Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-10-05 · Administracinė byla Nr. I-844-95/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-10-05
Bylos Nr.
I-844-95/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūra Marija Strumskienė, Liuda Arlauskienė, Petras Viščinis
Trečiasis asmuo
UAB „Vilniaus energija“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Grinda“, AB „Rytų skirstomieji tinklai“
Pareiškėjas
D. S.
Atsakovas
Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Advokatai
Kristina Alešiūnaitė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-844-95/2009Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 13.4; 59; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Petro Viščinio, sekretoriaujant Violetai Tamošiūnaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Kristinai Alešiūnaitei, atsakovės atstovei Danutei Martinkevičienei, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus energija“ atstovei Natalijai Lichačiovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. S. skundą atsakovei Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Grinda“, AB „Rytų skirstomieji tinklai“, AB „Rytų skirstomųjų tinklų“ Vilniaus regionui, UAB „Vilniaus energija“, UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ ir AB „Lietuvos telekomas“ dėl reikalavimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja D. S. su skundu (I t., b. l. 3-6) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – atsakovė, VAVA) 2008-12-02 reikalavimą Nr. (101)-11.12-226 (toliau – Reikalavimas) ir jos naudai iš atsakovės priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Skunde nurodė, kad pareiškėja su Reikalavimu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir neteisėtu bei naikintinu. Teigė, kad inžineriniai tinklai yra įrengti pagal Projektą. Jie įrengti gavus statybos leidimą (toliau – Statybos leidimas), kurio statybos objektu nurodyta daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksas su magistraliniais inžinieriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis. Statybos leidimas ir Projektas, kurio pagrindu jis išduotas, nėra panaikintas, nuginčytas ar bet kokiu kitu būdu sustabdytas ar apribotas jo galiojimas. 2008-01-08 magistraliniai inžineriniai tinklai buvo pripažinti tinkamais naudoti Pripažinimo tinkamu naudoti aktu (toliau – Aktas), kuriame nurodyta, jog kartu su statiniu yra pripažinti tinkamais naudoti ir vandentiekis, lietaus nuotekynė ir ūkio buitinė nuotekynė. Akcentavo, kad Projekte buvo numatyti magistraliniai inžineriniai tinklai bei susisiekimo komunikacijos. Jų įrengimą, vadovaujantis Projekto duomenimis, patvirtina Aktas, taip pat atitinkamus inžinerinius tinklus eksploatuojančių organizacijų pažymos. Atkreipė dėmesį, kad prieš organizuojant statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisiją, UAB „Gabijos investicijos“ iš UAB „Vilniaus vandenys“ gavo 2007-09-26 pažymą, kurioje nurodyta, jog daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal Projektą ir techninių sąlygų reikalavimus. UAB „Gabijos investicijos“ iš UAB „Grinda“ gavo 2007-09-26 pažymą, kurioje nurodyta, jog lietaus nuotekynas paklotas vadovaujantis Įstatymu ir statybos techniniais reglamentais. Mano, kad nurodytos faktinės aplinkybės, patvirtina, jog Reikalavime nurodyti inžineriniai tinklai yra eksploatuojami juos pripažinus tinkamais naudoti. Be kita ko, pabrėžė, kad atsakovė Reikalavimą surašė praėjus beveik metams po to, kai Aktu buvo pripažinti tinkamais naudoti inžineriniai tinklai. Tvirtino, kad atsakovei iki Reikalavimo surašymo buvo žinoma, kad inžineriniai tinklai bei susisiekimo komunikacijos yra naudojami pagal jų paskirtį, t .y. eksploatuojami. Ginčo atveju, pripažįstant statinį tinkamu naudoti ir surašant Aktą, komisiją sudarė Reikalavimą surašiusio viešojo administravimo subjekto vadovas. Taigi, jau 2008 m. pradžioje atsakovė žinojo ir turėjo žinoti, kad Aktu, anot atsakovės, nebuvo pripažinti pagal Projektą įrengti inžineriniai tinklai. Taigi, atsakovei inžinerinių tinklų nepripažinimo tinkamais naudoti faktas (kaip ir jų eksploatavimo faktas) tapo žinomi pasirašius Aktą. Atsakovė negalėjo nežinoti, kad pareiškėja ar UAB „Gabijos investicijos“ eksploatuoja inžinerinius tinklus, nes inžineriniai tinklai įrengti tokiu būdu, kad negalima eksploatuojant vieną sistemos dalį neeksploatuoti kitos. Laiko, kad atsakovė praleido ATPK 35 str. 1 d. nurodytą terminą Reikalavimui surašyti. Kritiškai vertino atsakovės veiksmus, surašant Reikalavimą po vienuolikos mėnesių nuo jų naudojimo fakto paaiškėjimo ir mano, kad tokiu būdu buvo pažeisti pareiškėjos teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principai. Be to, pažymėjo, kad Reikalavime nenurodyta jo apskundimo tvarka. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nustatyta, kad kiekviename individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta jo apskundimo tvarka. Reikalavime nenurodyta jo apskundimo tvarka, taip pat nenurodyta, ar jis apskritai gali būti skundžiamas ir kam. Daro išvadą, kad Reikalavimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. numatytų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė patvirtino skunde išdėstytus argumentus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai (žr. teismo posėdžio protokolą).

Atsakovė Vilniaus apskrities viršininko administracija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos D. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 20-24) nurodė, kad atsakovė neginčija Statybos leidimo ir Projekto, kurio pagrindu išduotas Statybos leidimas, teisėtumo. Teigė, kad Projekte „Daugiabučiai gyvenamieji namai su magistraliniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis Pavilionių k., Vilniuje“ ir Statybos leidime nurodytas statybos objektas yra Daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksas su magistraliniais inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis. Atsakovė Aktu pripažino tinkamu naudoti 9 aukštų daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pažymėjo, kad atsakovė, palyginusi pateiktoje techninėje specifikacijoje „Magistraliniai vandentiekio, ūkio buities ir lietaus nuotekynės tinklai“ nurodytus duomenis su Akte nurodytais duomenimis, padarė išvadą, kad kartu su statiniu galėjo būti pripažinta tinkamais naudoti tik nedidelė vandentiekio, lietaus nuotekynės, ūkio buitinės nuotekynės dalis, tačiau ne visi magistraliniai inžineriniai tinklai. Akte nurodyta inžinerinių tinklų dalis (vandentiekis, lietaus nuotekynė ir ūkio buitinė nuotekynė) yra nuo magistralinio tinklo į namą suprojektuotas įvadas. Atkreipė dėmesį, kad nei Akte, nei pažymose susisiekimo komunikacijos nėra minimos. Tvirtino, kad pareiškėja atsakovei 2008-11-24 pateikė prašymą dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijos sudarymo dėl statinio vandentiekio siurblinės (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkama naudoti, tačiau Akto apie minėto statinio pripažinimą tinkamu naudoti pareiškėja nepateikė, todėl daro išvadą, kad minėtas statinys nėra pripažintas tinkamu naudoti. Atsakovės specialistas 2008-12-02 pareiškėjai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už pažeidimo, numatyto LR ATPK 189 str. 1 d., padarymą ir Reikalavimą, kuriuo įpareigojo pareiškėją jį vykdyti nedelsiant ir iki 2008-12-15 pranešti atsakovei apie Reikalavimo įvykdymą. 2008-12-15 vyriausiasis specialistas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir, vadovaudamasis LR ATPK 246³ str., pareiškėjai paskyrė administracinę nuobaudą – 2 500 Lt dydžio piniginę baudą. Akcentavo, kad atsakovė, apie tai, kad magistraliniai inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos nepripažinti tinkamais naudoti, sužinojo tik iš 2008-11-24 pareiškėjos pateikto prašymo dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijos sudarymo dėl statinio vandentiekio siurblinės (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkama naudoti, todėl, laiko, kad Reikalavimas surašytas 2008-12-02.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ atsiliepime į skundą (I t., b. l. 64) nurodė, kad skunde minimas daugiabučių gyvenamųjų namų komplekso išorės apšvietimas tarp Gabijos g. ir Ukmergės pl., Vilniuje, kurio užsakovu yra Gabijos investicijos UAB, suprojektuotas pagal Vilniaus gatvių apšvietimo tinklų technines sąlygas, išduotas 2005-09-05. Projektas suderintas. Pažymėjo, kad nei apie išorės apšvietimo įrengimo darbus, nei apie darbų užbaigimą ar įrenginių eksploatavimą minėtame objekte trečiajam suinteresuotam asmeniui nėra žinoma, nes bendrovės atstovai apžiūrėti šių įrenginių nebuvo kviesti, jiems nebuvo pristatyta šių įrenginių priėmimui eksploatuoti reikalinga dokumentacija.

Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta jo atstovui nedalyvaujant (II t., b. l. 25)

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ bylą prašė nagrinėti teismo nuožiūra.

Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 108-110) nurodė, kad šilumos tiekimo tinklai buvo pastatyti 2006 m. Šie tinklai buvo pripažinti tinkamais naudoti, buvo atlikta jų inventorizacija, parengta ir VĮ „Registrų centras“ tvarkytojų patikrinta kadastrinių matavimo byla, parengti dokumentai šilumos tinklų registracijai viešame registre. Pažymėjo, kad komisija negalėjo pripažinti statinį tinkamu naudoti, pripažinus tinkamais naudoti tik statinio inžinerinių sistemų dalį, nurodytą statinio techninių sąlygų sąvade. Atkreipė dėmesį, kad Akte nurodyta tik nedidelė namo inžinerinių sistemų dalis, todėl, mano, kad Reikalavimo naikinimo klausimas negali būti išspręstas, kol nebus išspręstas klausimas dėl Akto atitikimo STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (toliau – Reglamentas) reikalavimams.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra (žr. teismo posėdžio protokolą).

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo Teo LT, AB (AB „Lietuvos telekomas“) atsiliepime į skundą (I t., b. l. 126) nurodė, kad pareiškėjos skundžiamas reikalavimas neturi jokios įtakos trečiojo suinteresuoto asmens teisėms ir pareigoms. Prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens Teo LT, AB atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta jo atstovui nedalyvaujant (II t., b. l. 22)

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepime į skundą (I t., b. l. 129-130) prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus vandenys“ atstovas neatvyko, atsiliepime prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta jo atstovui nedalyvaujant (II t., b. l. 24)

Į teismo posėdį trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Grinda“, AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir AB „Rytų skirstomųjų tinklų“ Vilniaus regionas atstovai neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta jų atstovams nedalyvaujant (II t., b. l. 17, 20)

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

ABTĮ 3 str. 2 d. reglamentuojama, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-12-02 Reikalavimo Nr. (101)-11.12-226 (toliau – Reikalavimas), kuris buvo surašytas UAB „Gabijos investicijos“ direktorei D. S. (pareiškėjai), nes nustatyta, kad yra eksploatuojami įstatymo nustatyta tvarka nepripažinti tinkamais naudoti inžineriniai tinklai (projekto Nr. 050601/7-AS) (I t., b. l. 8, 26).

Taigi, nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra Reikalavimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad UAB „Gabijos investicijos“ Pavilionių k., Pašilaičiuose, Vilniuje, vykdė daugiabučių gyvenamųjų namų statybas, pagal 2006-05-16 Statybos leidimą Nr. (101)-11.3-23 NS-5 „Daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksas (7.3) su magistraliniais inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis Pavilionių k., Pašilaičiai, Vilnius“ (toliau – Statybos leidimas) (I t., b. l. 9-10, 28). Statybos leidimas išduotas remiantis projektu Nr. 050601/7-AS (toliau – Projektas), kuriame numatyti ir magistraliniai, elektros, vandentiekio, buitinių nuotėkų, lietaus nuotėkų, šilumos, dujų, ryšio tinklai (I t., b. l. 67-106). Pagal Projektą ir Statybos leidimą pastatyti statiniai (daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) ir antžeminė automobilių stovėjimo aikštelė, daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) ir požeminė automobilių stovėjimo aikštelė su antžemine aikštele (duomenys neskelbtini), daugiabučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), požeminė automobilių stovėjimo aikštelė (duomenys neskelbtini) ir inžinerinis statinys – automobilių stovėjimo aikštelė) pripažinti tinkamais naudoti 2008-01-08 aktu Nr. (101) 11.4-027 (I t., b. l. 13-16, 38-41), 2008-03-13 aktu Nr. (101) 11.4-607 (I t., b. l. 42-45), 2008-04-01 aktu Nr. (101) 11.4-786 (I t., b. l. 46-49), 2008-12-08 aktu Nr. (101) 4.4-2771 (I t., b. l. 34-37) (toliau – Aktai). Aktuose nurodyta, kad Projekte numatyti inžineriniai tinklai ir įrengimai yra sumontuoti, išbandyti ir statytojo priimti aktais, kad lauko inžineriniai tinklai bei statinio inžinerinė įranga (šildymo, elektros, vandentiekio ir vandens paruošimo, fekalinės, lietaus ir technologinės kanalizacijos, dujotiekio, televizijos, radijo, telefono, vėdinimo, oro kondicionavimo, išmetamos oro valymo, darbo patalpų ir aplinkos teršalų indikacijos bei kontrolės, radiacinio saugumo sistemų, atliekų nukenksminimo įrangos, gaisrinės ir apsauginės signalizacijos, dūmų šalinimo iš evakuacijos kelių, automatinės gaisro gesinimo ir žmonių įspėjimo apie gaisrą sistemos) yra patikrinti valstybinės priežiūros institucijų, aptarnaujančių bei naudojančių įmonių ir pripažinti tinkamais naudoti.

Byloje duomenų, kad pagal Projektą pastatyti kurie nors inžineriniai tinklai nepripažinti tinkamais naudoti yra eksploatuojami, kad Aktai ir Statybos leidimas pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais, nėra.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyr. specialistas 2008-12-02 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (101) 11.12-225 D. S. (pareiškėjai), UAB „Gabijos investicijos“ direktorei, už Statybos įstatymo 40 str. 2 p. reikalavimų pažeidimą, kuriame nurodė, kad 2008-12-02 Pašilaičių sen., Pavilionių k., Vilniuje, buvo eksploatuojami inžineriniai tinklai, nepripažinti tinkamais naudoti įstatymo nustatyta tvarka. Eksploatuojami tinklai buvo suprojektuoti projekte Nr. 050601/7-AS. Tokiais veiksmais D. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 189² str. 1 d. (I t., b. l. 27). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyr. specialistas 2008-12-15 nutarimu Nr.(101)11.12-242 D. S. paskyrė 2 500 Lt dydžio piniginę baudą (I t., 29).

Pagal ABTĮ 14 str. ir Teismų įstatymo 9 str., įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos respublikoje. ABTĮ 58 str. 2 d. reglamentuojama, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-06-22 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-236-142/2009 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-12-15 nutarimą Nr.(101)11.12-242, kuriuo D. S. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 189² str., padarymą, buvo paskirta 2 500 Lt dydžio piniginė bauda, panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą D. S. atžvilgiu nutraukė, nes konstatavo, kad inžineriniai tinklai pripažinti tinkamais naudoti, todėl D. S. nepadarė pažeidimo, nurodyto protokole ir nutarime (II t., b. l. 7-8; ATP byla Nr. II-236-142/2009, II t., b. l. 177-181). Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2009-07-03 (II t., b. l. 11).

Teisėjų kolegija, remdamasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-06-22 nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-236-142/2009 konstatuotais faktais, daro išvadą, kad skundžiamas Reikalavimas negali būti laikomas teisėtu ir nepagrįstu. Projekte numatyti, pastatyti ir eksploatuojami magistraliniai, elektros, vandentiekio, buitinių nuotėkų, lietaus nuotėkų, šilumos, dujų, ryšio tinklai yra pripažinti tinkamais naudoti. Statybos leidimas, Aktai, pažymos dėl inžinierinių tinklų tinkamumo naudoti yra galiojantys ir nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Rašytinių įrodymų, kurie suteiktų teisinį pagrindą teismui daryti priešingą išvadą, byloje nėra.

Be kita ko, teismas pažymi, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas kaip institucija vykdanti jam teisės aktais priskirtas, įskaitant ir statybų teisėtumo kontrolės, funkcijas yra viešojo administravimo sistemos sudėtinė dalis, turi laikytis tiek bendrųjų teisės aktų, skirtų visiems viešojo administravimo subjektams, tiek specialiųjų teisės aktų, apibrėžiančių tik konkrečios institucijos veiklą, reikalavimų. Skundžiamas Reikalavimas patenka į viešojo administravimo sritį, todėl jam taikytini Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) nurodyti administracinio sprendimo teisėtumo kriterijai.

VAĮ 3 str. 1 ir 2 p. įtvirtinti įstatymo viršenybę ir objektyvumo principai reiškia, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. VAĮ 8 str. 1 ir 2 d. nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas savo suformuotoje teisminėje praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad „viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi tiksliai žinoti, kokią teisei priešingą veiką įvykdė ir kokiu teisiniu pagrindu jam skiriamos poveikio priemonės. Priešingu atveju teisė apsiginti nuo inkriminuojamos veikos tampa iliuzine, pažeidžiama principinė nuostata teisiniuose santykiuose laikytis teisių ir pareigų vienovės, jeigu iš viešojo administravimo subjekto priimto akto negalima daryti išvados, kokiais faktais ir / ar teisės normomis vadovaujantis šis administracinis aktas buvo priimtas, tokiu atveju įrodyti akto teisėtumą ir pagrįstumą turi aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas, o pastarajam šių aplinkybių neįrodžius toks administracinis aktas negali būti pripažįstamas teisėtu. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A-03-750/2004, Nr. A-444-203/2005, Nr. A-556-549/2007, Nr. A-63-994/2008, Nr. A-556-1395/2008).

Vadovaudamasi sistemine paminėtų VAĮ normų analize ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, daro išvadą, kad tik nustačius, išnagrinėjus bei įvertinus visas aplinkybes, sudarančias pažeidimo faktinę pusę, bei tiksliai nurodant teisės aktuose įtvirtintas ir pažeistas normas (straipsnius, dalis, punktus), pats sprendimas gali būti pripažįstamas objektyviu, pagrįstu ir teisėtu.

Reikalavimo turinys teisėjų kolegijai suponuoja išvadą, kad reikalavimas neatitinka paminėtų VAĮ įtvirtintų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, jis negali būti laikomas objektyviu. Todėl Reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, remdamasi ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad Reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl, remiantis anksčiau nurodytais motyvais bei vadovaujantis ABTĮ 89 str. 1 d. 1 ir 3 p., naikintinas. Pareiškėjos skundas tenkintinas (ABTĮ 88 str. 2 p.).

ABTĮ 44 str. 1 d. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 45 str. 1 d., dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Pareiškėja teismo prašė priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų jos patirtas teismo išlaidas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti teismui paduoti ne vėliau kaip per 14 d. nuo sprendimo įsiteisėjimo (ABTĮ 45 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 89 str. 1 d. 1 ir 3 p., 127 str. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjos D. S. skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008-12-02 reikalavimą Nr. (101)-11.12-226.

Sprendimas per 14 nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Liuda ArlauskienėJūra Marija StrumskienėPetras Viščinis