- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-29
- Bylos Nr.
- 1S-114-361/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, sekretoriaujant Jolantai Kližentytei, dalyvaujant skundėjai R. N., išnagrinėjęs R. N. skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nutarties, kuria atmestas R. N. skundas dėl Tauragės rajono apylinkės prokuratūros laikinai einančio vyriausiojo prokuroro pareigas V. Armono 2009-12-28 nutarimo atmesti jos skundą dėl Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro R. Aukštakalnio 2009-12-01 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą,
Aprašomoji dalis
n u s tatė:
2008-04-09 Tauragės rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 153 str. dėl galimo mažamečių S. ir Ž. N. tvirkinimo. 2009-09-23, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, tačiau 2009-10-16 nutarimu ikiteisminis tyrimas atnaujintas. Atlikęs papildomus procesinius veiksmus, Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras R. Aukštakalnis 2009-12-01 ikiteisminį tyrimą nutraukė, kadangi nenustatė, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Šį nutarimą R. N. apskundė aukštesniajam prokurorui.
Tauragės rajono apylinkės prokuratūros laikinai einantis vyriausiojo prokuroro pareigas V. Armonas 2009-12-28 nutarimu R. N. skundą atmetė, nurodydamas, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgiant į visas ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes. Šį aukštesniojo prokuroro nutarimą R. N. apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja 2010-03-03 priėmė nutartį, kuria atmetė R. N. skundą. Nutartyje nurodoma, kad teismas mano, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo aiškinamasi reikšmingos bylai aplinkybės, o byloje nėra neginčijamų duomenų, jog N. B. ir V. N. būtų kokiais nors veiksmais tvirkinę mažametes S. ir Ž. N.. Todėl prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgiant į visas ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 153 str., požymių.
Šalies argumentai
Skundu R. N. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjos 2010-03-03 nutartį ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą, o atnaujinus ikiteisminį tyrimą, jį pavesti atlikti Šiaulių miesto apylinkės prokuratūrai, kadangi Tauragės apylinkės prokuratūros pareigūnai yra šališki, neobjektyvūs, sąmoningai vilkina bylos tyrimą, be to, ji, R. N., su dukromis gyvena ir dirba Šiauliuose, o įtariamoji M. B. bei V. N. niekur nedirba, neaugina mažamečių vaikų, todėl jiems nebūtų sunkumų atvykti į apklausas Šiauliuose, pažymima, jog dauguma liudytojų taip pat gyvena Šiauliuose. Skunde taip pat teigiama, kad 2009-09-23 ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, vadovaujantis BPK 3 str. l d. l p. Nutarimą nutraukti tyrimą buvo priimtas nepagrįstai, neištyrus visų bylos aplinkybių, neapklausus visų liudytojų, kurie padėtų pagrįsti M. B. ir V. N. padarytą nusikalstamą veiką. Motyvuojama, jog i prokuratūrą kreiptasi praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui po nusikalstamos veikos padarymo, tačiau nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad tuo laikotarpiu ji, R. N., buvo padavusi skundą Šiaulių miesto vaiko teisių apsaugos tarnybai, kuri atliko tyrimą ir rekomendavo kreiptis į prokuratūrą. R. N. pažymi, jog dėl sunkios materialinės padėties neturėjo galimybių pasinaudoti kvalifikuoto teisininko paslaugomis, o kadangi savo gyvenime su tokia problema susidūrė pirmą kartą, išgyveno emocinį sukrėtimą bei stiprų gėdos jausmą prieš aplinkinius, be to, ir vaikai apie įvykius Tauragėje prasitarė tik praėjus kuriam laikui, todėl kreipimasis į prokuratūrą buvo uždelstas. 2009-10-16 ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo atnaujintas. Apklausus liudytojus J. G., I. M., J. M., jų parodymus prokuroras R. Aukštakalnis įvertino kaip kritiškus, nes liudytojai apie atliktus tvirkinamuosius veiksmus sužinojo iš mažamečių nukentėjusiųjų. Prokuroras abejoja, ar nukentėjusios galėjo pasakoti tokias intymias aplinkybes visiems su jomis bendraujantiems asmenims – seneliams ir krikšto mamai. R. N. mano, kad tai subjektyvus prokuroro R. Aukštakalnio požiūris į bylos esmę, o ne visapusiškas, objektyvus faktinių bylos aplinkybių įvertinimas. Remiamasi vaikų darželio auklėtojos D. G. šališkais parodymais (dėl konfliktiškų santykių su auklėtoja buvo kreiptasi į švietimo skyrių, po atlikto tyrimo D. G. paskirta drausminė nuobauda), motyvuojama, kad vaikai „fantazuoja“, o neįvertinama, kad vaikų tvirkinimo faktas buvo atskleistas tada, kai 2007 rugpjūčio mėnesį, grįžusios iš viešnagės pas tėvą V. N., mergaitės apie tai prasitarė savo pusseserei I. G., o ne visiems su jomis bendraujantiems asmenims. Nesuprantama, kodėl šioje baudžiamojoje byloje pirmiausiai buvo apklausta auklėtoja, su kuria mergaitės šia tema nėra ir negali būti kalbėjusios. Kodėl liudytojai J. G., J. M. ir I. M., kurie pirmieji sužinojo apie tvirkinamuosius veiksmus mažamečių atžvilgiu, buvo apklausti tik papildomo tyrimo metu, kai bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas 2009-10-16.
Skunde nurodoma, kad prokuroras R. Aukštakalnis priimtą nutarimą motyvuoja ne tik kritiškais liudytojų parodymais, bet ir tuo, kad atliktos S. ir Ž. N. teismo psichiatrinės – psichologinės ekspertizės metu, papildomų faktų dėl jų tvirkinimo, nenustatyta. Atkreiptas dėmesys, kad ekspertizė buvo atliekama 2009-05-10, praėjus beveik dviems metams nuo nusikalstamos veikos padarymo, kai, tuo tarpu 2008 m., apklausus mažametes S. ir Ž. N. pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jos parodė, kad M. B. mokė, kaip reikia bučiuotis, taip pat lietė tą vietą, kur reikia „sisioti“. Įvertinant mažamečių amžių ir laiko tarpą, prabėgusį iki ekspertizės atlikimo, jos galėjo daug ką pamiršti. Po nusikalstamų veiksmų labai pablogėjo vaikų psichinė sveikata, lankytasi Šiaulių miesto vaikų konsultacinėje poliklinikoje pas vaikų psichiatrę D. R. S., Dainų PSC pas psichologę E. Ž., tačiau ikiteisminio tyrimo metu išrašai iš vaikų ligos istorijų nebuvo pareikalauti, niekas neįvertino, kokią žalą padarė įtariamoji psichinei vaikų sveikatai. R. N. mano, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo sąmoningai vilkinamas, nebuvo surinkti ir objektyviai įvertinti visi įrodymai, pagrindžiantys M. B. (ir galimai V. N.) kaltę, o prokuroras surinktus duomenis vertino šališkai.
Šalies argumentai
Skunde R. N. prašo įvertinti Tauragės rajono apylinkės prokuratūros pareigūnų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, tiriant aukščiau minėtą nusikalstamą veiką. Mano, kad prokuroras R. Aukštakalnis, tirdamas bylos aplinkybes, buvo šališkas, subjektyvus, sąmoningai vilkino bylos tyrimą, nepagrįstai nutraukė pradėtą ikiteisminį tyrimą, nepritaikė laikinųjų apsaugos priemonių, uždraudžiančių vaikų tėvui ir jo sugyventinei išsivežti dukras į Tauragę, ką padarė Šiaulių m. apylinkės teismas. Dėl bylos vilkinimo ir prokuroro R. Aukštakalnio neveiklumo ne kartą kreiptasi į Tauragės apylinkės vyr. prokurorą V. Armoną, tačiau akivaizdu, kad ir šis pareigūnas yra šališkas, bando pateisinti savo kolegos nekompetentingą veiklą.
Tauragės rajono apylinkės teismas nutartimi atmesdamas skundą, motyvavo neva nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad vyksta ginčas tarp jos, R. N., ir V. N. dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, tačiau neatsižvelgiama į faktus, jog su pareiškimu į Tauragės rajono apylinkės prokuratūrą dėl galimo dukrų tvirkinimo kreiptasi 2008-04-01, su pareiškimu dėl netinkamo tėvo ir jo sugyventinės M. B. elgesio vaikų atžvilgiu į Šiaulių m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių kreiptasi dar anksčiau, t. y. 2008-03-13, o su ieškiniu dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo (ir laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo) į Šiaulių miesto apylinkės teismą kreiptasi tik 2008-05-13, kuomet prokuroras R. Aukštakalnis atsisakė tenkinti 2008-04-23 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, uždraudžiant V. N., bendraujant su dukromis, išsivežti jas į Tauragę.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjo nutartis, kuria atmestas R. N. skundas dėl Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro R. Aukštakalnio 2009-12-01 nutarimo ir Tauragės rajono apylinkės prokuratūros laikinai einančio vyriausiojo prokuroro pareigas V. Armono 2009-12-28 nutarimo panaikinimo yra teisėta ir pagrįsta.
Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Ikiteisminis tyrimas dėl galimo mažamečių S. ir Ž. N. tvirkinimo buvo nutrauktas nenustačius, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, tokia išvada yra pagrįsta.
Mažamečių motina R. N. į prokuratūrą kreipėsi tik praėjus pusmečiui, kai sužinojo apie galbūt prieš jos dukteris padarytą nusikalstamą veiką. Skunde R. N. akcentuoja, kad neįvertinta tai, kad buvo padavusi skundą Šiaulių miesto vaiko teisių apsaugos tarnybai, buvo sunki materialinė padėtis, išgyveno emocinį sukrėtimą ir gėdos prieš aplinkinius jausmą, o be to, ir vaikai apie įvykius prasitarė tik po kurio laiko. Tačiau šie teiginiai prieštarauja ikiteisminio tyrimo medžiagai. R. N. pareiškimas dėl galimo vaikų tvirkinimo Tauragės rajono apylinkės prokuratūroje gautas 2008-04-01. Iš R. N. pareiškimo turinio yra aiškiai matyti, jog ji apie galimus tvirkinimo veiksmus sužinojo 2007 m. rugpjūčio mėnesį, kai mergaitės grįžusios po susitikimo Tauragėje su tėvu V. N., jai papasakojo apie tai, ko jas neva mokiusi tėvo draugė M. Į Vaiko teisių apsaugos skyrių R. N. kreipėsi tik po pusmečio, t. y. 2008-03-13, ką patvirtina Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2008-03-18 raštas R. N. bei šios Institucijos pateiktas 2009-11-02 informacinis pranešimas Tauragės apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko pavaduotojai. Tokį uždelsimą pranešti apie galimai prieš jos vaikus padarytą nusikalstamą veiką R. N. motyvuoja lėšų stygiumi ir gėdos jausmu, tačiau asmuo, neturintis pakankamai lėšų mokamoms teisinėms konsultacijoms, gali imtis priemonių, jog jam būtų suteikta valstybės garantuojama nemokama teisinė pagalba, be to, nei emociniu sukrėtimu, nei gėdos jausmu negalima paaiškinti tokio R. N. uždelsimo kreiptis dėl vaikų nurodytų aplinkybių išsiaiškinimo, juolab, jog pati R. N. skunde aukštesnės instancijos teismui kritikuoja tai, jog teismo psichiatrinė – psichologinė ekspertizė atlikta praėjus beveik 2 metams po galimos nusikalstamos veikos, o įvertinant mergaičių amžių, per tiek laiko jos galėjo daug ką pamiršti.
Be to, nors R. N. skunde teigia, jog pirmiausia mergaitės apie galimai jų atžvilgiu atliktus tvirkinimo veiksmus prasitarė pusseserei I. G., tačiau pareiškime prokuratūrai bei pirmojoje apklausoje apie šią aplinkybę neužsiminė ir teigė, jog dukros viską papasakojo jai. Tiesa, R. N. sesuo, J. G. patvirtino, kad jos dukrai S. ir Ž. prasitarė apie tai, ko mokė tėčio sugyventinė, o tada jau ji, J. G., informavo R. N., tačiau apklausiama R. N. motina I. M. taip pat nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio mėnesio antroje pusėje, žentas parvežė mergaites po savaitgalio, o pirmadienio rytą jai mergaites atvežė dukra R. N.. Būtent tada mergaitės jai, I. M., papasakojo apie tėvo draugės M. veiksmus, o tada ji apie tokias mergaičių kalbas informavo dukrą (b. l. 102). Taigi R. N., J. G. bei I. M. nurodomos aplinkybės apie tai, kaip S. ir Ž. N. papasakojo apie prieš jas neva atliktus tvirkinimo veiksmus, yra prieštaringos. Todėl 2009-12-01 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą J. G., I. M. parodymai pagrįstai vertinti kaip abejotini.
R. N. skunde kelia klausimą, kodėl pirmiausia buvo apklausta S. ir Ž. N. darželio auklėtoja, su kuria, jos, R. N., santykiai yra konfliktiški, o ne liudytojai J. G., J. M. ir I. M., kurie pirmieji sužinojo apie tvirkinamuosius veiksmus. Tačiau nei pareiškime prokuratūrai, nei pirmojoje apklausoje R. N. neužsiminė apie tai, jog pirmieji apie galimai tvirkinamuosius veiksmus sužinojo jos artimiausi giminaičiai (motina, tėvas ir sesuo), per apklausą nurodė mergaičių darželio auklėtojų telefonų numerius ir nekalbėjo apie galimą auklėtojų šališkumą. Be to, BPK numato, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras, todėl jis, o ne proceso dalyviai nusprendžia, kokius procesinius veiksmus ir kada reikia atlikti. Nesutinkantiems su prokuroro veiksmais proceso dalyviams suteikta teisė skųsti tokius veiksmus. Šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog aplinkybė, kad R. N. giminaičiai apklausti vėliau nei darželio auklėtojos, kažkaip būtų sutrukdžiusi atlikti išsamų ikiteisminį tyrimą.
R. N. skunde pažymi, jog po nusikaltimo pablogėjo mergaičių sveikata, todėl buvo lankytasi pas psichologą. Kaip matyti iš medicininių dokumentų išrašų, kuriuos pateikė pati R. N., S. ir Ž. N. buvo konsultuotos psichologo, kuris nurodė, jog yra nepalanki šeimyninė situacija (tėvų konfliktai dėl vaikų lankymo po skyrybų), mergaitės jautrios, emociškai prisirišusios prie mamos. Tokia psichologo išvada leidžia manyti, jog emocinį S. ir Ž. N. jautrumą tuo metu galėjo sąlygoti ir egzistuojantys tėvų tarpusavio konfliktai.
R. N. skunde teigia, kad tirdamas bylos aplinkybe, prokuroras R. Aukštakalnis buvo šališkas, subjektyvus, sąmoningai vilkino tyrimą, nepritaikė laikinųjų apsaugos priemonių, uždraudžiant tėvui išsivežti vaikus į Tauragę, šališkumu kaltinamas ir Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras. R. N. nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų teismui manyti, jog prokurorai galėjo būti šališki. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės ikiteisminiame tyrime taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra civilinio proceso institutas ir teismo gali būti taikomos vykstant civiliniam ginčui. Šiuo atveju matyti, jog R. N. siekė, kad V. N. būtų uždrausta išsivežti dukras į Tauragę. BPK numato tokios procesinės prievartos priemonės kaip įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo taikymą, tačiau šiuo atveju tokia procesinė prievartos priemonė būtų visiškai netikslinga, kadangi tėvas ir dukros jau ir taip negyvena kartu. Ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos ne ikiteisminiame tyrime, bet tada, kai R. N. inicijavo civilinį procesą ir kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, taip pat prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Šiaulių m. apylinkės teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3031-797/2008). Bylos medžiaga taip pat neleidžia manyti, jog ikiteisminis tyrimas būtų buvęs sąmoningai vilkinamas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ikiteisminį tyrimą atlikęs prokuroras padarė pagrįstą išvadą jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Prokurorų nutarimai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo bei skundžiama Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjos nutartis teisėti ir pagrįsti, juos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutar i a:
R. N. skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.