- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-16
- Bylos Nr.
- ATP-5-519/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-01006-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. O. atstovo advokato R. L. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. kovo 14 d. nutarties, kuria M. O. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo atmestas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.‑1096-853/20169 M. O. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1160 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
1.1.1 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi M. O. prašymas dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutarimu paskirtos nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo – termino sutrumpinimo atmestas. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartimi M. O. atskirasis skundas netenkintas ir Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartis palikta nepakeista.
1.1.2. Telšių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi M. O. prašymas dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutarimu paskirtos nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo – termino sutrumpinimo atmestas. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartimi Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis palikta nepakeista ir M. O. skundas netenkintas.
1.2. Skundžiama 2019 m. kovo 14 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi M. O. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo atmestas motyvuojant tuo, kad nėra aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip ypatingai švelninančios M. O. atsakomybę ir sudarančios pagrindą pažeidėjui taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas.
Šalies argumentai
2. Atskiruoju skundu M. O. atstovas advokatas R. L. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. kovo 14 d. nutartį ir priimti naują nutartį –pareiškėjo M. O. prašymą sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą patenkinti.
2.1. Atstovas skunde nurodo, kad M. O. nesutinka su teismo 2019 m. kovo 14 d. priimta skundžiama nutartimi, nes laiko, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę patenkinti jo prašymą ir sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Teigia, kad M. O. supranta ATPK 329 straipsnio taikymą, kuriame yra nustatyta atitinkamo organo (pareigūno) teisė ir kompetencija, bet ne pareiga taikyti šio įstatymo nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino, kad formaliai pareiškėjas M. O. atitinka ATPK 329 straipsnyje numatytus reikalavimus, todėl dėl šių teismo nustatytų aplinkybių kartotis iš dalies nėra pagrindo. M. O. mano, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į pateiktus jį charakterizuojančius duomenis, kurių dalis neegzistavo nuobaudos paskyrimo momentu (2016-12-27). Teigia, kad teismas netinkamai įvertino M. O. asmenybę, požiūrį į nuobaudą, jo elgesį nuobaudos vykdymo metu, t. y. kad teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutarimu paskirtą baudą M. O. sumokėjo, po minėtu nutarimu paskirtos nuobaudos administracine tvarka daugiau baustas nebuvo. Gynėjo teigimu, teismas taip pat turėjo atsižvelgti, kad šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, kad teisė vairuoti transporto priemonę jam reikalinga dėl šeimos poreikių tenkinimo, dėl darbo, dėl galėjimo gauti didesnį darbo užmokestį.
2.3. Atkreipia dėmesį į tai, kad administracinis teisės pažeidimas, už kurį M. O. buvo atimta teisė 3 metus vairuoti transporto priemones, buvo pirmasis ir vienintelis šis administracinis teisės pažeidimas, o tai rodo, jog šis nusižengimas kelių eismo taisyklėms buvo atsitiktinis ir išskirtinis, M. O. asmenybei nebūdingas poelgis, kuris neduoda pagrindo teigti, kad jis yra linkęs pažeidinėti saugaus eismo taisykles.
2.4. Nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemonę M. O. reikalinga vykti iš namų į darbą, kad užsidirbtų pajamų ne tik pragyvenimui, bet ir pajamų išlaikyti vaikus, be to, gyvenant užmiestyje susisiekimas yra apsunkintas (nėra tinkamu grafiku pravažiuojančio viešojo maršrutinio transporto). Neigiamai M. O. charakterizuojančių duomenų byloje nėra – šiuo atveju turėtų būti įvertinta ir tai, kad po nuobaudos skyrimo M. O. kritiškai įvertino savo elgesį ir neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, nuoširdžiai gailisi ir išgyvena dėl padaryto pažeidimo iki pat šiol. M. O. visiškai sutinka su tuo, kad jo padarytas teisės pažeidimas yra šiurkštus ir pavojingas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, už kurį įstatymas numato net baudžiamąją atsakomybę. M. O. kritiškai vertina atvejus, kai asmenys vairuoja transporto priemones būdami neblaivūs. Sutinka, kad valstybės politika šiuo klausimu yra griežta.
2.5. Atstovo teigimu, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra vykdomas pakankamai ilgą laikotarpį, praėjo daugiau nei dveji metai, M. O. patyrė jo padarytam pažeidimui proporcingus nepatogumus ir suvaržymus, kurie neabejotinai jį paveikė, kad jis toliau laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų. Nurodo, kad M. O. mano, jog nuobaudos tikslai yra pasiekti, o pirmosios instancijos teismas priešingų aplinkybių nenustatė ir nepagrindę, nes jų tiesiog nėra, dėl to galima vertinti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje daugiau rėmėsi deklaratyviais teiginiais apie išimtinių sąlygų egzistavimą, šių sąlygų nebuvimą ir pan..
2.6. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje aptarti M. O. pateikti rašytiniai įrodymai apie sąlygų, numatytų ATPK 329 straipsnyje buvimą, jį patį charakterizuojantys duomenys atskleidžia jo dedamas pastangas elgtis tinkamai ir savo elgesiu demonstruoti teigiamus nuobaudos paskyrimo rezultatus, kas leistų daryti išvadas apie teigiamą M. O. asmenybės pokytį jam paskyrus administracinę nuobaudą, o kartu ir duoda pakankamą pagrindą manymui, kad paskirta administracinė nuobauda – specialiosios teisės vairuoti atėmimas jau pasiekė savo tikslus, ir M. O. yra verta teismo parodyto pasitikėjimo.
Šalies argumentai
2.7. Atstovas skunde nurodo, kad M. O. sutinka, jog jau dukart kreipėsi į teismą su analogišku prašymu, po ko teismai jo prašymo netenkino. Pažymi, jog ATPK 329 straipsnyje nenumatytas imperatyvus draudimas analogišką prašymą teikti pakartotinai, o, kita vertus, analogiškų prašymų pateikimą galima vertinti tik kaip charakterizuojantį M. O. iš teigiamos pusės, jis gi stengiasi parodyti, kad padarė visas išvadas iš savo priešingo teisei pažeidimo, dėl to teismas galėjo ir turėjo teisę padaryti priešingas išvadas ir patenkinti prašymą. M. O. manymu, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tinkamą teisinį procesą, materialiosios ir proceso teisės normas ir teisingumo principo nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-12-2015, 2AT-97-942/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-44-976/2016), dėl to laiko, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė įstatyme įtvirtintus specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindus ir tvarką, pažeidė įrodymų vertinimo ir tyrimo taisykles, nes pareiškėjo pateiktų įrodymų viseto neįvertino pagrįstu, išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taip proceso metu buvo neužtikrintas teisinio reguliavimo tikrumas ir stabilumas, neapsaugotos teisinių santykių subjektų teisės, negerbiami asmens teisėti interesai ir lūkesčiai.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į M. O. atstovo advokato R. L. atskirąjį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato viršininkas S. B. prašo palikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. kovo 14 d. nutartį nepakeistą ir skundą atmesti.
3.1. Nurodo, kad priimtas sprendimas yra objektyvus, teisingas ir teisėtas. Pažymi, jog automobilio vairavimas būnant neblaiviam ir sukeliant eismo įvykį, yra ypač šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, už kurį Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekse numatyta sankcija yra žymiai didesnė, nei už kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų sankcijas. Mano, jog tokiais veiksmais pažeidėjas kėlė grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai, ar net gyvybei. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog asmens darbas ar veikla, susijusi su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N14-2082/2006, Nr. N'-1524/2007; Nr. N3-34/2007; Nr. N1-413/2007). Žinodamas apie vairuotojo pažymėjimo svarbą, jis privalėjo labiau jį vertinti ir nepažeidinėti įstatymų. Dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo kilsiančios pasekmės, savaime nesudaro pagrindo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimą, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui sukelia tam tikras pasekmes.
3.2. Pažymi ir tai, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekti auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralūs teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl mano, kad pagrindo sutrumpinti paskirtos specialiosios teisės atėmimo termino nėra, atsižvelgiant į tai, kad M. O. savo veiksmais padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų.
4. Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau ANK), kuris iš viso nebenumato galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (ANK 3 straipsnio 3 dalis), todėl Pažeidėjo prašymas sutrumpinti specialiosios teisės, kuri buvo atimta dar iki įsigaliojant ANK, atėmimo terminą nagrinėtinas pagal pažeidimo padarymo ir administracinės nuobaudos pradėjimo vykdyti metu galiojusį ATPK 329 straipsnį.
5. Sutiktina su atstovo skundo argumentais, kad byloje esantys duomenys tvirtina, kad formalias ATPK 329 straipsnyje numatytas sąlygas M. O. atitinka. Tačiau sprendžiant klausimą dėl komentuojamo straipsnio taikymo galimybės, be teisės pažeidėjo atitikimo formaliesiems ATPK 329 straipsnio reikalavimams, būtina įvertinti ir tai, ar yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo materialusis pagrindas, t. y. ar taikant šios specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai. Ir nors M. O. atstovo manymu administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti, tačiau sutikti su tokia atstovo pozicija ir jos pagrindu naikinti teisėtą bei pagrįstą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartį, aukštesniojo teismo įsitikinimu, teisinio pagrindo vis tik nėra. Juo labiau, kad galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, remiantis ATPK 329 straipsnio nuostatomis, yra nuobaudą paskyrusio pareigūno (teismo) teisė, bet ne pareiga, todėl vien tai, kad teismas atsisakė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, net ir teisės pažeidėjui atitinkant ATPK 329 straipsnyje įtvirtintus formaliuosius reikalavimus, nelaikytina pagrindu pripažinti tokį teismo sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.
5.1. Kaip buvo nustatyta ATPK 20 straipsnyje, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Neabejotina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių bei nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.
5.2. Remiantis nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 27 d. nutarimu teisė vairuoti transporto priemones M. O. buvo atimta už vieną šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų – eismo įvykio sukėlimą vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam, kai jam alkotesteriu nustatytas vidutinis, net 2,25 promilių girtumas. Tokiais savo veiksmais M. O. neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, todėl šio administracinio teisės pažeidimo pavojingumas visuomenei nekvestionuotinas. Atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, įstatymo leidėjas sankcijoje už šį pažeidimą nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui, todėl, vien tai, kad M. O. jam atgavus teisę vairuoti transporto priemones, patirtų mažiau nepatogumų, nelaikytina išskirtine aplinkybe, suponuojančia pakankamą pagrindą skundžiamos apylinkės teismo nutarties panaikinimui. Akivaizdu, jog tokiu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas aukščiau iškėlė visuomenės, o ne teisės pažeidėjo interesus, todėl ir sprendžiant klausimą dėl ATPK 329 straipsnio taikymo M. O., visuomenės interesai neturėtų būti sumenkinami.
5.3. Šiame kontekste vertinant apygardos teismui pateikto skundo argumentų pagrįstumą pažymėtina, jog skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios su M. O. formalių reikalavimų, būtinų sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, atitikimu (nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų, yra išklausęs 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, baigė papildomus vairuotojų mokymus), nelaikytinos išimtinėmis, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę ir suponuojančiomis pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymų leidėjas šiuo metu dar labiau sugriežtino atsakomybę už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, kadangi tokios veikos nuo 2017 m. sausio 1 d. yra pripažįstamos nusikalstamomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalis).
5.4. Skunde nurodoma, kad sprendžiant ar bausmės tikslai pasiekti, reikėtų vertinti asmens elgesį po paskirtos nuobaudos, o ne akcentuoti tai, kas jau buvo įvertinta asmeniui skiriant bausmę už jo pažeidimo padarymą. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, yra vertinamos visos, tiek iki pažeidimo padarymo, tiek ir po jo nustatytos aplinkybės. Negana to, nagrinėjamuoju atveju teismas nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, atsiradusių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo metu, dėl kurių teisė vairuoti transporto priemones M. O. turėtų būti grąžinama anksčiau paskirtojo termino.
6. Ankščiau aptartų duomenų visumoje atmetant M. O. atstovo skundą akcentuotina ir tai, kad pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai, susiję su teisės vairuoti transporto priemones praradimu, siejami su apelianto darbu ir šeima, nesuteikia esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, nes darydamas pažeidimą, M. O. prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl pažeidėjo dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Nors skundu apygardos teismui M. O. atstovas teigia, kad teisė vairuoti M. O. reikalinga vykti iš namų į darbą, kad užsidirbtų pajamų ne tik pragyvenimui, bet ir pajamų išlaikyti vaikus, be to, gyvenant užmiestyje susisiekimas yra apsunkintas, tačiau šios aplinkybės egzistavo ir M. O. padarant jam inkriminuotą teisės pažeidimą, vis tik akivaizdu, kad nuo vieno šiurkščiausio ir pavojingiausio administracinio teisės pažeidimo, keliančio pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, padarymo šios aplinkybės jo nesustabdė, todėl jo asmeninius interesus iškelti aukščiau visuomenės intereso nubausti dėl teisės pažeidimo kaltus asmenis, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
7. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir pagrįstai netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. kovo 14 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir keisti ar panaikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
M. O. atstovo advokato R. L. atskirojo skundo netenkinti ir Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.