Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-23766-717/2020 pagal pareiškėjo J. L. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. Š. ir J. L. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

6. Skyrius byloje 2024 m. balandžio 25 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėjai nesutaria dėl pareiškėjo bendravimo su vaikais tvarkos ir vaikų auklėjimo, pareiškėjai geba atliepti pagrindinius vaikų poreikius, ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto vaikų atžvilgiu nebaigtas, kardomosios priemonės pareiškėjos atžvilgiu nepritaikytos. Skyriaus nuomone, pareiškėjo prašymas išduoti vykdomąjį raštą neprieštarauja pareiškėjų nepilnamečių vaikų interesams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

2.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta ir priimta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles bei teisingumo principą. Šiai nutarčiai įsiteisėjus ir įgijus res judicata (iš lot. galutinis teismo sprendimas) galią, kitose bylose, nebesigilinant į faktines aplinkybes, teismų procesiniuose sprendimuose gali būti visiškai nepagrįstai konstatuojama, kad pareiškėja pažeidė taikos sutartyje nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką.

2.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvykdė pareigą motyvuoti savo procesinį sprendimą, todėl skundžiama nutartis naikintina kaip nepagrįsta. Teismas nenurodė, kaip išvadą teikiančios institucijos nuomonė tiesiogiai įtakoja teismo išvadą, jog pareiškėja pažeidžia teismo patvirtintą taikos sutartį, ar kokius šalių paaiškinimus vertino ir kodėl atmetė pareiškėjos atsiliepime nurodytus paaiškinimus bei argumentus. Taip pat, teismas nenurodė, kokias aplinkybes dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo vertino, nes nei prašymo pateikimo metu, nei skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu joks ikiteisminis tyrimas nevyko ir nevyksta.

2.3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad pareiškėja būtų nevykdžiusi taikos sutarties sąlygų. Vien tai, jog ji su kompetentingų institucijų atstovų pagalba iš pareiškėjo pasiėmė vaikus tik reiškia, kad būtent pareiškėjas nesilaiko patvirtintos taikos sutarties. Teismas taip pat nevertino taikos sutarties 9.3 punkte nurodyto šalių įsipareigojimo ir nenagrinėjo prašymo aplinkybių šio įsipareigojimo kontekste – pareiškėjas, suabejojęs vaikų saugumu grįžti pas motiną, turėjo pirmiausiai su ja bendru sutarimu vertinti situaciją, o ne vienašališkai nuspręsti vaikų jai negrąžinti.

14. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

4.1. Apeliantė net neginčija fakto, kad šalių santykiai dėl bendravimo su mažamečiais vaikais susijusiais klausimais yra konfliktiški ir pareiškėja pati nevykdo teismo nutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos.

4.2. Apeliantė atskiruoju skundu siekia klaidinti teismą ir analizuoja ne pirmosios instancijos teismui pareiškėjo nurodytas aplinkybes, o aplinkybes, kuriuos įvyko jau po to, kai teismas priėmė skundžiamą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

16. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria nutarta pareiškėjui išduoti vykdomąjį raštą dėl patvirtintos taikos sutarties 5.6 punkto vykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal CK 6.985 straipsnį, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Tuo atveju, jeigu nėra vykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

18. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. patvirtino tarp pareiškėjų 2020 m. rugsėjo 24 d. ne teismo procese sudarytą taikos sutartį. Minėta taikos sutartimi pareiškėjai susitarė jų nepilnamečių vaikų G. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ą. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su pareiškėja, pareiškėjas įsipareigojo nepilnamečiams vaikams teikti išlaikymą, buvo patvirtintos pareiškėjo bendravimo su nepilnamečiais vaikais sąlygos. Taikos sutarties 5.6 punktu pareiškėjai susitarė, kad pareiškėjas nuo 2021 m. kovo mėn. su nepilnamečiais vaikais bendrauja tokia tvarka: pirmos mėnesio savaitės 6 dienas nuo antradienio iki sekmadienio ir trečios mėnesio savaitės 5 dienas nuo trečiadienio iki sekmadienio be pertraukos, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmos dienos 9.00 val., grąžinant į jų gyvenamąją vietą paskutinę dieną 19.00 val.

19. Pareiškėjas po taikos sutarties patvirtinimo 2024 m. balandžio 9 d. pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dalyje dėl taikos sutartimi nustatytos pareiškėjo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais vykdymo. Prašyme nurodė, jog pareiškėja nesilaiko teismo patvirtintos taikos sutarties 5.6 punkto sąlygų ir neleidžia pareiškėjui pasiimti vaikų jo bendravimo laikui. Pareiškėja pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, nurodydama, jog su tokiu prašymu nesutinka, papildomai pažymėdama tai, jog pareiškėjui paskirtu laiku neleido pasiimti vaikų, nes tuo metu buvo kompensuojamas pareiškėjos prarastas bendravimo laikas su vaikais dėl pareiškėjo veiksmų, kuriais jis pats pažeidė teismo patvirtintą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiama nutartimi prašymą tenkino ir išdavė pareiškėjui vykdomąjį raštą pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-23766-717/2020 patvirtintos taikos sutarties 5.6 punktą.

20. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde nurodo, jog nutartis priimta neįsigilinus į reikšmingas faktines aplinkybes, neįvertinus byloje esančių įrodymų, klaidingai remiantis prielaida apie vykstantį ikiteisminį tyrimą ir pažeidžiant teisingumo principą. Nutarčiai likus galioti, pareiškėjas visuose kituose procesuose galės naudotis pirmosios instancijos teismo nustatytu faktu, jog pareiškėja pažeidė taikos sutartimi nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

21. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-9409-1192/2024 pagal J. L. ieškinį A. Š. dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2SP-23766-717/2020, patvirtintos taikos sutarties sąlygų, susijusių su šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąja vieta, bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ir išlaikymo jiems teikimu, pakeitimo. Minėtoje byloje 2024 m. rugsėjo 2 d. yra priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. iki teismo sprendimo minėtoje byloje priėmimo nustatyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamečiais šalių vaikais tvarka. 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartyje, be patvirtintos laikinos bendravimo tvarkos, taip pat nurodyta, jog nuo šios nutarties priėmimo netaikomos Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2SP-23766-717/2020, patvirtintos taikos sutarties sąlygos, susijusios su nepilnamečių vaikų bendravimu su kiekvienu iš tėvų. Pažymėtina ir tai, kad 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartis yra vykdoma skubiai.

22. Nors dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarties yra pateiktas atskirasis skundas (skundas Vilniaus apygardos teisme gautas 2024 m. rugsėjo 24 d., šiuo metu skundo nagrinėjimo data nėra paskirta, civilinės bylos Nr. e2S-2541-1187/2024), tačiau ši nutartis yra vykdoma skubiai, t. y. nuo jos priėmimo momento, todėl 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygos, susijusios su nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, nuo 2024 m. rugsėjo 2 d. nėra taikomos. Nagrinėjamu atveju vykdomojo rašto išdavimas pagal 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį nėra galimas, nes tokiu atveju susiklostytų ydinga situacija, kuomet vienu metu būtų vykdytinos dvi skirtingos bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarkos. Susiklosčius tokiai faktinei situacijai, atskirojo skundo argumentų išnagrinėjimas iš esmės šalims nebeturi teisinės reikšmės, nes esant patvirtintai naujai ir šiuo metu galiojančiai laikinai bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarkai (pagal 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartį), šioje byloje skundžiama nutartis privalo būti panaikinta.

23. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ir išsamiai nepasisako dėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentų, o pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina tuo pagrindu, jog šiuo metu vykdomasis raštas dėl taikos sutarties 5.6 punkto negali būti išduodamas, nes 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis dalyje dėl patvirtintos bendravimo tvarkos su šalių nepilnamečiais vaikais, tarp jų ir minėtas 5.6 punktas, šiuo metu negalioja. Panaikinus Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. nutartį, pareiškėjo J. L. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo yra atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo

24. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

25. Nagrinėjamu atveju tenkinus pareiškėjos atskirąjį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, įgijo pareiškėja, kuri, nors ir pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas pareiškėjai bylinėjimosi išlaidų nepriteisia.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo J. L. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.