Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) nevedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini)

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), ir

V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini),deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas 2015-07-07 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 24 straipsnio 3 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, 4 MGL (150,64 eurų) dydžio bauda,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. G. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, socialiniame tinkle “Facebook”, iš paskyros 2017 m. spalio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, melagingai prisistatęs internetinės svetainės (duomenys neskelbtini) darbuotoju, pažadėjo E. P. su 50% nuolaida – 750 eurus suorganizuoti kelionės lėktuvu bilietus į Kiniją trims asmenis laikotarpiu nuo 2017-12-27 iki 2018-01-03, nurodė pinigus - 750 eurų pervesti į banke „Swedbank“, AB esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią N. P., po ko E. P. į nurodytą N. P. sąskaitą 2017-10-29 pervedė 750 eurų, o N. P. tą pačią dieną 11:48 val. bankomate, esančiame adresu šią pinigų sumą išgrynino ir perdavė L. G. grynais pinigais, tačiau L. G. žadėtų paslaugų nesuteikė ir pinigų – 750 eurų negrąžino, tokiais savo veiksmais apgaule įgijo svetimą, E. P. priklausantį 750 eurų turtą. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su V. P., V. P. socialiniame tinkle „Facebook“ sukūrus grupę pavadinimu (duomenys neskelbtini), pasivadinus šios grupės administratoriumi (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2018-02-19 iki 2018-02-22, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pažadėjus S. P. su 50 % nuolaida – 672 eurus suorganizuoti skrydžio bilietą į Tailandą bei apgyvendinimo paslaugas viešbutyje, po ko L. G., socialiniame tinkle „Facebook“, iš paskyros (duomenys neskelbtini) melagingai pranešęs S. P., kad jo vardu užsakyti skrydžio bilietai bei viešbučio paslaugos, nurodė pinigus - 313 eurų pervesti į banke „Swedbank“, AB esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią E. J., po ko N. R., paprašyta savo sūnaus S. P., į nurodytą sąskaitą 2018-02-22 pervedė 313 eurų, o E. J. tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 15:35 val. iki 15:36 val., bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per du kartus išgrynino 290 eurų sumą bei perdavė ją L. G. grynais pinigais, likusius 23 eurus pasiliko sau kaip atlygį, tačiau L. G., kartu su V. P., žadėtų paslaugų nesuteikė ir pinigų – 313 eurų negrąžino, tokiais savo veiksmais apgaule įgijo svetimą, N. R. priklausantį 313 eurų turtą. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 straipsnio 1 dalyje.

V. P. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, socialiniame tinkle „Facebook“ sukūręs grupę pavadinimu (duomenys neskelbtini), pasivadinęs šios grupės administratoriumi (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2018-01-15 iki 2018-03-12, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pažadėjo S. M. su 50 % nuolaida – 1437 eurus suorganizuoti poilsinę kelionę, t. y. skrydžio bilietus, vizas bei apgyvendinimo paslaugas jai ir jos šeimai, aiškiai suvokdamas, kad savo pažadų neįvykdys, nurodė 250 eurų pervesti į banke „Swedbank“, AB esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią M. C., 1117 eurų į banke „Swedbank“, AB esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią N. P., po ko S. M. 2018-01-16 į nurodytą M. C. sąskaitą pervedė 250 eurų, kuris tą (duomenys neskelbtini) pačią dieną ‚Postbank“ banko bankomate, esančiame Vokietijoje, išgrynino 150 eurų, bei perdavė V. P. 250 eurų grynais pinigais. 2018 m. vasario mėn. susitikusi su V. P. prie prekybos centro „BIG“, esančio adresu Ukmergės g. 369, Vilnius, davė šiam 70 eurų grynais pinigais už kelionės vizas bei 2018-03-02 į nurodytą N. P. sąskaitą pervedė 200 eurų, 2018-03-03 pervedė 350 eurų, 2018-03-05 pervedė 350 eurų, 2018-03-12 pervedė 217 eurų, kuris laikotarpiu nuo 2018-03-02 iki 2018-03-05 bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilnius, išgrynino 870 eurų ir perdavė juos V. P. grynais pinigais, likusius 30 eurų pasiliko sau kaip atlygį, tačiau V. P., žadėtų paslaugų nesuteikė ir pinigų – 1437 eurų negrąžino, tokiais savo veiksmais apgaule įgijo svetimą, S. M. priklausantį 1437 eurų turtą. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su L. G., socialiniame tinkle „Facebook“ sukūręs grupę pavadinimu (duomenys neskelbtini) pasivadinęs šios grupės administratoriumi (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2018-02-19 iki 2018-02-22, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pažadėjo S. P. su 50 % nuolaida – 672 eurus suorganizuoti skrydžio bilietą į Tailandą bei apgyvendinimo paslaugas viešbutyje, po ko L. G., socialiniame tinkle „Facebook“, iš paskyros (duomenys neskelbtini) melagingai pranešęs S. P., kad jo vardu užsakyti skrydžio bilietai bei viešbučio paslaugos, nurodė pinigus - 313 eurų pervesti į banke „Swedbank“, AB esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią E. J., po ko N. R., paprašyta savo sūnaus S. P., į nurodytą sąskaitą 2018-02-22 pervedė 313 eurų, o E. J. tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 15:35 val. iki 15:36 val. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per du kartus išgrynino 290 eurų sumą bei perdavė ją L. G., likusius 23 eurus pasiliko sau kaip atlygį, tačiau V. P., kartu su L. G. žadėtų paslaugų nesuteikė ir pinigų – 313 eurų negrąžino, tokiais savo veiksmais apgaule įgijo svetimą – N. R. priklausantį 313 eurų turtą. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. G. savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad tokiu būdu norėjo užsidirbti lengvesnių pinigų. Kaltinamasis davė skelbimą, jam per facebook parašė žmogus ir taip kaltinamasis jį apgavo. Tiesiog kaltinamasis melagingai prisistatė internetinės svetainės (duomenys neskelbtini) darbuotoju ir pažadėjo su nuolaida suorganizuoti kelionę, iš anksto žinodamas, kad jokios kelionės nebus. Tada kaltinamasis nurodė draugo N. P. banko sąskaitą į kurią nukentėjusysis E. P. pervedė 750 eurų. Šiuo metu žala nukentėjusiajam atlyginta, kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė.

Dėl antros nusikalstamos veikos, tai buvo labai panaši situacija. Nukentėjusiosios N. R. sūnus iš pradžių parašė V. P., o vėliau kaltinamajam dėl kelionės bilieto rezervavimo ir pirkimo. Po kiek laiko L. G. jam atsakė, kad bilietai į Tailandą nupirkti. Tuomet N. R. pervedė pinigus į kaltinamojo pažįstamo E. J. sąskaitą, kuriuos L. G. vėliau nusiėmė. E. J. sumokėjo už tai 20 eurų. Žala N. R. yra taip pat atlyginta.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. P. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad nusikalstamas veikas padarė tiesiog norėdamas užsidirbti pinigų, rasti žmonių, kuriuos domina pigesnę kelionę. Nukentėjusioji S. M. į kaltinamąjį kreipėsi pati pagal reklamą. Kaltinamasis jai pažadėjo, kad bus pigesnė kelionė, nukentėjusioji sumokėjo pinigus. Pinigus kaltinamasis išleido savo reikmėms, kai reikėjo grąžinti tai nebuvo nei kelionės, nei pinigų. Tuo metu kaltinamasis dirbo Vokietijoje, todėl dalis pinigų buvo pervesta į draugo N. P. sąskaitą, o kita dalis pinigų Lietuvoje. N. P. išgrynino pinigus ir kaltinamajam perdavė tuos pinigus. Nukentėjusiajai 325 eurai jau sumokėti, todėl jie turi būti minusuojami iš civilinio ieškinio.

Dėl antros nusikalstamos veikos, o būtent N. R. apgaulės, tai situacija vyko identiškai kaip ir L. G.. Kaltinamasis šiuo metu nepamena tiksliai kaip ten buvo, bet jis nukentėjusiąją nukreipė į L. G., nes neturėjo laiko. N. R. už tariamą kelionę pervedė pinigus į E. J. sąskaitą, kuriuos L. G. vėliau nusiėmė. Žala šiuo metu nukentėjusiajai N. R. visiškai atlyginta.

Taigi kaltinamieji visiškai prisipažino kalti įvykdę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir po kaltinamojo akto paskelbimo pageidavo duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, prokuroras ir advokatai sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl byla nagrinėtina sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka (LR BPK 273 straipsnis).

Nukentėjusioji S. M. nurodė, kad prarado ji 1437 eurų. 325 eurai, tai gauta kompensaciją už moralinius nepatogumus. Civilinį ieškinį palaiko pilna apimtimi, taikytis nenori.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų L. G. ir V. P. kaltę, be jų visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji N. R. parodė, kad 2018-02-22 jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino sūnus S. P., kuris šiuo metu gyvena Danijoje ir paprašė jos pervesti 313 eurų į nurodytą sąskaitą. Sūnus paaiškino, kad jis nori vykti į kelionę į Tailandą, tačiau pats neturi pinigų sąskaitoje ir paprašė jos pervesti pinigus. Jis jai padiktavo sąskaitos numerį ir asmens vardą ir pavardę. Tą pačią dieną iš savo sąskaitos ji pervedė 313 eurų į nurodytą sąskaitą E. J. Už pavedimą dar sumokėjo 2 eurus. Maždaug po dviejų savaičių sūnus paskambino ir pranešė, kad asmuo, su kuriuo jis buvo sutaręs dėl kelionės, jį apgavo. Po to, kai buvo pervesti pinigai, susisiekti su kelionės pardavėju jam nepavyko. Kadangi pinigus jis pervedė iš savo sąskaitos, jai padaryta 315 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 46-48).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. P. parodė, kad 2018-02-19 socialiniame tinkle “facebook” surado grupę pavadinimu (duomenys neskelbtini) Grupėje rado skelbimą, kuriame buvo nurodytą, kad grupės administratorius siūlo akciją. Jo siūloma akcija buvo nuo 30 iki 50 procentų nuolaida nuo surastos pigiausios kelionės kainos. Suradęs skelbimą tą pačią dieną susisiekė su grupės administratoriumi norėdamas gauti nuolaidą, nes planavo keliauti į Tailandą. Susirašinėjimo metu nusiuntė patogiausios ir jam tinkančios kelionės pasiūlymą. Grupės administratorius jam atrašė, kad tokią pačią kelionę gali suorganizuoti už 313 eurų. Jo pateiktas akcinis pasiūlymas liudytojui tiko. Nuo 2018-02-19 iki 2018-02-22 derinosi kelionės smulkmenas, dėl viešbučio ir pan. 2018-02-19 bendravimo metu su grupės (duomenys neskelbtini) administratoriumi, šis jam pasakė, kad su juo susisieks jo kolegos ir padės derinti įvairius iškilusius klausimus, nes jis artimiausiu metu nebus darbe ir negalės jam padėti. 2018-02-22 bendravo su dviem skirtingais asmenimis kurie prisistatė grupės (duomenys neskelbtini) administratoriaus kolegomis. Vienas asmuo socialiniame tinkle buvo pasivadinęs (duomenys neskelbtini) o kitas (duomenys neskelbtini). Su šiais dviem asmenimis derinosi dėl viešbučio, kitas smulkmenas, bei apmokėjimą. Ką tiksliai su šiais asmenimis susirašinėjo dabar pasakyti negali, tačiau į vieno policijos pareigūno paštą nusiuntė nupaveiksluotus pokalbių su šiais asmenimis vaizdus. Pagrindinis grupės (duomenys neskelbtini) administratorius socialiniame tinkle “facebook” buvo pasivadinęs (duomenys neskelbtini) 2018-02-22, apie 15.00 val., susisiekė su savo mama N. R. ir paprašė, kad ji iš savo sąskaitos sumokėtų už jo kelionę nes tuo metu neturėjo galimybės atlikti bankinio pavedimo į Lietuvišką sąskaitą. Mamai nusiuntė sąskaitą kuri, pateiktais duomenimis, turėjo priklausyti E. J. Į tą sąskaitą buvo prašoma pervesti 313 eurų. Kažkur valandos laikotarpyje mama jam pranešė, kad atliko pavedimą į nurodytą sąskaitą. Mamai pasakius, kad ji atliko pavedimą jis visiems trims asmenims tai pranešė. Du iš tų asmenų t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jam atrašė, kad viskas puiku. Tą pačia dieną t. y. 2018-02-22, šie du asmenys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) toliau susirašinėjo su juo. Vienas ir kitas jam į “facebook” paskyrą siuntė bilietų nuotraukas. Maždaug 12 valandų laikotarpyje sužinojo, kad bilietai buvo atšauti, nes nepateikti bankinės kortelės amortizaciniai duomenys. Sužinojęs, kad negalės išvykti į kelionę vėl susisiekė su tais asmenimis, pasivadinusiais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Asmenys jį įtikinėjo, kad viską sutvarkys ir jis neturėtų jaudintis. Tačiau jie nieko taip ir nesutvarkė, o iki skrydžio buvo likusios 6 valandos. Nesulaukęs jų veiksmų rado kitą pasiūlymą, nusipirko bilietą ir tą pačią dieną išskrido į Tailandą. Kelionės metu ir po kelionės dar susirašinėjo su tais asmenimis, pasivadinusiais (duomenys neskelbtini) ir (duomens neskelbtini) jie žadėjo grąžinti pinigus, tačiau savo pažado neįvykdė. Visas bendravimas su asmenimis, kurie jį apgavo ir iš jo mamos išviliojo 313 eurų vyko “facebook" socialiniame tinkle. Tų asmenų realių duomenų neturi, nes jam jie pateikti nebuvo (1 t., b. l. 67-70).

Liudytojo S. P. pateiktų susirašinėjimų apžiūros protokole nurodyta, kad vartotojas, pasivadinęs (duomenys neskelbtini) yra įtariamasis V. P. Perskaičius susirašinėjimo tekstą matoma, kad jiedu kalbasi apie pigesnius skrydžio bilietus, kur V. P. teigia, kad gali padaryti skrydžio bilietą su 50 % nuolaida, patikina S. P., jog viskas oficialu. Taip pat nurodyta, vartotojas, pasivadinęs (duomenys neskelbtini) yra įtariamasis L. G.. Perskaičius susirašinėjimo tekstą matoma, kaip L. G. teigia, jog bilietas sutvarkytas, jo kaina 535 eurai, prašo pinigus (pusę sumos) - 312,5 eurų pervesti į E. J. sąskaitą (1 t., b. l. 88-90).

E. J. sąskaitos išklotinės apžiūros protokole nurodyta, kad į E. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-02-22 iš N. R. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) yra gauta 313 eurų. Tą pačią dieną, 15.35 val., bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) yra išgryninama 200 eurų, o 15.36 val., 90 eurų (1 t, b. l. 104-106).

Pateiktų nuotraukų iš bankomato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) apžiūros protokole nurodyta, kad E. J. 2018-02-22, 15:36 val. ir 15:37 val., išgrynina pinigus, 200 eurų ir 90 eurų (1 t., b. l. 122-124).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. J. parodė, kad L. G. yra jo pažįstamas. Kiek prisimena, 2017 m. gruodžio mėn., L. paprašė jo “Swedbank” banko sąskaitos. Pasakė, kad jam reikia būtent “Swedbank” banko sąskaitos, o savo vardu atidarytos sąskaitos šiame banke jis arba neturėjo, arba jo sąskaitoje buvo minusas ir visi ten pervesti pinigai automatiškai būtų nuskaičiuoti banko. Jis jam paaiškino, kad į jo banko sąskaitą nepažįstami žmonės perves pinigus už pigius skrydžio bilietus arba apgyvendinimo paslaugas. Jis taip pat sakė, kad gali pigiau padaryti skrydžio bilietus bei apgyvendinimo viešbutyje paslaugas, tačiau nesakė, kokiu būdu jis tai daro. Šis ir neklausė. L. pasakė, kad nuo pervedamos sumos jam bus atlygis apie 30-60 eurų. Atlygis priklausė nuo pervestos pinigų sumos dydžio. Kadangi jam reikėjo pinigų ir jis turėjo banke “Swedbank“ savo vardu atidarytą sąskaitą, sutiko L. ją pasakyti. 2018-02-22 į jo sąskaitą buvo pervesta 313 eurų. Šia pinigų sumą į jo sąskaitą pervedė N. R., kurios jis nepažįsta. Kada bus pervesti pinigai jam pasakė L. susitikus gyvai. Tada jis iš karto nuėjo į bankomatą, esantį prekybos centre “Rimi”, adresu (duomenys neskelbtini), ir per du kartus išgrynino pinigus. Iš pradžių nusiėmė 200 eurų, po to, tą pačią dieną iš karto nusiėmė dar 90 eurų. Likusius 23 eurus pasiliko sau kaip atlygį, o nuimtus 290 eurų iš karto atidavė L.. Jis jo laukė kažkur netoli minėtos “Rimi” parduotuvės. Kaltinamasis N. R. nurodė pinigus pervesti į jo sąskaitą, liudytojas nežino (1 t., b. l. 129-131).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. M. parodė, kad 2018 metų sausio mėnesio 15 dieną interneto svetainėje www.facebook.com surado žmogų t. y. savo vyro A. M. pažįstamą V. P., kuris reklamavo savo paskyrą (duomenys neskelbtini) kurioje buvo viliojantys kelionių pasiūlymai. Ji jam parašė, kad padarytų kokią neblogą kelionę porai dienų už 250 eurų. V. jai atrašė ir nurodė, kad neapsimoka už tokią sumą, geriau dar primokėti 270 eurų ir už 520 eurų bus labai gera kelionė į jų pasirinktą vietą ir dar į šią sumą įeina du mažamečiai vaikai. Jai su vyrų šis pasiūlymas patiko, paprašė rekvizitų kur pervesti pinigus ir V. P. nurodė M. C. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) paaiškindamas, kad šiuo metu neturi savo banko sąskaitos, todėl nurodė kartu dirbančio draugo ir ji 2018-01-16 į minėtą banko sąskaitą pervedė 250 eurų. Maždaug 2018 metų vasario mėnesį tikslios dienos nepamena į Lietuvą sugrįžo jos vyro A. M. pažįstamas V. P., su kuriuo ji kartu su vyru susitiko prie prekybos centro „BIG“, kur ši jam padavė dar 70 eurų už kelionių vizas. Su vyru ir vaikais planavo kelionę 2018 metų balandžio 21 dieną ir V. P. nurodė, kad bilietai ir vizos bus padarytos maždaug dvi savaitės iki skrydžio. Kai 2018-03-02 darė antrą pavedimą V. P. nurodė dar kitą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), kuri priklauso N. P., šis žmogus taip pat dirba kartu su V. P. Kad taip pigiai nusipirko kelionę sužinojo vyro A. tėvai G. ir R. M., kurie taip pat labai susidomėjo ir norėjo skristi kartu su jais. Tada ji vėl pranešė V. P., kad reikėtų dar dviejų bilietų, kuris atrašė ir nurodė, kad tai kainuos dar 350 eurų, kuriuos pervedė 2018-03-03 į N. P. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini). Vėliau apie jo kelionę sužinojo ir jos mama su broliu - A. J. ir A. J., kuris kartu su savimi norėjo pasiimti savo sūnų K. J. gim.(duomenys neskelbtini). Tada vėl pranešė V. P., kad kartu dar nori skristi 2 suaugę žmonės ir vaikas. V. nurodė, kad tai kainuos dar apie 567 eurus, kuriuos pervedė per du kartus t. y. 350 eurų pervedė 2018-03-05 į N. P. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir maždaug po savaitės t. y. 2018-03-12 dar į N. P. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė likusius 217 eurų. Iš viso už visus asmenis bendra suma susidarė 1437 eurų. Ir nuo 2018-03-12 dienos jie laukė iš V. P. kokios nors informacijos, kada tiksliai bus skrydis, kur skris, bet iš V. P. sulaukdavo tik pažadų arba išsisukinėjimų, kad buvo pavogtas kompiuteris, telefonas, neturėjo galimybių su jais susisiekti. Praėjo dar maždaug savaitė, ji pradėjo įtarinėti, kad ją apgavo, pradėjo rašyti V., kad atsibodo laukti, nebenori niekur skristi, prašė gražinti pinigus. V. P. kelis kartus buvo nurodęs, kad pervedė pinigus, jai tik reikia su asmens dokumentais nueiti į W. U. banko skyrių, ir jai duos pinigus. Kiek kartų buvo nuvykusi į nurodytą banko skyrių, jokių pinigų jos vardu gauta nebuvo. Tada suprato, kad yra apgauta, parašė V. P., kad arba tegul grąžina pinigus, arba kreipsis į policiją. Jis jai atrašė, kad jokių problemų jam nereikia, ir visi pinigai bus grąžinti dalimis per kelis kartus. Bet praėjus beveik mėnesiui t. y. 2018 metų balandžio 21 dieną, jokios kelionės ji negavo, pinigų negavo taip pat. Buvo bandyta susisiekti su V. P., nes jau atsibodo laukti, kelionės negavo, pinigų taip pat, bet su V. susisiekti nepavyko, neatrašinėjo ir vengė jos. Tada jos vyras nusprendė važiuoti į Vokietiją, ten kur kartu dirbo su V. P. Išvyko į Vokietiją 2018 metų gegužės 10 dieną, atvykęs į V. P. darbo vietą, sužinojo, kad V. P. išėjo iš darbo 2018 metų gegužės 9 dieną. Kiek bendravo su vyru, jis V. P. skambina per telefono programą „Viber“, bet V. P. ignoruoja ir nenori bendrauti. Tada pasitarė su vyrų, kad nėra kitos išeities ir 2018 metų gegužės 24 dieną kreipėsi į policijos komisariatą. (2 t., b. l. 41-42).

S. M. pateiktų dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad susirašinėjimas vyksta tarp liudytojo A. M. ir socialinio tinklo „facebook“paskyros (duomenys neskelbtini) vartotojo. Liudytojo A. M. rašytas tekstas pateiktose ekranvaizdžio nuotraukose yra mėlynos spalvos, vartotojo (duomenys neskelbtini) šviesiai pilkos spalvos. Konstatuotina, kad vartotojas, pasivadinęs (duomenys neskelbtini) yra įtariamasis V. P. Perskaičius susirašinėjimo tekstą matoma, kad jiedu kalbasi apie pigesnius skrydžio bilietus bei pigesnes apgyvendinimo viešbutyje paslaugas, kur V. P. teigia, kad gali padaryti skrydžio bilietus bei viešbučius su 50 % nuolaida, prašo pinigus - 200 eurų, 350 eurų (du kartus), 217 eurų pervesti į N. P. sąskaitą (duomenys neskelbtini), 70 eurų prašo sumokėti už vizas bei 250 eurų prašo pervesti į M. C. sąskaitą (duomenys neskelbtini). Taip pat matomi S. M. iš banko „Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) atliktų mokėjimų nuotraukų vaizdai, kuriuose matyti, kad ji 2018-03-02 į N. P. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 200 eurų, 2018-03-03 350 eurų, 2018-03-05 350 eurų bei 2018-03-12 217 eurų (2 t., b .l. 36-38).

N. P. ir M. C. bankų sąskaitų išrašų apžiūros protokole nurodyta, kad į N. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-03-02 iš S. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) yra gauta 200 eurų, 2018-03-03 gauta 350 eurų, 2018-03-05 gauta 350 eurų. Taip pat matoma, kad 2018-03-03, 20.25 val., bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) buvo nuimta 350 eurų, 2018-03-05, 14.59 val., bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) buvo nuimta 350 eurų, 2018-03-02 bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo nuimta 170 eurų. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų apžiūrimame sąskaitos išraše nėra. Taip pat protokole nurodyta, kad į M. C. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-01-16 iš S. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) yra gauta 250 eurų. 2018-01-16 „Postbank“ banke, esančiame Vokietijoje, yra nuimta 150 eurų. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų apžiūrimame sąskaitos išraše nėra (2 t., b. l. 69-71).

Pateiktų nuotraukų iš bankomatų apžiūros protokole nurodyta, kad N. P. 2018-03-03, 20:25 val., bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) išsigrynina 350 eurų, 2018-03-05, 14:59 val., bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), išsigrynina 350 eurų, 2018-03-12, 19:28 val., bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), išsigrynina 200 eurų (2 t., b. l. 62-68).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. C. parodė, kad nuo 2017 m. gruodžio mėnesio jis dirbo Vokietijoje, įmonėje (duomenys neskelbtini) mieste. Kartu su juo dirbo apie 20 lietuvių. Visi gyveno viename name, tik skirtinguose kambariuose. 2018 m. sausio mėnesio viduryje, dienos tiksliai neprisimena, jis bendradarbių klausinėjo, ar jie negali į sąskaitą pervesti 100 eurų, o jis atiduotų grynais. Taip norėjo, nes ten patogiau naudotis banko kortele, o ne grynaisiais pinigais. Po kurio laiko pas jį į kambarį atėjo V. P., kuris irgi ten dirbo ir gyveno, ir pasakė, kad jo motina gali jam į sąskaitą pervesti pinigų. Šis jam pasakė savo sąskaitos numerį. Negali tiksliai pasakyti, kada, ar tą pačią dieną, ar kitą, jis gavo SMS žinutę, kad jam į sąskaitą įkrito 250 eurų. Apie tai pasakė V.Jis pasakė, kad jo mama pervedė daugiau pinigų, kad ir jam būtų, ir pasakė juos iš karto nuimti. Jis nuėjo į netoliese esantį bankomatą ir išgrynino 150 eurų. 100 eurų pasiliko sau sąskaitoje, o V. atidavė iš savų grynais. Pinigus grynino 2018-01-16 vakare, kartu ėjo ir V. Jis nežino, ar ta moteris S. M., kuri pervedė 250 eurų, yra jo motina. Kartu su juo Vokietijoje dirbo vyriškis A., bet jo pavardės nežino. Nėra girdėjęs, kad V. būtų kažką kalbėjęs apie parduodamus bilietus ar keliones. Jis su V. artimų santykių nepalaikė. V. iš šito darbo išėjo anksčiau už jį, tai buvo apie 2018 m. vasario vidurį. Jis sakė, kad važiuoja dirbti į kitą vietą V., daugiau nieko nežino. V. pinigų turėjo nuolat grynais, bet neturėjo sąskaitos, kaip suprato. Kad jis turėjo nemažai pinigų, jam susidarė įspūdis iš to, kad tą vakarą, kai jam grynino pinigus, jie tuo pačiu kartu užėjo į netoli bankomato esantį lažybų punktą, kur V. už kažką pastatė nemažą pinigų sumą. Kiek tai buvo, nežino tiksliai, bet ne šimtas ir ne du šimtai eurų, nes jis pagalvojo, kad kokia nemaža suma, iš kur pas jį tiek pinigų. Daugiau su juo nebendravo, o po to jis išvažiavo (2 t., b. l. 73-75).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. P. parodė, kad jo pažįstamas V. P. paprašė leisti į jo sąskaitą pervesti pinigus. Jis sakė, kad jo bendradarbis jam skolina pinigus. P. V. gal neturėjo sąskaitos, nežino, nesigilino. 2018-03-02 jam į Facebooką parašė V., klausdamas, ar gali į jo sąskaitą pervesti 200 eurų. Šis sutiko ir pasakė sąskaitos numerį. Iš banko gavo pranešimą, kad pinigai pervesti. Juos jis išgrynino (duomenys neskelbtini). Išgrynino 170 eurų, nes sąskaitoje buvo 30 eurų minusas. J. V. perdavė išgrynintus 170 eurų ir dar 30 eurų davė savų už tuos nuskaitytus sąskaitoje. Pinigus perdavė V. prie savo namų tą pačią dieną. Kovo 3 d. V. vėl jo paklausė, ar gali bendradarbis pervesti dar pinigų. Jis neprieštaravo. Jam buvo pervesta 350 eurų. Juos jis grynino (duomenys neskelbtini), ir atidavė V. Taip buvo dar du kartus, vieną kartą buvo pervesta 350 eurų kovo 5d., kitą kartą 217 eurų kovo 12d. Visus pinigus jis atiduodavo V., kuris prieš kiekvieną pervedimą jo atsiklausdavo, ar gali į jo sąskaitą pervesti dar pinigų. Jis iš to jokios naudos neturėjo ir nemanė, kad jo sąskaita gali naudotis sukčiavimams vykdyti. V. jis pažįsta apie pora metų, jie nebuvo draugai, tiesiog susitikdavo kažkur pas bendrus pažįstamus, Pašilaičiuose. Jis daugiau bendravo su jo broliu L. bet irgi nelabai, nes brolis dirba Švedijoje. Žino, kad V. dirbo Vokietijoje. Po paskutinio pinigų pervedimo jis V. dar matė gal pora kartų, bet nepamena, kada tai buvo. V. telefono numerio neturėjo, bendravo tik Facebooke. Kai jis sužinojo, kad jam į sąskaitą pervesti pinigai yra gauti apgaule, jis susirašė su ta moterimi, ir sužinojo, kad V. ją apgavo. Tada bandė susirašyti su V., rašė į jo paskyrą (duomenys neskelbtini) iš kurios jis jam rašė anksčiau, bet ji buvo nenaudojama (2 t., b. l. 77-79).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. parodė, kad 2017 m. dirbo Vokietijoje, įmonėje (duomenys neskelbtini) . Kartu su juo dirbo V. P. Santykiai buvo normalūs, kartu dirbo, kartu gyveno. 2017 m. rudens pradžioje jis grįžo į Lietuvą atostogų ir čia buvo iki 2018 m. gegužės mėnesio. 2018 m. sausio mėnesį savo Facebooko puslapyje pamatė, kad V. turi savo paskyrą (duomenys neskelbtini) , kur reklamuoja keliones, siūlė kelionę laimėti. Jis pasivadinęs buvo (duomenys neskelbtini) Jis jam parašė žinutę per tą patį facebooką ir paklausė, ar galima nusipirkti tą kelionę. Jis atrašė, kad gali pasiūlyti geresnį variantą. Jis pasiūlė kelionę į Tailandą. Jiems su žmona patiko, todėl po to dar prie jų prisidėjo ir giminaičiai. Per keletą kartų pinigai buvo pervesti į dviejų nepažįstamų asmenų sąskaitas, nes, kiek jis buvo sakęs, jo sąskaita buvo areštuota antstolių. Dar prieš pirmą jų įmoką V. jį padarė tos paskyros administratoriumi, kad galėtų į grupę priiminėti norinčius. Jis tai darė gal mėnesį laiko, bet po to įkyrėjo, nes reikėdavo tai daryti ir naktimis, todėl atsisakė. Komentaruose matė, kad kažkokie žmonės buvo laimėję kelionę, kad važiavo ir viskas buvo gerai, patiko. Todėl net nebuvo minčių apie apgaulę. 2018 m. vasario mėnesį V. buvo Vilniuje, jam atidavė dar 70 eurų neva vizoms daryti. Likus nedaug laiko iki kelionės pradžios, pradėjo V. teirautis, kaip ten viskas vyksta. Jokių rezervacijų nei bilietų, nei viešbučio nebuvo gavę. V. iš pradžių išsisukinėjo, motyvuodamas, kad kažkas ten vis jam nutinka, kol galiausiai išvis nustojo bendrauti ir ištrynė (duomenys neskelbtini) paskyrą Facebooke. 2018-05-10 jis išvažiavo į Vokietiją dirbti į savo seną darbovietę, kur turėjo būti ir V., tačiau nuvažiavus sužinojo, kad gegužės 9 dieną jis išėjo iš to darbo ir išvažiavo kažkur kitur. Niekam iš pasilikusių bendradarbių nesakė, kur važiuoja. Bendradarbiai jam pasakojo, kad V., sužinojęs, kad jis atvažiuoja, susinervino. Jie taip pat sakė, kad girdėjo, kad neva bilietus V. pirko pasinaudodamas kažkokiomis svetimomis banko kortelėmis, bet labai į tuos pasakojimus jis nesigilino. Darbuotojai ten pas juos labai keičiasi, todėl net negali pasakyti, kas jam apie tai pasakojo. V. jam buvo sakęs, kad jis su draugu bandys papildomai užsidirbti internetu pardavinėdami bilietus. Tai buvo dar tada, kai 2017 m. jie dirbo Vokietijoje. Nuo gegužės mėnesio jokių žinių apie V. neturi. Visas jų bendravimas paskutiniu metu vyko per žinutes Facebooke. 2017 m. V. buvo davęs savo telefono numerį (duomenys neskelbtini) tačiau juo dabar neatsiliepia (2 t., b. l. 84-86).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. P. parodė, kad 2017 m. galimai spalio mėn., socialiniame tinkle “Facebook”, grupėje “Vokietijos lietuviai’, asmuo, pasivadinęs (duomenys neskelbtini) buvo patalpinęs skelbimą, kad vyksta lėktuvo bilietų išpardavimas. Kadangi jis daug skraido, šis pasiūlymas jį sudomino ir 2017-10-15 šis jam parašė asmeninę žinutę, per kokią internetinę svetainę galima užsakyti bilietus pigiau. Jis jam pasakė, kad dirba įmonėje (duomenys neskelbtini) ir pats gali gauti bilietus pigiau. Jis papasakojo, kad jie įmonėje iš oro linijų gauna nuolaidų kodus, su kuriais bilietus gali parduoti apie 40-50 % pigiau. Tuo laikotarpiu jam reikėjo bilieto iš Frankfurto į Lietuvą. Bilieto kaina buvo 279,99 eurų, bet su nuolaida turėjo jam pervesti 155 eurų. Asmuo, pasivadinęs (duomenys neskelbtini) jam pasakė, kad jis užsakys nukentėjusiajam bilietą, ir tuomet jis turės pervesti pinigus. 2017-10-18, 15:47 val., iš asmens, pasivadinusio (duomenys neskelbtini) gavo žinutę, kad bilietai nupirkti (užsakymo Nr. duomenys neskelbtini). Atsiuntęs jam nuorodą, kad bilietas rezervuotas, asmuo paprašė 155 eurų pervesti Š. S. per pinigų pervedimo kompaniją W. U. Pervedimą jis padarė 2017-10-18 ir iš kompanijos W. U. gavo patvirtinimą, kad jo pavedimas įvykdytas. Užsakant bilietą, asmeniui, pasivadinusiam (duomenys neskelbtini) reikėjo pateikti savo duomenis, kiek prisimena vardas, pavardė, gim. data, el. pašto adresas, paso numerį, ir netrukus jis į savo el. paštą (duomenys neskelbtini) gavo elektroninį laišką iš kompanijos (duomenys neskelbtini) kuriame buvo nurodytas bilieto rezervacijos kodas (Nr. duomenys neskelbtini). 2017-10-26 iš kompanijos (duomenys neskelbtini)gavo laišką, kad gali atlikti registravimąsi į skrydį (angl. chek in), o kuomet užsiregistravo, 2017-10-26 gavo skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini) bilietą. Skrydžio data buvo 2017-10-27. Asmuo, pasivadinęs (duomenys neskelbtini) skrydžio dieną jo klausė, kaip jam sekasi praeiti patikrinimą. Jis jam parašė, kad viskas gerai, kadangi oro uoste praėjo patikrą, viskas vyko sklandžiai. Todėl dar būdamas oro uoste, su minėtu asmeniu pradėjo tartis dėl kitos kelionės skrydžio bilietų, planavo naujiesiems metams skristi į Kiniją. 2017-10-28 internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) rado skrydžio bilietus trims asmenims iš Vilniaus į Kiniją, Pekiną, (2017-12-27 - 2018-01-03) su Ukrainos oro linijomis. Vieno bilieto kaina buvo 504,92 eurų. Kiek prisimena, nuorodą dėl skrydžio bilietų persiuntė asmeniui, pasivadinusiam Jis jam pažadėjo, kad padarys bilietą su 50 % nuolaida, t. y. 252,46 eurų. Pinigus už tris bilietus (750 eurų) prašė pervesti į Swedbank esančią sąskaitą (duomenys neskelbtini), kurios savininkas yra N. P. Šį kartą asmuo bilietus žadėjo atsiųsti iš karto po apmokėjimo. 2017-10-29 sutartą sumą buvo 750 eurų jis pervedė iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į N. P. sąskaitą LT(duomenys neskelbtini). Praėjus parai laiko, iš asmens, pasivadinusio (duomenys neskelbtini) jokio atsakymo negavo. Vėliau prasidėjo jo pažadai, kad bilietai bus atsiųsti vėliau, jis jam pradėjo rašyti, kad kažkas iš darbuotojų atostogavo, todėl jis bilietų ir negavo. Taip pat rašė, kad bilietus gaus dieną prieš skrydį, o galiausiai parašė, kad grąžins pinigus. Tačiau pinigų taip iki šiol ir negrąžino. Kuomet nukentėjusysis suprato, kad buvo apgautas, jis kreipėsi į įmonės (duomenys neskelbtini) vadovą S. F. Jis jam pranešė, kad už šiuos tris bilietus buvo bandyta atsiskaityti kelis kartus amerikietiškomis kreditinėmis kortelėmis, tačiau apmokėjimai buvo nesėkmingi (2 t., b. l. 163-165).

E. P. pateiktų susirašinėjimų apžiūros protokole nurodyta, kad pateiktas susirašinėjimas tarp jo ir socialinio tinklo „facebook“ vartotojo (duomenys neskelbtini) Nukentėjusiojo E. P. tekstas yra tamsiai pilkos spalvos, vartotojo (duomenys neskelbtini) šviesiai pilkos spalvos. Konstatuotina, kad vartotojas (duomenys neskelbtini) yra įtariamasis L. G. Perskaičius susirašinėjimo tekstą matoma, kad jiedu kalbasi apie pigesnius skrydžio bilietus, kur L. G. teigia, kad gali padaryti skrydžio bilietus su 50 % nuolaida, prašo pinigus, 750 eurų už tris lėktuvo bilietus į Pekiną pervesti į N. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat vyksta susirašinėjimas dėl negautų skrydžio bilietų, L. G. teigia, kad grąžins pinigus, susitaria, kad juos grąžins iki 2018-01-20 (2 t., b. l. 117 – 147).

Iš nukentėjusiojo E. P. pateikto susirašinėjimas tarp jo ir socialinio tinklo “facebook” vartotojo (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. P. ir N. P. kalbasi apie negautus skrydžių bilietus bei pinigų - 750 eurų grąžinimą. Taip pat apžiūrėjus nukentėjusiojo E. P. pateiktą išrašą iš “Swedbank”, AB banko iš kurio matyti, kad jis 2017-10-29 į N. P. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 750 eurų (2 t., b. l. 148-150).

L. N. P. parodė, kad dėl į jo AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-10-29 gautų pinigų, t. y. 750 eurų, iš E. P. paaiškina, kad jo sąskaitos numerio paprašė L. (pavardės nežino). Kada tiksliai jis paprašė jo sąskaitos jis dabar negali pasakyti, bet kiek pamena, tai greičiausiai dieną prieš, t.y. 2017-10-28. L. jo sąskaitos numerio paprašė kontaktuojant su juo “Facebook”. Jis “Facebook-e” turi vieną profilį, kurį įsivardinęs savo vardu, t. y. (duomenys neskelbtini) L. „Facebook-e” naudojo ne vieną profilį. Kadangi jis juos yra ištrynęs ir šių duomenų jis nebemato, tai jis tiksliai jų pavadinimų ir neprisimena. Į klausimą ar minimas L. galėjo naudotis profiliu, įvardintu (duomenys neskelbtini) gali patvirtinti, kad vienas iš jo naudojamų profilių buvo būtent tokiu pavadinimu. Jis dabar negali pasakyti, kaip jam aiškino L. prašydamas kam jam jo sąskaita reikalinga, nes kaip minėjo, susirašinėjimų nėra galimybės peržiūrėti, tačiau jis tikrai nieko blogo nepagalvojęs jam perdavė savo sąskaitos numerį. Su L. kontaktavo tik per “Facebook”, jo jokių kitų kontaktinių duomenų nežinojo ir nežino. Kur gyvena L. taip pat nežinojo ir nežino. Pinigus, visus 750 eurų, gautus iš E. P. iškart po jų išgryninimo bankomate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), perdavė L., jis buvo šalia jam gryninant pinigus. Dėl pinigų išgryninimo L. parašė, kad jau gali susitikti, tai reiškė, kad jau jam pervesti pinigai į jo sąskaitą, kurie neužilgo turėtų būti jo sąskaitoje ir sutarė, kad susitiks (duomenys neskelbtini).Vėliau, jau 2018 m. kovo mėn., jam aiškindamas, kad sąskaita reikalinga tam, kad pervesti pinigus, kuriuos paskolins bendradarbis, jo sąskaitos numerio paprašė V. P. Pinigai buvo pervesti nuo S. M. (4 pavedimai) ir jis juos išgrynino bankomate keliose vietose. Pinigus perdavė V. P. Dėl šių aplinkybių buvo apklaustas kitame ikiteisminiame tyrime. L. su V. yra pažįstami. Jis su jais susipažino per savo brolio L. P., kuris daugiau nei pusę metų gyvena ir dirba Švedijoje, bendrus pažįstamus. Apie tai, kad buvo apgauti tie žmonės jis sužinojo 2018 m. balandžio mėn. pradžioje, kai jie jam parašė į jo „Facebook“ profilį. Apibūdindamas minimą L. gali pasakyti, kad jam maždaug 20 metų, vidutinio kūno sudėjimo, dėl ūgio gali pasakyti, kad tikrai žemesnis už pastarąjį (jo ūgis 184 cm.), plaukai tamsūs. Jis stilingai rengiasi. Mano, kad pamatęs tiek gyvai, tiek pagal nuotrauką L. atpažinti galės (2 t. b. l. 169-172).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad N. P. atpažįsta L. G. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus apklausos metu (2 t., b. l. 174-176).

N. P. banko sąskaitos išrašų apžiūros protokole nurodyta, kad 2017-10-29 iš nukentėjusiojo E. P. sąskaitos (duomenys neskelbtini) į N. P. sąskaitą (duomenys neskelbtini) yra atliktas 750 eurų pavedimas už bilietus. Tą pačią dieną 11:48 val. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), 750 eurų yra išgryninama (2 t., b. l. 186-188).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. F. parodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, kuriai priklauso portalas (duomenys neskelbtini). Įmonė teikia skrydžio bilietų pardavimo paslaugas. Norint įsigyti jų kompanijoje skrydžio bilietą, asmuo turi išsirinkti skrydžio datą, bilietų skaičių bei nurodyti skrendančiųjų vardus, pavardes, jeigu tai yra E. S. šalys bei gimimo datą, jeigu tai yra ne E. S. šalys. Priklausomai nuo aviakompanijos skrydžio rezervacija, kuri galioja 24 val., galima tiek apmokėjus už bilietus, tiek už juos ir neapmokėjus. Skrydžio rezervacija nėra skrydžio bilietas. Atsiskaitymas už perkamus skrydžio bilietus galimas keliais būdais, vienas jų, kreditine kortele. Pasirinkus šį apmokėjimo būdą, sistema nukreipia į payseros kreditinės kortelės duomenų suvedimo langą ir paprašo suvesti kreditinės kortelės savininko vardą pavardę, kortelės galiojimo datą, kortelės numerį ir CVV kodą. Suvedus šiuos duomenis yra patvirtinamas mokėjimas bei laukiama payseros autorizacijos, t.y. patvirtinimo, kad apmokėjimas sėkmingas. Galimai 2017-11-27 su juo per messenger programą susisiekė jam nepažįstamas asmuo, kuris prisistatė esantis E. P., kuris ieškojo (duomenys neskelbtini) vadovo. Šiam prisistačius esant vadovu, E. parašė, kad jo darbuotojai galimai užsiima neteisėta veikla. Šiam paprašius patikslinti, ką jis turi omeny, E. paaiškino, kad „facebook“ uždarose grupėse yra parduodami skrydžio bilietai už pusę kainos. Asmuo, siūlęs įsigyti pigesnių skrydžio bilietų, jam sakė, kad turi jų bendrovėje pažįstamų, kurie pagal nuolaidų kodus gali parūpinti pigesnių bilietų. Tuomet jis paprašė, kad E. jam pateiktų turimą informaciją ir jis jam atsiuntė turimas nuotraukas. Jis pradėjo jų kompanijoje pagal E. atsiųstus duomenis ieškoti informacijos ir rado, kad skrydžio bilietai jo vardu buvo rezervuoti iš IP adreso (duomenys neskelbtini) . Kada, į kokį miestą buvo rezervuoti bilietai ir kiek jų buvo rezervuota, jis dabar neprisimena. Tuomet jis paprašė, kad E. jam atsiųstų rezervacijos numerius, ir pagal juos įmonės vidinėje sistemoje jis pamatė, kad už šiuos bilietus buvo bandyta nesėkmingai atsiskaityti kredito kortelėmis. Kieno vardu išduotomis kredito kortelėmis buvo bandyta atsiskaityti, įmonė nemato, tačiau tokią informaciją gali pateikti paysera, kadangi ji teikia pinigų surinkimo paslaugą. Kokios datos skrydžiai buvo rezervuoti, jis šiuo metu nepamena. Lėktuvo bilietai, apie kuriuos jis kalbėjo aukščiau, ir buvo bandyti įsigyti naudojant kreditines korteles. Visą informaciją, susijusią su tuo, kada, į kokį miestą buvo rezervuoti bilietai ir kiek jų buvo rezervuota bei rezervacijos datas jis galės pateikti vėliau ( 2 t., b. l. 190-192).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo išvados.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog visiškai pasitvirtino L. G. ir V. P. pareikšti kaltinimai dėl svetimo turto įgijimo apgaulės būdu.

Pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis inter alia turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas; apgaulė gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamieji L. G. bei V. P. veikdami išankstine apgaule įgijo svetimą turtą (pinigų), neketindami to turto grąžinti, tokiu būdu nukentėjusiesiems padarydami turtinę žalą. Ši aplinkybė parodo, kad kaltinamieji turėjo tikslą užvaldyti svetimą turtą – pinigus, už tariamą paslaugą – kelionės bilietų pardavimą, aiškiai žinodami, kad neturi galimybės sudarinėti jokių sandorių ir iš anksto žinodami, kad jokių kelionės bilietų nebus.

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamiesiems L. G. ir V. P. pareikštus kaltinimus. Kaltinamųjų parodymai yra nuoseklūs, sutampa su kita bylos medžiaga, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat yra pagrįsti byloje surinktais įrodymais. Jų kaltę įvykdžius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veiką, be jų visiško prisipažinimo, patvirtina pareiškimai, policijos žiūryklės duomenys, išsamūs bei nuoseklūs nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, banko sąskaitų apžiūros protokolai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, pateiktų dokumentų apžiūros protokolas, pateiktų susirašinėjimų apžiūros protokolai bei kita bylos rašytinė medžiaga.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, įvertinęs juos LR BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų L. G. bei V. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį, kadangi jie apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jie, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą (pinigus), žadėdami pigiau nupirkti kelionių bilietus, tačiau žadėtų paslaugų nesuteikė ir net neketino jų suteikti.

Dėl bausmės skyrimo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

Kaltinamojo L. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo L. G. gynėjas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas, nusikalto pirmą kartą, be to šiuo metu įsidarbino, išsilaikė vairuotojo teises, todėl yra pagrindo manyti, kad daugiau naujų nusikalstamų veikų nedarys. Dėl šių aplinkybių prašė teismo apsvarstyti galimybę nutraukti baudžiamąją bylą L. G. atžvilgiu LR BK 38 straipsnio pagrindu, kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius, arba LR BK 40 straipsnio pagrindu, perduodant kaltinamąjį laiduotojai – motinai V. S.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja V. S. paaiškino, kad yra L. G. motina. Gyvena ir dirba Vilniuje, turi tris sūnus. L. G. gyvena su ja, šiuo metu daro didelę pažangą, įsidarbino, grįžta namo laiku, mano, kad šis nusikaltimas bus jam didelė pamoka. Mano, kad ji gali daryti jam teigiamą įtaką, kadangi jie nuolat kalbasi, jis atsižvelgia į jos nuomonę, o laiduotoja pati turi didelės patirties gyvenime ir psichologiškai viską supranta.

Pagal LR BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta LR BK 38 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma. Be to, priimdamas tokį sprendimą teismas turi argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų bei nurodyti motyvus, kodėl nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Motyvuoti asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali atsižvelgdamas į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (atvyko ir prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą ar kita), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei įvertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarinių sunkumą.

Be rašytinio kaltinamojo L. G. prašymo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius, teismui buvo pateikti rašytiniai nukentėjusiųjų E. P. 2019-05-15 bei N. R. 2019-05-27 pareiškimai dėl susitaikymo, kuriuose jie nurodo, kad kaltinamasis L. G. atlygino patirtą turtinę žalą, atsiprašė, todėl sutinka, kad jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius.

Kaltinamasis L. G. padarė du nesunkius nusikaltimus, savo kaltę pripažino, civiliniai ieškiniai yra atlyginti, nukentėjusieji jokių pretenzijų neturi, su kaltinamuoju susitaikė. Šios aplinkybės rodo, kad L. G.. atitinka LR BK 38 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas sąlygas. Tačiau svarbu įvertinti ir tai, ar šiuo atveju nuteistasis atitinka 4 sąlygą, nurodytą LR BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte, t. y. ar yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo išvada dėl LR BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo, yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas (kasacinė nutartis Nr. 2K-120/2007). Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar kritiškai vertina savo elgesį, ar atlygino padarytą žalą ir pan. kasacinė nutartis Nr. 2K-606/2006). Kaltinamasis L. G. teisiamas 1 kartą, praeityje baustas administracine tvarka buvo, šiuo metu įsidarbinęs, dirba, charakterizuojamas teigiamai, padarytą turtinę žalą nukentėjusiesiems atlygino, savo padarytas nusikalstamas veikas vertina kritiškai, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, pasižada ateityje taip nesielgti, todėl teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, kad jis ateityje nenusikals.

Esant šioms aplinkybėms, baudžiamoji byla L. G. atžvilgiu nutrauktina, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 straipsnio pagrindu, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiaisiais.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo V. P. gynėjas taip pat prašė teismo apsvarstyti galimybę nutraukti baudžiamąją bylą V. P. atžvilgiu LR BK 38 straipsnio pagrindu, kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius.

Tokiam kaltinamojo V. P. bei jo gynėjo prašymui nepritarė prokuroras bei nukentėjusioji S. M..

Atsižvelgiant į proceso dalyvių nuomones bei į tai, kad kaltinamasis V. P. praeityje teistas, be to bylos nagrinėjimo metu jam nepavyko susitaikyti su nukentėjusiąja S. M., todėl teismas turi pagrindo manyti, kad šiuo atveju LR BK 38 straipsnis negali būti taikomas, nesant 3 bei 4 sąlygai, dėl ko neegzistuojant susitaikymui bei nesant pagrindui manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Skiriant kaltinamajam V. P. bausmę, atsižvelgiama, į tai, kad jis praeityje teistas 1 kartą. Bylos duomenimis kaltinamasis V. P. dirba, šioje byloje jis pripažįstamas kaltu dėl dviejų nesunkių nusikaltimų nuosavybei padarymo. Byloje nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Rašytinių duomenų apie gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre, įskaitą Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Dėl aukščiau išdėstyto, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. P. vieną iš straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą.

LR BK 64 ¹ straipsnis numato pareigą teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu, išnagrinėjus baudžiamąją bylą atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju yra visos LR BK 64 ¹ straipsnyje numatytos sąlygos, V. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinių ieškinių.

Dėl žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nėra vien tik privataus pobūdžio reikalavimas, siejantis nukentėjusįjį ir įtariamą ar kaltinamą nusikalstamos veikos padarymu asmenį. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (LR BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, tačiau civilinis ieškinys reiškiamas baudžiamojoje byloje turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo specifiką, civilinis ieškinys ikiteisminio tyrimo metu gali būti pareiškiamas bet kurioje tyrimo stadijoje, net ir nenustačius nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens ar dalies jų, taip pat visų nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių.

Nukentėjusioji S. M. ikiteisminio tyrimo metu byloje pareiškė 1437 eurų civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis E. P. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 750 eurų civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji N. R. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 315 eurų civilinį ieškinį.

Teisminio nagrinėjimo metu į bylą pateikti įrodymai, kad nukentėjusysis E. P. kaltinamajam L. G., o nukentėjusioji N. R. kaltinamiesiems L. G. ir V. P. jokių pretenzijų neturi, visa suma yra grąžinta, dėl aukščiau išdėstyto baudžiamoji byla dalyje dėl šių civilinių ieškinių nutrauktina.

S. M. civilinis ieškinys pagrįstas byloje surinktais įrodymais, kaltinamojo teisme duotais parodymais, pateiktais dokumentais. Tačiau iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad šiuo metu nukentėjusiajai yra grąžinta 325 eurų suma. Nors nukentėjusioji nurodo, kad tai moralinė kompensacija, teismas su tokiu civilinio ieškinio dalies vertinimu nesutinka ir mano esant teisinga ir protinga civilinio ieškinio sumą mažinti iki 1112 eurų, atėmus 325 eurų. Dėl aukščiau išdėstyto, S. M. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl kardomųjų priemonių.

Kaltinamajam L. G. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.

Kaltinamajam V. P. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 308 straipsniu

nusprendžia:

L. G., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį kaltininkui ir nukentėjusiesiems E. P. ir N. R. susitaikius.

Baudžiamąją byla Nr. 1-1408-486/2019 L. G. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu paskirti kaltinamajam L. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL, 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą (LT88 4010 0510 0467 0332) („Luminor“ bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Išaiškinti L. G., kad jeigu jis per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu ji per tą patį laikotarpį padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

L. G. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, dėl sukčiavimas nukentėjusiosios S. M. atžvilgiu, ir nuteisti 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams laisvės apribojimo.

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, dėl sukčiavimo nukentėjusiosios N. R. atžvilgiu, ir nuteisti 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės ir dalies pridėti švelnesnę ir paskirti V. P. subendrintą bausmė - 1 (vienerius) metus ir 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti V. P. galutinę subendrintą bausmę - 1 (vienerius) metus ir 2 (du) mėnesius laisvės apribojimo.

- būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, mokslais ar gydymosi;

- tęsti darbą ar būti užsiregistravusiam užimtumo tarnyboje;

- per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai S. M. nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Bausmės pradžią V. P. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. P. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Baudžiamąją bylą dalyje dėl civilinio ieškovo E. P. bei civilinės ieškovės N. R. civilinių ieškinių, nutraukti.

Civilinės ieškovės S. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamojo V. P. civilinės ieškovės S. M. naudai 1112 (vieną tūkstantį vieną šimtą dvylika) eurų turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.