- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-14
- Bylos Nr.
- 2S-786-33/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jonas Pesliakas (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Pareiškėjas
- V. D., D. B.
- Suinteresuotas asmuo
- V. D.
- Kategorijos
- 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Pesliako, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. D., gimusio (duomenys neskelbtini), atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-07-20 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal pareiškėjos D. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), V. D., Klaipėdos psichikos sveikatos centrui dėl V. D. ir V. D. pripažinimo neveiksniais ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-8718-512/2006 procesą dėl V. D. ir V. D. pripažinimo neveiksniais. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006-12-13 sprendimu V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažino neveiksniais ir inicijavo bylą dėl globėjo skyrimo. Nurodė, kad pareiškėjas nebuvo įtrauktas į procesą, todėl teismo priimtas sprendimas neteisėtas. Pagal LR CPK 463 str. 1 d. 2 p. pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu paduoda asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, pilnamečiai vaikai. D. B., paduodama prašymą teismui, privalėjo įtraukti ir pareiškėją, teismas turėjo išsiaiškinti, ar yra daugiau suaugusių vaikų, kurių interesai gali būti pažeisti pripažinus tėvus neveiksniais. Pareiškėjas nesutiko dėl tėvų pripažinimo neveiksniais, nes tėvas nesirgo psichine liga, yra aiškaus proto ir sveikos nuovokos. Nurodė, kad apie tėvų pripažinimą neveiksniais sužinojo 2006-02-06 pokalbio su seserimi metu.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-07-20 nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė. Nurodė, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo turi būti pateikiamas per 3 mėn. nuo tada, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo 2006-12-28 pasirašytą sutikimą globoti savo tėvą, nurodė, kad prašymas pateiktas praleidus nustatytą 3 mėn. terminą, kurio pareiškėjas neprašė atnaujinti. Paaiškina, kad prašomo pripažinti neveiksniu asmenis artimieji gali, bet neprivalo būti įtraukti į teismo procesą. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, dėl kurių jis privalėjo būti įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl V. D. ir V. D. psichinės būklės bylos nagrinėjimo metu buvo žinomos. Naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo nustatytos bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjas nenurodė, įrodymų nepateikė, todėl teismas pareiškėjo prašymą LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu laikė nepagrįstu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-07-20 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal D. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), V. D., Klaipėdos psichikos sveikatos centrui dėl V. D. ir V. D. pripažinimo neveiksniais. Nurodo, kad pareiškėjas nebuvo įtrauktas į procesą, todėl teismo priimtas sprendimas neteisėtas. Pagal LR CPK 463 str. 1 d. 2 p. pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu paduoda asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, pilnamečiai vaikai. Pareiškėjas prieštarauja dėl tėvų pripažinimo neveiksniais, nes tėvas nesirgo psichine liga, yra aiškaus proto ir sveikos nuovokos. Nurodo, kad apie bylą sužinojo 2006-02-06 pokalbio su seserimi metu, todėl termino dėl proceso atnaujinimo nepraleido. 2006-12-28 pasirašydamas sutikimą būti globėju, pareiškėjas galvojo, kad jis su seserimi turi pasirūpinti neįgaliais tėvais, apie tai, kad tėvai pripažinti neveiksniais, niekas nepranešė.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Atsisakydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl V. ir V. D. pripažinimo neveiksniais, pirmosios instancijos teismas savo nutartį grindė tuo, kad prašymas paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą ir jo atnaujinti pareiškėjas neprašo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl V. D. ir V. D. psichinės būsenos bylos nagrinėjimo metu buvo žinomos ir ištirtos, naujų aplinkybių, kurios nebūtų buvusios nustatytos nagrinėjant bylą, pareiškėjas nenurodė, kaip ir nenurodė aplinkybių, dėl kurių jis privalomai turėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą.
Su tokiomis teismo išvadomis kolegija sutinka, nes jos atitinka byloje surinktus įrodymus bei įstatymo reikalavimus.
Atskirojo skundo motyvas, jog teismas privalėjęs išsiaiškinti visus suinteresuotus asmenis, kurių interesus gali paliesti teismo sprendimas, ir įtraukti juos į bylos nagrinėjimą, atmestinas kaip nepagrįstas.
CPK 366 str. vienu iš proceso atnaujinimo pagrindų nurodo atvejį, kai teismas sprendime yra nusprendęs dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.
Prašymą pripažinti asmenį neveiksniu turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras (CK 2.10 str. 4 d.). Asmens pripažinimo neveiksniu teisminį procesą reglamentuoja CPK XXVIII skyriaus pirmasis skirsnis. CPK 464 str. 1 d. nurodoma, jog į bylos nagrinėjimą privalomai dalyvaujančiais asmenimis turi būti įtrauktas asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, bei globos (rūpybos) institucija. Teismas tik gali, tačiau neprivalo suinteresuotais asmenimis byloje įtraukti asmens, kurį prašomą pripažinti neveiksniu, artimus giminaičius ar kartu gyvenančius jo šeimos narius. Taigi, nesant imperatyvaus įstatymo reikalavimo dėl artimų giminaičių įtraukimo į bylos nagrinėjimą, bylos nagrinėjimas jam nedalyvaujant nesudaro CPK 366 str. 1 d. 7 p. nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo. Tam būtina, kad teismas savo sprendime būtų pasisakęs dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų, o pirmosios instancijos teismo 2006 m. gruodžio 13 d. sprendime dėl pareiškėjo V. D. teisių ar pareigų nėra pasisakyta. Pats pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą taip pat nenurodė, dėl kokių jo teisių ar pareigų nusprendė teismas.
Atmestinas kaip nepagrįstas ir antrasis atskirojo skundo motyvas, jog teismas neteisingai nustatė datą, kada jis sužinojęs apie priimtą teismo sprendimą, ir tuo pagrindu laikė jį praleidusiu įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimui paduoti. Iš bylos medžiagos matyti, jog teismo sprendimas dėl V. ir V. D. pripažinimo neveiksniais buvo priimtas 2006 m. gruodžio 13 d. (b.l. 51). Nagrinėjant proceso atnaujinimo klausimą teisme, Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovė R. Šoparienė nurodė, jog apie teismo priimtą sprendimą pripažinti tėvus neveiksniais pareiškėjas buvo informuotas 2006 m. gruodžio 28 d. (b.l. 118). Šias aplinkybes patvirtina ir prie šios bylos pridėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1219-512/2007 surinkti rodymai. Teismo 2006-12-13 sprendimo pagrindu Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl globėjų V. ir V. D. paskyrimo. Pareiškėjas V. D. 2006-12-28 raštu sutiko būti savo tėvo globėju ir turto administratoriumi (b.l. 9). V. D. 2007 m. sausio 15 d. dalyvavo medicininiame patikrinime dėl galėjimo būti globėju (b.l. 34). Būdamas dalyvaujančiu asmeniu byloje dėl globos skyrimo, jis turėjo galimybę susipažinti su bylos medžiaga, kurioje buvo ir teismo 2006-12-13 sprendimas (b.l. 3). Kadangi dėl šio teismo sprendimo pareiškėjas kreipėsi su prašymu atnaujinti procesą tik 2007 m. balandžio 5 d., o CPK 368 str. numato 3 mėnesių terminą nuo sužinojimo ar galėjimo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo terminą, pirmosios instancijos teismas turėjo įstatyminį pagrindą netenkinti V. D. prašymo (CPK 370 str. 3 d.).
Nurodytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismo 2007 m. liepos 20 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl naikinti ją atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.