Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-09-19 · Administracinė byla Nr. I-7538-968/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-09-19
Bylos Nr.
I-7538-968/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02036-2014-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
UAB „VVM Servis“
Atsakovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Kazimieras Gerojimas
Kategorijos
  • 8.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-7538-968/2014Proceso Nr. 3-61-3-02036-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 8.1.3; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 19 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas,sekretoriaujant Astai Statkevičienei,

dalyvaujant pareiškėjo UAB „VVM Servis“ atstovams Vasilijui Menkovui ir advokatui Kazimierui Gerojimui, atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Vaidai Matulionei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „VVM Servis“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl turto arešto aktų panaikinimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja UAB „VVM Servis“ kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2014-02-24 turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-1742 ir 2014-02-25 turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-1887.

2. Pareiškėja skundą grindžia šiais argumentais:

VMI sprendimai nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl neteisėti. Be to, patikrinimas yra sustabdytas 2014-02-27 Vilniaus apskrities VMI sprendimu, kuri ir inicijavo patikrinimą. Neaišku kaip, kada ir kokiu būdu į patikrinimą įsiliejo VMI pareigūnai visai iš kito regiono. Turto arešto aktai Nr. (23.31-08)-319-1742 ir (23.31-08)-319-1887 neatitinka Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 678 straipsnyje keliamų reikalavimų, kadangi tokie aktai turi būti surašomi teismo sprendimo arba nutarties pagrindu. Neaišku nuo kurio momento pareiškėja tapo valstybės skolininke, jai nebuvo išaiškintos teisės ir pareigos, neaišku, kodėl toks svarbus dokumentas, suvaržantis įmonės, jos darbuotojų, verslo partnerių teisėtus interesus surašomas nedalyvaujant įmonės vadovui ar jo įgaliotam atstovui.

VMI privalėjo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kaip numatyta Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 101 straipsnio 1 dalyje, CPK 147 straipsnyje, o ne iš karto taikyti MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje numatytą turto areštą. Turto arešto aktu Nr. (23.31-08)-319-1887 areštuotas nekilnojamasis turtas, esantis Vilniaus g. 49, niekada pareiškėjai nepriklausė.

Pareiškėja pateikė pakankamai įrodymų, kad iš vienos valstybės įsigytas prekes pareiškėja nugabeno ir pardavė kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Pareiškėja pateikė visus patikrinimui reikalingus dokumentus su visais rašytiniais įrodymais. Tai patvirtina 2014-01-27 dokumentų poėmio aktas Nr. (4.65)-FR0707-KD-135. Pareiškėjai tikrinantys pareigūnai jokių klausimų nepateikė. Šioje situacijoje įrodinėjimo pareiga išlieka patikrinimą atliekantiems valstybės tarnautojams, o apie konkrečių įrodymų trūkumą turėjo būti nurodyta turto arešto aktų aprašomosiose dalyse.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjas remdamasi iš esmės skunde išdėstytais argumentais prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

3. Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė UAB „VVM Servis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 29–32). Savo poziciją grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

Pareiškėjos teiginys, kad turto arešto aktai yra neteisėti, kadangi pareiškėjos atliekamas mokestinis patikrinimas yra sustabdytas, atmestinas kaip nepagrįstas. VMI turto arešto aktą surašė gavusi Vilniaus apskrities VMI 2014-02-18 raštą Nr. (11.38-30-4)-46-K-1397, kuriame pateikta informacija apie atliekamą UAB „VVM Servis“ mokestinį patikrinimą, jo metu nustatytus galimus mokesčių įstatymų pažeidimus bei numatomą papildomai apskaičiuoti sumą. VMI areštuodama pareiškėjos turtą, atsižvelgė į tai, kad: mokestinio patikrinimo metu numatoma priskaičiuoti 4 724 430,00 Lt suma nemažareikšmė, patikrinimo metu yra nustatyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) pažeidimai, UAB „VVM Servis” gali susigrąžinti pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) permoką be kontrolės procedūros bei perleisti nuosavybės teise priklausantį turtą. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad yra pagrįsta rizika, kad pareiškėja jai priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti, todėl netaikius mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės turto arešto ir mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiavus mokesčių ir su jais susijusių sumų, gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti papildomai apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Nuo 2014-02-27 mokestinis patikrinimas yra sustabdytas iki bus gauti atsakymai iš užsienio šalių mokesčių administratorių. Kaip jau minėta administratoriaus teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą mokestinio patikrinimo metu reglamentuoja MAĮ 101 straipsnio 4 dalis, kurioje nėra numatyta apribojimų taikyti turto arešto akto tuo atveju, jei mokestinis patikrinimas yra sustabdomas, todėl VMI pagrįstai surašė turto arešto aktus. Nuo 2011-10-04 Vilniaus apskrities VMI funkcijas, vykdant nesumokėtų į valstybės biudžetą mokesčių ir kitų įmokų išieškojimą ir kitus su jų administravimu susijusius veiksmus, perėmė VMI. Tiek skundžiamuose turto arešto aktuose, tiek 2014-03-05 rašte, kuriuo pareiškėjai buvo atsiųsti turto arešto aktai, yra aiškiai nurodyta, kad šiuos dokumentus surašė VMI.

VMI teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą nustato MAĮ 101 straipsnis. Pagal MAĮ 101 straipsnio 6 dalį, mokesčių administratoriaus vykdomam turto areštui mutatis mutandis taikomos CPK XLVIII skyriaus 675 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalyse, 677, 678, 679, 680, 683, 684 straipsniuose, 686 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 688 straipsnyje nustatytos taisyklės. Taigi, įstatymų leidėjas numatė, kad mokesčių administratorius, taikydamas minėtas CPK normas surašant turto arešto aktą, gali daryti pakeitimus, atsižvelgiant į MAĮ nuostatas.

Šalies argumentai

Pareiškėja nepagrįstai teigia, jog turto arešto aktai surašyti, nors UAB „VVM Servis“ nėra valstybės skolininkė, kadangi pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką, areštuojant mokesčių mokėtojo turtą pagal MAĮ 101 straipsnio 4 dalį, pirmoji sąlyga gali būti patenkinama ne tik tais atvejais, kada jau padarytas pirminis konstatavimas, kad mokesčių mokėtojas nėra sumokėjęs nustatytų mokesčių ir su jais susijusių sumų, bet ir tais atvejais, kai, pradėjus bei vykdant mokestinį patikrinimą, daroma preliminari išvada (prielaida) apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus (2011-02-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-249/2011). Vilniaus apskrities VMI atlieka pareiškėjos mokestinį patikrinimą, kurio metu yra padaryta preliminari išvada apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus. Tai, kad šiuo metu nėra surašytas patikrino aktas, kuriame būtų nurodyti konkretūs pažeidimai, juos patvirtinantys dokumentai ir konkrečios apskaičiuotos mokesčių sumos, nepaneigia VMI teisės areštuoti pareiškėjos turtą atliekamo mokestinio patikrinimo metu. Turto arešto aktuose yra aiškiai nurodyta, kad turtas areštuojamas kai patikrinimo ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų, įvardinta numatoma papildomai apskaičiuoti suma – 4 724 430,00 Lt bei mokestinio patikrinimo metu padarytos preliminarios išvados apie galimus pažeidimus. Turto arešto aktuose taip pat nurodyta kuo pasireiškia rizika, kad pareiškėja jai priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Turto arešto aktai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, t. y. pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės yra motyvuotos, juose aiškiai suformuluotos nustatytos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, turto arešto aktai yra pasirašyti ir patvirtinti tinkamai įgaliotų asmenų. Tiek turto arešto aktai, tiek turto aprašas yra įregistruoti Turto arešto aktų registre, o MAĮ nenumato mokesčiui administratoriui pareigos informuoti mokesčių mokėtoją apie turto arešto aktų įregistravimą Turto arešto aktų registre.

Skunde teigiama, kad mokesčių administratorius privalėjo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškėjos nuomone, VMI privalėjo taikyti ne MAĮ 101 straipsnio 4 dalį, o MAĮ 101 straipsnio 1 dalį. Šie pareiškėjos samprotavimai yra neteisingi. MAĮ aiškiai įvardinta mokesčių administratoriaus teisė areštuoti mokesčių mokėtojo turtą mokestinio patikrinimo metu, o MAĮ 101 straipsnio 1 dalyje yra įvardinta mokesčių administratoriaus surašomo turto arešto sąvoka, kaip turto arešto aktas turi būti įforminamas, o atvejai, kada mokesčių administratorius turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą, yra nurodyti MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje.

Skunde nurodyta, kad turto arešto aktu Nr. (23.31-08)-319-1887 areštuotas nekilnojamasis turtas niekada nepriklausė UAB „VVM Servis“. Turto arešto akte Nr. (23.31-08)-319-1887 iš tiesų yra rašymo apsirikimas, vietoje Vilniaus g. 49, Švenčionėlių m., Švenčionių r. sav. yra nurodyta Vilniaus g. 49, Švenčionių m., Švenčionių r. sav., tačiau turto arešto akte yra nurodytas ne tik areštuojamo turto adresas, bet ir registro bei unikalūs numeriai, kurie sutampa su UAB „VVM Servis“ priklausančiu nekilnojamuoju turtu, esančiu Vilniaus g. 49, Švenčionėlių m., Švenčionių r. sav., todėl galima aiškiai identifikuoti areštuojamą turtą.

Pareiškėja, be kita ko, ginčija mokestinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, tačiau VMI, surašydama turto arešto aktus, rėmėsi Vilniaus apskrities VMI pateikta informacija apie pareiškėjos atliekamą mokestinį patikrinimą, jo metu nustatytus galimus mokesčių įstatymų pažeidimus numatomą papildomai apskaičiuoti sumą. VMI nesutinka ir su pareiškėjos teiginiu, jog turto arešto aktuose yra išdėstomos tik galimos prielaidos, neaišku ką reiškia pagrįsta rizika. Sąvoka „pavojus“, kad mokesčių mokėtojas savo turtą gali paslėpti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku ar neįmanoma išieškoti mokestinę nepriemoką suprantama kaip aplinkybių, faktų bei mokesčių administratoriaus turimos informacijos apie mokesčių mokėtojo mokestinių prievolių įvykdymą, turtinę padėtį ir pan. informacijos visuma, iš ko galima daryti prielaidą, jog tokiu atveju tikėtina, kad mokesčių mokėtojas gali laiku nevykdyti mokestinių prievolių ir išieškojimo veiksmų taikymas bus apsunkintas ar (ir) visai neįmanomas.

Skunde teigiama, kad turto arešto aktai turi būti panaikinti, nes juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, tačiau pareiškėja nenurodo kokias konkrečiai pagrindines procedūras ar taisykles surašant turto arešto aktus pažeidė VMI. Taip pat pareiškėjos teiginiai, kad VMI nesilaikė Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintos įrodinėjimo pareigos nėra paremti jokiais įrodymais. Priešingai, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad VMI surašyti turto arešto aktai yra nepagrįsti.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė teismo posėdyje iš esmės remdamasi atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

1. Nagrinėjamoje byloje remiantis proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, dokumentais ir kitais rašytiniais įrodymais, nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės:

VMI 2013-11-12 pavedimu tikrinti Nr. 83-93 pradėjo UAB „VVM Servis“ mokestinį patikrinimą, kurio tema – PVM (b. l. 49, 50).

VMI Kontrolės departamentas 2014-02-18 raštu Nr. (11.38-30-4)-46-KD-1397 „Dėl UAB „VVM Servis“ permokos ir turto arešto“ (b. l. 47, 48) kreipėsi į VMI Nepriemokų administravimo departamentą. Šiame rašte nurodyta, kad: pareiškėja įtariama galimai dalyvaujanti PVM sukčiavimo sandorių grandinėje kaip tarpininkaujantis asmuo trikampėje prekyboje; pagal mokestinio patikrinimo metu surinktus duomenis pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu apskaitė dyzelinio kuro bei benzino, įsigyto Latvijoje, tiekimus (iš viso už 22 497 285 Lt) Lenkijos ir Estijos įmonėms, kurios po sandorių atlikimo yra išregistruotos iš PVM mokėtojų registro; tokius sandorius pareiškėja deklaravo kaip trikampės prekybos sandorius, kurie nėra PVM objektas Lietuvoje, dėl to pareiškėjai numatoma priskaičiuoti 4 724 430 Lt sumą į biudžetą mokėtino PVM; pareiškėjos mokesčių mokėtojo apskaitos kortelėje 2014-02-17 yra 722 156 Lt PVM permoka, o pareiškėja teikiamose PVM deklaracijose dažniausiai deklaruoja grąžintiną iš biudžeto pinigų sumą. Šiuo raštu VMI Kontrolės departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja gali susigrąžinti PVM permoką be kontrolės veiksmo ir tokiu būdu galimai netekti PVM permokos, bei tai, kad pareiškėja gali perleisti nuosavybės teise priklausantį registruotą turtą, ir dėl šių priežasčių gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokestį ir su juo susijusias sumas, paprašė areštuoti UAB „VVM Servis“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (vidutinė rinkos vertė iš viso 366 517 Lt), transporto priemonę bei 722 156 Lt. PVM permoką.

VMI 2014-02-24 turto arešto aktu Nr. (23.31-08)-319-1742 areštavo pareiškėjos PVM permoką, kurios vertė 722 384,00 Lt (b. l. 33, 34), o 2014-02-25 turto arešto aktu Nr. (23.31-08)-319-1887 areštavo pareiškėjos turto, kurio vertė 375 774,00 Lt (b. l. 37, 40).

2. Šioje byloje pareiškėjas ginčija VMI turto arešto aktų Nr. (23.31-08)-319-1742 ir (23.31-08)-319-1887 teisėtumą ir pagrįstumą.

Pažymėtina, kad šioje byloje teismas nesprendžia, ar buvo padaryti PVMĮ pažeidimai, kuriuos padarius, remiantis pirminiais 2013-11-12 pradėto mokestinio patikrinimo duomenimis, pareiškėją įtaria mokesčių administratorius; pirminiai įtarimai gali būti patvirtinti ar paneigti tik pabaigus mokestinį patikrinimą ir mokesčių administratoriui tuo klausimu priėmus galutinius sprendimus.

3. Pagal MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punktą turto areštas yra vienas iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų. Turto areštas sureguliuotas MAĮ 101 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad turto areštas – šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą, 2 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo turto areštuojama ne daugiau negu tiek, kad būtų galima realiai ir visiškai užtikrinti mokestinių nepriemokų išieškojimą ir padengti su turto areštu bei išieškojimu susijusias išlaidas. Pagal MAĮ 101 straipsnio 5 dalį mokesčių administratorius įkainoja areštuojamą turtą rinkos kainomis, o mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus įkainojimu, turi teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal MAĮ 101 straipsnio 4 dalį mokesčių mokėtojo turtas taip pat gali būti areštuojamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų; šiuo atveju gali būti areštuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre, taip pat mokesčių mokėtojui grąžintina mokesčio permoka (skirtumas) (4 dalis).

Aiškindamas ir taikydamas MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, LVAT ne kartą yra konstatavęs (žr., pavyzdžiui, 2014-03-13 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A442-711/2014), kad „Šioje teisės normoje yra nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant mokesčių administratorius mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą: 1) jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų; 2) yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. <...> pirmoji paminėtoje normoje numatyta sąlyga gali būti patenkinama ne tik tais atvejais, kada jau yra padarytas pirminis konstatavimas, kad mokesčių mokėtojas nėra sumokėjęs nustatytų mokesčių ir su juo susijusių sumų, bet ir tais atvejais, kai, pradėjus bei vykdant mokestinį patikrinimą, daroma preliminari išvada (prielaida) apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus <...>. Taigi Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalis suteikia teisę mokesčių administratoriui areštuoti mokesčių mokėtojo turtą ne tik įsiteisėjus sprendimui dėl patikrinimo akto tvirtinimo, bet ir patikrinimo metu, t. y. taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones galima ir (tikėtinos) būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu“, taip pat LVAT yra konstatavęs ir tai, kad „dėl antrosios Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos pažymėtina, kad siekiant taikyti turto areštą, kiekvienu atveju turi būti nustatyta, kad egzistuoja realus pavojus, jog mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-194/2008). Kaip yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A442-1497/2011, aptariama sąlyga išreiškia tikėtino pobūdžio aplinkybes, todėl, sprendžiant turto arešto klausimą, pakanka konstatuoti mokesčių mokėtojo turto praradimo riziką“. Kartu pažymėtina, kad pagal LVAT praktiką, didelė mokestinės prievolės suma gali būti laikoma pateisinančia turto arešto taikymą (žr. administracinę bylą Nr. A442-1497/2011).

Nurodytą MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 101 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, taip pat LVAT nutartyse įtvirtintą MAĮ 101 straipsnio 4 dalies taikymo ir aiškinimo praktiką vertinant šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir surinktų rašytinių įrodymų kontekste, konstatuotina, kad:

– VMI pareiškėjos turtą, kuris registruojamas atitinkamo turto registre, taip pat pareiškėjai grąžintiną mokesčio permoką (skirtumą) galėjo areštuoti ir siekdamas užtikrinti PVM, kuris ateityje galimai pareiškėjai bus priskaičiuotas, išieškojimą. Tačiau tai daryti VMI galėjo tik esant šioms sąlygoms: 1) mokestinio patikrinimo metu nustatęs mokesčių įstatymų pažeidimų; 2) esant pagrįstai rizikai, kad pareiškėja jai priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti PVM ir su juo susijusių sumų (tokia rizika laikytina, be kita ko, didelė mokestinės prievolės suma);

– pareiškėjos turto VMI galėjo areštuoti ne daugiau negu tiek, kad būtų galima realiai ir visiškai užtikrinti mokestinių nepriemokų išieškojimą ir padengti su turto areštu bei išieškojimu susijusias išlaidas. Areštuojamas turtas turėjo būti įkainotas rinkos kainomis.

4. Iš bylos medžiagos matyti, kad VMI 2013-11-12 pradėto UAB „VVM Servis“ mokestinio patikrinimo metu, VMI nustatė, jog pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu apskaitė dyzelinio kuro bei benzino, įsigyto Latvijoje, tiekimus (iš viso už 22 497 285 Lt) Lenkijos ir Estijos įmonėms, kurios po sandorių atlikimo yra išregistruotos iš PVM mokėtojų registro, o tokius sandorius pareiškėja deklaravo kaip trikampės prekybos sandorius, kurie nėra PVM objektas Lietuvoje. Taip pat nustatė, kad pareiškėjos mokesčių mokėtojo apskaitos kortelėje 2014-02-17 yra 722 156 Lt PVM permoka, o pareiškėja teikiamose PVM deklaracijose dažniausiai deklaruoja grąžintiną iš biudžeto pinigų sumą (b. l. 47–50). Dėl šių aplinkybių šioje byloje ginčo nėra, pareiškėja jų neneigia. Šiame kontekste pažymėtina visos šios aplinkybės yra išdėstytos ginčijamuose turto arešto aktuose, kuriuose aiškiai nurodytas tiek teisinis pagrindas, tiek apskundimo tvarka, todėl pareiškėjos argumentas, kad VMI sprendimai nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl neteisėti, yra nepagrįstas.

Taip pat iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad mokestinio tyrimo metu VMI įtarimams pasitvirtinus, pareiškėjai turėtų būti priskaičiuota 4 724 430 Lt suma į biudžetą mokėtino PVM, o ginčijamais VMI turto arešto aktais Nr. (23.31-08)-319-1742 ir (23.31-08)-319-1887 areštuota pareiškėjos turto, kurio vertė 1 098 158,00 Lt. Turto arešto aktai yra įregistruoti turto arešto aktų registre (b. l. 51–63) Pažymėtina, kad dėl areštuoto turto įkainojimo ginčo nėra, todėl darytina išvada, kad jis įkainotas rinkos kainomis.

Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad nors galutinio sprendimo dėl mokestinio patikrinimo metu nustatytų galimų PVMĮ pažeidimų VMI nepriėmė, nesurinko visų įrodymų neabejotinai galinčių patvirtinti kilusius įtarimus, tačiau šioje byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog VMI turėjo ir turi pagrindo pagrįstai įtarti, kad pareiškėja yra padariusi PVMĮ pažeidimus. Įvertinus pareiškėjai galimai priskaičiuotino į biudžetą mokėtino PVM dydį ir ginčijamais VMI turto arešto aktais Nr. (23.31-08)-319-1742 ir (23.31-08)-319-1887 areštuotą pareiškėjos turto vertę, konstatuotina, kad galimos prievolės suma yra itin didelė, o areštuota pareiškėjo turto vertė net 4,3 karto už ją mažesnė.

Pareiškėja teigia, kad turto arešto aktu Nr. (23.31-08)-319-1887 areštuotas nekilnojamasis turtas, esantis Vilniaus g. 49, niekada pareiškėjai nepriklausė. Tai, kad turto arešto akte Nr. (23.31-08)-319-1887 iš tiesų yra rašymo apsirikimas, vietoje Vilniaus g. 49, Švenčionėlių m., Švenčionių r. sav. yra nurodyta Vilniaus g. 49, Švenčionių m., Švenčionių r. sav., pripažįsta ir atsakovė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pažymi, kad turto arešto akte Nr. (23.31-08)-319-1887 nurodant adresą yra padaryta rašymo apsirikimo klaida, tačiau ji, ypač atsižvelgiant į tai, kad šio turto registro bei unikalus numeriai, sutampa su pareiškėjai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, esančiu Vilniaus g. 49, Švenčionėlių m., Švenčionių r. sav., o areštuotas turtas yra aiškiai identifikuojamas, nelaikytina esminiu pažeidimu, dėl kurio ginčijamą VMI turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-1887 būtų galima pripažinti neteisėtu ar nepagrįstu.

Įvertinus šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad ginčijami VMI turto arešto aktai Nr. (23.31-08)-319-1742 ir (23.31-08)-319-1887 priimti laikantis MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 101 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nustatyto teisinio reguliavimo, taip pat LVAT nutartyse įtvirtintos MAĮ 101 straipsnio 4 dalies taikymo ir aiškinimo praktikos.

5. Vertindamas pareiškėjos atstovų teismo posėdžio metu pateiktus rašytinius įrodymus (b. l. 72–141), galimai susijusius su VMI atliekamu pareiškėjos mokestiniu patikrinimu, teismas pažymi, kad šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas – VMI turto arešto aktai Nr. (23.31-08)-319-1742 ir (23.31-08)-319-1887, o kiti su VMI 2013-11-12 pradėtu UAB „VVM Servis“ mokestiniu patikrinimu susiję klausimai nėra šios administracinės bylos tyrimo dalykas, kadangi šis mokestinis patikrinimas nėra baigtas. Todėl šiame sprendime dėl minėtų įrodymų teismas detaliau nepasisakys. Šiame kontekste pareiškėjos teiginys, kad pareiškėja pateikė pakankamai įrodymų, kad iš vienos valstybės įsigytas prekes pareiškėja nugabeno ir pardavė kitoje Europos Sąjungos valstybėje, vertintinas kaip nepagrįstas ir neturintis esminės reikšmės sprendžiant dėl VMI turto arešto aktų Nr. (23.31-08)-319-1742 ir (23.31-08)-319-1887 teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Pagal MAĮ straipsnio 101 straipsnio 6 dalį mokesčių administratoriaus vykdomam turto areštui mutatis mutandis taikomos CPK XLVIII skyriaus 675 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalyse, 677, 678, 679, 680, 683, 684 straipsniuose, 686 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 688 straipsnyje nustatytos taisyklės; šiuo atveju mokesčių administratoriaus pareigūnas turi visas teises ir pareigas dėl mokesčių mokėtojo ir trečiųjų asmenų, kaip ir šio kodekso nustatyta tvarka turtą areštuojantis antstolis. Aiškinant šią įstatymo nuostatą, pažymėtina, kad MAĮ 101 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas yra lex specialis teisinio reguliavimo, įtvirtinto CPK XLVIII skyriuje atžvilgiu. Todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, kad ginčijami VMI turto arešto aktai Nr. (23.31-08)-319-1742 ir (23.31-08)-319-1887 neatitinka CPK 678 straipsnyje keliamų reikalavimų, nes, pareiškėjos nuomone, tokie aktai turi būti surašomi teismo sprendimo arba nutarties pagrindu. Taip pat nepagrįsti ir pareiškėjos teiginiai, kad jai neaišku nuo kurio momento ji tapo valstybės skolininke, jai nebuvo išaiškintos teisės ir pareigos, neaišku, kodėl toks svarbus dokumentas, suvaržantis įmonės, jos darbuotojų, verslo partnerių teisėtus interesus surašomas nedalyvaujant įmonės vadovui ar jo įgaliotam atstovui. Šiame kontekste pažymėtina, kad ginčijamuose turto arešto aktuose aiškiai nurodyta, kad jie surašyti pareiškėjos atstovams nedalyvaujant, tie aktai yra išsiųsti pareiškėjai (b. l. 41–46).

7. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus darytina išvada, kad VMI turto arešto aktai Nr. (23.31-08)-319-1742 ir (23.31-08)-319-1887 yra teisėti ir pagrįsti. Taigi pareiškėjos UAB „VVM Servis“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „VVM Servis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas