- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-09-27
- Bylos Nr.
- 1-2725-935/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25124-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Kaltinamasis
- A. S.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, teistas:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 164 straipsnį laisvės apribojimu penkiems mėnesiams;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį laisvės apribojimu dvylikai mėnesių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S., būdamas darbingas ir sveikas, turėdamas galimybę, tyčia vengė išlaikyti savo vaikus, t. y. jis, žinodamas, jog pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 14 d. spendimą privalo mokėti V. T. lėšas savo nepilnamečių vaikų – sūnaus D. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukros S. S., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokant kas mėnesį po 500 Lt (144,81 Eur) periodinėmis išmokomis iki jiems sueis 18 metų, nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. nevykdė teismo spendimo, dėl ko per šį laikotarpį susidarė finansinis įsiskolinimas, kurio dydis 6136,40 Eur, ir taip vengė pareigos išlaikyti savo vaikus sūnų D. S., gimusį (duomenys neskelbtini), ir dukrą S. S., gimusią (duomenys neskelbtini).
Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje.
Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad jis turi sūnų ir dukrą, gimusius (duomenys neskelbtini), kurie gyvena su savo motina V. T.. Vaikai lanko mokyklą. Kokią mokyklą lanko vaikai, nežino. Žino, kad vaikai eis šiais metais į skirtingas mokyklas. Su vaikais jų motina V. T. jam neleidžia bendrauti nuo 2015 metų pabaigos, kai įvyko teismas dėl jų išlaikymo. Nuo to laiko jis nemokėjo vaikams išlaikymo, nors gerai neatsimena. Alimentų vaikams nemokėjo, nes nemato, kaip vaikai gyvena, ir nežino, kam bus leidžiamos lėšos. Jis pats gyvena ne ypatingai ir neturi šiuo metu pakankamai lėšų, išskyrus savo paties pragyvenimui. Jis yra darbingas ir turi darbą Lietuvoje, yra UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius ir kas mėnesį gauna minimumą t. y. maždaug apie 400 Eur. Nekilnojamo turto neturi, gyvena pas draugę. Savo vardu turi tik kilnojamą turtą – automobilį, kuris reikalingas jo darbui. Pažada, kad kai tik gaus papildomų pajamų, jas perves vaikų išlaikymui. Žino, kiek vaikams privalo kas mėnesį mokėti, bandys skolas padengti per artimiausius metus. Paskutinius du metus antstolis jo neieškojo. (b. l. 57)
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. T. parodė, kad nuo 2003 metų iki 2004 metų ji susitikinėjo su A. S.. Su juo kartu jie turi du vaikus, gimusius (duomenys neskelbtini). Gimus vaikams, A. S. oficialiai yra pripažintas vaikų tėvu, gimimo liudijimuose A. S. yra įrašytas abiejų vaikų tėvu. Po vaikų gimimo jos ir A. S. santykiai nutrūko ir 2006 metais teismo sprendimu jam buvo priteista vaikų išlaikymui kas mėnesį mokėti po 500 Lt už kiekvieną vaiką, t. y. bendrai 1000 Lt į mėnesį. Po kelių metų jis nustojo jai mokėti alimentus, todėl 2008 metais ji kreipėsi į antstolį dėl skolų išieškojimo. Vilniaus apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 7 d. ir 2015 m. spalio 28 d. priėmė apkaltinamuosius nuosprendžius A. S. dėl piktybinio vengimo išlaikyti vaikus. Po paskutinio teismo nuosprendžio, t. y., 2015 m. spalio 28 d., A. S. jai yra sumokėjęs du kartus, t. y. 2016 m. vasario 9 d. į jos sąskaitą pervedė 900 Eur, ir 2016 m. rugpjūčio 11 d. jis pervedė 1000 Eur. Daugiau jokių mokėjimų nei pavedimu, nei grynaisiais pinigais nėra iš jo gavusi. Apskritai visus kartus pinigus už vaikus iš A. S. ji gaudavo per banką, grynais pinigais jis yra mokėjęs tik vieną kartą, t. y. 2007 metų pabaigoje. A. S. kas mėnesį jai turi už du vaikus sumokėti 289,62 Eur, tačiau perskaičiavus periodines išmokas suma susidaro apie 330 Eur už abu vaikus. Maždaug nuo 2014 metų, kai ji kreipėsi į vaiko išlaikymo fondą su prašymu, šis fondas jai kas mėnesį moka 114 Eur per mėnesį už abu vaikus. A. S. yra UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovas ir, kiek ji žino, jis yra tos įmonės vienintelis akcininkas. Kiek jai žinoma, įmonė dirba pelningai, turi pajamų ir ji mano, kad A. S. nesudarytų sunkumų mokėti teismo priteistą sumą. Ji 2008 metais dėl įsiskolinimų kreipėsi į antstolį, kuris buvo pradėjęs išieškojimo procesą. Kiek jai žinoma, antstolis išsiuntė raštą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterei su nurodymu daryti pavedimus už įsiskolinimus į jos sąskaitą, tačiau A. S. būdamas direktoriumi tą daryti buhalterei uždraudė. Apie tai ji sužinojo gavusi atsakymą raštu iš buhalterės. Šiai dienai nuo alimentų mokėjimo pradžios atskaičius pinigus, kuriuos ji gavo iš vaiko išlaikymo fondo, A. S.jai yra skolingas 10189 Eur. (b. l. 7)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. T. parodė, kad dirba antstolio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Jam buvo pavesta administruoti A. S. bylą. Galimai dėl skolos išieškojimo į antstolį Gintą Badikonį kreipėsi nukentėjusiųjų vaikų motina V. T.. Paskutinį pusmetį ieškovė į antstolio kontorą nesikreipė. Vaiko išlaikymo bylos yra pirmo prioriteto išieškojimo bylos ir pradėjus bylą ji vykdoma labai intensyviai. Vėliau bylos peržiūrimos maždaug kas pusmetį arba ieškovui pageidaujant patikrinama skolininko turtinė padėtis ir įvertinamos skolos išieškojimo galimybės. A. S.bylos dėl didelio darbo kiekio ir krūvio negali šiuo metu pakomentuoti. (b. l. 28)
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017 m. gegužės 2 d. 13.27 val. Bendrasis pagalbos centras gavo V. T. pranešimą, jog jos dviejų nepilnamečių vaikų – D. S. ir S. S. tėvas yra A. S., kuris piktybiškai vengia mokėti teismo priskirtus alimentus, skirtus vaikų išlaikymui. A. S. jau du kartus yra teistas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį. A. S. po teismo mokėjo retai, skolos padengti nesistengė. Paskutinę įmoką atliko 2016 m. rugpjūčio 11 d. Daugiau nei pavedimu, nei grynais ar kitaip iš jo jokių mokėjimų nėra gavusi, bendras jo įsiskolinimas yra 10189 Eur, atskaičius Vaikų išlaikymo fondo sumokėtas išmokas. A. S. bendrauti su ja atsisako, į skambučius ir SMS žinutes neatsako. Vaikų gyvenimu nesidomi, su jais nebendrauja. Ji 2008 metais kreipėsi į antstolio kontorą dėl alimentų išieškojimo. Kurį laiką A. S. reagavo į antstolio padėjėjos priminimus, bet vėliau pradėjo ignoruoti ir tai. Antstolio kontora paruošė raštą, kurį išsiuntė įmonės buhalterei su nurodymu daryti pavedimus iš skolininko atlyginimo į jos sąskaitą. Po rašto išsiuntimo antstolis bylą uždarė. A. S. yra įmonės direktorius, todėl uždraudė buhalterei vykdyti bet kokius mokėjimus. Jos žiniomis, A. S. sveikata yra puiki, jis yra baldų gamybos ir prekybos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įkūrėjas, direktorius ir akcininkas. Įmonė dirba pelningai, įsiskolinimų neturi. (b. l. 19-20)
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji V. T. tyrėjui pateikė 2013 m. sausio 16 d. sprendimą dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. sausio 16 d. sprendimą dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. lapkričio 21 d. atsakymą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutartį, raštą dėl išmokų iš Vaiko išlaikymo fondo Nr. (duomenys neskelbtini), vaikų gimimo liudijimus. (b. l. 9)
Iš D. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), S. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad jų tėvas yra A. S., motina yra V. T.. (b. l. 10)
Iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 14 d. nutarties matyti, kad buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp A. S. ir V. T., kuria A. S. įsipareigojo sūnaus D. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukros S. S., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokėti po 500 Lt iki jų pilnametystės. (b. l. 12-14)
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiosios finansininkės V. P. 2011 m. lapkričio 21 d. rašto, siųsto V. T., matyti, kad ji vykdyti reguliariai mokėjimus neturi galimybės, kadangi visas pinigines lėšas valdo įmonės direktorius A. S.. (b. l. 15)
Iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojos, laikinai atliekančios direktoriaus funkcijas, 2013 m. sausio 16 d. sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo nuspręsta S. S. ir D. S., gimusiems (duomenys neskelbtini), nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. kiekvieną mėnesį mokėti 195,00 Lt dydžio išmoką, nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 8 d. išmokėti 170,40 Lt dydžio išmoką kiekvienam vaikui. Išmoka vaikams mokama tol, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą. Išmoka už vaikus už kiekvieną praėjusį mėnesį iki kito mėnesio 25 d. pervedama į V. T. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). (b. l. 16, 17)
Iš antstolio padėjėjo V. T. rašto matyti, kad antstolio (duomenys neskelbtini) kontoroje buvo priimtas vykdymui 2007 m. vasario 13 d. išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 2-8962-553/2006, kurį išdavė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, dėl išlaikymo išieškojimo, pagal kurį skolininkas A. S., išieškotojas V. T.. 2010 m. gegužės 10 surašytas patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo, 2010 m. gegužės 22 d. patvarkymas yra įteiktas pagal skolininko gyvenamąją vietą. (b. l. 23)
Iš antstolio padėjėjo V. T. elektroninio laiško matyti, kad nuo 2017 m. gegužės 25 d., piniginių lėšų iš A. S. negavo, vienam vaikui nuo 2017 m. vasario 1 d. A. S. privalo mokėti po 194 Eur kas mėnesį. (b. l. 25)
Iš antstolio padėjėjo A. B. rašto matyti, kad A. S. įsiskolinimas dėl vaikų išlaikymo nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. yra 6136,40 Eur (iš nurodytos sumos nėra atimtos Vaikų išlaikymo fondo išmokėtos piniginės lėšos). (b. l. 31)
Iš pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad A. S. 2015, 2016, 2017 metais dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis 2015 metais iš viso gavo 5280,00 Eur pajamų, 2016 metais iš viso gavo 5400,00 Eur pajamų, 2017 metais nuo sausio mėnesio iki 2017 m. gegužės 31 d. – 2400,00 Eur pajamų. (b. l. 37-40)
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus specialistės rašto matyti, kad nuo 2008 m. gegužės 21 d. iki 2017 m. birželio 23 d. A. S. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos išmokų negavo. (b. l. 41)
Iš Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos rašto matyti, kad A. S. Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriuje nuo 2006 m. gruodžio 14 d. nebuvo ir nėra registruotas. (b. l. 44)
Iš V. T. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2016 m. vasario 9 d. į jos sąskaitą buvo pervesti 900 Eur vaikų išlaikymui, o 2016 m. rugpjūčio 11 d. iš A. S. buvo pervesta 1000 Eur vaikų išlaikymui. (b. l. 8)
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
A. S. neprieštaravo tam, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, pareiškė, jog sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu. (b. l. 83)
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje.
A. S. pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir pakankamai išsamiai nurodė jos padarymo aplinkybes. Be paties A. S. prisipažinimo jo kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina ir nukentėjusiosios V. T., iš dalies liudytojo V. T. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklėje, Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojos, einančios laikinai direktoriaus funkcijas, sprendimuose, antstolio padėjėjo A. B. rašte, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašte užfiksuoti duomenys. Paminėti duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus patvirtina, jie nėra prieštaringi. Taigi nagrinėjamu atveju yra visiškai įrodyta, kad A. S. nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. turėdamas lėšų vengė išlaikyti savo sūnų D. S. ir dukrą S. S., todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį.
A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat teismas nenustatė ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalyje.
Skirdamas A. S. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. A. S. yra teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, jis yra baustas administracine tvarka, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre negydytas, dirba. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, A. S. yra skirtina Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas didesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės rūšies vidurkis.
Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į paminėtą įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad A. S. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu A. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje, ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti laisvės apribojimo bausmę dešimčiai mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. S. panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;
2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;
3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;
4) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
5) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
6) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
7) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka;
8) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.