- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-05
- Bylos Nr.
- 2A-1108/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Vytas Milius, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- T. B., I. B., uždarajai akcinei bendrovei „Urban architects“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“
- Kategorijos
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Vyto Miliaus ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4149-640/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovams I. B., T. B., uždarajai akcinei bendrovei „Urban architects“ dėl skolos, nuostolio iš turto pardavimo ir papildomų išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Urban.lt“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į teismą, prašydamas solidariai priteisti iš UAB ,,Urban architects“, I. B. ir T. B.,UAB „Swedbank lizingas“ naudai 44522,10 Lt nesumokėtų mokėjimų, 450066,79 Lt dydžio nuostolį iš turto pardavimo, 5411,11 Lt dydžio papildomas išlaidas, iš viso 500000 Lt, 5 %, bei bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis. Nurodė, kad „Swedbank lizingas“, UAB (toliau – ieškovas) ir UAB „Urban.LT“ (toliau - klientas) sudarė lizingo sutartį Nr. LT068102 (2008 01 28) (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo iš kliento nurodyto pardavėjo nupirkti sutartyje nurodytą turtą ir perduoti jį naudoti ir valdyti klientui su sąlyga, kad klientas sutartyje numatytais terminais mokės sutartines įmokas. Ieškovas ir I. B. (toliau – atsakovas1) sudarė laidavimo sutartį Nr. LT068102/L, ieškovas ir T. B. (toliau – atsakovas2) sudarė laidavimo sutartį Nr. LT068102/L, ieškovas ir UAB ,,Urban architects“ (toliau – atsakovas3) sudarė laidavimo sutartį Nr. LT068102/L-3,pagal kurias atsakovai įsipareigojo įvykdyti kliento neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal sutartį Nr. LT068102. Nurodė, kad Klientas įpareigojimą grąžinti turtą pagal sutartį įvykdė, tačiau liko nepadengtas susidaręs įsiskolinimas pagal sutartį - 44522,10 Lt. Atsižvelgiant į tai, jog turtas, buvęs sutarties Nr. LT068102 dalyku, buvo parduotas tretiesiems asmenims, patiriant nuostolį iš turto pardavimo, ir vadovaujantis Sutartimi, ieškovas turi teisę reikalauti padengti nuostolį iš turto pardavimo (turto likutinės (neišpirktos) vertės ir turto pardavimo kainos skirtumą), kuris sudaro – 831863,24 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas T. B. atiliepimu į ieškinį, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad lizingo sutartyje nenumatyta lizingo gavėjo prievolė atlyginti nuostolius iš turto pardavimo, jei jie nesusiję su turto rinkos vertės ir neišpirkto turto vertės su PVM skirtumu, atsiradusiu dėl turto eksploatavimo arba kitų priežasčių, todėl laiduotojas neatsako už nuostolius, susidariusius dėl turto likutinės vertės ir turto pardavimo kainos skirtumo. Kadangi turto pardavimo kaina ir rinkos vertė yra netapačios sąvokos, tai reikalavimas laiduotojui atlyginti lizingo sutartyje neaptartus nuostolius, viršija skolininko prievolės dydį, o tai prieštarauja akcesorinės prievolės principui - laiduotojo prievolės nuspėjamumui ir tuo pažeidžia laiduotojo teises. Taip pat nurodė, kadangi sutartyje nenumatyti alternatyvūs prievolės įvykdymo būdai, o tik vienas - apmokėti UAB „Urban.LT‘ įsiskolinimus ir delspinigius ir sumokėti likutinę neišpirkto turto vertę pagal lizingo sutartį, todėl reikalavimas atlyginti turto pardavimo nuostolius viršija prievolės pagal laidavimo sutartį mastą ir nesukelia jam, kaip laiduotojui, prievolės atlyginti šiuos nuostolius. Nurodė, kad nors ir laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, turi prieš kreditorių solidariąją prievolę, tačiau vien prievolės solidarumas nepaneigia ir nepanaikina laiduotojo prievolės akcesorinio pobūdžio ir tuo nulemtų jos ypatumų. Taip pat nurodė, kad kyla pagrįstas klausimas, ar „Swedbank lizingas“, UAB turi neabejotiną reikalavimo teisę laiduotojams ir kokia šio reikalavimo apimtis, juolab, kad pagal ĮBĮ bankroto bylos nagrinėjimo laikotarpiu netesybų ir palūkanų skaičiavimas yra neatliekamas. Nurodė, kad negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas, o jeigu laiduojama suma viršija skolą, tai ji turi būti sumažinama iki skolos dydžio (CK 6.78 straipsnio 2 dalis) - taigi akcesorinei prievolei būdinga, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės ir negali šios viršyti. Kadangi laiduotojo atsakomybė yra tos pačios apimties, kaip ir skolininko, tai reikalavimas priteisti ieškovui procesines palūkanas yra nepagrįstas. Taip pat nurodo, kad neturint duomenų apie patalpų kainas laiduotojas, neturi galimybės pasinaudoti teise įvertinti kreditoriaus veiksmus parduodant butą su parkavimo vieta, ar ieškovas pakankamai rūpestingai elgėsi nustatant buto rinkos kainą, ar ėmėsi visų priemonių siekiant sumažinti nuostolius parduodant butą. Taip pat nurodė, kad ieškovas prašo priteisti 5411,11 Lt papildomų išlaidų, t.y. išlaidas, kurios susidarė eksploatuojant ginčo butą nuo 2010 m. kovo 10 d. iki 2011 m. kovo 13d., įskaitant laikotarpį ir po lizingo sutarties nutraukimo, t.y. po to, kai UAB „Urban.LT“ perdavė ginčo butą ieškovui. Susitarimas sudarytas tarp ieškovo ir 767-osios DSNB sudarytas dėl bankrutuojančios bendrovės tariamos ar tikros skolos perleidimo trečiajam asmeniui, t.y. pažeidžiant įstatymu nustatytą bankrutuojančių subjektų kreditorių reikalavimų tenkinimo nustatytą tvarką ir yra negaliojantis.
Atsakovas I. B. atsiliepimu į ieškinį prašo netenkinti ieškovo reikalavimų atsakovams, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šiai dienai ieškovas yra gavęs atsakovo sumokėtas įmokas už išperkamą turtą, atsakovui tinkamai vykdant sutarties sąlygas nuo 2008 m. sausio 28 d. iki 2010 m. rugpjūčio 21 d., ir pirkimo - pardavimo sutartyje numatytą Turto kainą pagal Ieškovo ir trečiojo asmens Atsakovo L. U. sudarytą Turto pirkimo-pardavimo sutartį. Taip pat nurodė, kad UAB „Urban.LT“ privalo būti traukiamas atsakovu, įsiskolinimo atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas prioritetiškai išieškant teismo priteistą sumą iš UAB „Urban.LT“, o tik likusi piniginė prievolė pagal teismo sprendimą, kurios UAB „Urban.LT“ negalės įvykdyti, gali būti išieškoma iš atsakovo. Nurodė, kad ieškovas buvo suinteresuotas kuo greičiau nutraukti Sutartį ir perleisti Turtą trečiajam asmeniui.
Atsakovas UAB „Urban architects“ atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad nesutinka mokėti UAB „Swedbank lizingas“ ieškinio reikalaujamos sumos. Nurodė, kad nėra aišku ar pagrįsta UAB „Swedbank lizingas“ iškelto ieškinio suma, kadangi UAB „Swedbank lizingas“ prieš kreipiantis į teismą pateikė UAB reikalavimą sumokėti 914003,64 Lt skolą, o teisme buvo pateikta stipriai sumažinta - 500000 Lt - ieškinio suma. Iki aukciono buvo rastas pirkėjas, norėjęs objektą pirkti už ~ 1500000 Lt sumą. Ši informacija ir užklausa dėl turto pardavimo buvo pateikta UAB „Swedbank lizingas“ darbuotojui M. Ž.. Tačiau buvo gautas atsisakymas vykdyti derybas dėl pardavimo kainos ir pardavimo procedūras. Tuometinis UAB „Urban.lt“ direktorius, G. N., buvo ir UAB „Urban architects“ direktoriumi. Todėl įtraukė UAB „Urban Architects“, kaip papildomą laiduotoją, lizingo sutartyje. Tačiau UAB „Swedbank lizingas“ nepateikė UAB „Urban Architects“ akcininkų susirinkimo protokolo ir sutikimo kopijos dėl tokių sutartinių įsipareigojimų prisiėmimo, kadangi bendrovės direktorius negali vienas priimti sprendimus tokiai didelei sumai.
Trečiasis asmuo BUAB „Urban.lt“ atsiliepimu į ieškinį, prašė ieškinio ir jo dydžio pagrįstumo klausimą palikti spręsti teismui, taip pat prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodė, kad BUAB „URBAN.LT“ bankroto byloje ieškovas „Swedbank lizingas“, UAB yra pareiškęs 59474,45 Lt kreditorinį reikalavimą ir jis yra įtrauktas į BUAB „URBAN.LT“ kreditorių sąrašą, ką patvirtina 2011-05-03 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė solidariai iš atsakovų I. B., T. B., UAB „Urban architects“, 44522,10 Lt nesumokėtų įmokų, 450066,79 Lt nuostolį iš turto pardavimo, 5411,11 Lt papildomų išlaidų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo 2012-03-19 iki sprendimo visiško įvykdymo nuo priteistos 500000 Lt sumos ieškovo „Swedbank lizingas“, UAB, naudai. Teismas priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų žyminio mokesčio ieškovo naudai bei priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų 42 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Teismas nurodė, kad iš byloje pateikto įmokų mokėjimo grafiko yra matyti, jog nuo sutarties sudarymo iki jos nutraukimo per laikotarpį nuo 2010-06-30 iki 2010-10-30 susidarė nesumokėtų įmokų 44522,10 Lt (b.l. 7-8, 34), kurias ieškovas prašo priteisti.
Kadangi lizingo sutartis buvo nutraukta, atsakovai įmokų nesumokėjo, tai minėta suma priteistina iš atsakovų vadovaujantis CK 6.38 str., lizingo sutarčių 11..2.2, laidavimo sutarčių 4,11 punktais.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas pardavęs lizinguojamą objektą patyrė 831863,24 Lt nuostolį (b.l. 35).
Be to, kadangi lizinguojamas objektas - butas, jam buvo teikiamos komunalinės paslaugos, už kurias susidarė įsiskolinimas, kurį ieškovas padengė, tai papildomai patirtas ieškovo išlaidas, susijusias su lizinguojamu turtu, sudaro 5411,11 Lt suma (b.l. 42).
Laidavimo sutartimis atsakovai įsipareigojo atsakyti už trečiojo asmens prievoles pagal lizingo sutartį. Atsakovai patvirtino, jog sudarant laidavimo sutartis apie lizingo sutartį jiems buvo žinoma ir už ką laiduoja taip pat suprato. Todėl nepagrįstas argumentas, kad laiduojama buvo už neapibrėžtą prievolę - laidavimo sutartyje buvo aiškiai nurodyta lizingo sutartis (laidavimo sutarčių 1 p.). Byloje nėra nustatyta, kad būtų padaryti tokie sutarties pakeitimai, dėl kurių laiduotojų atsakomybė būtų padidėjusi ar būtų apsunkinta, o vien įmokų grafiko pakeitimas negali įtakoti laiduotojo atsakomybės dydžio ar apimties.
Pirmos instancijos teismo vertinimu nepagrįstas atsakovų argumentas, kad nebuvo įsipareigojimo atsakyti už neišpirktą turto vertę. Laidavimo sutarčių 11 p. numatė, jog tuo atveju, kai lizingo bendrovė nutraukia lizingo sutartį dėl kliento pažeidimo, laiduotojas privalo apmokėti kliento įsiskolinimus, delspinigius, sumokėti likutinę neišpirkto turto vertę bei įvykdyti visus kitus kliento įsipareigojimus. Tuo tarpu lizingo sutarties 11.2.3 p. numatyta, kad nutraukus sutartį, ieškovas įgyja teisę pareikalauti grąžinti turtą, bei priteisti tokio dydžio nuostolius, kurie grąžintų lizingo bendrovę į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jei klientas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.
Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog pagal CK 6.574 str. tuo atveju, kai lizingo sutartis nutraukiama, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Būtent dėl tokių trečiojo asmens UAB „Urban.LT“ atsakomybės ribų, nutraukus lizingo sutartį, susitarė lizingo sutarties šalys (lizingo sutarties - 11.2.3 p.). Šiuo pagrindu savo reikalavimo teisę grindžia ir ieškovas. Taigi sutarties šalys susitarė, kad UAB „Urban.LT“ neįvykdžius pareigos sumokėti visus pagal sutartį priklausančius sumokėti mokėjimus (pažeidus sutartį), šios pareigos negali pašalinti lizingo objekto grąžinimas. Tik visiškas atsiskaitymas už naudojimąsi lizingo objektu (sutarties sąlygų tinkamas įvykdymas) yra pagrindas pagrindinei prievolei, tuo pačiu ir laidavimo sutarčiai, pasibaigti. Teismas pažymėjo, jog pagal CK 6.574 str. tiek nuostolis dėl turto pardavimo už kainą, mažesnę nei po lizingo sutarties likusi nepadengta turto vertė, tiek papildomos išlaidos, susijusios su turto realizavimu bei eksploatavimu yra susiję būtent su tuo, kad UAB „Urban.LT“ netinkamai vykdė sutartį. Įvertinus minėtus motyvus, teismas pripažino, kad ieškovo reikalaujama priteisti nuostolio iš turto pardavimo suma yra ieškovo patirti nuostoliai, kurie turi būti atlyginti (CK 6.249 str. 1 d.).
Skundžiamame sprendime nurodoma, kad iš ieškovo pateiktų įrodymų parduoto lizinguojamo turto rinkos vertė 2011-04-12 dienai buvo 1400000 Lt (b.l. 115-135).Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis vidutinė rinkos vertė 2008-01-10 buvo 1191000 Lt (b.l. 136-140). Turtas buvo parduodamas viešame aukcione 2011-06-17, apie aukcioną atskirai informavus kiekvieną laiduotoją atskirai (b.l. 143-14). Turtas buvo parduotas 2011-12-09 (b.l. 155-166) ir už jį sumokėta 1260000 Lt suma (b.l. 208-211). Todėl laikytina, kad turtas parduotas už ne mažesnę nei rinkos vertę. Tai, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta žymiai vėliau nei įvyko aukcionas, t.y. beveik po pusės metų, nedaro aukciono ar jo rezultatų negaliojančiais, nes pagal aukciono taisyklių (b.l. 212-219) 43 p. per nurodytą terminą (30 kalendorinių dienų) nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties, pirkėjas turi teisę arba sutikti pratęsti sutarties pasirašymo terminą arba atsisakyti sudaryti sutartį. Taigi, šiuo atveju užtrukus, ieškovo nurodymu, dokumentų įforminimui, pirkėjas sutiko pratęsti sutarties surašymo sutartį, todėl sutartis buvo pasirašyta gerokai vėliau nei įvyko aukcionas.
Pirmos instancijos teismo vertinimu aplinkybė, kad turtas, buvęs sutarčių dalyku, buvo parduotas tretiesiems asmenims, patiriant nuostolį iš turto pardavimo (turto neišpirktos vertės ir turto pardavimo kainos skirtumą, kuris sudaro 831863,24 Lt, patvirtintina ieškovo pateiktais įrodymais - ieškovo parengta pažyma dėl nuostolio iš turto pardavimo paskaičiavimo, pirkimo- pardavimo dokumentai (b.l. 35, 155-166).Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovas paaiškino, kad dėl to, jog atsakovai yra fiziniai asmenys, sumažina nuostolio sumą iki 450066,79 Lt sumos. Taip pat skundžiamame sprendime nurodoma, kad nuostolių iš turto pardavimo ieškovas prašo priteisti apskaičiavęs nuostolio sumą, neįtraukdamas pridėtinės vertės mokesčio, todėl atsakovų argumentai, kad ieškovas nepagrįstai manipuliuoja minėtu mokesčiu, nepagrįsti.
Pirmos instancijos teismas atmesdamas kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, kad ieškovas buvo nesąžiningas ir patyrė nuostolį dėl savo kaltės nurodė, jog apie ketinimą parduoti lizinguotą turtą ieškovas buvo tinkamai informavęs atsakovus. Turtas buvo parduotas už ne mažesnę nei rinkos vertė. Turtas buvo parduotas aukciono būdu, todėl darytina išvada, jog ieškovas ėmėsi visų reikiamų veiksmų, siekdamas kuo naudingiau parduoti lizinguojamą turtą ir sumažinti patiriamą nuostolį. Atsakovai parduodamo turto rinkos kainai neprieštaravo, aukcione nedalyvavo, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių parduodamo turto vertę. Be to, atsakovai nepagrindė ir į bylą nepateikė įrodymų, kad buvo siekiama perleisti turtą pačių atsakovų surastam pirkėjui už didesnę kainą. Kaip matyti iš ieškovo pateikto susirašinėjo su UAB „Urban.LT“ buvo kreiptasi su pasiūlymu dėl lizinguojamo turto pardavimo, tačiau realiai pasiūlymas nebuvo įgyvendintas (b.l. 177-178).
Atsakovų argumentai, kad ieškovas ir aukcione turtą nupirkęs juridinis asmuo yra susiję asmenys, atmestini kaip neįrodyti, nes iš juridinio asmenų registro pateiktų duomenų apie minėto asmens - UAB "Ektornet Lithuania SPV 2" steigėjus (b.l. 220-223) matyti, kad ieškovas nėra minėto asmens steigėjas ar būtų kitaip susijęs su minėtu juridiniu asmeniu.
Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad faktiškai ieškovo patirti nuostoliai dėl susigrąžinto lizinguoto turto realizavimo, kurių jis prašo priteisti iš atsakovų, yra 450066,79 Lt, ir kadangi ieškovo reikalavimo suma yra mažesnė nei realiai patirti nuostoliai (iš likutinės turto vertės be PVM - atėmus kainą, už kurią buvo realizuotas lizinguotas turtas nuostolis sudaro 831863,24 Lt, b.l. 35), todėl ieškovui, vadovaujantis lizingo sutarčių 11.3 p. ir CK 6.574 str., priteistina 450066,79 Lt nuostolių, ieškovo patirtų dėl vienašališko finansinio lizingo sutarčių nutraukimo.
Teismas, tenkindamas ieškovo prašymą priteisti papildomas patirtas išlaidas, susijusias su turto eksploatavimu (b.l. 42, 176), nurodė, jog lizinguojamas turtas buvo butas, tai akivaizdu, jog butui išlaikyti turėjo būti mokami mokesčiai už turtui suteiktas paslaugas. Ieškovas perėmęs lizinguojamą turtą, taip pat turėjo apmokėti turtui išlaikyti skirtus mokesčius. Ši suma laikytina ieškovo nuostoliais CK 6.574 str. ir yra priteistina iš atsakovų. Atsakovai nepateikė įrodymų paneigiančių tokių išlaidų buvimą ar jų apmokėjimo būtinumą, todėl jų argumentai, kad tokių išlaidų jie neprivalo atlyginti, buvo atmesti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas T. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Laidavimas baigėsi, nes iš esmės pasikeitė prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėjo jo atsakomybė.
2. „Swedbank lizingas“, UAB pasirinko lizingo sutartyje nenumatytą savo teisių gynimo būdą, t.y. teisę reikalauti patirtų nuostolių iš turto pardavimo (neišpirktos turto vertės be PVM ir turto pardavimo kainos be PVM skirtumo), todėl laiduotojas už tokius nuostolius neatsako.
3. Teismas nevertino to, jog turtas perleistas su lizingo bendrove susijusiam asmeniui mažesne nei rinkos kaina.
4. Teismas nepagrįstai priteisė „Swedbank lizingas“, UAB patirtas papildomas išlaidas - pagal su 767- ąją daugiabučių namų savininkų bendrija sudarytą susitarimą padengtą susidariusį įsiskolinimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo T. B. apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti atsakovo T. B. apeliacinį skundą ir palikti 2012 m. birželio 25 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4149-640/2012 nepakeistą. Nurodo, kad išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, įrodymus, teismas pagrįstai nusprendė, jog „Swedbank lizingas“, UAB reikalavimai yra teisėti ir pagrįsti ir priteisė visas reikalautas sumas. Vilniaus apygardos teismas tinkamai išsiaiškino visas bylai reikšmingas aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, dėl to nėra jokio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir skundžiamą sprendimą naikinti.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Šio apeliacinio proceso dalyką sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Klausimas analizuojamas vadovaujantis atsakovo T. B. skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). CPK 320 str. 2 d. įtvirtintoms apeliacijos riboms būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.
Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovas „Swedbank lizingas“, UAB ir tretysis asmuo UAB „Urban.LT“ 2008 m. sausio 28 d. sudarė lizingo sutartį Nr. LT068102, pagal kurią ieškovas įsipareigojo iš trečiojo asmens, kurį nurodė pardavėjas, nupirkti sutartyje nurodytą turtą ir perduoti jį naudoti ir valdyti klientui su sąlyga, kad klientas sutartyje numatytais terminais mokės sutartines įmokas. Tarp ieškovo ir atsakovų I. B., T. B. ir UAB ,,Urban architects“ buvo sudarytos laidavimo sutartys, kurių pagrindu atsakovai įsipareigojo įvykdyti trečiojo asmens neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal minėtą lizingo sutartį. Ieškovas prisiimtus įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė tinkamai ir nupirko butą bei negyvenamas patalpas, bei šį turtą perdavė valdyti ir naudotis trečiajam asmeniui, tačiau trečiasis asmuo savo prievolių pagal lizingo sutartį tinkamai nevykdė ir nustatytu terminu įmokų nemokėjo. To pagrindu ieškovas vienašališkai nutraukė lizingo sutartį bei pranešimais informavo laiduotojus apie sutarties nutraukimą ir įsipareigojimų pagal laidavimo sutartis vykdymo.
Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į teismą, prašydamas solidariai priteisti iš UAB ,,Urban architects“, I. B. ir T. B., jo naudai 44522,10 Lt nesumokėtų mokėjimų, 450066,79 Lt dydžio nuostolį iš turto pardavimo, 5411,11 Lt dydžio papildomas išlaidas, iš viso 500000 Lt, 5 %, bei bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis. Pirmosios instancijos teismui visiškai tenkinus ieškinį, atsakovas T. B. pateikė apeliacinį skundą ir išdėstė nesutikimo argumentus.
Apelianto teigimu, laidavimas baigėsi, nes iš esmės pasikeitė prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėjo jo atsakomybė.
CK 6.87 str. įtvirtinti laidavimo pabaigos pagrindai. Minėto straipsnio 4 dalis numato, kad laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kitą. Šioje normoje yra nustatytos sąlygos, kada laidavimas baigiasi ir jų išimtis. Laidavimo pasibaigimo sąlygos yra dvi: 1) prievolės pasikeitimas iš esmės ir 2) prievolės iš esmės pasikeitimo rezultatas yra nepalankus laiduotojui.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantas, pasirašydamas laidavimo sutartį, sutiko, įvykdyti UAB „URBAN.LT“ neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas kliento pagal lizingo sutartį su visais tolimesniais jos papildymais ir pakeitimais (laidavimo sutarties 1 p.). Laidavimo sutarties 14 p. numato, jog „lizingo bendrovės ir kliento papildomais susitarimais gali būti papildomos ir keičiamos lizingo sutarties sąlygos“. Atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovo pasirašytos laidavimo sutarties nuostatas, matyti, kad šalys buvo aiškiai išreiškusios valią, kad atsakovas laidavo už lizingo sutartį su visais jos tolimesniais papildymais ir pakeitimais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jeigu laidavimo sutartimi laiduotojas iš anksto ir besąlygiškai sutinka, kad būtų pakeičiama sutartis, kuri nustato prievolę ir jos vykdymo tvarką ir sąlygas, tai nėra pagrindo laidavimui pasibaigti, nes laiduotojas sutinka su prievolės keitimu, jo padėties pabloginimu, bet dėl to nesiekia naudotis laidavimo pasibaigimu CK 6.87 straipsnio 4 dalimi nustatytomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Todėl LR CK 6.87 str. 4 d. šiuo atveju netaikoma.
Teisėjų kolegija pažymi, kad prievolių teisėje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.). Dėl to, esant šalių sutartiniams santykiams, turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms. Šiuo atveju šalių sudaryta sutartis nebuvo nuginčyta ir yra galiojanti.
Laiduotojo atsakomybės ribos yra apibrėžtos laidavimo sutarčių 3, 4, 11 punktuose, kuriuose nurodyta, kad klientas ir laiduotojas atsako lizingo bendrovei kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, taip pat laiduotojas už klientą, atsako Lizingo bendrovei visu savo turtu, tomis pačiomis sąlygomis ir apimtimi kaip ir klientas (laidavimo sutarčių 4 punktas) ir lizingo bendrovei nutraukus sutartį su klientu, laiduotojas privalo apmokėti kliento įsiskolinimus, delspinigius, sumokėti likutinę neišpirkto turto vertę pagal lizingo sutartį bei įvykdyti kitus kliento įsipareigojimus pagal lizingo sutartį (laidavimo sutarčių 11 punktas). Išdėstytos laidavimo sutarties nuostatos leidžia daryti išvadą, kad atsakovo atsakomybės ribos tiesiogiai siejamos su kliento atsakomybės ribomis pagal lizingo sutartis.
Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad ieškovas pasirinko lizingo sutartyje nenumatytą savo teisių gynimo būdą, t.y. teisę reikalauti patirtų nuostolių iš turto pardavimo (neišpirktos turto vertės be PVM ir turto pardavimo kainos be PVM skirtumo), todėl laiduotojas už tokius nuostolius neatsako. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu sutikti negali.
Lizingo sutarties esminio pažeidimo teisiniai padariniai yra įtvirtinti CK 6.574 str. Šioje normoje nurodyti du lizingo davėjo teisių gynimo būdai, lizingo gavėjui iš esmės pažeidus sutartį: pirma, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą; antra, jis gali nutraukti sutartį. Kai lizingo davėjas pasirenka nutraukti sutartį, jis turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Tai reiškia, kad lizingo gavėjas turi atlyginti lizingo davėjo išlaidas, patirtas vykdant lizingo sutartį (t. y. susijusias su lizingo dalyko įsigijimu, pristatymu ir pan.), kaip jos būtų atlygintos, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai, be to, sumokėti atlyginimą (palūkanas) lizingo davėjui už suteiktą finansavimą (teisę naudotis daiktu).
Pažymėtina, kad lizingo sutarties 11.2.3 punkte numatyta, kad klientui iš esmės pažeidus lizingo sutartį, lizingo bendrovė turi teisę „nutraukti Sutartį, pareikalauti nedelsiant grąžinti Lizingo bendrovei Turtą, bei tokio dydžio nuostolius, kad jie Lizingo bendrovę grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu Klientas būtų tinkamai įvykdęs Sutartį“. Taigi sutarties šalys sutartimi įtvirtino analogišką CK 6.574 str. nuostatą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, laikytina, kad ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti pardavus iš kliento atsiimtą turtą patirtus nuostolius.
Šiuo atveju lizingo davėjas, nutraukęs lizingo sutartį, pasirinko vieną iš CK 6.574 str. nurodytų jo interesų gynimo būdų – išsireikalauti lizingo sutarties dalyką ir išieškoti nuostolius, kurių dydį sudaro skirtumas tarp likusios neišmokėtos turto vertės ir turto realizavimo kainos. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad lizingo davėjo nuostolių dydį sudaro skirtumas tarp neišpirktos pagal lizingo sutartį naudoto turto kainos ir pinigų sumos, gautos pardavus lizingo davėjo susigrąžintą lizingo sutarties dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-1/2012). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad lizingo davėjui turi būti atlyginta tiek nuostolių, kad jie grąžintų jį į tokią padėtį, kokia būtų buvusi tinkamai įvykdžius sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012). Teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei įrodymų vertinimu daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas atsakovui T. B. atlyginti patirtus nuostolius iš turto pardavimo yra teisėtas ir pagrįstas.
Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas nevertino to, jog turtas perleistas su lizingo bendrove susijusiam asmeniui mažesne nei rinkos kaina.
Nagrinėjamu atveju lizingo sutarties nutraukimo pagrįstumo šalys neginčija. Lizingo davėjas, nutraukęs lizingo sutartį, pasirinko vieną iš CK 6.574 straipsnyje nurodytų jo interesų gynimo būdų – išsireikalauti lizingo sutarties dalyką ir išieškoti nuostolius. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad parduoto lizinguojamo turto rinkos vertė 2011 m. balandžio 12 d. buvo 1400000 Lt (b.l. 115-135).Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis vidutinė rinkos vertė 2008-01-10 buvo 1191000 Lt (b.l. 136-140). Turtas buvo parduodamas viešame aukcione 2011-06-17, apie aukcioną atskirai informavus kiekvieną laiduotoją atskirai (b.l. 143-14). Turtas buvo parduotas 2011-12-09 (b.l. 155-166) ir už jį sumokėta 1260000 Lt suma (b.l. 208-211). Nuostolį iš turto pardavimo pagrindžia „Swedbank lizingas“, UAB prie ieškinio pridėta pažyma dėl nuostolio iš turto pardavimo paskaičiavimo, taip pat lizingo sutartis, pagal kurios įmokų grafiką galima identifikuoti turto neišpirktą (likutinę) vertę, o taip pat turto pradavimą trečiajam asmeniui patvirtinanti PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodoma turto pardavimo kaina bei teisminio nagrinėjimo metu pateikti jos apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Pažymoje pateikti detalizuoti duomenys apie turto neišpirktą vertę (be PVM), turto pardavimo kainą (be PVM) ir konkretų nuostolį (be PVM), gautą pardavus tą turtą trečiajam asmeniui. Teisėjų kolegija sutinka, kad teismas tinkamai nustatė šias aplinkybes ir pagrįstai sprendė, jog turtas parduotas už ne mažesnę nei rinkos vertę.
Kaip vieną iš nesutikimo argumentų apeliantas nurodo, kad turtas perleistas su lizingo bendrove susijusiam asmeniui. Teisėjų kolegija pažymi, kad turtas buvo parduotas viešame aukcione didžiausią kainą pasiūliusiam asmeniui. Šiame aukcione galėjo dalyvauti visi norintys, įskaitant ir atsakovus, tačiau pastarieji aukcione nedalyvavo. Į bylą pateiktas išrašas iš Juridinių asmenų registro, kuriame nurodytas UAB „Ektornet Lithuania SPV2“ visų akcijų savininkas - Ektornet Lithuania AB, registruotas Švedijos Karalystėje, patvirtina, kad ieškovas ir minėtas juridinis asmuo, nėra tiesiogiai susijusios įmonės. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kad šios bendrovės elgėsi nesąžiningai ar, kad būtų nustatyta, jog turto pardavimo kaina yra akivaizdžiai per maža.
Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai priteisė „Swedbank lizingas“, UAB patirtas papildomas išlaidas - pagal su 767- ąją daugiabučių namų savininkų bendrija sudarytą susitarimą padengtą susidariusį įsiskolinimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal lizingo sutartį klientas įsipareigoja padengti visus lizingo bendrovės mokesčius ir/ar išlaidas, susijusias su turtu. Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 2.4.1 punkte nurodyta, jog „Klientas įsipareigoja ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po Lizingo bendrovės pareikalavimo kompensuoti Lizingo bendrovei jos mokamus mokesčius (rinkliavas), susijusius su Turtu, tame tarpe kiekvieną metų ketvirtį Klientas įsipareigoja kompensuoti Lizingo bendrovei nekilnojamojo turto mokestį, mokamą už Turtą.“ Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta sutarties nuostata ir lizingo sutarties 11.3 punktas, kuriame numatyta, jog klientas įsipareigoja atlyginti visus dėl sutarties nutraukimo lizingo bendrovės patirtus nuostolius, sudaro prielaidas išvadai, jog atsakovai privalo kompensuoti lizingo bendrovei sumokėtus mokesčius už turtą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimant skundžiamą sprendimą, išsamiai ir objektyviai nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, todėl sprendimą pakeisti ar panaikinti, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.
Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.