Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. L., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalyje,

T. D., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, anksčiau teistas 2 kartus: 1) 2006 m. rugpjūčio 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 iki 6 val. būti namuose, pradėti dirbti arba mokytis; 2) 2007 m. gruodžio 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių mėnesiams laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir paskirta auklėjamojo poveikio priemonė 6 mėnesiams (BK 82 str.) – elgesio apribojimas (BK 87 str.), įpareigojant jį dirbti arba mokytis ir uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 11 d. 1.50 val. iki 2016 m. vasario 11 d. 10.50 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), Kaune, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų nusipirko 2016 m. vasario 11 d. apie 1.50 val. pagrobtą automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), 2007 m. laidos, juodos spalvos, 4900 Eur vertės, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, žinodamas, kad automobilis „VW Touran“ yra įgytas nusikalstamu būdu. Po to, kai automobilis buvo nupirktas, D. L. ir T. D., veikdami bendrininkų grupe, T. D. taip pat suvokiant, kad minėtas automobilis yra įgytas nusikalstamu būdu, disponavo šiuo automobiliu jį ardydami, tai yra tokiu būdu naudojosi juo iki o momento, kai šis automobilis Kauno apskr. VPK KP NNTV 3 skyriaus pareigūnų buvo surastas ir paimtas kratos metu iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune.

Motyvuojamoji dalis

Teismo vertinimu, tokios aplinkybės, kurias įvertino ir suvokė įvykio metu kaltinamasis D. L., yra pakankamos bendram supratimui apie tai, kad automobilis yra užvaldytas neteisėtai, galimai pagrobtas ar kitokiu nusikalstamu būdu. Kaltinamojo D. L. tokį aplinkybių suvokimą bei supratimą patvirtina ir jo tolimesnis elgesys įvykio metu, rodantis, kad buvo vykdomi automobilį pardavusios asmens nurodymai dėl priemonių (blokatoriaus) vagystei nuslėpti panaudojimo. Kaip nustatyta kratos bei įvykio vietos, kur buvo automobilis, apžiūros metu, buvo rasta tiek įjungta pardavėjo palikta automobilio apsaugos blokavimo įranga, tiek ir nuimti bei sunaikinti automobilio valstybiniai registracijos numeriai, o automobilis surastas jau pakankamai išardytas.

Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais ir kaltės turinys atskleidžiamas byloje surinktų įrodymų viseto analize, o ne vien tik pagal kaltės visiškai nepripažįstančio kaltinamojo parodymus. Bylos teisminio nagrinėjimo metu ištirti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad tiek D. L., tiek ir T. D. padarytoje veikoje yra ir objektyvūs, ir subjektyvūs BK 189 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Minėta, kad įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes. Užtenka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą. Kokiu būdu gautas turtas, kaltininkas galėjo suprasti iš tam tikrų turto ypatumų, jo įgijimo sąlygų, konkrečių duomenų apie asmenį, kuris pasiūlė tą turtą, ir pan. (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-217/2010).

Pažymėtina, kad kaltinamojo T. D. tokį aplinkybių suvokimą bei supratimą patvirtina ir jo tolimesnis elgesys ardant automobilį, tai yra įvykio metu. Kaip nustatyta, T. D. po to, kai D. L. įgijo automobilį, nedelsiant jo nurodymu pradėjo ardyti automobilį. Tik pradėjęs jį ardyti, jis be to, kad neišjungė automobilio apsaugos blokatoriaus, tačiau ir į smulkias dalis sulaužė ar sukarpė automobilio valstybinius registracijos numerius bei juos išmetė. Pastebėtina, kad to daryti jam D. L. net ir neliepė. Tai įrodo, kad T. D. tam, kad nuslėpti ar kiek įmanoma daugiau užmaskuoti automobilio vagystę, patį automobilį ne tik, kad stengėsi išardyti per kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ir savo iniciatyva ėmėsi konkrečių veiksmų, kad sunaikinti pagrobto automobilio valstybinius registracijos numerius, leidžiančius jį greičiau identifikuoti.

Sugretinus šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, užfiksuotus tiek kaltinamojo T. D., tiek ir kaltinamojo D. L. parodymuose, tiek ir kratos bei įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuotus įrodymus, kaltinamuosius sulaikiusių policijos pareigūnų parodymus apie kaltinamųjų vengimą įsileisti policijos pareigūnus bei bandymą pabėgti sulaikymo metu, nekyla abejonių, kad automobilį buvo stengiamasi kiek įmanoma greičiau išardyti, kol dar neatskleista jo vagystė, o ardymo metu jo buvimo vietai nuslėpti buvo naudojamas signalizacijos blokatorius. Valstybiniai registracijos numeriai sulaužyti taip pat tik dėl to, kad apsunkinti pagrobto automobilio identifikavimą jį suradus. Teismo vertinimu, tai neabejotinai patvirtina, kad ne tik kaltinamasis D. L., bet ir T. D., D. L. nurodymu ėmęsis ardyti jo nupirktą prieš tai nenustatytų asmenų pagrobtą automobilį, visiškai suprato, kad šis ardymui įgytas automobilis buvo prieš tai užvaldytas nusikalstamu būdu, dėl ko abu kaltinamieji ir ėmėsi minėtų priemonių tam, kad patikimai paslėpti šį automobilį, sunaikinti jį identifikuojančius duomenis iki kol jis bus kuo skubiau visiškai išardytas.

Todėl teismas sprendžia, kad ir T. D. padaryta veika teisingai kvalifikuota kaip naudojimasis turtu, žinant, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu ( BK 189 straipsnio ą dalis).

Teismas pažymi, kad D. L. ir T. D. buvo perduoti teismui kaltinant juos abu tiek nusikalstamu būdu gauto turto, t. y. 2016 m. vasario 11 d. apie 1.50 val. pagrobto automobilio VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimu, tiek ir jo naudojimusi iki kol Kauno apskr. VPK KP NNTV 3 skyriaus pareigūnai minėtą automobilį surado.

Tačiau kaip buvo nustatyta šioje byloje ištirtais įrodymais, automobilį įgijo D. L.. T. D. automobilio neįgijo, tačiau po to, kai D. L. jį nupirko, žinodamas, kad jis iki įsigijimo buvo įgytas nusikalstamu būdu, bendrai su automobilį įgijusiu D. L. disponavo šiuo automobiliu tam, kad jį išardyti. Todėl konstatuotina, kad T. D. atžvilgiu yra įrodytas tik vienas iš alternatyvių objektyviųjų jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių, tai yra naudojimasis automobiliu žinant, kad jis yra įgytas nusikalstamu būdu. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinimo T. D. šalintina aplinkybė apie tai, kad jis veikdamas bendrai dar ir įgijo automobilį VW Touran. Kaltinimas šiuo aspektu patikslintinas.

Kaip jau buvo minėta, pagal BK 189 straipsnio 1–3 dalių dispoziciją turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra šių veikų alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Todėl konstatuotina, kad T. D. tokia savo veika taip pat realizavo BK 189 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymius.

Šioje byloje kaltinamiesiems kaltinime buvo inkriminuojamas nusikaltimo padarymas veikiant bendrininkų grupe.

Teismas pažymi, kad byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad D. L. ir T. D., skirtingai nei nurodyta kaltinime, ne įsigyjant automobilį, o tik naudodamiesi šiuo pagrobtu automobiliu jį ardant, veikė kartu – kaip bendrininkų grupė. Nors iš byloje ištirtų įrodymų negalima tiksliai nustatyti, ką bendrininkai planavo padaryti su išardytu automobiliu, o T. D. iš viso neigė nusikalstamos veikos padarymą, tačiau byloje yra aiškiai nustatytas bendras disponavimas šiuo automobiliu nuo to momento, kai D. L. jį nupirko iš tyrimo metu nenustatyto asmens, iki to momento, kai policijos pareigūnai automobilį surado ir juos sulaikė, ir bendrais veiksmais vykdytas automobilio intensyvus ardymas. Tai, kad buvo naudojama automobilio signalizacijos blokavimo įranga, sunaikinti automobilio registracijos numeriai, ką matė ir suvokė abu kaltinamieji, tuo užtikrinant pagrobto automobilio ardymo saugumą, tik sustiprina pagrįstą išvadą apie D. L. ir T. D., kaip bendravykdytojų vaidmens atlikimą realizuojant BK 189 straipsnio 1 dalyje umatyto nusikaltimo sudėties požymius tiek, kiek jie susiję su turto naudojimusi, žinant, kad šis

turtas įgytas nusikalstamu būdu.

Todėl konstatuotina, jog ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamųjų D. L. ir T. D. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, dėl ko būtų pagrindas pripažinti juos kaltais ir paskirti bausmes.

Kadangi kaltinamasis D. L. išreiškė norą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teisiamojo posėdžio metu D. L. parodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, visiškai jį pripažino. Be to, jis iš dalies atlygino žalą civiliniam ieškovui.

Todėl atsižvelgdamas į įstatymo nuostatas, aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, jog D. L. padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, iš dalies atlygino padarytą žalą, taip pat tai, kad jis nebuvo teistas Lietuvos Respublikoje, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra gautas laiduotojo A. S., kuris yra jo sužadėtinės tėvas, prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį jai pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis D. L. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą A. S. vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad A. S. galima pasitikėti kaip laiduotoju, nes ji nėra teistas, yra kaltinamojo sužadėtinės tėvas. Teismas sprendžia, kad jis objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Kokių nors duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju, byloje nėra.

Kaltinamojo T. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nustatyta nėra, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstama veika yra padaryta veikiant bendrininkų grupe.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant skirtinos bausmės rūšį bei dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

T. D. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), šį nusikaltimą padarė būdamas anksčiau teistas, tačiau jau išnykus teistumui. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nėra, taip pat į tai, kad jis yra nedirbantis, nevedęs.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką skirtina bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas ne didesnis nei tokios rūšies bausmės dydžio vidurkis.

2016 m. balandžio 25 d. civilinis ieškovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pareiškė civilinį ieškinį dėl 438, 33 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamųjų (1 t. b. l. 87).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo.

Kaip matyti iš 2016 m balandžio 13 d. ERGO Insurance SE Lietuvos filialo pranešimo, pagal ERGO Insurance SE Lietuvos filialo eksperto sudarytą nuostolių skaičiuoklę nustatytas žalos dydis, padarytas 2016 m. vasario 11 d. įvykio metu transporto priemonei VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro 559,99 Eur. Iš sąskaitų faktūrų matyti, kad užvedimo spynų ir jų remontas, valstybinio numerio ženklų išdavimas kainavo 296,36 Eur (1 t. b. l. 76, 77-82, 84, 89-94).

AB SEB banko išrašas patvirtina, jog UAB „Automobilių grupė“ ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pervedė 438,33 Eur, o D. L. ERGO Insurance SE Lietuvos filialui pervedė 200 Eur (1 t. b. l. 96, 2 t. b. l. 111).

Todėl teismas sprendžia, kad procesas dalyje dėl 200 Eur sumos priteisimo nutrauktinas, nes ištirti įrodymai patvirtina, kad ši dalis jau atlyginta. (BPK 107 str.).

Taigi, civiliniam ieškovui likusi neatlygina turtinė žala pagal pareikštą civilinį ieškinį sudaro 238,33 Eur, kuri yra pagrįsta byloje esančiais dokumentais (sąmatomis, sąskaitomis faktūromis).

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o atlyginęs kito asmens padarytą žalą ieškovas turi į padariusį žalą asmenį – šiuo atveju atsakovą – regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.263 str., 6.280 str. 1d.).

Pažymėtina, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 str. 1 d.). Kadangi civiliniam ieškovui likusi neatlygina turtinė žala sudaro 238,33 Eur, tai ji turi būti priteista solidariai iš D. L. ir T. D. (CK 6.2 str., 6.38 str., 6.245-6.249 str., 6.251 str., .279 str. 1 d., 6.280 str. 1 d., 6.1015 str., 6.1018 str.).

Teismas pažymi, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš kiekvieno reikalauti jų išmokėto žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei. Kai neįmanoma nustatyti kiekvieno iš žalą padariusių asmenų kaltės dydžio, laikoma, kad jie žalą turi atlyginti lygiomis dalimis (CK 6.280 str. 1 d., 2 d.).

Kaip nustatyta, kiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl automobilio VW Touran vagystės, tačiau, asmenys, pavogę automobilį kol kas dar nėra nustatyti (ikiteisminis tyrimas dar yra tęsiamas, nes jis buvo atskirtas į atskirą tyrimą). Šiuos asmenis tyrimo metu nustačius, jeigu baudžiamoji byla būtų išnagrinėta priimant apkaltinamąjį nuosprendį, D. L. ir T. D., kaip atlyginę kelių asmenų bendrai padarytą žalą, tokiu atveju turėtų teisę iš kiekvieno atsakingo už bendrai padarytą žalą asmens reikalauti jų išmokėto žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei, pareikšdami civilinį ieškinį.

Byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta 2016 m. spalio 7 d. patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Ramutė Budrytė teikia antrinę teisinę pagalbą T. D. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui yra 150,54 Eur.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, kai yra kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją.

Kadangi bylos nagrinėjimo metu gynėjas privalomai turėjo dalyvauti procese, dėl ko teismo nutartimi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja advokatė Ramutė Budrytė buvo paskirta ginti kaltinamajai, tai advokato užmokesčiui turėtos tarnybos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

T. D. 2016 m. vasario 11 d. 10.55 val. buvo laikinai sulaikytas, 2016 m. vasario 12 d. 14.47 val. paleistas iš laikino sulaikymo vietos (2 t. b. l. 1-2, 3-4). Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 punkto c papunkčiu, 1 laikinojo sulaikymo diena prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms (1:2).

Daiktiniai įrodymai – stiklainiai su kvapo pėdsaku (2 vnt.), stiklainiai su foniniu kvapu (2 vnt.), vokas su mikrodalelėmis (1 vnt.), vokas su daktiloskopine plokštele (1 vnt.), perduoti saugoti UAB „Aleksoto prekyba“ (1 t. b. l. 38, 39), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį, perduodant jį laiduotojo A. S. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti D. L., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

T. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į T. D. paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2016 m. vasario 12 d., 1 (vieną) laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtas D. L. ir T. D. ikiteisminio tyrimo metu, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, minėtas kardomąsias priemones D. L. ir T. D. panaikinti.

Civilinio ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti šios bendrovės naudai solidariai iš kaltinamųjų D. L. ir T. D. 238,33 Eur (du šimtus trisdešimt aštuonis eurus 33 ct) turtinės žalos atlyginimo, o procesą dėl 200 Eur dalies civilinio ieškinio nutraukti (BPK 107 str.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš T. D. nepriteisti.

Daiktinius įrodymus – stiklainius su kvapo pėdsaku (2 vnt.), stiklainius su foniniu kvapu (2 vnt.), voką su mikrodalelėmis (1 vnt.), voką su daktiloskopine plokštele (1 vnt.), perduotus saugoti UAB „Aleksoto prekyba“ (1 t. b. l. 38, 39), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.