Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-78-922/2015Teisminio proceso Nr. 1-51-1-00401-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.6.3.; 1.2.4.5.; 2.1.9.; 2.3.1.2.; 2.3.1.4.; 2.3.2.2.8.; 2.3.2.2.9.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.;2.3.6.4.6.

2015 m. liepos 3 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Naujojoje Akmenėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 7 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, teistas:

1999-02-19 Akmenės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 str. 2 d., 16 str.;

2000-04-20 Akmenės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 str. 2 d.;

2002-02-26 Akmenės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d.;

2004-01-12 Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (3 epizodai), 187 str. 1 d.;

2005-08-08 Akmenės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.;

kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2014-10-12 apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), po vieną kartą sudavė kumščiu K. J. į kairę veido pusę ir į kaktą, taip padarė apatinio žandikaulio kairės pusės lūžį, kas nukentėjusiam K. J. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio K. J. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. K. kaltu prisipažino visiškai, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2014-10-12 jis nuėjo į tokią sodybą Naujojoje Akmenėje, kur jį pasikvietė draugai. Ten vyko S. A. dukros gimtadienis. Kai atėjo į gimtadienį, jis jau buvo truputį užgėręs, bet girtas nebuvo. Kai atėjo į tą sodybą, ten jau buvo susirinkę nemažai žmonių, ten jau buvo A. S., S. A., I. S., kitų jis nepamena. Visi jau vartojo alkoholinius gėrimus. Jis pradėjo kartu su visais gerti alkoholį. Begeriant S. A. pradėjo sakyti, kad toks K. J., kuris irgi buvo toje sodyboje, dėl kažko susipyko su S. A., girtas pradėjo daryti „bordakus“. Jis nusprendė su K. J., kuris tuo momentu buvo kitame kambaryje, pasikalbėti. Jis nuėjo į tą kitą kambarį, kur be K. J. daugiau jokių žmonių nebuvo. Kambaryje jis pradėjo kalbėtis su K. J. stovėdami vienas priešais kitą. Jis K. J. sakė, kad šis baigtų gąsdinti S. A. ir daryti „bordakus“. K. J. pradėjo iš jo žodžių juoktis, todėl jis labai susinervino ir vieną kartą kumščiu trenkė K. J. į dešinį antakį. K. J. iš prakirsto antakio pradėjo bėgti kraujas. Nuo jo suduoto smūgio K. J. nenukrito. Tuo momentu, kai jis sudavė smūgį K. J., į tarpą tarp jų įlindo A. S. ir pradėjo sakyti, kad jie baigtų muštis. Kokiu momentu A. S. atsirado kambaryje, jis nematė. Tada jis K. J. dar pasakė, kad šis dingtų iš tos sodybos, nes yra čia nepageidaujamas, ir nuėjo į kitą kambarį, kur buvo kiti žmonės, bei atsisėdo su jais prie stalo. K. J. į kambarį prie stalo nebeatėjo, o po kiek laiko jis pamatė, kad K. J. kambaryje nebėra. Kokiu momentu K. J. iš sodybos išėjo, jis nematė ir pasakyti negali. Taigi jis sudavė iš viso du smūgius K. J.: pirmuoju smūgiu prakirto K. J. antakį, o antruoju galimai pataikė į žandikaulį. Po įvykio bendravo su K. J., jo atsiprašė, jie susitaikė. Sutinka atlyginti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, prokuroras sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be kaltinamojo R. K. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį:

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad nusikalstama veika padaryta (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-13).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis K. J. nurodė, kad 2014-10-12 apie 16.00 val. jis nuėjo į jo buvusiai sugyventinei, su kuria kartu nebegyveno apie pusantro mėnesio, S. A. priklausančią sodybą (duomenys neskelbtini). Jis žinojo, jog sodyboje švenčiamas jo ir S. A. dukros gimtadienis. Nors į tą balių jo niekas nekvietė, jis norėjo nueiti pas dukrą, todėl nuėjo į tą sodą. Į namą įėjo per duris. Kambaryje buvo apie 6 ar 7 vyriškius ir 4 moterys, visi šoko ir gėrė alkoholį. Jo atsisėsti niekas nepakvietė. Kol jis tame baliuje buvo, tarp jo ir S. A. jokio konflikto nebuvo, jis jos jokiais žodžiais neįžeidinėjo, jie net nespėjo pasikalbėti. Jis sodyboje buvo neilgai, nes jam atėjus, labai greitai jaunuoliai, kurie buvo baliuje, pradėjo jį iš sodybos varyti lauk. Tada jis nuėjo į kitą kambarį ir ten atsisėdo. Netrukus į tą kitą kambarį atėjo vaikinas, kaip vėliau paaiškėjo R. K., jam kumščiu trenkė į žandikaulį, dar trenkė į antakį ir tą antakį prakirto, iš antakio pradėjo bėgti kraujas. Tuo metu kambaryje buvo dar ir A. S., kuris turėjo matyti, kaip R. K. jam trenkė. Kiek pamena, paskui į tą kambarį atėjo dar kažkoks žmogus, bet tiksliai nepamena. Gavęs tuos smūgius, jis iš sodybos išėjo. Iškart į medikus nesikreipė, nes jam tas žandikaulis skaudėjo, bet nelabai. Išėjęs iš sodybos, jis dviračiu išvažiavo namo į Šakyną. Kitą ar dar kitą dieną vėl dviračiu atvažiavo į Naująją Akmenę, kur pas tokį ūkininką pasiėmė atlyginimą. Pasiėmęs pinigus vėl dviračiu išvažiavo į Šakyną. Tada tą naktį ar kitą naktį, jis jau tiksliai nebepamena, jam labai pradėjo skaudėti žandikaulis, todėl jis naktį išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri jį išvežė į Šiaulių ligoninę, kur nustatė, kad jam yra lūžęs žandikaulis (b.l. 16, 17-19, 21, 22-23, 25-26).

Ikiteisminio tyrimo metu atlikus asmens atpažinimą pagal nuotraukas nukentėjusysis K. J., kaip jį sumušusį asmenį atpažino R. K. (b.l. 44-45).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. A. parodė, kad K. J. yra jos buvęs sugyventinis, su kuriuo ji negyvena jau apie pusę metų, bet jis nuolat neduoda jai ramybės. 2014-10-10 buvo jos dukros aštuonioliktas gimtadienis, kurį jie ketino švęsti jai priklausančiame sode (duomenys neskelbtini), ir ten nešė balionus, puošėsi aplinką, o K. J. tai pamatė. Tada K. J. pradėjo jai rašinėti SMS žinutes apie tai, kad jis irgi ateis į tą balių. Ji su dukra nenorėjo, kad K. J. ateitų, todėl nusprendė gimtadienį švęsti šeštadienį, t.y. spalio 11 d. Taip 2014-10-11 jie tame sode šventė gimtadienį. K. J. pasirodęs nebuvo. 2014-10-12, t.y. sekmadienį, ji su kitais svečiais iš ryto dar nuėjo į sodą, nes ten buvo likę visokio maisto, ir taip išėjo, kad pradėjo vėl „baliavoti‘. Tą sekmadienį sode buvo ji, jos dukra S. F., A. S. ir S. S., jų sūnus E. S., kuris yra dukters klasiokas, I. S. ir R. K., kaip vėliau paaiškėjo R. K., bei jos brolis R. A.. Visi sėdėjo sodo namelio viduje, viename iš kambarių, tik R. A. buvo lauke. Vaikai taip pat žaidė lauke, durys buvo atidarytos. Vienu momentu, ji pamena, kad tai buvo iki pietų, tikslaus laiko nebeatsimena, jiems taip besėdint kambaryje, iš lauko į vidų įbėgo vienas iš vaikų ir sušaukė „mama, Kęstis“. Tuo pačiu momentu į tą kambarį, kur jie visi sėdėjo, įėjo K. J.. Jis buvo užgėręs, girtas nebuvo, rankoje turėjo butelį „Red Bull“. K. J. kaip visada pradėjo kalbėti nesąmones, visus įžeidinėti, o ypač ją. Visi K. J. pradėjo sakyti, kad šis liautųsi. R. K. irgi bandė ją užstoti. K. J. jam puolė priešais ir R. K. su juo susistumdė. Tuo metu jie vienas kitam tikrai jokių smūgių nesudavė. Viskas vyko labai greitai. Tada R. K. su K. J., taip besistumdydami, nuėjo į kitą kambarį, kur buvo sudėta gaiva ir visoks maistas. Iš to kambario yra dar vienas toks kambarėlis. Visi pasiliko tame kambaryje, kur ir baliavojo. Vienu momentu, labai greitai po to, kai R. K. ir K. J. nuėjo į tą kambarį, jie išgirdo iš ten sklindantį triukšmą, t.y. išgirdo, kaip R. K. ir K. J. vienas ant kito šaukia. Jokių lūžtančių daiktų ar dūžtančių daiktų garso nebuvo. Kai tik išgirdo tą triukšmą, A. S. ir S. S. nuėjo į tą kambarį pasižiūrėti, kas atsitiko. Ji taip pat nuėjo paskui juos, gal buvo atsilikusi tik per kelis žingsnius. Viskas įvyko labai greitai. Kai ji įeidinėjo į tą kambarį, net nebuvo įėjusi į jo vidų, prasilenkė su iš kambario išeinančiu K. J.. Ji matė, kad šis ranka buvo užsiėmęs kaktą, jam per ranką bėgo kraujas. K. J., kaip visada, eidamas ją „koliojo“ visokiais žodžiais, ir iš jos namų išėjo. Tada į namo vidų įėjo R. A., kuris visą tą laiką buvo lauke prie savo šuns kapo. R. A. su fanera užkalė langą, kurį K. J. išdaužė, kai į namo vidų įlipo pro langą. Dėl to lango stiklo jai jokia žala nepadaryta. Netrukus po to, kai iš namo išėjo K. J., visi taip pat išsiskirstė, nes K. J. visiems sugadino nuotaiką. Ji K. J. pas save į namus nekvietė, jis buvo tame gimtadienyje nepageidaujamas, atėjo nekviestas ir pradėjo visus įžeidinėti. Tame gimtadienyje K. J. prabuvo ne ilgiau kaip pusvalandį, kiek pamena, jis su visais alkoholio negėrė, o paskui išėjo. Kai jis išeidinėjo, ji tikrai matė kraują jam ant kaktos, bet ant burnos ar nosies jokio kraujo nebuvo. Po to karto K. J. pas ją į namus buvo atėjęs po kokių dviejų dienų. Jis atėjo vienas pats, buvo su akiniais nuo saulės. Ji suprato, kad jis yra su mėlynėmis paakiuose. K. J. atėjo pasiimti savo daiktų. Kol jis pasiėmė savo daiktus, jie persimetė keliais žodžiais. K. J. kalbėjo visiškai normaliai, apie tai, kad jam yra lūžęs žandikaulis, net neužsiminė, ant jo veido apatinės dalies jokių sumušimo žymių nesimatė. Mėlynės ant akių buvo, bet su apatine veido dalimi viskas buvo gera. Po to, kai jis pasiėmė daiktus, po kelių dienų ji gavo iš K. J. SMS žinutę, kad jos „hahaliai“ jam sulaužė žandikaulį ir, kad jie dabar turi jam rinkti pinigus (b.l. 48-50).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytojas A. S. parodė, kad 2014 m. spalio mėnesį, dienos nebepamena, bet žino, kad buvo šeštadienis, jis kartu su savo sugyventine S. S. ir sūnumi E. S. buvo gimtadienyje pas S. A. dukrą. Gimtadienį šventė sode. Šeštadienį jokių incidentų nebuvo, viskas buvo gerai ir draugiškai. Sekmadienį visi dar susirinko sode truputį pasėdėti. Jis, S. S., S. A., I. S., ir R. K. sėdėjo namo viduje ir „baliavojo“. Apie pietus, tikslaus laiko jis nebepamena, visiems gražiai besėdint, į namo vidų pro langą įlipo buvęs S. A. sugyventinis K. J., kurio į gimtadienį niekas nekvietė. K. J. buvo užgėręs. Kodėl K. J. išdaužė langą ir į namo vidų įlipo pro tą langą, jis paaiškinti negali, nes namo durys buvo atidarytos, kadangi lauke žaidė S. A. vaikas. Kai K. J. įėjo į tą kambarį, kur jie visi sėdėjo, pradėjo kabinėtis prie S. A., ją vadino visokiais negražiais žodžiais. Visi pradėjo K. J. sakyti, kad šis baigtų gadinti šventę ir, kad eitų lauk, nes jo niekas nenorėjo, tačiau K. J. iš namo nėjo. Vienu momentu to žodinio konflikto metu R. K. norėjo K. J. nuraminti ir jie tarpusavyje susistumdė. Tas pirminis susistumdymas įvyko tame kambaryje, kur visi sėdėjo. Taip R. K. ir K. J. besistumdydami atsidūrė kitame kambaryje. Niekas nieko aiškintis santykių į kitą kambarį nekvietė. Visi pasiliko tame kambaryje, kur vyko pasisėdėjimas, tačiau taip išėjo, kad po kelių akimirkų, kai R. K. su K. J. nuėjo į tą kitą kambarį, jis išgirdo iš ten sklindant pakeltus jų balsus, todėl jis iš karto nuėjo pasižiūrėti, kas ten vyksta. S. S. ar kažkas kitas ėjo jam iš paskos. Jis nuėjo į tą kitą kambarį ir pamatė, kad R. K. su K. J. stovi vienas priešais kitą per gerą metrą vienas nuo kito atstumu ir šaukia vienas ant kito. Jie nesimušė. Jis pradėjo K. J. sakyti, kad šis iš namo eitų lauk, atsistojo tarp jo ir R. K., norėjo K. J. tempti lauk. Tuo momentu K. J. pradėjo ant R. K. pulti, o šis norėjo ranka nuo K. J. atsistumti ir vieną kartą trenkė ranka K. J. į kaktą. K. J. ant kaktos atsirado nubrozdinimas, iš kurio iš karto pradėjo truputį bėgti kraujas. Po to K. J. apsisuko ir iš kambario išėjo. Jis tiksliai matė, kad R. K. K. J. sudavė vieną smūgį kažkur į kaktą ar į antakį, į žandikaulį tikrai jokio smūgio nesudavė. K. J. tame name buvo labai trumpai, tik kelias minutes, o kambaryje su R. K. vieni prabuvo iš viso tik kelias akimirkas, nes jis labai greitai atėjo į tą kambarį ir viską matė (b.l. 53-54).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. S. parodė, kad 2014 metų spalio mėnesio pradžioje, dienos tiksliai nepamena, bet žino, kad buvo šeštadienis, jos vyras A. S. buvo nuėjęs į gimtadienį pas S. A. dukrą. Ji šeštadienį tame gimtadienyje nebuvo, o į tą sodo namelį kartu su A. S. ir savo sūnumi E. S. buvo nuėjusi sekmadienį. Jie ten nuėjo apie pietus, tikslaus laiko ji nebeatsimena. Tame sodo namelyje pradėjo „biški baliavoti“, nes nuo vakaro buvo likę daug maisto. Sekmadienį sodo namelyje buvo ji su A. S. ir sūnumi E. S., S. A. su dukra, kuri tada buvo nėščia ir ilgai nebuvo, buvo atėjusi tik pavalgyti. Dar buvo I. S. ir R. K.. Visi sėdėjo namo kambaryje ir „baliavojo“. Vienu momentu kambaryje atsirado K. J.. Kaip jis atsirado tame kambaryje, ji nematė, bet girdėjo, kad visi pradėjo šaukti, „kam tu išdaužei langą, jei durys buvo neužrakintos“. Suprato, kad K. J. į namelio vidų įlipo pro langą. K. J. buvo gerokai neblaivus. Jis atėjo pas kitus į kambarį, kiek ji pamena, net neatsisėdo, tik žino, kad pradėjo šaukti ant S. A., vadinti visokiais negražiais žodžiais. S. A. pradėjo K. J. sakyti, kad šis eitų lauk, bet tas nėjo, toliau ten ant visų, daugiausia ant S. A. šaukė. Tada R. K. užsistojo S. A. ir pradėjo K. J. sakyti, kad tas eitų lauk. Tada R. K. su K. J. pradėjo kambaryje kažkaip tarpusavyje stumdytis, to stumdymosi metu R. K. K. J. sakė: „eik lauk“. K. J. išeiti nenorėjo, grasino S. A. sakydamas „padegsiu tave su visais tavo kuiliais“. Taip išėjo, kad R. K. su K. J. stumdėsi todėl, kad R. K. K. J. stūmė iš namo lauk, tačiau šis nėjo. Taip jie besistumdydami kažkaip atsirado kitame kambaryje, kuris yra prie pat laukinių durų. Po kelių akimirkų ji išgirdo iš to kambario pakeltus balsus. A. S. iš karto nuėjo į tą kambarį, ji ėjo vyrui iš paskos, po jos dar kažkas ėjo į tą kambarį. A. S. pirmas įėjo į tą kambarį, ji buvo kažkaip tarpduryje ir net nespėjo įeiti į tą kambarį, kai prasilenkė su iš kambario išeinančiu K. J.. Ji pamatė, kad K. J. yra kruvinas antakis, kiek pamena, kairės pusės, bet tiksliai pasakyti negali. K. J. eidamas piktinosi, ji girdėjo, kaip sakė, kad „padegsiu trobą“. K. J. niekas nieko nebesakė, nes visi norėjo, kad šis kuo greičiau išeitų. Viskas ten įvyko labai greitai, K. J. name prabuvo daugiausia 10 - 15 min, o tame kitame kambaryje prabuvo iš viso tik kelias sekundes. K. J. prie jų prisėdęs net nebuvo, jis norėjo išgerti, bet jam niekas nedavė. Kai K. J. išeidinėjo iš namo, jam, be praskelto antakio, ant veido jokių kitų sumušimo žymių tikrai nebuvo (b.l. 56-57).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. S. nurodė, kad 2014-10-11, buvo šeštadienis, ji su kitais draugais sodo namelyje pas S. A. šventė jos dukros 18-tą gimtadienį. Sekmadienį ryte dar susirinko sode, nes buvo likę įvairaus maisto, todėl susėdę pradėjo vėl vaišintis. Sekmadienį sode buvo ji, S. A. ir jos dukra, R. K., A. S. su žmona S. S.. Visi sėdėjo kambaryje ir gražiai bendravo. Dienos metu, tikslaus laiko nepamena, bet buvo kažkur apie pietus, visiems sėdint kambaryje ir „baliavojant“, vienu momentu ji nuėjo į kitą kambarį įpilti gaivos. Pildama gaivą ji pamatė, kaip į namelio vidų pro langą tame kambaryje, kur ji pylė gaivą, įšoko buvęs S. A. sugyventinis K. J.. Langas buvo uždarytas ir jis tą stiklą išdaužė ir įlipo į namelio vidų. Ji K. J. paklausė, ko jam čia reikia. Šis pasakė „nu va, dabar padarysim balių“ ir nuėjo į tą kambarį, kur jie visi sėdėjo. K. J. buvo užgėręs, bet visiškai girtas nebuvo. K. J. atsisėdo prie stalo ir pradėjo kabinėtis prie S. A., ją visaip įžeidinėjo ir elgėsi labai negražiai. K. J. visi pradėjo sakyti, kad jis čia yra nepageidaujamas, liepė išeiti lauk ir negadinti šventės, tačiau K. J. nekreipė dėmesio ir toliau įžeidinėjo S. A.. Tada R. K. atsistojo ir pradėjo K. J. stumti iš namelio lauk. Jie nesimušė, o tik stumdėsi, nes R. K. stūmė K. J. iš namelio lauk, o šis priešinosi. Tada jie, taip besistumdydami, atsidūrė kitame kambaryje, ten kur buvo gaiva. Ji į tą kambarį nuėjusi nebuvo ir kas ten vyko, nežino. Paskui juos į tą kambarį, kiek pamena, jiems iš paskos nuėjo pasižiūrėti A. S., S. S. ir S. A., bet tiksliai ji nepamena. Netrukus visi iš to kito kambario sugrįžo. Tai buvo labai greitai. K. J. tarp jų nebebuvo. Ji K. J. matė tik tiek, kiek šis per tą kambarį, kur ji buvo, ėjo link laukinių durų. Ji matė, kad K. J. yra truputi kruvinas antakis, bet galvoja, gal jis tą antakį prasivarė šokdamas pro langą, kai išdužo stiklai. Kai K. J. išėjo, visi kiti sugrįžo į kambarį. Ji nematė, ar ten kas kam sudavė smūgius ir nieko apie tai pasakyti negali (b.l. 60-61).

Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant pašalinti neaiškumus tarp nukentėjusiojo ir nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens parodymų, buvo atlikta K. J. ir R. K. akistata (b.l. 64-65).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1670/14 (04) nurodyta, kad K. J. padarytas sužalojimas: apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis. Sužalojimas padarytas tiesioginio trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu paveikus kairę veido pusę. Sužalojimas galėjo būti padarytas nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. K. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (b.l. 35).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus R. K. paaiškinimus, bei ištirtus rašytinius įrodymus: nukentėjusiojo K. J. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 16, 17-19, 21, 22-23, 25-26); įvykio vietos apžiūros protokolą (b.l. 7-13); Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1670/14 (04) užfiksuotus duomenis (b.l. 35); asmens atpažinimo pagal nuotraukas protokole užfiksuotus duomenis (b.l. 44-45), liudytojos S. A. apklausos protokole užfiksuotus duomenis (b.l. 48-50), liudytojo A. S. apklausos protokole užfiksuotus duomenis (b.l. 53-54), liudytojos S. S. apklausos protokole užfiksuotus duomenis (b.l. 56-57), liudytojos I. S. apklausos protokole užfiksuotus duomenis (b.l. 60-61), akistatos protokole užfiksuotus duomenis (b.l. 64-65), teismas daro išvadą, kad visi nurodyti įrodymai įrodo, jog kaltinamojo R. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, t. y. R. K. 2014-10-12 apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), muštynių metu nesunkiai sutrikdė K. J. sveikatą.

Kaltinamasis R. K. ir nukentėjusysis K. J. susitaikė, nukentėjusysis jam atleido ir jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio atsisakė.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t.y. jeigu asmuo: (i) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, (ii) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, (iii) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu ir (iv) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas turi konstatuoti ir pagrįsti visų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir tik esant visoms šioms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas privalo įvykdyti pats kaltininkas, o teismas turi patikrinti šių sąlygų įvykdymo tinkamumą.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 100 EUR dėl turtinės ir 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 29), tačiau baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu civilinio ieškinio atsisakė (b.l. 171).

Baudžiamojoje byloje Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pateikė civilinį ieškinį dėl 715,06 EUR žalos atlyginimo už K. J. gydymą (b.l. 38-40). Konstatuotina, kad šis civilinis ieškinys įrodytas, padaryta žala tiesiogiai susijusi su nusikalstamais R. K. veiksmais. R. K. įsipareigojo atlyginti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį.

Kaltinamasis R. K. padarė nusikaltimą, kuris pagal yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalį priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, susitaikė su nukentėjusiuoju ir jo atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido ir jokių pretenzijų neturi. R. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. K. dviejų nepilnamečių vaikų tėvas (b.l. 67), ikiteisminio tyrimo metu buvo dirbantis (b.l. 68), tačiau šiuo metu jau nebedirba, teistas (b.l. 82-89), administracine tvarka baustas (b.l. 70-81), VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centro paslaugos neteiktos, priklausomybių ligų registre neįrašytas (b.l. 97). Visa tai įvertinęs, teismas turi pagrindo manyti, kad R. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis, R. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju K. J..

2014-11-18 R. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 112, 113), panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu, 301 – 305 straipsniais, 307 – 308 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atleisti R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį, tenkinti visiškai ir priteisti iš R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 715,06 EUR (septynis šimtus penkiolika eurų 06 ct) žalos atlyginimo.

Išaiškinti R. K., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Akmenės rajono apylinkės teismą.