- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-05-03
- Bylos Nr.
- 1-414-903/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16829-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Nukentėjusysis
- E. P.
- Kaltinamasis
- P. S.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, vedęs, teistas: 1) 2012-11-23 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos gydytis nuo alkoholizmo ir per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (2013-12-16 išregistruotas ir probuojamųjų registro); 2) 2014-09-18 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas dviejų metų laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d., 72² str., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-05-10 iki 2014-05-11. 2016-03-03 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi P. S. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-09-18 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos papildytos dviem punktais: įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ir alkoholio ir įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis priklausomybės ligas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. S., mušdamas savo šeimos narį, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą:
jis, 2016-04-09, apie 13.00 val., turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), konflikto metu ne mažiau trijų kartų spyrė savo dukrai E. P. į kairės kojos čiurną bei vieną kartą į kojos blauzdą, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. P. poodines kraujosruvas kairės blauzdos užpakaliniame bei išoriniame paviršiuose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis P. S. teismo posėdžio metu kaltu dėl kaltinimo prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad jis šių metų balandžio 9 d. dirbo turgavietėje, pas jį užėjo pažįstamas, su juo išgėrė apie du šimtus gramų degtinės. Apie 13.00 val. nuėjo pasikalbėti su dukra, konfliktas tarp jų galėjo prasidėti dėl to, kad jis užsirūkė, nes po to nieko nebepamena. Vėliau jis sužinojo, kad toks konfliktas įvyko iš tyrėjos. Jam tyrėja paskambino šių metų balandžio 9 d. apie 12.00 val. Kai jam ji paskambino, jis nesuprato, ką jis yra padaręs blogo. Visas aplinkybes žino tik tiek, kiek dukra papasakojo. Jis tiki, kad taip elgėsi, nes dukrai nėra pagrindo išsigalvoti. Visą gyvenimą ji buvo jo numylėtinė. Jis negali suprasti, kaip visa tai įvyko. Prieš eidamas pas dukrą buvo išgėręs, visas jo netinkamas elgesys yra susijęs su alkoholio vartojimu, dėl alkoholio jis nieko ir nepamena. Po bylos nagrinėjimo, kurioje jis smurtavo prieš savo žmoną, jis su ja tebegyvena iki šiol. Po to įvykio nebuvo vartojęs smurto prieš kitus šeimos narius. Alkoholio nevartojo kažkur nuo šių metų vasario mėnesio iki balandžio 9 d. Tokiems jo veiksmams įtakos galėjo turėti prieš tai vartoti medikamentai, kuriuos šių metų balandžio 8 d. vakare paskutinį kartą vartojo. Visa problema, kad jis nesugebėjo atsisakyti tam pažįstamam ir išgėrus jam gavosi tokia reakcija, kuri iššaukė smurtą. Po konflikto šiek tiek bendravo su dukra, jam labai gėda buvo dėl savo poelgio. Jis atsiprašė jos. Dukra kaip ir atleido. Ateityje prisižada nebedarys niekada nieko panašaus.
Nukentėjusioji E. P. teismo posėdžio metu parodė, kad šių metų balandžio 9 d. ji dirbo turguje. Prekybos diena vyko normaliai, apie 13.00 val., pasirodė jos tėvas, kuris buvo neblaivus. Tai, kad jis buvo neblaivus, matėsi iš jo išvaizdos bei sklido nuo jo alkoholio kvapas. Atėjęs tėvas, atsisėdo palapinės gale ant kėdutės ir pradėjo pasakoti apie savo gyvenimą. Vykstant šiam pokalbiui, prasidėjo keiksmažodžiai iš jo. Ji jam pasakė, kad eitų į mašiną, nes baigėsi darbas ir ji pradėjo krauti prekes, norėjo susitvarkyti ir eiti namo. Tuo metu, kai ji taip pasakė, tėvas pradėjo spardyti ją, o būtent: buvo atsisukusi į jį, jis šonu spyrė jai į kojas, paskui dar kartą spyrė į kojos apačią. Po spyrių jis užsimojo jai klausdamas, ar nori gauti. Suprato, kad nori trenkti į veidą. Tada ji stengėsi užbaigti konfliktą. Viskas truko apie 15 min. Po to jos tėvas išėjo, nes ji pasakė, kad iškvies policiją. Po viso įvykio grįžo namo. Vakare jai pradėjo tinti koja ir ji pradėjo skaudėti, todėl parašė policijai pareiškimą. Kitą rytą nuvažiavo į ligoninę, lūžimo nebuvo, buvo nustatytas blauzdos patinimas, sumušimas. Ji su tėvu visada bendravo neutraliai, kažkokių senų nesutarimų kaip ir nebuvo, kodėl jis smurtavo, ji negali atsakyti, galbūt dėl to, jog jis turi problemų su alkoholiu ir alkoholis jam iššaukia agresiją. Tėvas prieš mamą smurtavo anksčiau. Ji nesikiša į jų gyvenimą, nes jie yra suaugę žmonės. Po to įvykio, kai jis smurtavo prieš mamą, mama jai nieko nešnekėjo, kad būta smurto išpuolių, tik apie tai, kad nesutarimų buvo.
Iš 2016-04-10 E. P. protokolo-pareiškimo matyti, jog 2016-04-09, apie 13.00 val., E. P. jos tėvas P. S. spyrė į kairės kojos čiurną ir dar kartą į tos pačios kojos blauzdą, dėl ko buvo sukeltas jai fizinis skausmas (1 b.l.).
Iš 2016-04-11 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. P. buvo padarytos poodinės kraujosruvos kairės blauzdos užpakaliniame bei išoriniame paviršiuose paveikus blauzdą kietais bukais daiktais, kurie atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (27 b.l.).
Tuo būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog kaltinamasis P. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016-04-09, apie 13.00 val., turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), konflikto metu ne mažiau trijų kartų spyrė savo dukrai E. P. į kairės kojos čiurną bei vieną kartą į kojos blauzdą, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. P. poodines kraujosruvas kairės blauzdos užpakaliniame bei išoriniame paviršiuose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi kaltinamojo P. S. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamasis P. S. padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš savo dukrą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, anksčiau du kartus teistas už smurto panaudojimą prieš savo sutuoktinę bei jos nežymų sveikatos sutrikdymą, vėlgi būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, teistumui neišnykus, kas rodo, kad kaltinamasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, kita vertus, jis prisipažino nusikaltęs, dirba pagal verslo liudijimą, yra vedęs. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus griežčiausią Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant už sankcijos vidurkį didesnį jo dydį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. ir 3 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-09-18 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi. Galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, kadangi manytina, jog bausmės tikslai P. S. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir jį dar galima taisyti neizoliuojant nuo visuomenės. P. S. įpareigotinas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio, ir gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str., 72² str., jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – šešių mėnesių dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2016-04-19 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią 23,16 Eur išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam P. S. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą.
Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad, pripažinęs valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą teisme kaltinamajam P. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius teikė valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą bei į kaltinamojo turtinę padėtį, iš kurios matyti, kad kaltinamasis dirba pagal verslo liudijimą, dėl ko turi pastovių pajamų, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 23,16 Eur advokato teisinei pagalbai byloje apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo P. S. valstybės naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-12 nutartis Nr. 2K-133-696/2016).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas
nusprendžia:
P. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir jam paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. S. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. ir 3 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-09-18 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi, P. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymą atidėti trejų metų laikotarpiui, įpareigojant P. S. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio, ir gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str., 72² str., P. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – šešių mėnesių dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti iš P. S. 23,16 Eur proceso išlaidų valstybei už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.