Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo P. J. (P. J.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 10 d. nutarties, kuria įtariamajam P. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. vasario 11 d.

Teisėjas, susipažinęs su gauta ikiteisminio tyrimo medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamojo P. J. skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J. įtariamas tuo, kad dėl savanaudiškų paskatų turėdamas tikslą nusikalstamu būdu praturtėti, dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, t. y. įtariamas nusikalstamas veikas padaręs šiomis aplinkybėmis:

2007 metų pradžioje, (duomenys neskelbtini) mieste, K. M. (K. M.), pravarde „K“, į bendrą nusikalstamą veiką įtraukė P. J., N. Š. ir K. Š., kuriuos siejo pastovūs tarpusio ryšiai bei vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas, taip pat organizavo nusikalstamą susivienijimą, skirtą bendrai, pelningai ir pastoviai nusikalstamai veikai daryti, t. y. neteisėtai įgyti, gabenti, laikyti didelius ir labai didelius kiekius narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jas platinti (duomenys neskelbtini) mieste.

K. M. nusikalstamo susivienijimo nariams paskirstė vaidmenis, t. y. nurodė nusikalstamo susivienijimo nariui P. J. įgyti iš jo narkotines ir psichotropines medžiagas, jas paskirstyti mažesniais kiekiais, laikyti, gabenti ir perduoti platinimui K. Š. bei N. Š., taip pat surinkti lėšas gautas už narkotines ir psichotropines medžiagas. Taip pat, K. M. nusikalstamo susivienijimo nariams K. Š. ir N. Š. nurodė neteisėtai iš P. J. įgyti, gabenti, laikyti bei platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, jas paskirstyti mažesniais kiekiais bei surasti tinkamus asmenis, kurie betarpiškai prekiautų narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (duomenys neskelbtini) mieste, taip pat nurodyti surastiems asmenims narkotinių ir psichotropinių medžiagų įpakavimo būdus, pardavimo kainas, draudžiant šias medžiagas įgyti iš kitų asmenų ir taikyti fizinės bei psichinės prievartos panaudojimą platinantiems narkotines ir psichotropines medžiagas asmenims, nevykdant nurodytų reikalavimų.

Vykdant K. M. nurodymus, nusikalstamo susivienijimo nariai K. Š. ir N. Š. į prekybą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis įtraukė J. K. (J. K.), A. G., J. M., O. B. ir D. J.

K. M. 2007 metų pradžioje, (duomenys neskelbtini) mieste, organizavo nusikalstamą susivienijimą bei jam vadovaudamas, laikotarpiu nuo 2007 m. pradžios iki 2011 m. vasario 11 d., neteisėtai įgijo, laikė, gabeno pardavimui labai didelį kiekį, ne mažiau kaip 18,844 g psichotropinės medžiagos 2-CB, labai didelį kiekį, ne mažiau kaip 18,055 g psichotropinės medžiagos JWH-018, didelį kiekį, ne mažiau kaip 26,932 g narkotinės medžiagos kokaino, didelį kiekį, ne mažiau kaip 54,355 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, didelį kiekį, ne mažiau kaip 54,774 g psichotropinės medžiagos mefedrono bei ne mažiau kaip 2,54 g psichotropinės medžiagos l-(3-chlorofenil) piperazino, ne mažiau kaip 184,998 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), ne mažiau kaip 3,161 g psichotropinės medžiagos MDMA ir šias medžiagas paskirstė nusikalstamo susivienijimo nariams P. J. ir K. Š. bei N. Š., kurie neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė minėtas medžiagas, turėdami tikslą jas parduoti ar kitaip platinti bei sistemingai, ne mažiau kaip per keliasdešimt kartų, išplatino (duomenys neskelbtini) mieste.

Taip pat, K. Š., veikdama kartu su N. Š., dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, laikotarpiu nuo 2007 m. pradžios iki 2009 m. liepos 23 d., tiesiogiai iš K. M. ir per P. J., neteisėtai įgijo didelį kiekį, ne mažiau kaip 30,023 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, ne mažiau kaip 40,618 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) ir ne mažiau kaip 1,404 g psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil) piperazino, kurių dalį, ne mažiau kaip 0,973 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, ne mažiau kaip 9,38 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, laikotarpiu nuo 2008 m. spalio mėnesio iki 2009 m. balandžio mėnesio išplatino D. J. (kurios atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis); dalį, ne mažiau kaip 0,381 g psichotropinės medžiagos metamfetamino 2008 m. birželio mėnesį išplatino O. B. (kurios atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis); dalį, ne mažiau kaip 2,763 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, ne mažiau kaip 1,695 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), ne mažiau kaip 1,318 g psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio iki 2009 m. vasario mėnesio, išplatino A. G. (kurios atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis); dalį, ne mažiau kaip 0,295 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir nedidelį kiekį, ne mažiau kaip 2,024 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki pat jų 2009 m. vasario 27 d. suradimo ir paėmimo atliktos kratos metu. Tuo tarpu, kitą dalį, ne mažiau kaip 12,66 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir ne mažiau kaip 13,15 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kurias 2009 m. birželio 15 d. neteisėtai atgabeno K. M. automobiliu „XXX valst. Nr. XXXX, iki buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgijo ir laikė iki 2009 m. birželio 17 d. suradimo ir paėmimo atliktos kratos metu. Tuo tarpu, kitą dalį – ne mažiau kaip 1,944 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, 2009 m. birželio 17 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pardavė J. M. (kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis) už 120 Lt. Tuo tarpu, dalį – ne mažiau kaip 10,928 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir ne mažiau kaip 14,04 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, 2009 m. liepos 23 d. neteisėtai P. J. įgijus iš K. M. ir tą pačią dieną atgabenus iki buto, esančio (duomenys neskelbtini), K. Š. įgijo ir laikė šias narkotines ir psichotropines medžiagas bute iki 2009 m. liepos 23 d.

Tokie P. J. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų požymius.

P. J. buvo sulaikytas 2011 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 13 d. nutartimi įtariamajam P. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas keturiasdešimčiai dienų. Vėliau suėmimo terminai buvo tęsiami iki 2012 m. vasario 11 d.

Įtariamojo P. J. nuomone, prokuroro prareiškime bei skundžiamojoje apygardos teismo nutartyje nurodyti kardomosios priemonės – suėmimo pagrindai numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir BK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nepagrįsti ir nemotyvuoti jokiais objektyviais įrodymais, todėl yra deklaratyvaus pobūdžio. Įtariamajam nesuprantama, kokiais konkrečiais savo veiksmais galėtų trukdyti ikiteisminiam tyrimui, byloje nėra jokių duomenų, kad kokiais nors veiksmais trukdė procesui. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytojai, kiti įtariamieji apklausti, todėl pagrindo prielaidai dėl atitinkamų asmenų poveikio nėra. Be to, niekada nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei nedarė poveikio kitiems proceso dalyviams.

Skunde taip pat nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo klausimą visiškai neatsižvelgė į BPK 127 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą reikalavimą nepratęsti suėmimo termino. Įtariamojo nuomone, Vilniaus apygardos teismas pratęsdamas suėmimo terminą neatsižvelgė į tai, kad per paskutinius du kardomosios priemonės – suėmimo taikymo mėnesius nebuvo atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai, jis laikomas suimtu jau metus, ikiteisminis tyrimas vilkinamas, todėl tokiu būdu pažeidžiamos jo teisės. Pasak įtariamojo, suėmimo taikymas yra pateisinamas tiek, kiek tokios kardomosios priemonės taikymas yra būtinas siekiant proceso tikslų.

Teismo posėdyje įtariamojo P. J. gynėjas prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo įtariamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo P. J. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą įtariamajam P. J. BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio, 130 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Taip pat nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį. Apeliacinis teismas mano, jog šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis P. J. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pagrįstai manyti, kad įtariamasis padarė nurodytas nusikalstamas veikas, leidžia byloje surinktų duomenų visuma. Tai patvirtina byloje esantys kratos protokolai, specialisto išvados, liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai, P. J., kitų įtariamųjų parodymai, daiktų apžiūros, slapto sekimo protokolai, techninių priemonių panaudojimas atliekant operatyvinius veiksmus, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos ir kontrolės duomenys, įrašų darymo protokolai bei kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Apeliacinis teismas pritaria Vilniaus apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo P. J. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios. Pažymėtina, kad Baudžiamojo proceso kodekso numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Vilniaus apygardos teismas pratęsė suimtajam P. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – įtariamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šios kardomosios priemonės taikymo teoriniai pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, detaliai išdėstyti Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartyje, todėl netikslinga dar kartą analizuoti šių argumentų ir kartoti ankstesnėje nutartyje išdėstytus motyvus. Pažymėtina, kad įtariamasis šiame skunde įtikinamų argumentų, kurie paneigtų teismo nurodytus suėmimo termino pratęsimo pagrindus ir būtų pakankamas pagrindas panaikinti griežčiausią kardomąją priemonę, nenurodo.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad P. J. įtariamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę (BK 11 straipsnio 6 dalis). Taip pat nustatyta, kad P. J. dalyvavo nusikalstamame susivienijime ilgą laiką (nuo 2007 m. iki 2011 m.), praeityje teistas, nors yra jauno amžiaus, tačiau iki suėmimo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, pragyvenimui reikalingas pinigines lėšas galimai gaudavo nusikalstamu būdu, t. y. neteisėtai disponuodamas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Apeliacinio teismo nuomone, šios nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veiksmų darymas ilgą laiko tarpą bei susiformavusios kaltininko antivisuomeninės nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, laisvės atėmimo, suimtasis P. J. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinis teismas atsižvelgia į P. J. nurodytas aplinkybes, kad įtariamasis mokosi Vilniaus verslo ir technologijų mokymo centre, nori tęsti studijas, dirbti, yra jauno ir darbingo amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra saistomas tvirtų socialinių ryšių, motina yra silpnos sveikatos, todėl jai reikalinga nuolatinė priežiūra bei parama, tačiau šios aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo nurodytų suėmimo termino pratęsimo pagrindų ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Dar kartą atkreiptinas įtariamojo dėmesys į tai, kad įtariamojo skunde nurodyti argumentai dėl trukdymo procesui yra atmetami ir nevertinami, kadangi P. J. suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu nepratęstas.

Skunde įtariamasis nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas pratęsdamas suėmimo terminą neatsižvelgė į tai, kad per paskutinius du kardomosios priemonės – suėmimo taikymo mėnesius nebuvo atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai, suėmimas taikomas metus, ikiteisminis tyrimas vilkinamas, todėl pažeidžia žmogaus teises.

BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties. Ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis yra papildomi suėmimo pratęsimo pagrindai, kai suėmimo terminas tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius. Pagal teismų praktiką ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan.

Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos matyti, byla yra sudėtinga, tyrimas atliekamas dėl organizuoto nusikalstamo susivienijimo padarytų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu, turint tikslą jas platinti. Šioje byloje įtarimai pareikšti šešiems įtariamiesiems. Byloje atliekami įvairūs tyrimai, analizės, byloje 2011 m. gruodžio 7 d., 2011 m. gruodžio 21 d., 2012 m. vasario 17 d. gautos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvados, kurių tyrimai bei išvadų pateikimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių. Be to, šiuo metu byloje ikiteisminis tyrimas 2012 m. kovo 2 d. baigtas, šiuo metu vyksta įtariamųjų bei kitų proceso dalyvių supažindinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Teismo nuomone, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei, todėl P. J. suėmimo terminas pagrįstai tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius. Pažymėtina tai, kad BPK 127 straipsnio 2 dalis numato galimybę, esant sudėtingai bylai, suėmimo terminą pratęsti iki aštuoniolikos mėnesių. Suimtojo suėmimo terminas tęsiasi gerokai trumpiau ir maksimalios trukmės nesiekia.

Be to, pratęsdamas suėmimo terminą teisėjas turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, numatytų BPK 127 straipsnio 7 dalyje, dėl kurių turi būti priimama nutartis nepratęsti suėmimo termino.

Patikrinus ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą matyti, kad po paskutinio suėmimo pratęsimo buvo atliekami šie ikiteisminio tyrimo veiksmai, t. y. 2012 m. vasario 2 d. įtariamajam K. M. įteiktas galutinis pranešimas apie jam pateiktus įtarimus, 2011 m. gruodžio 7 d. gauta objektų daktiloskopinio tyrimo specialisto išvada Nr. 140-(949)-ISI-6983, 2011 m. gruodžio 21 d. gauta biologinio tyrimo specialisto išvada Nr. 140-(948)-ISI-7612, 2012 m. vasario 17 d. gautos duomenų esančių standžiame diske specialistų išvados Nr. 44-11, Nr. 43-11. Atkreiptinas įtariamojo dėmesys į tai, kad ikiteisminis tyrimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, nes Kriminalistinių tyrimo centro specialistai atliko sudėtingus (buvo tiriama apie 116 mėginių) biologinius tyrimus. Taigi, visos aukščiau paminėtos aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje nėra vilkinamas, jis atliekamas kryptingai, nepažeidžiant įtariamojo P. J. teisių.

Atmestinas įtariamojo P. J. skundo argumentas, kad jam gali būti taikomos švelnesnės kardomosios priemonės. Pažymėtina tai, kad Apeliacinis teismas išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo skyrimo pagrįstumo gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį, tačiau negali pakeisti paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo kita kardomąja priemone. Tai, kad kitiems įtariamiesiems paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, nėra pagrindo naikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį.

Skunde deklaratyviai teigiama, kad tęsiant suėmimo terminą buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios suimtojo teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką arba teisę būti paleistam proceso metu. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, suėmimo trukmės pagrįstumas turi būti vertinamas kiekvienoje byloje atsižvelgiant į konkrečias jos savybes. Besitęsiantis suėmimas konkrečioje byloje gali būti pateisintas tik esant aiškioms tikro viešojo intereso apraiškoms, kuris, įvertinus nekaltumo prezumpciją, nusveria teisę į laisvę. Kaip minėta, kardomosios priemonės terminas pratęstas esant būtiniems suėmimo skyrimo pagrindams ir sąlygoms, todėl nusikalstamų veikų, kurių padarymų P. J. įtariamas, greitas ir išsamus atskleidimas bei tinkamas įstatymo pritaikymas nusveria jo teisę į laisvę. Apeliacinis teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad šiuo metu švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti Vilniaus apygardos nutartį. Taip pat atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartyje padarytos išvados neprieštarauja Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimams bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Įtariamojo P. J. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.