- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-28
- Bylos Nr.
- e2YT-28536-1084/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01139-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Jasinskaitė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Suinteresuotas asmuo
- A. M., L. B., G. N., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Diana Višinskienė
nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims L. B., G. N., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. M., L. B., G. N. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. M. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo tėvo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Pareiškėjas teismui pateiktame pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas K. M.. Po tėvo mirties nei pareiškėjas, nei palikėjo dukterėčios – A. M., L. B. ir G. N., nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Sutuoktinės palikėjas neturėjo, kadangi su pareiškėjo motina M. M. išsituokė (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas palikimą, atsiradusį po jo tėvo mirties, priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą – naudojasi paveldimu turtu, rūpinosi juo kaip savo turtu, moka mokesčius, naudojasi palikėjo daiktais, jais disponuoja. 1999 m. balandžio 21 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) K. M. buvo atkurta nuosavybės teisė į M. M. nuosavybės teisėmis valdytą žemę (duomenys neskelbtini). Šio sprendimo pagrindu palikėjo vardu įregistruota nuosavybės teisė į šį turtą: 1) ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kito registruotino turto palikėjas neturėjo. Sprendimas atkurti nuosavybės teises buvo priimtas po K. M. mirties, tačiau nuosavybės teisių atkūrimo būdas buvo parinktas grąžinant žemę natūra, todėl dar prieš formaliai atkuriant nuosavybės teises, šia žeme naudojosi K. M., o vėliau ir R. M.. Pareiškėjas nurodytą nekilnojamąjį turtą prižiūri ir šiandien, nuolat važiuoja apžiūrėti teritorijos, tvarko žemės ūkio paskirties sklypo ir miško dalį. Pareiškėjas toliau tęsė žemės ūkio darbus palikėjui priklausančioje žemėje, naudojosi asmeniniais palikėjo daiktais, palikėjo turtą valdė kaip savo, organizavo savo tėvo laidotuves, perėmė visus palikėjo kilnojamuosius daiktus (b. l. 1–5).
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys A. M., L. B. ir G. N. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškimu sutinka ir prašo nustatyti pareiškėjo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą. Atsiliepime į pareiškimą suinteresuoti asmenys prašo civilinę bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 39–40).
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba nesikreipė dėl K. M. turto paveldėjimo valstybės vardu, taip pat, kad neprieštaraus dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, jei teismas nustatys, kad į bylą pateikta pakankamai įrodymų tokiam faktui nustatyti, ir tokio fakto nustatymas nepažeis trečiųjų asmenų interesų (b. l. 41–43).
Teismo posėdžio metu pareiškėjo R. M. atstovė pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti ir nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą. Nurodė, kad pareiškėjas į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes palikėjo vardu nebuvo registruota jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, o notarai tokiais atvejais neretai atsisako užvesti paveldėjimo bylą. Tačiau pareiškėjas palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, priėmė faktiškai pradėjęs valdyti jam priklausiusį turtą, t. y. pasiimdamas palikėjo asmeninius daiktus, knygas, fotoalbumus, naudodamasis jais, taip pat rūpindamasis žemės sklypais, į kuriuos nuosavybės teisės palikėjui buvo atkurtos tik po mirties. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo kreiptasi iš karto po teisės aktų, numatančių tokią galimybę, įsigaliojimo, todėl dar iki K. M. mirties buvo žinoma, į kokius žemės sklypus palikėjui bus atkurtos nuosavybės teisės. Palikėjas šiais žemės sklypais naudojosi iki mirties, o šiam mirus, žemę prižiūrėjo ir ja rūpinosi pareiškėjas. Pareiškėjas yra vienintelis palikėjo sūnus, jis palaidojo savo tėvą ir aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti palikimą po tėvo mirties.
Suinteresuotas asmuo A. M. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos pusbrolis, t. y. R. M., priėmė palikimą po savo tėvo K. M. mirties faktiškai pradėjęs valdyti turtą. Paaiškino, kad dėdė K. M. po savo mirties visą savo turtą paliko vieninteliam sūnui – pareiškėjui, kuriam taip pat liko ir visi dėdės asmeniniai daiktai, nes su sutuoktine M. M. K. M. buvo išsituokęs. Pareiškėjas jo tėvui priklausiusiu turtu naudojosi kaip šio turto savininkas, rūpinosi juo, taip pat jo leidimu K. M. priklausiusiais žemės sklypais naudojasi kiti artimi giminaičiai, kurie į šį turtą nepretenduoja.
Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas J. M. nurodė, kad jis yra pareiškėjo pusseserės A. M. sutuoktinis. Paaiškino, jog jam yra žinoma, kad dar iki mirties K. M. žinojo, į kokią žemę jam bus atkurtos nuosavybės teisės. Nors šiuo turtu pats naudojosi mažai, tačiau leido juo naudotis kitiems giminaičiams. Iš karto po K. M. mirties jo turtu rūpinosi sūnus R. M., kuris su tėvui priklausiusiu turtu elgėsi kaip šio turto savininkas. Liudytojo teigimu, K. M. priklausiusiais žemės sklypais naudojosi visa šeima, dirbo žemę, tačiau jų savininku laikė R. M. ir turtu naudojosi jo sutikimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėjas R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus (b. l. 6–8). Palikėjas sutuoktinės neturėjo, kadangi (duomenys neskelbtini) išsituokė su pareiškėjo motina M. M. (b. l. 10). Mirus K. M., paveldėjimo byla dėl jo turto nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 9). 1999 m. balandžio 21 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) K. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į M. M. nuosavybės teisėmis valdytą žemę (duomenys neskelbtini) (b. l. 11–12). K. M. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 13–17). VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, jog duomenų apie palikėjo turimas transporto priemones nėra (b. l. 18).
Pareiškėjas R. M. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo K. M. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad K. M. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. dar iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, todėl sprendžiant klausimą dėl palikimo priėmimo, taikytinos K. M. palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) Civilinio kodekso normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 3 dalį, palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis palikimą įgyja tik jį priėmęs (Civilinio kodekso 587 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, rūpinasi juo kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, pareiškėjas iš karto po tėvo K. M. mirties priėmė jo palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti, nes pasiėmė sau tėvo asmeninius daiktus, toliau naudojosi, rūpinosi ir prižiūrėjo žemės sklypus, į kuriuos nuosavybės teisės K. M. buvo atkurtos po mirties, šį turtą valdė ir tvarkė kaip savo, ir šie veiksmai atlikti nepraleidžiant įstatyme nustatyto šešių mėnesių termino. Mirusiojo K. M. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Suinteresuoti asmenys A. M., L. B. ir G. N. sutinka, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad pareiškėjas po tėvo K. M. mirties priėmė jo palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. M. patvirtino šį faktą, nurodė, kad pareiškėją laiko palikėjui priklausiusio turto savininku. Kiti suinteresuoti asmenys taip pat neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Byloje nėra duomenų, kad po K. M. mirties palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismo posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, liudytojo parodymus, nustatytas aplinkybes, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant bei vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad pareiškėjas po tėvo K. M. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Pareiškėjas kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjui, yra įrodytas, todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo R. M. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.