Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-06-08 · Administracinė byla Nr. I-1987-789/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-06-08Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-09-25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-08
Bylos Nr.
I-1987-789/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00008-2017-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1987-789/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00008-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 8 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2016-12-30 teismui padavė skundą, kurį patikslinęs teismo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2014-01-02 iki 2014-05-02. Nurodė, kad jam nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai. Pažymėjo, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K su prašymais dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo. Teigia, kad aplinkybė, jog Lukiškių TI-K nėra įrengta ilgalaikiams pasimatymams skirtų patalpų, neturi reikšmės klausimui dėl atsakovo atsakomybės spręsti. Pareiškėjas pažymi, kad, nesuteikus galimybės matytis su sutuoktine, buvo pažeistos jo konstitucinės teisės, patirtas ilgalaikis fizinis ir dvasinis skausmas (b. l. 1–3).

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Suimtieji turi teisę į pasimatymus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu, pasimatymas gali trukti ne ilgiau kaip dvi valandas be fizinio kontakto. Lukiškių TI-K nėra įrengti ilgalaikių pasimatymų kambariai, šių pasimatymų suteikimo tvarka nenumatyta teisės aktuose. Atkreipia dėmesį į tai, kad Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu nebuvo įrengti ilgalaikių pasimatymų kambariai. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių IV skyriuje, kuriame aptartas pasimatymų patalpų įrengimas, yra numatytas tik trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimas. Pažymi, kad pareiškėjo nurodytu ginčo laikotarpiu nuo 2014-01-02 iki 2014-05-02 į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu dėl ilgalaikių pasimatymų nebuvo kreiptasi. Nurodo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl nesuteiktų ilgalaikių pasimatymų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2014-01-02 iki 2014-05-02.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai su artimais asmenimis. Suimtųjų teisė pasimatyti su giminaičiais ar kitais asmenimis numatyta Suėmimo vykdymo įstatymo 22 str., taip pat Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių XI skyriuje. Suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymą tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Šis sutikimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis. Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti pateikiamas motyvuotas sprendimas (Suėmimo vykdymo įstatymo 22 str. 1 d.). Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 61–72 p. Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K administracijos teisė suteikti pasimatymus suimtiesiems nėra savarankiška, ji priklauso nuo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra suimtojo byla, valios, t. y. leidimas pasimatymui išduodamas tik esant rašytiniam šių asmenų sutikimui. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad būtina sąlyga suteikti pareiškėjui pasimatymą, be kita ko, yra ir pareiškėjo kreipimasis į Lukiškių TI-K administraciją dėl pasimatymo suteikimo. Lukiškių TI-K teismui nurodė, kad pareiškėjas nesikreipė dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo. Iš atsakovės atstovo pateikto siunčiamų atsakymų į suimtųjų ir nuteistųjų rašytinius prašymus, skundus, pasiūlymus, adresuotus direktoriui registro, matyti, kad pareiškėjas prašymų dėl ilgalaikių pasimatymų nepateikė (b. 1. 28). Pareiškėjas skunde teigia, kad prašymai Lukiškių TI-K buvo pateikti, tačiau konkrečių tai pagrindžiančių aplinkybių ar įrodymų nepateikė. Pareiškėjas nenurodė, su kokiais asmenimis siekė pasimatyti.

Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).

Byloje pateikti duomenys patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas prašymų dėl ilgalaikių pasimatymų Lukiškių TI-K nepateikė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad asmens teisė į ilgalaikius pasimatymus su sutuoktiniu negali būti aiškinama taip, kad jos suteikimas, įgyvendinimas priklausytų išimtinai nuo įkalinimo įstaigų diskrecijos. Teisė į ilgalaikius pasimatymus yra viena iš nuteistųjų teisių, padedančių palaikyti santykius su artimais žmonėmis, ir šiuo atveju nuo kiekvieno konkretaus asmens priklauso, ar jis pasinaudos šia teise ir kaip jis ja naudosis. Teismas vertina, kad Lukiškių TI-K neprivalo trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų nuteistiesiems skirti, nesant jų prašymo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti, todėl valstybei pagal CK. 6.271 str. nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d.,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė