Kauno apylinkės teismo nutarimas

2017-06-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A17.-2165-738/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-06-26
Bylos Nr.
A17.-2165-738/2017
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01226-2017-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Birutė Drozdienė
Pažeidėjas
A. A.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A17.–2165–738/2017 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01226-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1.; 19.10.; 21.3.3.; 21.9.9 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. birželio 26 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė,sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. A.,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio nusižengimo protokolas 2017 m. gegužės 26 d. surašytas A. A., kad jis 2017 m. gegužės 25 d. apie 22.32 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, būdamas neblaivus (nustatytas 2,23 promilės girtumas) išplūdo necenzūriniais žodžiais greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, nevykdė policijos reikalavimo nutraukti neteisėtus veiksmus, tai daryti atsisakė ir toliau plūdosi necenzūriniais žodžiais.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. A. teismo posėdyje kaltės nepripažino, nurodė, kad jokios pagalbos jis specialioms tarnyboms neskambino, medikų ar policijos nekvietė. Nesupranta, kodėl medicinos darbuotojai atvyko pas jį į namus. Teigia, kad būdamas namuose, savo bute, tą vakarą jautėsi labai blogai, be to, žinodamas, kad jam negalima vartoti alkoholio dėl sunkaus diabeto, jį vartojo, todėl pasiskambino pagalbos centrui ir bendravo su psichologu. Mano, kad jis jokio pažeidimo nepadarė, tai jo teisės į privatų gyvenimą buvo pažeistos, medikai atvyko patys, o jis būdamas pas save namuose neleido jiems jo apžiūrėti ir tai jo teisė, be to, jis nekvietė ir policijos pareigūnų, kurie patys įėjo į jo butą, nors to daryti jis neleido, ėmė daryti kratą, ieškoti jo telefono, todėl elgėsi tikrai neteisėtai, pažeisdami jo konstitucines teises bei teisėtus interesus. Nors jis galimai ir keikėsi necenzūriniais žodžiais, tačiau tai darė savo namuose ne viešojoje vietoje, ir mano, kad tai darė visiškai teisėtai ir pagrįstai, nes nekviestuosius norėjo išvaryti. O į laiptinę jis išėjęs nebuvo, nes sunkiai vaikšto ir tik su lazda. Kadangi policijos pareigūnų jis buvo išvilktas iš namų, net neleidus pasiimti lazdos, ir nuvežtas į policiją, o paskui naktį paleistas, jautė didelį pažeminimą ir nukentėjo materialiai. Kadangi be lazdos nepaeina, teko važiuoti taksi automobiliu, o su savini neturėjo pinigų, be to, jis ir taip sunkiai pragyvena iš gaunamos išmokos, o privalėjo dar skolintis iš kitų asmenų, kad susimokėti už kelionę namo. A. A. pateikė medicinos dokumentų išrašą, kad serga psichine liga – paranoidine šizofrenija, yra neįgalus, jam nustatytas 20 proc. darbingumas, ir teigia, kad dar dėl tokių aplinkybių jis negalėjo būti išvelkamas iš namų ir baudžiamas administracine tvarka.

A. A. kaltinamas tuo, jog būdamas neblaivus, 2017 m. gegužės 25 d. apie 22.32 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, išplūdo necenzūriniais žodžiais greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, nevykdė policijos reikalavimo nutraukti neteisėtus veiksmus, tai daryti atsisakė ir toliau plūdosi necenzūriniais žodžiais.

Byloje yra surinkta rašytinė medžiaga: policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad buvo gautas pranešimas, jog Kaune, (duomenys neskelbtini), reikalinga pagalba GMP, dėl agresyvaus ligonio. Nuvykus į vietą pasitiko slaugas, kuris nurodė, kad buto duris atidarė agresyvus pranešėjas, kuris jį išvadino necenzūriniais žodžiais ir nesileido apžiūrimas. Pareigūnams paskambinus į duris , atidarė asmuo pasivadinęs A. A., kuris paaiškinti kodėl kvietė GMP negalėjo, buvo akivaizdžiai neblaivus, sunkiai laikėsi ant kojų. Buto savininkas juos įsileido į butą, kartu įėjo ir GMP darbuotojas, kuris norėjo jį apžiūrėti. Tačiau asmuo elgėsi neadekvačiai, t. y. rėkavo, blaškėsi, vartojo necenzūrinius žodžius, o paprašius nutraukti neteisėtus veiksmus , pakartojo necenzūrinius žodžius, todėl buvo sulaikytas, dėl teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymo ir žinomai melagingo spec. tarnybų iškvietimo (b. l. 3), pažyma apie galiojančias nuobaudas, patvirtina, kad A. A. nėra niekad baustas administracine tvarka (b. l. 5), pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas, iš kurio matyti, kad A. A. 2017-05-25, 23.19 val. nustatytas 2,23 promilės girtumas (b. l. 6), administracinio sulaikymo protokolas (b. l. 8).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad protokolas neatitinka tarnybiniame pranešime aprašytų A. A. galimai padarytų administracinių nusižengimų. Tarnybiniame pranešime nurodoma, jog A. A. sulaikytas, dėl teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymo ir žinomai melagingo spec. tarnybų iškvietimo, t. y. dėl galimai padarytų administracinių nusižengimų, numatytus ANK 493 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje. O administracinio nusižengimo protokole A. A. kaltinamas jau nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo ir statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymo, t. y. padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 481 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje.

Tačiau byloje nėra įrodymų, jog iš viso buvo padarytas koks nors administracinis nusižengimas. A. A. buvo jam nuosavybės teise priklausančiame bute, jis pats teigia, kad jokioms specialioms tarnyboms jis neskambino, skambino tik į pagalbos telefoną ir bendravo, kaip jis mano su psichologu, administracinio nusižengimo byloje įrodymų, kad pats A. A. kvietėsi medicinos darbuotojus, nėra, kaltinimas dėl to ir nepareikštas. Be to, jis nurodė, kad nepageidavo būti apžiūrimas, ar, kad kitaip jam būtų suteikta kokia nors medicininė pagalba.

Nėra jokių įrodymų ir dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo, pats A. A. nurodė, kad iš savo buto jis nebuvo išėjęs, nes sunkiai vaikšto, o policijos pareigūnai ir med. darbuotojai pas jį į namus įėjo patys, be jo leidimo, tik jam atidarius buto duris. Kaip jau minėta administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad įvykis buvo laiptinėje, tačiau tarnybiniame pranešime nurodoma, kad policijos pareigūnus į butą įsileido A. A., todėl darytina išvada, kad veiksmas vyko bute. Tačiau teismų praktikoje nurodoma, jog administracinę atsakomybę užtraukia nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Veikos kvalifikavimą pagal šį straipsnį lemia objektyvieji pažeidimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir pažeidimo padarymo vieta. Pažeidimo padarymo vieta yra viešoji vieta – viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Todėl šiuo atveju A. A. veiksmuose neįžvelgtini viešosios tvarkos pažeidimai, nes policijos pareigūnai įėję į butą, jų teigimu juos įsileido, o A. A. teigimu – įėjo be jo, kaip buto savininko, sutikimo. Be to, A. A. visiškai pagrįstai nurodė, kad savo namuose, kuriuose gyvena vienas, gali elgtis kaip jis nori, gali keiktis, vartoti necenzūrinius žodžius, gali elgtis neadekvačiai – rėkti, blaškytis, jei tai netrukdo kaimynams, o byloje nėra pareiškimų ar pranešimų iš namo gyventojų, kad jiems kaip nors buvo trukdoma. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog duomenų, kuriais remiantis galima būtų manyti, kad šis teisės nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Iš tai, kas nustatyta, taip pat galima daryti ir pagrįstą išvadą, jog A. A. veikoje nebuvo ir nusižengimo numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, t. y. policijos pareigūnų teisėto reikalavimo nevykdymo, kadangi kaip jau minėta, jis savo namuose galėjo elgtis taip kaip jam atrodė tinkamai, o pareigūno teisėto reikalavimo nevykdymas, reikalavimas nevartoti necenzūrinių žodžių svetimuose namuose, kelia pagrįstų abejonių. Be to, įvertinus tai, jog A. A. serga psichine liga, sunkia diabeto forma, dėl savo ligų sunkiai vaikšto, kyla pagrįstų abejonių ar jis suprato su juo atliekamų veiksmų esmę. Todėl įvertinus bylos medžiagą darytina išvada, kad policijos pareigūnai nesurinko jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, galinčių patvirtinti, jog A. A. padarė kokį nors administracinį nusižengimą.

Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Dėl nurodytų priežasčių, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nei vienas iš A. A. inkriminuojamų administracinių nusižengimų faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės nusižengimo sudėties, o papildomas įrodymų tyrimas nagrinėjamoje byloje prieštarautų proceso efektyvumo principui, be to, praėjus laiko tarpui nebepavyktų tinkamai ir visapusiškai įvertinti faktinių bylos aplinkybių, buvusių įvykio dieną.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad A. A. veikoje nėra ANK 481 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje, numatytų administracinių nusižengimų įvykio ir sudėties, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena A. A. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinio nusižengimo teiseną A. A. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Birutė Drozdienė