Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų pažeidė kelių eismo augumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ir nukentėjusiajam asmeniui padaryta didelė turtinė žala, o būtent:

jis, 2012-07-02, apie 19.34 val., Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų ir vairuodamas automobilį Audi A4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas juo Ukmergės gatvės važiuojamosios dalies antra eismo juosta nuo G. Vilko gatvės pusės link nuvažiavimo į Ozo g., ties Ukmergės gatvės pastatu Nr. 156, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus „Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų...“; 133 punkto reikalavimus „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, (...) taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“ ir 134 punkto reikalavimus „Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“. Tai yra vairuodamas automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, atsiradus iš anksto numatomai kliūčiai: antroje eismo juostoje stovinčiam, sugedusiam automobiliui Kia Sorento valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iškilus grėsmei eismo saugumui laiku nestabdė vairuojamo automobilio, dėl ko atsitrenkė į automobilio Kia Sorento valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį, kuris nuo smūgio kliudė priekyje jo stovėjusį pėsčiąjį R. R., gim. 1974-02-10 ir dar atsitrenkė į lengvąjį automobilį Volvo S80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl šių K. K. veiksmų nesunkų sveikatos sutrikdymą patyrė R. R., bei buvo sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas - automobilis Volvo S80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis R. R., tuo padarydamas jam didelę turtinę žalą

Šiais veiksmais K. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d.

Apklaustas teisiamajame posėdyje K. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio aplinkybes ne visiškai pamena. Iš jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2012-07-02 apie 19.30 val. vairavo sau priklausantį automobilį Audi A4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Ukmergės g. Vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo tablečių turinčių narkotinių medžiagų. Tris dienas iki įvykio gėrė šias tabletes, kurias rado. Tabletes rado prie savo namų, (duomenys neskelbtini), prie šiukšliadėžių 2012-06-28. Rado viena lapelį su 7 tabletėmis, iš aštuonių. Ant pakuotės buvo užrašyta „SUBAXON“. Turėjo problemų šeimoje, dėl to nutarė suvartoti šias tabletes. Išgėręs vieną pasijuto geriau, dėl to nuo 2012-06-28 vartojo jas kasdien. 2012-07-02 apie 19.30 val. važiavo Ukmergės g. trečia eismo juosta nuo Geležinio Vilko g. link Ozo g. apie 65 km/h greičiu, buvo įjungęs kruizo kontrolės funkciją- t.y. nustatęs automobilio greitį 65 km/h. Buvo dienos metas, giedra, važiuojamoji dalis- sausas asfaltas. Važiuodamas trečia eismo juosta persirikiavo į antrą eismo juostą. Prieš persirikiuodamas atsisuko į dešinę, kad įsitikinti, ar antroje eismo juostoje nėra automobilių, kuriems galės sutrukdyti. Tuo metu, kai buvo nusisukęs, persirikiavo į antrą eismo juostą ir netrukus pajuto stiprų smūgį. Prieš smūgį nestabdė. Iškarto išsiskleidė abi priekinės vairo pagalvės. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad priekyje, antroje eismo juostoje stovi sugadinti automobiliai KIA ir Volvo. Suprato, kad atsitrenkė į šiuos automobilius. Taip pat šalia KIA automobilio pamatė gulintį vyrą ir šalia stovinčią moterį. Vyras buvo sužalotas, o moteris pradėjo rėkti. Pasimetė, buvo šoko būsenoje. Kažkokia kita moteris priėjusi prie jo apkabino ir nuvedė jį ant šaligatvio. Netrukus atvyko GMP. Atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą ir jį nuvežė į priklausomybės ligų centrą. Pats eismo įvykio metu nenukentėjo. Savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, kurios padarymu įtariamas pripažino, dėl eismo įvykio ir jo pasekmių labai gailisi. Nori susitarti su įvykio metu nukentėjusiais dėl žalos atlyginimo (b. l. 100-101).

Papildomai teisiamajame posėdyje K. K. parodė, kad jis tabletes ne rado, o pirko klinikoj, kodėl priešingai pasakė ikiteisminio tyrimo metu, nežino. Nori susitarti dėl žalos atlyginimo, tačiau neturi finansinių galimybių. Suvokia, kad vairavo apsvaigęs, žino, kad taip negalima daryti, kodėl taip darė, nežino. Yra baustas už vairavimą apsvaigus. Šiuo metu neturi darbo, gyvena iš tėvų, neturi iš ko sumokėti baudą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. R. parodė, kad 2012-07-02 jis važiavo į Šeškinės gatvę padėti draugo žmonai užvesti automobilį. Atvykęs pasistatė automobilį, ėjo link draugo žmonos automobilio ir po atsipeikėjo greitosios pagalbos automobilyje, kai dėjo įtvarą. Jo, t. y. R. R., ir draugo žmonos automobiliai stovėjo antrojoje juostoje, buvo įjungti avariniai žibintai, stovėjo ženklas. Turtinė žala susideda iš būsimos operacijos apmokėjimo, nes operuos randą virš antakio (2000 Lt), taip pat nori, kad būtų apmokėtas pažymos išdavimas operacijai ir konsultacija (280 Lt), taip pat už sugadintus drabužius. Iš viso iš kaltinamojo reikalauja 25350 Lt. Iš ADB „Ergo Lietuva“ – 2840 Lt turtinės ir 14665 Lt neturtinės žalos.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. D. parodė, kad 2012-07-02 apie 19.00 val. važiavo automobiliu VW Tauran valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Ukmergės gatve nuo Šeškinės g. pusės link Geležinio Vilko g. Buvo giedra, važiuojamoji dalis sausas asfaltas. Leidžiantis nuo kalno pastebėjo, kad priešpriešiniam eismui skirtoje antroje eismo juostoje stovėjo automobilis, kurio degė avariniai žibintai. Suprato, kad automobilis sugedo. Jį pravažiavo ir nuvažiavo toliau, į oro uostą. Važiuojant atgal apie 19.30 val. Ukmergės g. nuo Geležinio Vilko g. link Šeškinės g., kylant į kalną, prie nuvažiavimo į Ozo g. pastebėjo, kad ta pačia kryptimi, antra eismo juosta, važiavęs lengvasis automobilis (tačiau koks tai buvo automobilis neatsiminė) į kažką atsitrenkė. Iškarto pakilo dulkiu debesis. Viską matė apie 50-70 m. atstumu. Privažiavus arčiau pamatė, kad antroje eismo juostoje stovi trys susidūrę lengvieji automobiliai ir šalia jų pirmoje eismo juostoje gulėjo vyras ir moteris. Ji suprato, kad įvyko eismo įvykis ir paskambino telefonu Nr. 112 iškvietė GMP. Avarinio sustojimo ženklo nematė. Atvykusi GMP nukentėjusįjį išvežė į ligoninę. Sulaukusi policijos pareigūnų paliko savo duomenis (b. l. 77-78).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. P. parodė, kad 2012-07-02 apie 19.30 val. vairavo automobilį Citroen valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Vilniuje, Ukmergės g. nuo Geležinio Vilko g. link Šeškinės g. Važiavo pirma eismo juosta. Buvo giedra, važiuojamoji dalis sausas asfaltas, švietė priešpriešinė saulė, todėl važiavo su saulės akiniais. Kylant į kalną, pastebėjo, kad priekyje jos, antra eismo juosta važiavęs baltos spalvos Audi automobilis nestabdydamas atsitrenkė į antroje eismo juostoje stovėjusį lengvąjį automobilį, kuris nuo smūgio dar atsitrenkė į priekyje jo stovėjusį kitą automobilį ir tuo metu pastebėjo, kad ant važiuojamosios dalies nukrito du žmonės, vyras ir moteris. Smūgio metu jie buvo kažkur tarp stovinčių dviejų automobilių. Kad antroje eismo juostoje stovėjo automobiliai pastebėjo tik jau prieš pat susidūrimą. Avarinio sustojimo ženklo nematė. Iškarto sustabdė vairuojamą automobilį. Moteris atsikėlė ir atsisėdo į savo automobilį. Taip pat sustojo dar vienas pravažiuojantis vyras, kuris iškvietė GMP. GMP nukentėjusįjį išvežė į ligoninę. Sulaukusi policijos pareigūnų paliko savo duomenis (b. l. 74-75).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Z. S. parodė, kad 2012-07-02 apie 19.00 val. vairavo automobilį Kia Sorento valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Vilniuje, Ukmergės gatve nuo Geležinio Vilko g. link Ozo g., įkalne. Važiao viena. Buvo giedra, važiuojamoji dalis sausas asfaltas. Artėjant link nuvažiavimo į Ozo g., likus iki jo apie 50 m. jos vairuojamas automobilis užgeso. Ji sustojo, įjungė avarinius žibintus ir bandė užvesti automobilį. Automobilis neužsivedė. Išlipusi pasistatė avarinio sustojimo ženklą už savo automobilio. Dar bandė sustabdyti pravažiuojančius automobilius, tačiau niekas nesustojo. Ji paskambino savo pažįstamam R. R. ir paprašė, kad atvažiuotų jai padėti. Šis sutiko, todėl jo laukė. Maždaug apie 19.30 val. atvažiavo R. R. vairuodamas automobilį Volvo ir pasistatė jį priekyje jos automobilio apie 10 m. atstumu. Ruslanas išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie jos automobilio, atidarė variklio dangtį pasižiūrėti kas atsitiko jos automobiliui. Tuo metu ji stovėjo prie savo automobilio dešiniojo priekinio kampo, o Ruslanas tarp automobilių. Tik Ruslanui atidarius variklio dangtį išgirdo stiprų smūgio garsą, pajuto smūgį į kojas ir nukrito Ukmergės g. pirmoje eismo juostoje. Tada pašoko ir pamatė važiuojamojoje dalyje prie Volvo automobilio galinės dalies gulintį Ruslaną, jis buvo sužalotas, aplink mėtėsi automobilių detalių šukės, o į jos automobilio galinę dalį, priekine dalimi stovėjo atsitrenkęs Audi A4 automobilis. Visi trys automobiliai buvo sustumti. Ji iškarto skambino bendruoju pagalbos centrui. Atvykusi GMP išvežė į ligoninę. Audi automobilio vairuotojas sėdėjo dešiniajame kelkraštyje, ant šaligatvio. Kaip iki susidūrimo važiavo AUDI automobilis ji nematė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. S. parodė, kad 2012-07-02, Vilniuje, Ukmergės g. eismo įvykio metu buvo sugadintas jam nuosavybės teise priklausantis automobilis KIA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl jam buvo padaryta turtinė žala. Dėl žalos atlyginimo kreipėsi į Ergo Lietuva draudimo bendrovę, kuri atlygino visą patirtą žalą 10700 Lt., todėl civilinio ieškinio byloje nereiškia (b. l. 72-73).

Iš 2012-07-02 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota eismo įvykio vieta, Vilniuje, Ukmergės gatvėje, ties namu Nr. 156A, važiuojant kryptimi nuo Geležinio Vilko g. pusės link Šeškinės g. pusės. Važiuojamoji dalis- sausas asfaltas, be defektų, tiesi įkalnė, ribotas greitis 60 km/h. Taip pat užfiksuotos automobilių padėtys po eismo įvykio (b. l. 6-7).

Iš transporto riemonių „Audi A4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini); „Kia Sorento“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volvo S80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų matyti, kad „Audi A4“ sugadinta priekinė dalis; automobiliui „Kia Sorento“ sugadinta priekinė ir galinė dalis ir automobiliui „Volvo S80“ sugadinta galinė dalis (b. l. 13-14, 19-20, 24-25).

Iš 2012-09-14 vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad: vaizdo fiksavimo data - 2012-07-02. Filmuojama nuo Ozo g. viaduko per Ukmergės g. Vaizdo kameros matymo laukas apima Ukmergės g. važiuojant kryptimi link G. Vilko g. ir priešinga kryptimi, ties Ukmergės g. pastatu Nr. 156, prieš pat nuvažiavimą į Ozo g. žiūrint kryptimi nuo G., Vilko g. pusės. Vaizdas spalvotas. Vaizdo įrašo pradžia 19:40:15:744 val. Šiuo laiku matyti, Ukmergės g. važiuojant kryptimi nuo G. Vilko g. trimis eismo juostomis važiuoja automobiliai. Antroje eismo juostoje matosi stovintys du automobiliai vienas paskui kitą, kurių priekinės dalys nukreiptos eismo kryptimi. Matosi antrojo automobilio atidarytas variklio dangtis. Iš pirmojo automobilio vairuotojo vietos išlipa žmogus ir eina link automobilio, kurio atidarytas variklio dangtis. Pėstysis sustoja tarpe tarp stovinčių automobilių. Tuo metu tarp stovinčių automobilių matosi stovi dar vienas pėstysis, labiau dešinėje žiūrint nuo G. Vilko g. pusės. Tuo metu, kai du pėstieji stovi tarp automobilių matosi, kad antra eismo juosta Ukmergės g. važiuojant kryptimi nuo G. Vilko g. važiuoja baltos spalvos lengvasis automobilis, kuris priekine dalimi atsitrenkia į stovintį pirmąjį automobilį. Pakylą dulkės, matosi, kad iš tarpo tarp stovinčių automobilių į orą pakyla du žmonės ir nukrenta Ukmergės g. važiuojamojoje dalyje, pirmoje eismo juostoje. Nuo smūgio sujuda ir pirmasis stovėjęs automobilis. Iškarto sustoja keturi pravažiuojantys automobiliai, iš kurių išlipa žmonės ir vaikšto prie Ukmergės g. važiuojamojoje dalyje gulinčių pėsčiųjų (b. l. 41-42)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 1337/12(01) matyti, kad K. K. kraujyje rasta morfino, šlapime morfino, kodeino, ir 6-monoacetilmorfino. Kraujyje ir šlapime nerasta etilo alkoholio (b. l. 35).

Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 904 matyti, kad K. K. nustatytas narkotinis apsvaigimas morfinu (b. l. 36).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G1584/12(01) matyti, kad R. R. dėl dešinio kelio sąnario vidinio šalutinio raiščio plyšimo sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 48-50).

Teisiamajame posėdyje ištyręs byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad K. K. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d., t. y. vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ir nukentėjusiajam asmeniui padaryta didelė turtinė žala. Jis savo kaltę pripažino, ją patvirtina nukentėjusiojo R. R., liudytojų J. D., I. P., Z. S., V. S. parodymai, specialisto išvados, įvykio vaizdo įrašas, apžiūros protokolai. Nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam K. K. teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad padarytą nusikalstamą veiką jis pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į tai, kad padarė neatsargų nusikaltimą, praeityje neteistas, tačiau iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad už administracinius teisės pažeidimus yra baustas 9 kartus, iš jų du kartus už tai, kad sukėlė eismo įvykį, ir vieną kartą už tai, kad vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, taip pat buvo tris kartus baustas už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, kas rodo, kad K. K. įvykdyta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Atsižvelgiant į išdėstytą teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina arešto bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis numatytas įstatyme už nusikaltimo padarymą. Taip pat, vadovaujantis BK 68 str. nuostatomis, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti visų rūšių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui – trims metams.

Šioje baudžiamoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. R. pareiškė civilinį ieškinį K. K. dėl 25350 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ir ADB „Ergo Lietuva“ – dėl 2840 Lt turtinės ir 14665 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Viso iš civilinių atsakovų prašo priteisti 40000 Lt neturtinei ir 2840 Lt turtinei žalai atlyginti. Turtinę žalą sudaro negautos pajamos – 220 Lt (dalį negauto darbo užmokesčio atlygino ADB „Ergo Lietuva“), būsima operacija randų pašalinimui – 2000 Lt, konsultacija ir pirminės medicininės paslaugos dėl randų ant veido pašalinimo – 270 Lt, suplėšyti drabužiai – 350 Lt. Neturtinė žala pasireiškė dideliu fiziniu skausmu įvykio metu ir po jo, normalaus pilnaverčio gyvenimo sutrikdymu, dėl patirtų sužalojimų jautė nuolatinį diskomfortą, nes negalėjo savarankiškai judėti, atlikti įprastinių buities veiksmų, taip pat turėjo atsisakyti sporto ir kitos aktyvios veiklos, nors iki autoįvykio aktyviai sportavo, bei veido subjaurojimu, ant veido yra du gilūs 2 ir 3 cm randai, kurie kiekvieną dieną sukelia neigiamas emocijas.

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atmestinas dėl šių aplinkybių:

dėl suplyšusių darbužių – R. R. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų dėl drabužių sugadinimo.

dėl negautų pajamų - iš byloje esančios pažymos apie gautas pajamas matyti, kad R. R. vidutinės mėnesio pajamos – 2045,96 Lt, dienos – 67,45 Lt., nedarbingumo laikotarpis tęsėsi nuo 2012-07-20 iki 2012-11-09 (127 dienas), per kurį ieškovui buvo išmokėta 6899,63 Lt ligos pašalpos, o likusią negautų pajamų sumą 1666,52 Lt, atlygino ADB „Ergo Lietuva“.

dėl konsultacijos dėl randų pašalinimo ir būsimos operacijos randų pašalinimui - pagal Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2000 Lt būtų skirti tik planuojamai operacijai, taigi, tai nėra faktiškai turėtos asmens išlaidos, o tik planuojamos. Taip pat byloje nėra R. R. gydžiusio gydytojo aiškių rekomendacijų dėl chirurginio gydymo, vien iš pateiktos pažymos apie siūlomą randų korekcijos plastinę operaciją (b. l. 139) negalima konstatuoti, kad tokios išlaidos, jei jos būtų patirtos, būtų pagrįstos. Atsižvelgiant į tai ir išlaidos, susijusios su paties nukentėjusiojo iniciatyva gauta konsultacija (byloje nėra jokio gydytojo siuntimo), ir už tai sumokėti pinigai nėra pripažintini pagrįstomis ir atlygintomis išlaidomis.

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo K. K. nusikalstamos veikos nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. R. patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, buvo sutrikdytas jo įprastinis pilnavertis gyvenimas, todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Tačiau teismas mano, kad 40 000 Lt neturtinė žala, kurią prašo priteisti R. R., yra per didelė. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-280/2010; 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-215/2010). Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iš esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatytais kriterijais teismas R. R. neturtinę žalą mažina iki 4 000 Lt. Iš bylos medžiagos matyti, kad ADB „Ergo Lietuva“ R. R. atlygino 2600 Lt, todėl R. R. iš ADB „Ergo Lietuva“ priteistina likusi suma – 1340 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301-305, 307 str., teismas

nusprendžia:

K. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. ir skirti jam 40 parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1d., 3 d. 1 p., 68 str. K. K. uždrausti vairuoti visų rūšių transporto priemones trejiems metams.

R. R. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

R. R. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies iš priteisti R. R. iš ADB „Ergo Lietuva“ 1340 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę K. K. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą apeliaciniu skundu.