- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-07
- Bylos Nr.
- 1A-701-487-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-03179-2012-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė (pirm.), Algimantas Valantinas, Sigita Bieliauskienė
- Nuteistasis
- P. M.
- Advokatai
- Adolfas Remeikis
- Kategorijos
- 2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Jolanta Čepukėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-701-487/2013
Teisėja Aušra Valinskienė Teisminio proceso Nr. 1-12-1-03179-2012-0
2013 m. spalio 7 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo P. M. nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 2 d. (I. K. turto pagrobimas) laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 178 str. 2 d. (A. J. ir D. K. turto pagrobimas) laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-03 nuosprendžiu skirta bausme, iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš P. M. priteista I. K. naudai 700 Lt turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. M. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis 2012 m. rugpjūčio 28 d., apie 11.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, parinkęs raktą įsibrovė į kambarį, esantį Vilniuje, Švitrigailos g. (duomenys neskelbtini), ir iš jo pagrobė nukentėjusiajai I. K. priklausantį 700 litų vertės nešiojamą kompiuterį “Asus”, tokiais savo veiksmais padarydamas I. K. 700 litų žalą, t.y. padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.
Taip pat P. M. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis 2012 m. rugsėjo 5 d., nuo 13.00 val. iki 13.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, parinkęs raktą įsibrovė į kambarį, esantį Vilniuje, Geležinio Vilko g. (duomenys neskelbtini), ir iš jo pagrobė nukentėjusiajam A. J. priklausantį 500 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5800“, bei nukentėjusiajam D. K. priklausantį 1800 litų vertės nešiojamą kompiuterį „Asus“, tokiais savo veiksmais padarydamas A. J. 500 litų, o nukentėjusiajam D. K. - 1800 litų žalą, t.y. padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis P. M. prašo pakeisti 2013-07-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę.
Nurodo, jog pilnai prisipažino, padaręs nusikalstamas veikas, bei nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių pagrįstai nenustatyta. Teigia, kad daiktai, pavogti iš nukentėjusiųjų A. J. ir D. K., sugrąžinti, turtinė žala nepadaryta. Nurodo, jog su nukentėjusiajai I. K. padaryta žala sutinka.
Pažymi, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Prašo atsižvelgti į tai, kad turi senyvo amžiaus motiną, kuriai buityje reikalinga jo pagalba. Teigia, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, todėl švelnintina.
Teismo posėdyje nuteistojo P. M. gynėjas advokatas prašė nuteistojo skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo P. M. apeliacinis skundas netenkintinas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas P. M. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str., 54 str., nepažeidė.
Pirmos instancijos teismas nuosprendyje išsamiai nurodė nuteistojo P. M. bausmės rūšies parinkimo ir parinktos bausmės dydžio nustatymo motyvus. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas parinktos bausmės trukmę, atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis pilnai prisipažino, padaręs nusikalstamas veikas, bei gailisi nusikaltęs, o taip pat į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį, padarymo aplinkybes, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę. P. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė 2 tyčinius apysunkius nusikaltimus, abi veikos yra baigtos, anksčiau daug kartų teistas, tame tarpe ir už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, daugelį kartų baustas administracine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (b.l. 127-134), iš ko darytina išvada, kad P. M. yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų ir sistemingai pažeidinėti įstatymus, nuteistasis iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios niekur nedirbo, nuo 2001-06-25 įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę (b.l. 151).
Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad P. M. už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas jau buvo skirtos bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu, tačiau pastarasis išvadų nepadarė ir nepasitaisė. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad P. M. yra recidyvistas, pagrįsta (BK 27 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 56 straipsnio 1 dalį recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, nes recidyvisto statusas parodo didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Apelianto turimų teistumų skaičius, jo padarytų nusikaltimų pobūdis pagrįstai sudarė pirmosios instancijos teismui pagrindą skirti jam su laisvės atėmimu susijusią bausmę, juolab, kad praeityje jam skirtos kitokia bausmė - areštas, o taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas bausmės tikslų nepasiekė, nuteistasis išreikšto pasitikėjimo nepateisino.
Pažymėtina, kad teismas P. M. paskyrė bausmes, žymiai mažesnes, nei straipsnių sankcijose numatytas bausmės vidurkis, artimas minimalioms laisvės atėmimo bausmėms. Atsižvelgus į bylos aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam P. M. paskirtos bausmės už kiekvieną nusikalstamą veiką, taip pat subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas, BK 63 str. 9 d. pagrindu bendrindamas paskirtąją bausmę su kitu teismo nuosprendžiu paskirta bausme, pasirinko palankų nuteistajam bausmių bendrinimo būdą, numatytą BK 63 str. 4d. - dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie griežtesnės bausmės pridėdamas dalį švelnesnės bausmės, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad paskirtoji galutinė subendrinta bausmė yra per griežta. Aplinkybės, jog nuteistasis sutinka ir ketina atlyginti I. K. padarytą turtinę žalą, o nukentėjusiesiems D. K. ir A. J. turtinė žala nepadaryta, nes daiktai grąžinti, o taip pat tai, kad nuteistojo motinai reikalinga apelianto pagalba, nesudaro pagrindo, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, dar labiau švelninti nuteistojo P. M. padėtį.
Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtosios bausmės ir galutinė bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežtos, jos atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti bausmę apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo P. M. apeliacinį skundą atmesti.