giežtos, nėra jokio pagrindo. Už baudžiamąjį nusižengimą apeliantui paskirta 20 parų arešto bausmė taip pat yra mažesnė negu šios bausmės vidurkis, už visus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos teisingai, galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas R. P. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams – yra artima minimaliai Baudžiamajame įstatyme numatytai laisvės atėmimo bausmei (minimali laisvės atėmimo bausmė – 3 mėnesiai, BK 50 straipsnio 2 dalis).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinkanti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Tenkinti apelianto skundą jame išdėstytais motyvais ir dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

Kolegija taip pat pažymi, kad atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių bei jo veikų juridinės kvalifikacijos neginčijo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. P. apeliacinį skundą.