Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo V. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-10607-965/2015 dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.Teisme 2016-05-27 gautas pareiškėjo V. L. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-10607-965/2015.2016-06-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi nustatė pareiškimo trūkumus ir įpareigojo pareiškėją V. L. per nustatytą 7 dienų terminą (pareiškėjo prašymų, terminas buvo pratęstas) juos pašalinti, t. y. ištaisyti pareiškimo formą ir tikslinti turinį, sumokėti žyminį mokestį, pateikti duomenis, jog garažo pardavėjas P. G. buvo daikto savininkas ir garažų bendrijos (duomenys neskelbtini) narys, taip pat pateikti duomenis patvirtinančius garažo pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimą viešame registre, kurie yra būtini nustatant naujai paaiškėjusias aplinkybes sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjas teismui pateikė naują prašymą nurodydamas, jog kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl duomenų pateikimo, taip pat nurodė, jog pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo patvirtinta notarine forma, sumokėjo nustatyto dydžio žyminį mokestį.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-30 nutartimi pareiškėjo V. L. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui. Nurodė, kad pareiškėjas teismui pateikė naują prašymą, sumokėdamas tik nustatyto dydžio žyminį mokestį. Pateiktas naujas pareiškimas neatitinka pareiškimo turiniui ir formai keliamų reikalavimų, nenurodyti kiti suinteresuoti asmenys. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie būtini nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neištaisė esminių prašymo trūkumų.Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-30 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad negalėjo tinkamai paruošti dokumentų, nes neturėjo pakankamai informacijos. Teigia, kad reikalinga informacija yra civilinėje byloje Nr. 2-10607-965/2015. Teismas nesuprantamai nutartyje dėl trūkumų pašalinimo buvo nurodęs prašymo trūkumus.

Atskirasis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą neištaisius prašymo trūkumų, yra pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas neištaisė esminių prašymo trūkumų. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis) arba, ieškiniui jau esant priimtam, ieškinys paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis. Trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, nenurodė visų suinteresuotų asmenų. Šis argumentas atmestinas.CPK 367 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas toje pačioje civilinėje byloje, kurioje prašoma procesą atnaujinti. Apeliantas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-10607-965/2015, taigi akivaizdu, kad šioje išnagrinėtoje byloje yra nurodyti visi suinteresuoti asmenys, taip pat išnagrinėtoje byloje gali būti ir teismo nurodyti įrodymai. Taip pat pažymėtina, kad ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia ieškovo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą ar pagrįstumą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra (IEŠKINIO TRŪKUMŲ ŠALINIMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS NORMŲ TAIKYMO TEISMŲ PRAKTIKOJE APŽVALGA, Teismų praktika Nr. 36). Tokios pačios nuostatos taikytinos ir sprendžiant prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias normas, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti. Kadangi prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 367 straipsnio 3 dalis), byla grąžintina pirmosios instancijos teismui spręsti prašymo priėmimo klausimą iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo V. L. prašymo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.