Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. V. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. RV-19-23 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam E. V. panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka E. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 22 d. nuosprendį: Iš E. V. pareikšto kaltinimo pašalinta aplinkybė, jog jis nuo 2021 m. liepos mėnesio, laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), 0,628 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. Kitą teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

2023 m. vasario 13 d. Lietuvos Aukščiausiais teismas atmetė kasacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio. Bausmės pradžia – 2022 m. spalio 20 d., bausmės pabaiga 2025 m. spalio 9 d.

Anksčiau teistas.

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2024 m. sausio 5 d. priėmė nutarimą Nr. RV-19-23 netaikyti nuteistajam E. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat nuteistasis formaliai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvoje grupėje, dirba ūkio paskirties darbus, dalyvauja individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse, nebaustas ir vieną kartą paskatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau stiprūs šeimyniniai ryšiai nesulaikė nuo nusikalstamos veikos, nespartus mokymasis iš savo klaidų, stokojimas nuoseklios bei stabilios darbinės patirties bei gebėjimas išlaikyti ilgalaikius darbo santykius, nuteistojo negebėjimas atsiriboti nuo jį destruktyviai veikiančių veiksnių (narkotikų platinimas, alkoholio vartojimas, vagystės, turto sugadinimai, plėšimai) ateityje gali būti siejamos su nusikalstama veika. Nuteistasis paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai padarė naują nusikaltimą ir pažeidė probacijos sąlygas, todėl manytina, kad jis nesuvokia įsipareigojimų ir atsakomybių, tai rodo jo nepakankamą pažangą ir pastangas integruotis į visuomenę. Atsižvelgiant į tai, Komisija sprendė, jog dar nėra pagrindo manyti, kad lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Be to, sprendžiant ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi yra vertinamas nuteistojo elgesys viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, taip pat atsižvelgiama ar asmuo vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, tik įvertinus šių duomenų visumą galima pagrįstai konstatuoti, jog yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateikta medžiaga: Komisijos 2024 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. RV-19-23 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam E. V., Komisijos protokolu, Socialinio tyrimo išvada, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2024 m. sausio 5 d. nutarimas Nr. RV-19-23 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam E. V. yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. V. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Tačiau įstatymu numatytos, atliktos bausmės dalis, yra vertinama tik kaip formalaus pagrindo egzistavimas sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, o norint nustatyti ar lygtinio paleidimo taikymui yra visos būtinos sąlygos reikalinga įvertinti ir materialaus pagrindo egzistavimą.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad atlikus pakartotinį nuteistojo E. V. nusikalstamos elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką nustatyta, kad rizika vertinama kaip vidutinė, kas pagal BVK nuostatas iš esmės nesudaro pagrindo spręsti, jog egzistuoja ir materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, tačiau šioje vietoje reikalinga įvertinti ar nuteistasis deda pastangas mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir šios pastangos tokios įtikinančios, jog leistų spręsti, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas, šioje pataisos stadijoje, jau būtų aktualus. Vis tik įvertinus byloje esančių duomenų visumą tokios išvados daryti nėra galimybių. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama antrą kartą, tačiau beveik nestebima jokia teigiama dinamika, kadangi tiek pirmojo, tiek antro vertinimų metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta kaip vidutinė, o tai jau iš esmė labiau neigiamai nei teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, nes atskleidžia, jog jis nepakankamai aktyviai siekia keisti savo priešingą teisei elgesį. Tuo tarpu tai, ką nuteistasis įvardino kaip išskirtinai teigiamus elgesio pokyčius – dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, už gerą darbą buvo paskatintas teismo nevertinama išskirtinai teigiamai, priešingai spręstina, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis.

Nagrinėjamu atveju nuteistąjį itin neigiamai apibūdina aplinkybė, kad jis yra teistas jau 8 kartus, pirmąjį kartą nuteistas būdamas 16 metų, praeityje yra pažeidęs tiek bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tiek lygtinio paleidimo sąlygas darydamas naujas nusikalstamas veikas, stebimas nusikaltimų sunkėjimas, bei kaltės už padarytų nusikaltimų neigimas, todėl šioje vietoje sutiktina su Komisija, kad nuteistasis nesuvokia įsipareigojimų ir atsakomybių. Aplinkybė, kad nuteistasis 2019 m. nepažeidė probacijos sąlygų, nebuvo padaręs administracinių nusižengimų, sumokėjo teismo paskirtą baudą ir 2020 m. rugsėjo 2 d. buvo anksčiau laiko nutraukta probacija niekaip išskirtinai teigiamai necharakterizuoja nuteistojo, nes vėliau jis vėl vykdė nusikaltimus, dėl kurių buvo nuteistas. Tai aiškiai parodo nuteistojo negebėjimą pasimokyti iš ankstesnio patyrimo. Kad nuteistasis nėra kritiškas savo priešingam teisei elgesiui parodo ir tai, kad nusikalstamą veiką yra vykdęs ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Šios neigiamos praeities aplinkybės parodo poreikį nuteistojo mąstymą ir elgesį šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vertinti itin atidžiai, neišskiriant atskirų jį vien teigiamai charakterizuojančių aplinkybių.

Tai, kad nuteistasis palaiko artimus ryšius su šeima (žmona, vaikais, broliais), turi patvirtintą gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo atveju, laisvės atėmimo vietų įstaigoje motyvuotai dirba, teikia išlaikymą šeimai, neturi skolų, dėl kurių vykdomas priverstinis išieškojimas teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teismas negali šių aplinkybių vertinti kaip lemiamų apsauginių veiksnių. Šioje vietoje pažymėtina, kad ir prieš pastarąjį nusikaltimą E. V. turėjo šeimą, su kuria, kaip pats teigė palaikė artimus ryšius ir akcentavo šeimos svarbą, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikaltimo padarymo. Nors nuteistasis nurodo, kad ir praeityje daug laiko dirbdavo, o turimą laisvalaikį leisdavo su šeima, teikė jai prioritetą, tačiau jo praeities įvykiai atskleidžia, kad jo laisvalaikio leidimo būdai nebuvo prosocialūs - platino narkotines medžiagas, vartojo alkoholinius gėrimus, o dar anksčiau įvykdęs eilę vagysčių, turto sugadinimų bei plėšimų ir teismų du kartus buvo pripažintas recidivystu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad ir paskutinio vertinimo metu nuteistojo bendravimas yra manipuliatyvus, jis yra linkę pateisinti save kaltindamas aplinką, aplinkybes ir aplinkinius, yra spontaniškas ir impulsyvus, stokoja įgūdžių atpažįstant veiksnius bei problemas susijusias su jo nusikalstamu elgesiu, negeba jų įvardinti, kas gali daryti itin neigiamą poveikį nuteistajam ir šios mąstymo ir elgesio savybės būnant laisvėje jam gali būti kliūtis teisingai įvertinti aplinkybes, pasirinkti tinkamus elgesio modelius siekiant savo tikslų ir paskatinti pakartotinai nusikalsti.

Taip pat svarbu paminėti ir tai, jog nuteistasis nėra patvirtinęs įsidarbinimo laivėje galimybės. Nors nurodo, kad turės galimybę įsidarbinti buvusiose darbovietėse, tačiau tokie abstraktūs ir niekuo neparemti teiginiai negali būti laikomi apsauginiais veiksniais. Socialinio tyrimo išvadoje patvirtinta, kad nuteistasis įvardina kelis ateities tikslus, tačiau jiems trūksta konkretumo, o nuteistajam – žinojimo kokiu būdu tų planų sieks. Nuteistojo planus įsidarbinti laisvėje gali apsunkinti aplinkybė, kad jis neturi vidurinio išsilavinimo (nors yra linkęs tai nuslėpti), darbinė patirtis nestabili - dirbęs 9 darbovietėse ir dažnu atveju tik po 2 - 3 savaites, ką bando pateisinti prasidėjusiais teisminiais procesais. Nors struktūruotoje aplinkoje nuteistasis dirba, rodo aukštą darbinę motyvaciją, darbą suvokia kaip privalumą, tačiau lygtinio paleidimo atveju jam nepavykus sėkmingai reintegruotis darbo rinkoje (tikimybę sustiprina tai, kad nuteistasis neturi patvirtintos darbo vietos laivėje), tai gali paskatinti nuteistąjį siekti užsidirbti neteisėtais būdais, juo labiau, kad ir praeityje nuteistasis nusikalsdavo siekdamas finansinės naudos (vagystės, plėšimai, disponavimas narkotinėmis medžiagomis). Šios aplinkybės, jas vertinant ankstesnio nuteistojo nusikalstamo elgesio kontekste, teismui dar neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis E. V. jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti vien teisėtais būdais.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, E. V. neatliktos bausmės dalis – 2 metai 1 diena (skaičiuojant Komisijos posėdžio dienai, t. y. 2024 m. sausio 4 d.), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. V. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Išaiškintina nuteistajam ir tai, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Žinoma, šios aplinkybės, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymui, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos Komisijos nutarimo turinio, vien jomis ir nebuvo motyvuojamas Komisijos nutarimas netvirtinti dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.

Atsižvelgus į šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Komisijos sprendimu nėra jokio pagrindo. Lygtinis paleidimas taikomas tik aplinkybių visumos pagrindu nustačius, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad E. V. įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad jo lygtinis paleidimas užtikrins bausmės paskirtį kad paleidus į laisvę nuteistąjį jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Aplinkybė, kad jis jau 6 mėnesius išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms namo ir jų metu pažeidimų nepadarė, bei tai, kad būdamas laisvėje galėtų būti su šeima, auginti vaikus, dirbti nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Pažymėtina, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imtis papildomų veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį bei įrodyti, kad pateisins išreikštą pasitikėjimą taikant jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo E. V. skundas, dėl Komisijos 2024 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. RV-19-23 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo E. V. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. RV-19-23 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam E. V., atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.