Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2026-02-20 · Civilinė byla Nr. e2YT-3562-1159/2026

Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-02-20
Bylos Nr.
e2YT-3562-1159/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-35640-2025-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualdas Gylys
Pareiškėjas
(duomenys neskelbtini)
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės
Civilinė byla Nr. e2YT-3562-1159/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35640-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.6.13 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl lyties civilinės būklės aktų įrašuose keitimo, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, išvadą duodanti institucija VšĮ Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.

I. Teismas nustatė:

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo patikslinimu (DOK-12422), su šiais reikalavimais:

1) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių ištaisyti įrašą apie pareiškėjos lytį civilinės būklės aktuose taip, kad šis įrašas atspindėtų vyrišką pareiškėjos (-o) lytį, pakeičiant įrašą iš „MOT/F“ į „VYR/M“ (pagrindinis reikalavimas);

2) pripažinti negaliojančia ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2025 m. gruodžio 17 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (išvestinis reikalavimas);

3) bylos medžiagą pripažinti nevieša (procesinio pobūdžio prašymas);

4) priteisti pareiškėjos (-o) patirtas bylinėjimosi išlaidas (procesinio pobūdžio prašymas).

1.1. Pareiškėja nurodė, kad pagal civilinės būklės aktų įrašus yra moteriškos lyties asmuo, tačiau jau ilgą laiką psichologiškai save tapatina su vyriškos lyties asmeniu. Todėl pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių (toliau – ir Civilinės metrikacijos skyrius) su prašymu dėl lyties įrašų ištaisymo civilinės būklės aktuose, siekiant sinchronizuoti įrašus su tikrąja pareiškėjos lytine tapatybe ir lytimi. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pareiškėjos prašymo netenkino, nurodydamas, jog „kadangi nėra priimtas lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustatantis įstatymas. Lietuvos Respublikoje nėra priimta teisės aktų, reglamentuojančių lyties pakeitimo klausimus, tačiau atsižvelgiant į Europos Žmogaus teisių teismo praktiką, tokiu teisiniu pagrindu galėtų būti teismo sprendimas, kuriuo būtų išspręstas pareiškėjos prašymas.

2. Pasirengimo nagrinėti bylą proceso metu:

2.1. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius (toliau – ir Civilinės metrikacijos skyrius) pateikė atsiliepimą (DOK-18331), kuriame nurodė, kad:

1) pareiškėja 2025 m. gruodžio 17 d. pateikė prašymą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui ištaisyti jos gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriuje, kūdikio lytį iš „moteris“ į „vyras“. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius 2025 m. gruodžio 17 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos prašymo nepatenkino nesant teisinio pagrindo. Lietuvos Respublikoje nėra priimta teisės aktų, reglamentuojančių lyties pakeitimo klausimus, tačiau atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, tokiu teisiniu pagrindu galėtų būti teismo sprendimas, kuriuo būtų išspręstas pareiškėjos prašymas;

2) nesutinka su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, kadangi turi teisę pakeisti civilinės būklės aktus tik tuo atveju, kai keitimo tvarka yra reglamentuota įstatymo. Civilinės metrikacijos skyriaus veikla yra sureglamentuota konkrečiais nacionaliniais teisės aktais, kurie reguliuoja civilinės metrikacijos įstaigų kompetenciją ir procedūras ir tai nėra laikytina teisės spragomis, kurias civilinės metrikacijos įstaigos turėtų užpildyti principais ar Konvencija, ši prerogatyva suteikta tik teismui. Civilinės metrikacijos skyrius nėra apskundęs nei vieno pirmos instancijos teismo sprendimo dėl lyties pakeitimo, suprasdamas, kad pareiškėjai pagal galiojančius nacionalinius teisės aktus neturi galimybės pasikeisti savo lyties kitaip nei teismo tvarka, ir būtent tai įrodo, jog Civilinės metrikacijos skyrius neturi priešingo intereso bylose dėl lyties pakeitimo, tačiau vadovaudamasis konkrečiomis nacionalinės teisės normomis privalo priimti neigiamą išvadą dėl lyties pakeitimo. Civilinės metrikacijos įstaigos, kaip viešojo administravimo subjektai, tik vykdo joms valstybės deleguotas funkcijas vadovaujantis įstatymų leidėjo priimtais teisės aktais ir neturi priešingo suinteresuotumo bylos baigtimi. Šiuo atveju nėra priešingo šalių suinteresuotumo bylos baigtimi, o pareiškėjos kreipimąsi į teismą sąlygojo galiojančio teisinio reglamentavimo nebuvimas, dėl ko ir buvo patirtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau ne dėl Civilinės metrikacijos skyriaus neteisėtų veiksmų;

3) prašė pareiškimo dalį dėl lyties ištaisymo civilinės būklės akto įraše spręsti teismo nuožiūra, o pareiškimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų prašo atmesti, kaip nepagrįstą.

2.2. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, konkrečios pozicijos dėl pareiškimo nepateikė, pažymėjo (DOK-20890), kad asmens teisė į lytinės tapatybės pripažinimą yra realizuojama, be kita ko, per galimybe? pakeisti įrašus apie asmens lytį civilinės būklės aktuose ir asmens tapatybės dokumentuose. Pilnamečio ir nesusituokusio asmens civilinės būklės aktuose esantis įrašas apie lytį turi atitikti faktine? padėtį, nes tik tokiu būdu bus užtikrinta valstybės pozityvioji pareiga gerbti asmens privatų gyvenimą ir žmogiškąjį orumą (2007 m. rugsėjo 11 d. EŽTT sprendimas byloje L. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 27527/03). Šias asmens teises saugo ir valstybės pareigą jas gerbti nustato Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18, 21 straipsniai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.27 straipsnis.

2.3. Išvadą teikiant institucija pažymėjo (DOK-23062), kad tolimesni veiksmai keičiantis lytį gydytojo psichiatro kompetencijoje nėra apibrėžti, pateikti atsakymo ar pacientės lytis gali būti laikoma vyriška negali.