Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Remeika, sekretoriaujant Jovitai Mikalajūnienei, dalyvaujant prokurorui Helvijui Keturakiui, kaltinamajam S. S., kaltinamojo gynėjui advokatui Modestui Švažui, nukentėjusiesiems: A. S., G. S., M. A., M. O., civilinio ieškovo atstovei Linai Šukytei, viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , LR pilietis, lietuvis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1997-03-07 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d., 16 str. 271 str. 2 d., 111 str. 1 d., 42 str. – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėn. su 1/6 turto konfiskavimu; 2) 1998-04-20 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d., 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 111 str. 1 d., 42 str. – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėn. su ¼ turto konfiskavimu; 3) 1999-09-15 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 278 str. 1 d., 42 str. 1 d., - laisvės atėmimu 2 metams su ¼ turo konfiskavimu; 4) 2001-12-04 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 241 str. 2 d., 271 str. 1 d., 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 42 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėn. su ½ turto konfiskavimu; 5) 2004-06-30 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d., 187 str. 1 d., 294 str. 2 d., 180 str. 1 d., 302 str. 1 d., 63 str. 1 d., 63 str. 4 d. – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėn. su turto konfiskacija už 10 Lt, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2008-08-22 apie 23.50 val. prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) , kilus žodiniam konfliktui su A. S., matant pašaliniams asmenims, iš chuliganiškų paskatų, „KORA BRNO“ revolveriu, vieną kartą iššaudamas, peršovė A. S. ranką, o atėjusiam G. S., dviem šūviais peršovė ranką ir pilvo sritį, taip G. S. padarydamas šautines žaizdas dešiniame dilbyje ir pilvo kairiame šone, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, po ko bėgdamas dar vienu šūviu peršovė A. S. pilvo sritį, taip savo veiksmais A. S. padarė šautinę žaizdą kairėje alkūnėje ir šautinę žaizdą dešinėje pilvo pusėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip demonstruodamas nepagarbą visuomenei, sutrikdė rimtį bei tvarką sukeldamas išgąstį nepilnametėms M. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. O., gim. (duomenys neskelbtini).

K. S. S. dėl įvykdytų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino iš dalies ir teismui paaiškino, kad 2008-08-22 apie 23.50 val. su pažįstamu N. S. užėjo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) Joniškis nusipirkti alaus. Prie parduotuvės privažiavo automobilis, iš kurio išlipo pažįstamos merginos. Jis pasisveikino su M. A., o N. S. priėjo prie merginų ir su jomis kalbėjosi, jis stovėjo toliau nuo jų. Iš automobilio išlipo A. S. ir trenkė jam į veidą, jis susvyravau ir iškarto nusprendė, kad reikia gintis. Jis išsitraukė revolverį, vienu šūviu iššovė tiesiai į A. S. ir išgirdo A. S. sakant žodžius „peršovė mane“. Tada iš automobilio išlipo G. S. ir pasakė, kad dabar jam bus blogai. Tada kaltinamasis su N. S. pradėjo bėgti ir jie suprato, kad G. S. ir A. S. juos vejasi, grasino, kad užmuš. Tada jie pradėjo bėgti, nubėgo iki bažnyčios ir suprato, kad juos gali pasivyti ir jų sveikatai ir gyvybei grės pavojus. Bėgdamas dar šaudė, nežiūrėdamas kur šauna. Paskui vienas iš jų, tai A. S. nebesivijo. Būnant bažnyčios kieme jis nubėgo į dešinę pusę, o N. S. nubėgo į kairę pusę. Jį vijosi iki garažų, esančių prie Joniškio šilumos tinklų. Kaltinamasis besivejančiam G. S. pasakė „ko tu mane vejiesi, kas tau yra, ar dar mažai tau“ ir jam pasakius, kad ginsis, dar šaus ir G. S. jo nebesivijo. Kur yra revolveris, jis nežino, nes po to įvykio jį sumušė ir atėmė revolverį nepažįstami asmenys.

K. S. S.dalyvavimas įvykdant šias nusikalstamas veikas ir jo kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiųjų ir liudytojų duotais parodymais, ir kita byloje surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Nukentėjusioji M. A. teismo posėdžio metu teismui parodė, kad 2008-08-22, apie 24 val., važiavo kartu su G. S., A. S. ir M. O. automobiliu, kurį vairavo A. S.. Sustojo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Ji nuėjo nusipirkti traškučių. Ten sutiko N. S., pasisveikino, paklausė vienas kito kaip sekasi, nes ji pažįsta N. S.. Nusipirko traškučių išėjo iš parduotuvės ir atsisėdo į automobilį. Iš parduotuvės išėjęs N. S. atsisėdo į jų automobilį bet jam buvo paliepta išlipti iš automobilio, nes jie norėjo važiuoti, tačiau N. S. nenorėjo geruoju išlipti iš automobilio, pradėjo sakyti, kad išlipti iš automobilio ir pasišnekėti. Tada A. S. išlipo iš automobilio, išlipo ir N. S. pirmas pastūmė A. S.. S. S. stovėjo atokiau. K. N. S. susistumdė su A. S., S. S. išsitraukė ginklą ir pradėjo šaudyti. Po to S. S. su N. S. bėgo link bažnyčios, o ji atbėgusi bažnyčios šventoriuje rado gulintį G. S.. Reiškia 3000 Lt civilinį ieškinį, kadangi patyrė didelį stresą, teko vartoti vaistus, raminamąsias arbatas.

Nukentėjusioji M. O. teismo posėdžio metu teismui parodė, kad 2008-08-22, apie 24 val., važiavo kartu su G. S., A. S. ir M. A. automobiliu, kurį vairavo A. S.. Nuo bažnyčios pusės atėjo N. S. su S. N. S. įlipo į jų automobilį. Tada A. S. pradėjo sakyti, kad jis išliptų iš automobilio, taip pat ir M. A.. Tada A. S. atsidarė automobilio duris, iš automobilio išlipo N. S. ir A. S., jie pradėjo ginčytis. N. S. pastūmė A. S., o pastarasis jį pastūmė atgal ir pasigirdo šūvis. Tada išlipo iš automobilio G. S., pasigirdo dar du šūviai. S. S. ir N. S. pradėjo bėgti link bažnyčios, o G. S. ir A. S. pradėjo juos vytis. Ji sėdėjo automobilyje, o kai jie pradėjo bėgti, išlipo iš automobilio ir ėjo link jų. Ėjo pro bažnyčią, o kai priėjo laiptus pamatė, kad G. S. gulėjo ant žemės, o šalia jo buvo M. A.. G. S. buvo pašautas, kruvinas. Tada M. A. išėjo ieškoti A. S., o ji nuvedė G. S. į automobilį. Reiškia 3000 Lt civilinį ieškinį, kadangi patyrė didelį stresą, vartojo vaistus iki šiol yra išsigandusi.

Nukentėjusysis G. S. teismo posėdžio metu teismui parodė, kad 2008 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios datos nepamena, vežė M. A. ir M. O. iš (duomenys neskelbtini). ir Joniškio mieste sustojo parduotuvėje (duomenys neskelbtini) nusipirkti traškučių. Jis, A. S. ir M. O. liko automobilyje, o M. A. nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini), atsinešė traškučių. Prie automobilio priėjo N. S., prasidarė automobilio dureles, atsisėdo į vidų, klausė kur važiuojate, tada jo brolis A. S. paprašė jo išlipti iš automobilio, bet jis atsisakė. Tuomet jo brolis A. S. ir N. S. išlipo iš automobilio. Kiek matė brolis uždarė automobilio galines dureles ir einant sėstis į vairuotojo pusės sėdynę, pasigirdo šūvis. Jo brolis A. S. pasakė, kad jį pašovė ir tada jis išlipo iš automobilio. P. S. S. ką jis daro, tada S. S. šovė į jį ir pataikė jam į ranką, ir į pilvo sritį. Po to dar buvo keli šūviai, S. S. ir N. S. pradėjo bėgti. N. S. nubėgo į bažnyčios pusę ir bėgo laipteliais žemyn, o S. S. per šventorių bėgo tolyn. Jis su broliu A. S. juos vijosi, tačiau jis nebegalėjo bėgti ir nukrito ant žemės. Prie jo pribėgo M. A.. Ji nuvedė jį ir pasodino ant bažnyčios šventoriuje esančių laiptų. Ten jau buvo ir M. O., kuri jį nuvedė iki automobilio. Netrukus grįžo jo brolis A. S. ir pasakė jiems, kad rado krūmuose pasislėpusį S. S., bet jis pagrasinęs dar šauti, tada jo brolis A. S. ir nubėgo. Paaiškino, kad jokio konflikto tarp jo brolio A. S. ir S. S. nebuvo, kadangi S. S. stovėjo toliau nuo jų automobilio. Reiškia civilinį ieškinį 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kadangi gulėjo dvi savaites ligoninėje, tris mėnesius buvo nedarbingas, važinėjo pas gydytojus į Vilnių ir į Šiaulius. Rankoje ir pilvo srityje yra likęs du šoviniai, jų pašalinti neįmanoma, kadangi gali pažeisti nervus, o pasekmės gali būti dar sunkesnės. Pastoviai jaučia didžiulį skausmą, darbe negali normaliai dirbti.

Nukentėjusysis A. S. teismo posėdžio metu teismui parodė, kad 2008 m. rugpjūčio mėnesį, dienos tiksliai nepamena, vežė M. A. ir M. O., kartu važiavo ir jo brolis G. S. į Joniškį iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini). M. A. paprašė sustoti prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nusipirkti traškučių. Sustojus M. A. nuėjo į parduotuvę, o jie liko sėdėti automobilyje ir kalbėtis. Po to, kai grįžusi M. A. atsisėdo į automobilį ir užsidarė automobilio dureles, staiga jos atsidarė ir pradėjo lįsti į automobilį N. S.. Jis atsisuko ir jam pasakė, kad nelįstų į jo automobilį, jis pasakė, kad M. A. yra jo pažįstama ir jie nori pasišnekėti. Tada A. S. N. S. pasakė, kad jei nori šnekėtis, tai tegul lipa iš jo automobilio ir šnekasi. Jie pradėjo konfliktuoti ir išlipo iš automobilio. Tada N. S. jį pastūmė. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. A. S. N. S. pasakė, kad nenori nemalonumų, apsisuko eiti į automobilį ir išgirdo šūvį, kulka pataikė jam į alkūnės sritį, visa ranka man nutirpo. Kai jie su N. S. konfliktavo, jis pamatė, kad S. S. nuo juosmens ėmėsi piniginę, tačiau jis į tai nekreipė dėmesio ir nusisuko eiti. S. S. stovėjo nuo jų apie 2,5 metro. Po šūvio jis iš karto paskambino į policiją ir pasakė, kad į juos šaudo. Iš automobilio išlipo jo brolis G. S. ir jis išgirdo dar vieną šūvį. Po to buvo dar trys šūviai. Jie pradėjo eiti S. S. ir N. S. iš paskos, buvo nuo jų kokie keli metrai ir pasigirdo šūvis, kuris pataikė jam į pilvo sritį. Tada S. S. ir N. S. pradėjo bėgti, jis bėgo jiems iš paskos. Jis kaltinamąjį vijosi iki Joniškio šilumos tinklų, tačiau S. S. pagrasinus, kad jis dar turi kulkų, nukentėjusysis jo nebesivijo ir grįžo prie automobilio. Reiškia civilinį ieškinį 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, kadangi į jį pataikė dvi kulkos, liko keturi randai, buvo pažeisti nervai, tirpsta ranka, kulka yra likusi, kurią jaučia iki šiol. Po šūvių, jis krito ir jam lūžo ranka, dešimt dienų ranka buvo sugipsuota, juto labai didelį skausmą.

Liudytoja G. A. teismo posėdžio metu teismui parodė, kad nukentėjusioji M. A. yra jos dukra. 2008 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau tikslios datos nepamena, dukra buvo sakiusi, kad susitiks su draugais gyvenančiais (duomenys neskelbtini) Grįžus jai iš darbo dukros namuose nebuvo, ji pasitiki dukra ir nuėjo miegoti. Dukra M. A. jai paskambino jau po 24 val. ir verkdama pasakė, kad šaudė į jos draugus. Jos dukra kalbėjo verkdama ir ji nelabai ką galėjo suprasti. Kai dukra grįžo namo, ji buvo šoko būsenoje, visą laiką verkė, buvo išsigandus. Dukra jai pasakojo, kad ją ir M. O. vežė jų draugai G. S. ir A. S. į namus. Jie sustojo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) nusipirkti traškučių. Pasakė, kad iš matymo pažįstamas jaunuolis pistoletu peršovė jos draugus: G. S. ir A. S..

L. N. S. teismo posėdžio metu teismui parodė, kad 2008 m. rugpjūčio mėnesį, sutiko M. A. prie parduotuvės (duomenys neskelbtini(duomenys neskelbtini) m. M. A. jį užkalbino. Jie šnekėjo, po to ji atsisėdo į automobilį, jis priėjo prie automobilio dar šnekėjosi su M. A. prie automobilio. Jis atsisėdęs į automobilį nebuvo, tačiau M. A. atsisėdo į automobilį ant galinės sėdynės už vairuotojo, automobilio durelės buvo atidarytos. S. S. buvo už kelių žingsnių nuo automobilio, laukė jo. M. A. noriai su juo bendravo. Tada prie automobilio priėjo ir S. S. pasišnekėti su M. A.. Tada iš automobilio išlipo vairuotojas A. S., S. S. atsitraukė per kokį žingsnį nuo automobilio ir A. S. trenkė S. S. į veidą Mes su A. S. apsižodžiavome, tarp mūsų kilo žodinis konfliktas. Po smūgio S. S. atsitraukė, tačiau A. S. vėl norėjo pulti S. S. ir tada S. S. iššovė ir jie ėjo iš įvykio vietos. Tada iš automobilio išlipo G. S.. G. S. su A. S. pradėjo eiti link jų, o kai atsisuko atgal pamatė, kad jie juos vejasi, Ties bažnyčia jis su S. S. pradėjo greičiau eiti, o po to ir bėgti, o G. S. ir A. S. bėgo paskui juos ir tada nuaidėjo vėl šūviai. Po to S. S. nubėgo tiesiai laiptais, o jis pasisuko į kairę ir grįžo namo. Iš ko šovė S. S. jis nematė, tačiau žino, kad buvo šaudyta, nes buvo garsas, tačiau ar S. S. turėjo ginklą jis nematė. Nurodė, kad prieš šį įvykį jis girtavo kartu su kaltinamuoju, įvykio metu buvo apgirtęs.

2008-08-23 įvykio vietos apžiūros protokolu buvo užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). (b. l. 11-12).

Iš Kriminalistinių biuro specialisto išvados 40-9-ISI-1105 matyti, kad tirti pateikta kulka, galėjo būti paleista iš „KORA BRNO“ revolverio (b. l. 27-28).

2008-10-07 gautoje M. R. universiteto teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1557/08(04) ir nurodoma, kad A. S. buvo padaryti kūno sužalojimai, sukėlę jam nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 36).

2009-01-15 gautoje M. R. universiteto teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G79/09(04) ir nurodoma, kad G. S. buvo padaryti kūno sužalojimai, sukėlę jam nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 49).

Iš neblaivumo nustatymo kvito matyti, kad S. S. 2008-08-23 buvo nustatytas 5,14 prom. girtumas (b. l. 94).

Kaltinamasis laikinai sulaikytas 2008-08-23 (b. l. 95), paleistas iš laikinojo sulaikymo 2008-08-25 (b. l. 101).

Iš Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2009-02-15 specialisto išvados matyti, kad kaltinamasis yra pakaltinamas asmuo, tik turintis tam tikrų psichikos sutrikių, jam psichiatrinė ekspertizė nereikalinga (b. l. 175).

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Dėl šios įvykdytos nusikalstamos veikos, S. S. nusikalstama veika yra tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes S. S. viešoje vietoje – Joniškio miesto centre – gatvėje, tyčia iš chuliganiškų paskatų, pašalinių asmenų akivaizdoje, šaudydamas sužalojo du nekentėjusiuosius, taip vienam iš jų padarydamas nežymų, o kitam nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei sukeldamas išgąstį nepilnametėms M. A., gim. 1991-04-03 ir M. O., gim. 1991-03-18. Taigi, šis nusikaltimas, pagal savo padarymo pobūdį yra pakankamai pavojingas visuomenei, nes buvo panaudotas ginklas, šaudoma iš šio ginklo buvo viešoje erdvėje – gatvėje.

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino asmenį dėl chuliganiškų paskatų. Pagal teismų praktiką, nusikaltimas laikomas padarytas dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dėl šio įvykdyto nusikaltimo kaltinamojo nusikalstama veika yra tinkamai kvalifikuota. Pats kaltinamasis neneigė turėtu revolveriu šaudęs į du nukentėjusiuosius, vienam iš jų padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šis nusikaltimas buvo padarytas iš chuliganiškų paskatų.

Dėl kaltinamojo tyčios.

Kad kaltinamasis įvykdė šias nusikalstamas veikas, teismui abejonių nekyla, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, teisminio nagrinėjimo metu proceso dalyvių teismui duotus parodymus ir kitas ištirtas faktines aplinkybes. Nors kaltinamasis ir teismui parodė, jog jis galimai gynėsi nuo nukentėjusiųjų A. S. ir G. S., neva jam nukentėjusysis A. S. trenkė jam į veidą, tam nesant jokio pagrindo, o po to kaltinamasis iš karto, veikdamas būtinosios ginties sąlygomis, nusprendė, kad reikia gintis ir išsitraukė ginklą, bei pradėjo šaudyti, nuneigta ištirta baudžiamosios bylos medžiaga ir kitų proceso dalyvių: nukentėjusiųjų, liudytojos G. A. teismui duotais parodymais, ikiteisminio tyrimo metu atliktų akistatų protokolais. Kaltinamojo versijos nepatvirtina objektyviosios kilmės bylos duomenys. Nors liudytojas N. S. ir bandė teismo posėdyje patvirtinti kaltinamojo iškeltą versiją, jog kaltinamasis buvo nukentėjusiųjų išprovokuotas šaudyti, tačiau šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai nebuvo nuoseklūs, be to, šis liudytojas parodė, kad tą vakarą jis girtavo su kaltinamuoju, todėl darytina išvada, kad N. S. dėl girtumo ne visiškai tiksliai pamena įvykių seką, dėl girtumo ne visiškai tiksliai vertino jo matytas faktines tiriamas baudžiamosios bylos aplinkybes. Kad kaltinamasis nesunkiai sutrikdė kito asmens (nukentėjusiojo) sveiktą ir tai padarė iš chuliganiškų paskatų teismui abejonės taip pat nekelia. Kaltinamasis eilę kartu paleido šūvius, jų intensyvumas buvo pakankamai didelis, šaudydamas taikėsi į nukentėjusius asmenis, todėl jis suprato bei privalėjo suprasti, jog tokiais priešingais teisei veiksmais jis gali nesunkiai sutrikdyti kito asmens sveikatą, kas ir buvo padaryta.

Nukentėjusiųjų duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs ir atitiko baudžiamosios bylos medžiagą, todėl jais netikėti teismas pagrindo neturi.

S. S. kaltinamas įvykdytas nusikaltimas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą yra priskiriamas prie tyčinių apysunkių nusikaltimų kategorijos, o pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – prie tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijos, sutinkamai su BK 11 straipsnio nuostatomis.

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, jog jis šiuos nusikaltimus įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių nusikaltimų įvykdymui.

Teismas daro išvadą, kad S. S. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, atsižvelgiant į tai, jog šis asmuo anksčiau teistas, nusikaltimai padaryti iš chuliganiškų paskatų, taigi, jų pavojingumo visuomenei laipsnis yra pakankamai didėlis. Be to, šis asmuo yra linkęs daryti ir kitus teisės pažeidimus, kaip antai, nagrinėjant bylą teisme padarė administracinio teisės pažeidimą, už kurį jam paskirta nuobauda. Taigi, apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad jog tai geriausiai atitiks bausmės paskirčiai keliamus tikslus: 1) sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis), bei nebus nukrypta nuo BK 56 straipsnyje suformuluotų nuostatų.

Laisvės atėmimo bausmių dydžiai nustatytini vadovaujantis, bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), be to, vadovaujantis 48 straipsnio 2 dalimi, bei atsižvelgiant į tai, jog nėra nustatytą jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o yra nustatyta tik jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė (dėl abiejų nusikalstamų veikų įvykdymo). Apžvelgus aukščiau nurodytas teisiškai reikšmingas bylai aplinkybes, laisvės atėmimo bausmių dydžiai yra nustatytini didesni nei nurodytą jų sankcijos vidurkiuose.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Joniškio skyriaus atstovė pateikė teismui pažymą, iš kurios matyti, kad kaltinamasis atlygino šiam civiliniam ieškovui nusikaltimu padarytą turtinę žalą, todėl esant šioms aplinkybėms ir civilinio ieškovo prašymui, ieškinys atmestinas.

Prokuroras, atstovaudamas viešąjį interesą, ir gindamas Valstybinės ligonių kasos interesus, nebepalaikė civilinio ieškinio, nes kaltinamasis pateikė teismui banko pavedimo išrašą, jog nusikaltimu padaryta turtinė žala – atlyginta. Civilinis ieškinys – atmestinas.

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šį neturtinės žalos apibrėžimą aiškiai įvardija įstatymo leidėjas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2-oje dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Šiuo atveju civilinių ieškinių pareiškimas dėl neturtinės žalos atlyginimo neprieštarauja įstatymui, tačiau nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus.

Taikant civilinę atsakomybę laikomasi principo, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ar žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Nagrinėjamu atveju nukentėjusieji: Gytis ir A. S. neturtinę žalą patyrė visų pirma dėl sveikatos sužalojimo, o tai, kad sveikata buvo sužalota tyčinio nusikaltimo išdavoje, padidina šių nukentėjusiųjų patirtą neturinę žalą ir daro patirtos turtinės žalos dydį mažai reikšmingą (civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nėra pareikšta). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį įvertintinas kaltininkų veiksmų brutalumas, tyčinis sistemingas ir intensyvus šūvių paleidimas, sukėlęs aukščiau aprašytus sužalojimus, kurie, nėra smulkūs ir mažareikšmiai, nes nepraėjo be pasekmių, o lėmė vienam iš jų nesunkų, o kitam - nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusysis (civilinis ieškovas) G. S. pareiškė kaltintajam civilinį ieškinį – 15000,00 Lt (penkiolikos tūkstančių litų) dėl neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo. G. S. teismui parodė, kad jis po kūno sužalojimo pastoviai jaučia didžiulį skausmą, darbe negali normaliai dirbti. Be to, jis jaučia nerimą, t. y. jo gyvenimas nebėra toks kokybiškas ir pilnavertis, kaip buvo iki šio nusikalstamo įvykio. Akivaizdu, kad G. S. nusikaltimu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas neturi pagrindo abejoti, jog nukentėjusysis iki šiol tebejaučia kūno sužalojimo pasekmes. Be to, abu nusikaltimai kaltininko buvo įvykdyti iš chuliganiškų paskatų, kas sudaro prielaidas atsirasti neturtinei žalai. Žalos dydis, yra nukentėjusiojo nurodytas per didelis, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neturi turto, yra nedirbantis, todėl tokio dydžio civilinio ieškinio patenkinimas darytų šiuos teisinius santykius deklaratyvius ir sunkiai, ar iš viso ateityje neįvykdomus. Žalos dydis mažintinas iki tokios ribos, kad atitiktų nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, iš dalies atkurtų buvusią faktinę situaciją, kokia ji buvo iki nusikalstamų veikų įvykdymo.

Nukentėjusysis (civilinis ieškovas) A. S. pareiškė kaltintajam civilinį ieškinį – 15000,00 Lt (penkiolikos tūkstančių litų) dėl neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo. A. S. teismui parodė, kad į jį pataikė dvi kulkos, liko keturi randai, buvo pažeisti nervai, tirpsta ranka, kulka yra likusi, kurią jaučia iki šiol. Taigi, jis patyrė skausmą, šoką, išgyvenimus dėl įvykdytų nusikaltimų. Matyti, kad A. S. nusikaltimu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas neturi pagrindo abejoti, jog nukentėjusysis iki šiol tebejaučia kūno sužalojimo pasekmes. Žalos dydis, yra nukentėjusiojo nurodytas per didelis, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neturi turto, yra nedirbantis, todėl teismas vadovaujasi aukščiau išdėstytais motyvais ir ieškinio dydį mažina, taip, kad tai atitiktų patirtą moralinę (neturtinę) žalą, taip pat, atsižvelgia į kaltinamojo finansines galimybes šį ieškinį patenkinus, jį įvykdyti.

Nukentėjusioji (civilinė ieškovė) M. O. ir jos įstatyminė atstovė I. O. pareiškė kaltintajam civilinį ieškinį – 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų) dėl neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo nukentėjusiajai. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, nukentėjusioji tapo pilnametis asmuo. M. O. teismui parodė, kad ji dėl šių kaltinamojo įvykdytų nusikaltimų patyrė didelį stresą, vartojo vaistus iki šiol tebėra išsigandusi. Neginčytina, kad ją neigiamai paveikė šio nusikaltimo įvykdymas. Tačiau matyti, kad pareikštas civilinis ieškinys yra per didelio dydžio, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji nors ir patyrė stresą, tačiau ji, būdama nepilnametis asmuo, nakties metu, kas yra privaloma tokio amžiaus asmenims, nebuvo savo namuose, atsidūrė konfliktinėje situacijoje, kurios, laikantis bendro pobūdžio taisyklių ir tvarkos, būtų išvengusi. Taip pat atsižvelgtina ir į sunkią kaltinamojo turtinę padėtį.

Nukentėjusioji (civilinė ieškovė) M. A. ir jos įstatyminė atstovė G. A. pareiškė kaltintajam civilinį ieškinį – 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų) dėl neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo nukentėjusiajai. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, nukentėjusioji tapo pilnametis asmuo. M. A. teismui parodė, kad ji dėl šių kaltinamojo įvykdytų nusikaltimų patyrė didelį stresą, teko vartoti vaistus, raminamąsias arbatas. Neginčytina, kad ją neigiamai paveikė šio nusikaltimo įvykdymas. Tačiau matyti, kad pareikštas civilinis ieškinys yra per didelio dydžio, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji nors ir patyrė stresą, tačiau ji, būdama nepilnametis asmuo, nakties metu, kas yra privaloma tokio amžiaus asmenims nebuvo namuose, atsidūrė konfliktinėje situacijoje, kurios, laikantis bendro pobūdžio taisyklių ir tvarkos, būtų išvengusi. Taip pat atsižvelgtina ir į sunkią kaltinamojo turtinę padėtį.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog mažindamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į tai, jog nukentėjusieji (civiliniai ieškovai) nepateikė teismui rašytinių įrodymų, kaip antai, medikų pažymų dėl galiamai jiems suteiktos psichologinės pagalbos po įvykdytų nusikalstamų įvykių, dėl patirto šoko ir išgyvenimų vartojamų medikamentų ir kt. preparatų.

Dėl kardomosios priemonės.

Šioje baudžiamoje byloje kaltinamajam yra paskirtos dvi kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. Teismas aukščiau teismo nuosprendyje konstatavo, jog šis asmuo yra linkęs nusikalsti ir daryti kitus teisės pažeidimus. Be to, jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, todėl tikėtina, kad kaltinamasis gali trukdyti teismo nuosprendžio vykdymui. Siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, siekiant užtikrinti netrukdomą teismo nuosprendžio vykdymą, kaltinamajam keistinos nurodytos kardomosios priemonės į vieną – suėmimą, tam nustatant terminą.

Iš S. S. revolverio pakuotė (saugoma Šiaulių VPK Joniškio PK) konfiskuotina ir teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams;

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nubausti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2008-08-23 iki 2008-08-25 ir šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą suėmimo laiką.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos (2009-11-26).

P. S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą į kardomąją priemonę suėmimą, nustatant suėmimo terminą 2 (dvejiems) mėnesiams. S. S. suimti teismo posėdžių salėje.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti S. S. paimtą jo asmens tapatybės kortelę.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Joniškio skyriaus civilinį ieškinį kaltinamajam dėl 668,90 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo, netenkinti, S. S. atlyginus žalą.

Prokuroro, atstovaujančio viešąjį interesą -Valstybinės ligonių kasos interesus, civilinį ieškinį 3295,40 Lt dėl turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo netenkinti, S. S. atlyginus žalą.

Nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) G. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo iš S. S. tenkinti iš dalies ir priteisti G. S. iš S. S. 5000,00 Lt (penkių tūkstančių litų 00 ct) nusikaltimu padarytos neturtinės (moralinės) atlyginimo.

Nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) A. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo iš S. S. tenkinti iš dalies ir priteisti A. S. iš S. S. 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų 00 ct) nusikaltimu padarytos neturtinės (moralinės) atlyginimo.

Nukentėjusiosios (civilinės ieškovės) M. O. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo iš S. S. tenkinti iš dalies ir priteisti M. O. iš S. S. 1500,00 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų 00 ct) nusikaltimu padarytos neturtinės (moralinės) atlyginimo.

Nukentėjusiosios (civilinės ieškovės) M. A. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo iš S. S. tenkinti iš dalies ir priteisti M. A. iš S. S. 1500,00 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų 00 ct) nusikaltimu padarytos neturtinės (moralinės) atlyginimo.

Iš S. S. revolverio pakuotę (saugomą Šiaulių VPK Joniškio PK) konfiskuoti ir teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui.