- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-25
- Bylos Nr.
- 2A-391-56/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Alma Urbanavičienė, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- D. O., J. Z.
- Ieškovas
- A. M.
Teisėjas K. Rimkus Proc. sprendimo kategorijos: 42.11.3, 121.21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. balandžio mėn. 25 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio mėn. 19 d. sprendimo, kuriuo atmestas A. M. ieškinys atsakovui D. O. ir patenkintas atsakovo D. O. priešieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-490-286/2007 ir prašė panaikinti techninių priemonių MAZ 509A (duomenys neskelbtini), priekabos markės ODAZ 9357 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), URAL-375CH (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabos (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) registraciją atsakovo D. O. vardu; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2003-0829 UAB „Tuolas“ visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė parduoti A. M. bendrovei nuosavybės teise priklausančius automobilius: miškovežį ant automobilio URAL-375CH važiuoklės, automobilinį kraną MAZ-500A, automobilį- vilkiką MAZ-509A su priekaba. Vykdydamas minėtą akcininkų susirinkimo nutarimą UAB „Tuolas direktorius J. Z. su A. M. 2003-09-23 sudarė pirkimo- pardavimo sutartį, pagal kurią A. M. nupirko minėtas transporto priemones. A. M. už nupirktą turtą tą pačią dieną sumokėjo 2242 Lt. Po transporto priemonių nupirkimo A. M. toliau leido J. Z. naudotis minėtais automobiliais. 2006 m. pradžioje ieškovas sužinojo, kad D. O. savo vardu įregistravo vilkiką MAZ-509A su priekaba ir URAL-375CH bei šiuos automobilius eksploatuoja. Minėti automobiliai nustojo būti valdomi be ieškovo valios, o atsakovas juos valdo neteisėtai, todėl šie automobiliai turi būti išreikalauti iš atsakovo (CK 4.95 str., 4.96 str. 1 d.). Atsakovo negalima laikyti sąžiningu įgijėju, nes jis žinojo apie minėtų automobilių pardavimą.
Atsiliepimas
Atsakovas D. O. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad jis yra teisėtas turto, kurį prašoma išreikalauti iš jo valdymo, savininkas. Atsakovas ginčo turtą įgijo pagal 2003-09-23 pirkimo- pardavimo sutartį. Savo teises yra įregistravęs viešame registre, todėl turtas iš jo negali būti išreikalautas. Ieškovas negali panaudoti savo minimo sandorio prieš trečiuosius asmenis, t.y. prieš atsakovą, nes sandorio neįregistravo ir negali sandorio fakto įrodinėti jokiais kitais įrodymais (CK 1.75 str. 2 d.). Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą (CK 4.96 str. 1 d.), todėl ir šiuo pagrindu ieškinys turi būti atmestas (CK 1.131 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Ieškovas A. M. pateikė ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-761-286/2007, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia tarp J. Z. ir D. O. sudarytą transporto priemonių MAZ 509A (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos markės ODAZ 9357 (valst Nr. (duomenys neskelbtini), URAL-375CH (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabos (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo- pardavimo sutartį ir įpareigoti VĮ „Regitra“ panaikinti minėtų transporto priemonių registraciją atsakovo D. O. vardu; priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas be argumentų nurodytų ieškinyje civilinėje byloje Nr. 2-490-286/2007, nurodė dar ir tai, kad ginčo transporto priemonės buvo įregistruotos sutarties, sudarytos tarp J. Z. ir D. O. pagrindu. Bylos duomenys įrodo, kad minėta sutartis buvo sudaryta ne 2003-09-23, kaip nurodyta pačioje sutartyje, bet 2004-05-05. Parduodamas ginčo transporto priemones J. Z. veikė UAB „Tuolas“ vardu. Kadangi sutartis iš tikrųjų buvo sudaryta 2004-05-05, o UAB „Tuolas“ 2003-10-28 iškelta bankroto byla, tai J. Z., kaip UAB „Tuolas“ vadovas, negalėjo parduoti bankrutuojančiai bendrovei priklausančio turto. Dėl šios priežasties transporto priemonių pirkimo- pardavimo sutartis, sudaryta tarp J. Z. ir D. O. turi būti pripažinta negaliojančia (CK 6.307 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-490-286/2007 sujungta su civiline byla Nr. 2-761-286/2007 ir civilinei bylai suteiktas Nr. 2-490-286/2007.
Šalies argumentai
Atsakovas D. O. pateikė priešieškinį, kuriame prašė pripažinti 2003-09-23 transporto priemonių pirkimo- pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Tuolas“ ir ieškovo A. M., negaliojančia nuo jos sudarymo momento; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas; pripažinti ieškinio bei papildomo ieškinio pareiškimą piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir skirti ieškovui A. M. baudą (CPK 95 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad ieškovo pateiktas papildomas ieškinys yra neteisėtas. Iš ieškovo A. M. paaiškinimų seka, kad jis nesiekė sudaryti su UAB „Tuolas“ transporto priemonių pirkimo- pardavimo sutarties, o su atsakovu J. Z. sudarė paskolos sutartį. Taigi, A. M. ir UAB „Tuolas“, atstovaujamo J. Z., 2003-09-23 sudaryta pirkimo- pardavimo sutartis yra apsimestinis sandoris (CK 1.87), t.y. juo yra pridengtas kitas sandoris- paskola tarp fizinių asmenų. Dėl šios priežasties minėta sutartis turi būti pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 19 d. sprendimu A. M. ieškiniai buvo atmesti, o D. O. priešieškinis patenkintas: 2003m. rugsėjo 23 d. transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Tuolas“ ir A. M., pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento; iš A. M. D. O. priteista 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; iš A. M. į valstybės pajamas priteista 56,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas pažymėjo, kad byloje nagrinėjami reikalavimai, susiję su nuosavybės teisėmis į transporto priemones, atsiradę 2003 m. rugsėjo 23d. pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu. Tokiems reikalavimams taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.), todėl bylos šalys, pareikšdamos ieškinius, nepraleido ieškinio senaties.
Teismas nurodė, kad Atsakovas D. O. priešieškinyje prašo pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2003 m. rugsėjo 23 d. transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Tuolas" ir ieškovo A. M..
Teismas, remdamasis A. M., G. M. ir J. Z. parodymais, padarė išvadą, ieškovas tik tariamai įsigijo transporto priemones, kadangi jo valia buvo išreikšta ne šių transporto priemones įsigijimui, o tam, kad duoti J. Z. paskolą. Valią pasiskolinti pinigų iš ieškovo turėjo ir atsakovas J. Z., todėl, pasinaudodamas UAB „Tuolas“ direktoriaus pareigomis bei sudarydamas 2003 m. rugsėjo 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį, pridengė ja kitą sandorį. Šias išvadas patvirtina ir ieškovo bei J. Z. veiksmai po 2003 m. rugsėjo 23 d., kai nė vienas iš jų nesiekė įregistruoti sutarties. CK 1.87 str. 1 d. nustatyta, kad jei sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Remdamasis šiom aplinkybėm, teismas konstatavo kad, ieškovas su J. Z. pirkimo-pardavimo sutartimi tik pridengė paskolos sandorį, todėl šį sandorį teismas kvalifikavo kaip apsimestinį ir pripažino negaliojančiu ab initio (CK 1.87 str., 1.95 str. 1 d.).
Teismas konstatavo, kad 2003 m. rugsėjo 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Tuolas" direktorius J. Z., kaip teisėtas įmonės atstovas, perleido D. O. nuosavybės teisę į vilkiką MAZ-509A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba ODAZ 9357, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fiskarą URAL 375 CH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kraną MAZ 500A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šia sutartimi buvo parduoti kilnojamieji daiktai - transporto priemonės, kurioms privaloma teisinė registracija, todėl sutarties pagrindu D. O. įregistravo savo teises VĮ „Regitra“ Utenos filialo Ignalinos grupėje. Jam buvo išduoti minėtų transporto priemonių registravimo liudijimai.
Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, t.y. D. O., liudytojų „Regitra“ darbuotojų R. P., G. J. parodymus, J. Z. prašymus išregistruoti transporto priemones ir pažymas apie transporto priemonių patikrinimą, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2007 m. vasario 23 d. specialisto išvadų Nr. 140-(1261)-IS1-1471 ir Nr. 140-(1262)-IS1-1493, kuriose nurodyta, kad transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartį tarp J. Z. ir D. O. pasirašė J. Z., ir kad J. Z. ir D. O. parašai atlikti vienodos cheminės kokybinės sudėties dažančiomis medžiagomis, padarė išvadą, kad nėra pagrindo abejoti tuo, jog transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis tarp D. O. ir UAB „Tuolas“, atstovaujamos direktoriaus J. Z., buvo sudaryta 2003 m. rugsėjo 23 d. ir ji neprieštarauja įstatymams. Dėl šios priežasties teismas atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančia transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp D. O. ir J. Z., ir įpareigoti VĮ „Regitra" panaikinti išvardintų transporto priemonių registraciją D. O. vardu. Teismas taip pat pažymėjo, kad sutartims, kurių pagrindu parduodamos transporto priemonės, privaloma teisinė registracija, o sandorio šalys, neįregistravusios tokio sandorio, negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais (CK 1.75 str. 2 d. ).
Teismas iš ieškovo atsakovui D. O. priteisė 1500 Lt advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.), valstybei priteisė 38,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas A. M. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodė, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2003-09-23 pirkimo-pardavimo sutartimi tarp ieškovo A. M. ir UAB „Tuolas“ A. M. ir J. Z. pridengė paskolos sutartį, nes paskoliniai santykiai atsirado tarp A. M. ir J. Z., o iš pirkimo-pardavimo sutarties kylantys santykiai yra susiklostę tarp A. M. ir UAB „Tuolas", t.y. tarp skirtingų subjektų. Šią teismo išvadą paneigia ir 2003-08-29 akcininkų susirinkimo protokolas, iš kurio matyti, kad transporto priemones buvo nuspręsta parduoti ieškovui bendru akcininkų sutarimu, bet ne atsakovo J. Z. sprendimu. Jeigu visuotiniame akcininkų susirinkime buvo sprendžiamas toks klausimas, reiškia buvo atitinkamas A. M. prašymas.
Ieškovo atstovas, tam kad būtų išsiaiškintos priešieškinyje nurodytos aplinkybės, prašė teismo pripažinti A. M. dalyvavimą posėdyje būtinu, apklausti A. M. žmoną G. M., tačiau teismas šiuos prašymus be teisėto pagrindo atmetė.
Be to, priešieškinis dėl 2003-09-23 pirkimo-pardavimo sutarties tarp ieškovo ir UAB „Tuolas" pripažinimo apsimestiniu sandorių iš viso yra negalimas, kadangi UAB „Tuolas" yra likviduota ir išregistruota (CK 2.95 str. 3 d.), o atsakovas J. Z. nėra šios įmonės teisių perėmėjas, t.y. nėra subjekto, su kuriuo būtų galima aiškintis pareiškėjo (D. O.) interesą. Dėl šios priežasties priešieškinyje J. Z. patraukimas atsakovu yra neteisėtas, nes J. Z. nebuvo automobilių pirkimo-pardavimo sandorio šalimi. Šio sandorio šalimis buvo A. M. ir UAB „Tuolas“. Taigi, 2003-09-23 pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovo ir UAB „Tuolas" negali būti pripažinta negaliojančia, remiantis CK 1.87 str., kadangi nebėra subjekto, kuriam turėtų būti reiškiamas ieškinys, taip pat negalima restitucija pagal CK 1.80 str. 2 d.
Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakė tik dėl atsakovo į bylą pateiktų argumentų ir įrodymų, visai nevertindamas ir nepasisakydamas dėl ieškovo su ieškiniais į bylą pateiktų argumentų ir įrodymų, nekonstatavo nei ieškovo nurodytų aplinkybių buvimo, nei nebuvimo, nenurodė, kokiu įstatymu vadovaujantis ieškovo ieškiniai yra atmesti. Taigi, taip teismas pažeidė procesinės teisės normų reikalavimus, keliamus teismo sprendimo priėmimui (CPK 263 str., 265 str., 270 str. 4 d.). dėl šios priežasties yra pagrindas taikyti CPK 329 str. 2 d. 4 p.
Teismas taip pat pažeidė CPK 185 str. 1 d., nes vadovavosi tik atsakovo kartu su priešieškiniu pateiktais įrodymais, kurie iš esmės prieštaravo ieškovo į bylą pateiktiems įrodymams, t.y. teismas neatsižvelgė į ieškovo argumentus bei pateiktus įrodymus, kurie patvirtina, kad transporto priemonių pirkimo- pardavimo sutartis tarp J. Z. ir D. O. buvo pasirašyta 2004-05-05, o ne 2003-09-23. UAB „Tuolas“ 2003-10-28 buvo iškelta bankroto byla, taigi nuo 2003-10-28 atsakovas J. Z. neturėjo teisės sudarinėti jokių sandorių UAB „Tuolas“ vardu. Kadangi, kaip minėta, pirkimo- pardavimo sutartis tarp J. Z. ir D. O. buvo sudaryta 2004-05-05, tai reiškia, kad buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas J. Z. pardavė jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas ir neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, todėl, remiantis CK 6.307 str., ši sutartis gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko - apelianto (ieškovo) ieškinį.
Teismas pažeidė CPK 197 str. 2 d., nes konstatuodamas, kad pirkimo-pardavimo sutartis tarp atsakovo J. Z. ir atsakovo D. O. buvo sudaryta 2003-09-23, o ne 2004-05-05, nesirėmė į bylą pateiktais oficialiaisiais įrodymais, t.y. VĮ „Regitra“ patvirtintais dokumentais, baudžiamosios bylos Nr.59-1-0156-06 bei civilinės bylos Nr.2(39)-1809/2003 medžiaga. Liudytojo R. R. parodymai bei netiesioginiai įrodymai, kuriais rėmėsi teismas, t.y. 2003-09-23 atsakovo J. Z. Vį „Regitra" pateikti prašymai dėl transporto priemonių išregistravimo bei Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro 2007-02-23 specialisto išvados Nr. 140-(1261)-IS1-1471 ir Nr. 140-(1261)-ISl-1493, ne tik prieštarauja ieškovo pateiktiems oficialiesiems rašytiniams įrodymams, bet neįrodo fakto, kad pirkimo-pardavimo sutartis tarp atsakovo J. Z. ir atsakovo D. O. buvo pasirašyta ne 2004-05-05, o 2003-09-23.
Teismas taip pat nepagrįstai atmetė dublike ieškovo nurodytus argumentus, kad pirkimo-pardavimo sutartis tarp atsakovo J. Z. ir atsakovo D. O. prieštarauja teisės aktų reikalavimams, t.y. 1998-02-03 LRV nutarimo Nr. 144 „Dėl transporto priemonių ir jų numeruojamųjų agregatų mažmeninės prekybos taisyklių patvirtinimo" 2 p. ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d.
Teismas, konstatuodamas kad sutartims, kurių pagrindu parduodamos transporto priemonės, privaloma teisinė registracija, o sandorio šalys, neįregistravusios tokio sandorio, negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis, remdamosi kitais įrodymais (CK 1.75 str. 2 d.), pažeidė materialinės teisės normas. CK 1.75 str. reglamentuoja atvejus, kai įstatymas nustato privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją, tačiau atsakovas D. O. savo vardu įregistravo ne sandorius, o transporto priemones, todėl ginčui spręsti CK 1.75 str. netaikytinas. Ginčo transporto priemonių registravimo metu transporto priemonių registravimo tvarką reglamentavo 2001-05-25 Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr.260 patvirtintos „Kelių transporto priemonių registravimo taisyklės“.
A. M. nupirkti automobiliai yra A. M. ir jo sutuoktinės G. M. bendra jungtinė nuosavybė. Pripažindamas automobilių pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ir neįtraukęs į bylos nagrinėjimą G. M., teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių ir pareigų, o tai yra vienas iš sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).
Teismas, remdamasis Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2007 m. vasario 23 d. specialisto išvadų Nr. 140-(1261)-IS1-1471 ir Nr. 140-(1262) -IS1-1493, padarė nepagrįstą išvadą, kad transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis tarp D. O. ir UAB „Tuolas", atstovaujamos direktoriaus J. Z., buvo sudaryta 2003 m. rugsėjo 23 d. Šios specialisto išvados įrodo tik tą aplinkybę, kad jose esantys parašai yra atlikti tos pačios rūšies rašymo priemonėmis.
Atsiliepimas
Atsakovas D. O. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad teismas tinkamai įvertino rodymus, išaiškino ir pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose, todėl sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir turi būti paliktas galioti, o apeliacinis skundas yra nepagrįstas, dėl to turi būti atmestas.
Atsakovas VĮ „Regitra“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodė, kad sprendimas yra teisėtas, todėl turi būti paliktas nepakeistas. Atsakovas D. O. 2003-09-23 registruodamas transporto priemones pateikė jų pirkimo- pardavimo sutartį bei ankstesnius jų registracijos dokumentus, todėl transporto priemonės buvo įregistruotos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Apeliantas nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-02-03 nutarimu Nr. 144 patvirtintų „Transporto priemonių ir jų numeruotų agregatų mažmeninės prekybos taisyklių“ 2 p., nes šis punktas yra skirtas įmonėms, kurios verčiasi transporto priemonių mažmenine prekyba, o UAB „Tuolas“ tokia prekyba nesivertė. Be to, šios taisyklės Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-31 nutarimu neteko galios.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad Ignalinos rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio mėn. 19 d. sprendimas atitinka faktines bylos aplinkybes, yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.), todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo A. M. apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias ginčo šalių materialinį teisinį santykį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmos instancijos teismo sprendimo argumentais, savo nutartyje jų nebekartoja. Ginčas yra kilęs iš pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo, todėl teismai, spręsdami tokio pobūdžio ginčus, turi vadovautis CK 6.193 str., nustatančiu sutarčių aiškinimo taisykles.
Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, išdėstytus jo apeliaciniame skunde sekančiais motyvais:
Dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo su atsakovu D. O..
Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Tuolas“ bankroto byla buvo iškelta 2003-10-28 d. Taigi, įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo nutarčiai, UAB „Tuolas“ valdymo organai nebeteko teisės vadovauti bendrovei ir tvarkyti jos turtą. Duomenys, kad UAB „Tuolas bankroto administratorius būtų pareiškęs pretenzijų dėl ginčo transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos su D. O., neteisėtumo, byloje nėra, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto argumentas, jog transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta po bankroto bylos iškėlimo, aiškiai nepagrįstas ir atmestinas.
Teisėjų kolegija, aiškindama ieškovo ir atsakovų parodymus, liudytojų G. M., G. J., R. R. parodymus baudžiamojoje byloje Nr. 59-1-0156-06, paties ieškovo A. M. paaiškinimus, sprendžia, jog ieškovas nenuosekliai, o pagal susidariusią konkrečią situaciją byloje aiškina pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, kurios vertintinos kritiškai (CPK 185 str.). Atsakovas D. O. nurodė, kad jam transporto priemonės buvo reikalingos ūkinei veiklai vykdyti, todėl jis pirkimo-pardavimo sutartį elgėsi taip, kaip tai nustatė LR Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 d. įsakymu Nr. 260 patvirtintos Kelių transporto priemonių registravimo taisyklės.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovo D. O. situacijos aiškinimas atitinka faktines aplinkybes.
Vertindama kritiškai apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į atsakovo J. Z. aiškinimus dėl pirkimo-pardavimo sutarties su D. O. sudarymo aplinkybių, kurie vertintini kritiškai (CPK 185 str.).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad A. M. ir J. Z., atstovavusio UAB „Tuolas“, 2003-09-23 d. sudaryta autotransporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis yra apsimestinė, nes šios aplinkybės įrodo (CPK 177, 185 str.) ieškovo į bylą pateiktas pirkimo-pardavimo sutarties tekstas bei paties A. M. paaiškinimai baudžiamojoje byloje, todėl apelianto argumentas, jog pirmos instancijos teismas, neįtraukdamas į bylą G. M., pažeidė įstatymą, todėl teismo sprendimas naikintinas CPK 329 str. 2 d. 2 p. pagrindu, yra nepagrįstas ir atmestinas.
Teismas pagrįstai vertino ieškovo veiksmus kaip nenukreiptus įsigyti kilnojamąjį turtą nuosavybėn, todėl akivaizdu, kad tarp A. M. ir J. Z. susidarė paskoliniai teisiniai santykiai, kuriuos vėliau atsakovas J. Z. įformino kaip pirkimo-pardavimo sutartį tarp UAB „Tuolas“ ir A. M..
Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, jog pirmos instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.75 str. Pagal savo pobūdį transporto priemonės yra turtas, reikalaujantis registracijos, todėl galiojančių Kelių transporto registravimo taisyklių 60.6 p. pagrindu, transporto priemonių įgijėjas, jas pateikdamas registracijai, privalo pateikti ir transporto priemonių įgijimo pagrindą, kuris yra registruojamas kartu su transporto priemone.
Atsakovas D. O. registruodamas ginčo kilnojamuosius daiktus, pilnai įvykdė įstatymo reikalavimus.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis skundas netenkintinas.
Sutinkamai su CPK 98 str. iš ieškovo A. M. atsakovo D. O. naudai priteistinos 1500 Lt išlaidos advokato pagalbai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio mėn. 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo A. M. apeliacinį skundą atmesti. Priteisti iš ieškovo A. M. atsakovo D. O. naudai 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti.