Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriui, Šilalės rajono savivaldybės administracijai, dėl nuosavybės teisės įsigijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 1992 m. birželio 17 d. priėmimo perdavimo aktu Nr. 44 Žadeikių kolūkio materialiai atsakingas asmuo A. A. perdavė, o M. Z. perėmė, be kitų materialinių vertybių ir daržinę (b. l. 5). 1993 m. kovo 29 d. Šilalės rajono valdybos potvarkis Nr. 86-v patvirtina, jog nuo 1993 m. kovo 29 d. buvo nutraukta Žadeikių žemės ūkio įmonių veikla. (b. l. 29). Šilalės rajono savivaldybės administracijos personalo ir ūkio skyriaus 2019 m. spalio 1 d. rašte Nr. B4-479-(9.10) nurodyta, jog duomenų apie Žadeikių kolūkio reorganizavimą į bendrovę Šilalės rajono savivaldybės archyve nėra. Žadeikių kolūkiui priklausęs turtas, pagal archyve saugomus priėmimo-perdavimo aktus, yra perduotas fiziniams asmenims (b. l. 56). 1996 m. rugpjūčio 19 d. mirties liudijimas, įrašo Nr. 7, patvirtina, jog 1996 m. rugpjūčio 19 d. M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 7). Po jo mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė Z. Z. (b. l. 4, 30-31). Šilalės rajono savivaldybės administracijos Žadeikių seniūnijos seniūnas F. M. nurodė, jog daržinę, adresu (duomenys neskelbtini), po M. Z. mirties iki šiol valdo jo žmona Z. Z. (b. l. 9).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą statinį, adresu Ši(duomenys neskelbtini), juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registre neregistruoti. VĮ Registrų centras atliko daržinės, esančios (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus: daržinei suteikė unikalų Nr. 4400-5197-1569 (b. l. 14-22).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.138 straipsnio 1, 5, 8 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 530 straipsnio normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.

Pagal CK 4.47 straipsnio 11 punktą vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra įgyjamoji senatis. Įgyjamosios senaties samprata pateikiama CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs tokias nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinas sąlygas: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

CK 4.69 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Kaip minėta, daiktinės teisės į daržinę Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata. Taip pat išaiškinta, kad dėl to nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008). Taigi, nors nagrinėjamu atveju daiktinės teisės į nurodytą pastatą neįregistruotos valstybės vardu, be to, pastatas ilgą laiką yra valdomas pareiškėjos, tačiau tai savaime nepaneigia pastato priklausymo nuosavybės teise valstybei galimybės. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, šios kategorijos bylose tuo atveju, jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad jis šiai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). O nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ konkrečių duomenų dėl pastato priklausymo valstybei nuosavybės teise nėra pateikęs.

Nustatyta, kad daržinė buvo pastatyta Šilalės rajono Žadeikio kolūkio ir šiam priklausė nuosavybės teise, o kolūkį likvidavus, kolūkiui priklausęs turtas, pagal archyve saugomus priėmimo-perdavimo aktus, yra perduotas fiziniams asmenims. Pagal 1964 m. Civilinį kodeksą buvo skiriama ne tik valstybinė nuosavybė, bet kaip atskira nuosavybės rūšis buvo ir kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybė. Pagal tuometinį teisinį reglamentavimą kolūkiai, kaip tokie, buvo nuosavybės teisės subjektai, kuriems priklausė išimtinė teisė disponuoti jų nuosavybe. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vykdant ekonomikos reformą kolūkiai galėjo būti pertvarkomi į žemės ūkio bendroves, privatizavus jų turtą pagal galiojusius teisės aktus. Jokių konkrečių duomenų, kad vykstant pertvarkymams daržinė būtų perduota valstybės (ar savivaldybės) nuosavybėn, byloje nėra. Priešingai, nustatyta, jog 1992 m. birželio 17 d. priėmimo – perdavimo aktu Žadeikių kolūkio materialiai atsakingas asmuo A. A. perdavė daržinę M. Z.. Be to, suinteresuotas asmuo Šilalės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą patvirtino, jog minėtas nekilnojamasis turtas nėra savivaldybės nuosavybė. Taigi, konstatuotina, kad duomenų, jog daržinė priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, byloje nėra.

Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalies reguliavimą privačios pareiškėjos nuosavybės objektu gali būti tik teisėtai, pagal statybos vykdymo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus pastatytas pastatas. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys yra pakankami pripažinti, jog daržinė buvo pastatyta, sukurta teisėtai, todėl gali būti privačios nuosavybės objektas ir pripažinta įgyta pareiškėjos nuosavybėn pagal įgyjamąją senatį. Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, jog daržinės statybos metai – 1988. Kolūkių gamybinių pastatų registracija jokiu lygiu, išskyrus vidinę apskaitą, vykdoma nebuvo, valstybinė žemė valdoma patikėjimo teise, statybos techniniai dokumentai nėra išlikę, nes nebuvę pareigos juos saugoti ir privatizacijos procese archyvuoti. Pripažinus nustatytomis tokias aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog ginčo pastato statyba buvo ar galėjo būti nelegali ar kitaip neteisėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011).

Teismas taip pat sprendžia, jog pareiškėja byloje leistinais ir pakankamais įrodymais įrodė ir visas kitas būtinas nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį pripažinimui sąlygas, nustatytas CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, t.y. pareiškėja praeityje ir šiuo metu nebuvo ir nėra įgijusi iki galo nuosavybės teisės į daržinę, unikalus Nr. 4400-5197-1569, esančią (duomenys neskelbtini), jokiu kitu CK 4.47 straipsnyje apibrėžtu būdu (nors pareiškėja po sutuoktinio M. Z. mirties, kuriam ir buvo perleista daržinė, paveldėjo visą sutuoktiniui priklausiusį turtą, tačiau tai nebuvo įforminta teisės aktų nustatyta tvarka, nes M. Z. taip pat nebuvo įregistravęs savo nuosavybės teisės į daržinę); pareiškėja daržinę įgijo sąžiningai ir iki šiol ją valdo bei naudoja sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai (byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja daržinę po M. Z. mirties iki šiol valdo; duomenų, kad daržinė būtų užvaldyta per prievartą ar kitaip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, byloje nėra; pareiškėja buvo ir yra įsitikinusi, kad daržinę įgijo teisėtai ir niekas kitas į ją nepretenduoja; nuo pat įsigijimo momento pareiškėja pradėjo atvirai, nesislapstydama valdyti daržinę, ja naudojosi ir nepertraukiamai naudojasi iki šiol; tas faktas, jog pastatas nėra įregistruotas pareiškėjos vardu, taip pat nėra kliūtis teismui konstatuoti daikto atviro valdymo sąlygos buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011)); daiktinės teisės į minėtą pastatą nėra įregistruotos viešame registre nei pareiškėjos, nei jokių kitų asmenų vardu; pareiškėja pastatą valdė ir valdo kaip savo, elgiasi kaip šio daikto savininkė (naudoja, prižiūri, saugo); pareiškėja pastatą teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdo daugiau nei 10 metų.

Šių sąlygų visuma teismui duoda teisinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėja įgyjamosios senaties pagrindu yra įgijusi nuosavybės teisę į daržinę, esančią (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 530-533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę į daržinę, (duomenys neskelbtini)., registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąjį senatį.

Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatytas dėl nekilnojamojo daikto teisinės registracijos nuosavybės teise Z. Z. vardu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.