- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-09-14
- Bylos Nr.
- e1-2529-716/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26640-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- R. K.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus, 234 straipsnio 1 dalį (2 veikos) – laisvės atėmimu 13 metų; Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. K. 2020 m. liepos 6 d., apie 11.56 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,77 promilės etilo alkoholio koncentracija.
R. K. tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įtarimo esmę suprato, kaltę pripažįsta visiškai, yra teistas, nedirbantis, psichikos sutrikimų neturi, nėra gydytas dėl priklausomybės. 2020 m. liepos 5 d. pas draugą, kurio įvardyti nenori, šventė šio gimtadienį. Nakties metu ir ryte, t. y. liepos 6 d., vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė viskį. 2020 m. liepos 6 d., ryte, apie 11.00 val., kartu su pažįstamu A. draugei, kurios įvardyti nenori, priklausančiu automobiliu „Porsche Cayenne“, valstybinio numerio nežino, baltos spalvos, važiavo į parduotuvę. Jam vairuojant minėtą automobilį kelio vingyje, ties (duomenys neskelbtini), namo numerio nežino, automobilį sumėtė, kadangi buvo neblaivus, nesugebėjo ištiesinti vairo ir automobilio priekiu atsitrenkė į tvorą. Tada prie jų priėjo gyventojai, kurie galimai iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai jam nustatė girtumą. Girtumą nustatinėjo du kartus, koks konkrečiai girtumo laipsnis jam buvo nustatytas šiuo metu nebeatsimena. Dėl įvykio labai gailisi, sutinka atlyginti visą padarytą žalą dėl tvoros, tujų apgadinimo bei labai nuoširdžiai gailisi, jog vairavo neblaivus (b. l. 46-47).
Liudytoja J. V. tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 6 d., apie 11.32 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą apie tai, jog automobilis „Porsche“, nuvažiavęs nuo kelio, atsitrenkė į tvorą, vairuotojas galimai neblaivus. Nuvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), pamatė į tvorą atsitrenkusį automobilį „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatė, jog apie 9 metrus yra apgadinta tvora, vartai bei dvi tujos. Liudytojai N. B. ir A. M. paaiškino, jog apie 11.30 val. išgirdus didelį automobilio garsą, išėjo prie tvoros ir pamatė į tvorą atsitrenkusį baltos spalvos automobilį „Porsche“, automobilio vairuotojas sėdėjo už vairo, o keleivis A. B. stovėjo šalia automobilio. Nei N. B., nei A. M. neįvardijo, jog vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo, R. K. po eismo įvykio būtų vartojęs alkoholį. Patikrinus vairuotojo R. K. girtumą alkotesteriu, 11.56 val. buvo nustatytas 1,77 promilės girtumas. Antras patikrinimas tuo pačiu alkotesteriu buvo atliktas 12.16 val. Antro patikrinimo metu buvo nustatytas 2,04 promilės girtumas. Bendraujant su vairuotoju R. K., pastarasis patvirtino, jog vairavo automobilį „Porsche“ ir atsitrenkė į tvorą. Taip pat paaiškino, jog maždaug dvi valandas prieš vairavimą vartojo alkoholinius gėrimus. Vairuotojui R. K. buvo surašytas protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ir ANK) dėl eismo įvykio, t. y. ANK 417 straipsnio 7 dalies. Tada minėtas vairuotojas, įtarus nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo sulaikytas. Automobilis „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai išvežtas į aikštelę (b. l. 17-19).
Liudytojas N. B. tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 6 d., apie 11.20 val., buvo savo namo kieme kartu sūnumi. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Dar nematant automobilio, girdėjo, kad keliu, dideliu greičiu, atvažiuoja automobilis, jų namų link. Jis, būdamas su sūnumi, kitoje tvoros pusėje pamatė, kaip į jų tvorą įvažiavo automobilis, markės ir modelio, tuo metu nematė. Jis pasiėmė savo mobilųjį telefoną ir nuėjo prie įvažiavusio į jų namų tvorą automobilio. Jis pamatė, kad minėtas automobilis yra „Porsche Cayanne“, už automobilio vairo sėdėjo vyras. Vyras buvo ne vienas, buvo su draugu, kuomet jis priėjo prie automobilio, šis jau buvo išlipęs. Jis jautė nuo vairavusio vyro alkoholio kvapą, daug nebendravo, klausė vairavusio vyro, ar šis nesužeistas, ar gali išlipti iš automobilio, ką šis po to ir padarė. Bendraujant juto nuo už vairo sėdėjusio vyro alkoholio kvapą, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Jis laukė jų įvykio vietoje. Atvykus policijos pareigūnams, jie patikrino vairavusio asmens blaivumą ir asmenį išsivežė kartu su savimi. (b. l. 11-13).
Liudytoja N. P. tyrimo metu parodė, kad R. K. yra jos pažįstamas. Praeitą savaitę ji buvo išvykusi iš Vilniaus, jos automobilį reikėjo pristatyti į servisą, todėl R. K. 2020 m. birželio 29 d. patikėjo savo automobilį „Porsche Cayenne“ artimu laiku pristatyti į servisą. Susitarė, kai viskas bus atlikta ir ji grįš į miestą, jie susiskambins. 2020 m. liepos 6 d. R. jai paskambino ir papasakojo, kad vairavo jos automobilį neblaivus, pripažino padaręs eismo įvykį, atvirai viską pripažino, nurodė, kad susitikus pasikalbės. Ji nežinojo, kad R. K. vairavo jos automobilį neblaivus, kaip ir minėjo, buvo paprašiusi paslaugos dėl automobilio pristatymo į servisą, po ko R. K., kaip tarėsi anksčiau, turėjo su ja susisiekti (b. l. 21-22).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad apžiūrėta transporto priemonė „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: sugadintas priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinis kairės pusės sparnas, radiatoriaus grotelės, automobilis buvo užvažiavęs dugnu ant akmens. (b. l. 23-30)
Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvitų matyti, kad alkotesteriu ,,Alcotest 7510“ Nr. ARDJ-0007 (patikros sertifikatas Nr. 1218663 galioja iki 2020 m. spalio 2 d.) R. K. 2020 m. liepos 6 d. pirmu pūtimu 11.56 val. buvo nustatytas 1,77 promilės girtumas, antru pūtimu 12.16 val. nustatytas 2,04 promilės girtumas (b. l. 31-33).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos matyti, kad automobilio „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkė – N. P. (b. l. 34).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti vidutinė automobilio „Porsche Cayenne“ kaina Lietuvoje su PVM yra 21 510 Eur (b. l. 35).
Iš nepriklausomų vertintojų biuro Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 2200712 matyti, kad automobilio „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta rinkos vertė prieš apgadinimus – 16 000 Eur, rinkos vertė po apgadinimų – 9 200 Eur. (b. l. 63-104).
Minėtų įrodymų visuma, t. y. R. K., liudytojų J. V., N. B., N. P. tarpusavyje atitinkantys parodymai, neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio kvitai, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad R. K. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas. Įvertinus šiuos kvalifikacijai reikšmingus požymius teismas pripažįsta, kad byloje įrodyta, jog R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, R. K. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai. Proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis R. K. sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – neišieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, o baudą prašo leisti sumokėti per 24 mėnesius (b. l. 119-121).
R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė recidyvistas.
Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.
R. K. padarė nusikaltimą eismo saugumo srityje, praeityje yra teistas, teistumas jam nėra išnykęs (b. l. 106-107), taip pat yra baustas administracine tvarka (b. l. 114-117), kaltininkas nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Duomenų apie kaltininko gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus R. K. prokurorės prašomo dydžio baudos bausmę.
R. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – kadangi asmuo nusikalto piktnaudžiaudamas ir neleistinai naudodamasis minėta įgyta specialia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad R. K. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, gailėjosi, tačiau yra teistas, nusikalto būdamas recidyvistu, baustas administracine tvarka, jam nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės didesnis nei minimalus laikas taikymo terminas. Termino pradžia skaičiuotina nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo ir specialios teisės sustabdymo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinu laikomas tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo taikymo kaltinamajam R. K. nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso N. P.. Tai patvirtino byloje esanti VĮ „Regitra“ pažyma (b. l. 34). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – N. P., byloje nėra duomenų ar ji žinojo, kad kaltinamasis yra neblaivus, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis.
Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo R. K. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo R. K. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.
Remiantis autotransporto kainas sisteminančios duomenų bazės „Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio „Porsche Cayenne“ kaina Lietuvoje su PVM yra 21 510 Eur (b. l. 35). Kita vertus, byloje pateikta ir kita nepriklausomų vertintojų biuro ataskaita, iš kurios matyti, kad automobilio „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta rinkos vertė prieš patirtus apgadinimus yra 16 000 Eur (b. l. 63-104). Dėl šios priežasties galimas abejones vertinant kaltininko naudai teismas konfiskuojamo turto vertę nustato paskaičiuodamas šių skirtingų dydžių vidurkį (21 510 Eur + 16 000 Eur = 18 755 Eur), kurį ir taiko kaip privalomą poveikio priemonę nusikaltimą įvykdžiusiam R. K..
Kaltininkui R. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 48-49) – kaip tinkamai įgyvendinančios savo tikslus paliktinos iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendė:
R. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu R. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo liepos 6 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu, R. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti iš R. K. automobilio „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 18 755 (aštuoniolika tūkstančių septynis šimtus penkiasdešimt penkis) Eur.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po to jas panaikinti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus R. K. vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.
Kaltinamasis, nesutikdamas su baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.