Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens AB DNB bankas, atstovaujamo advokatų profesinės bendrijos „IUSTUM“, apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-2026-359/2016 pagal pareiškėjų V. V. ir K. V. patikslintą prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys AB DNB bankas, antstolio R. B. kontora.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjai V. V. ir K. V. kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 213, bendru sutikimu; patvirtinti pateiktą 2016 m. lapkričio 18 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; po santuokos nutraukimo pareiškėjams palikti jų santuokines pavardes-V., V. Nurodė, kad gyvenat santuokoje gimė dukra S. V.. Jau apie trejus metus neveda bendro ūkio, negyvena kartu. Susitaikyti galimybių nėra. Pareiškėjai sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarė dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos, jos išlaikymo ir bendravimo tvarkos su ja, transporto priemonės pasidalijimo, turimų įsipareigojimų, namų apyvokos daiktų, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarkos ir kitų santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Patikslintame prašyme taip pat nurodyta, kad pareiškėjai neturi dalintino nekilnojamojo turto. Pareiškėjui V. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis 0,1500 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoto nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kaišiadorių r. sav., (duomenys neskelbtini); pastatų dalys, įregistruotos nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini): 68/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kalvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 68/100 dalys kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Kaišiadorių r. sav., (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai K. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/5 dalis buto/patalpos – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoto nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kaišiadorių r. sav., (duomenys neskelbtini); 13/100 dalių ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 13/100 dalių lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotų nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kaišiadorių r. sav., (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai žino apie vienas kitam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, pretenzijų vienas kitam dėl jo nereiškia, reikalavimų nekelia, turto nedalina, kompensacijų nereikalauja.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu V. V. K. V. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r. CMS, įrašo Nr. 213, nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Patvirtino V. V. ir K. V. 2016 m. lapkričio 18 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria nustatyta, kad: nepilnametės dukters S. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina K. V.. V. V. įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnametei dukrai S. V., gim. (duomenys neskelbtini), mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki dukters pilnametystės, kasmet išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnametei dukrai skirtų lėšų (išlaikymo) tvarkytoja iki jos pilnametystės paskiriant dukters motiną K. V.. V. V. gali lankyti ir bendrauti su savo nepilnamete dukra S. V., gim. (duomenys neskelbtini), laisvai kaip patogu dukrai ir tėvui, atsižvelgiant į dukters užimtumą ir poreikius, informuojant dukters motiną apie numatomo lankymo datą, jo laikotarpį ir vietą, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir pristatant atgal. Automobilis „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), pagamintas 1996 m., įregistruotas 2016-08-18 registracijos liudijimu Nr. F811500, atitenka V. V.. Kreditoriaus AB „DNB bankas“ išduotas V. V. ir K. V. kreditas, pagal kreditavimo sutartį Nr. K-0500-2009-01, jo negrąžintas likutis ir visi su šiuo kreditu susiję kreditoriniai įsipareigojimai lieka V. V. asmenine nuosavybe ir asmenine skola kreditoriui AB „DNB bankas“. Namų apyvokos daiktus šalys pasidalijo bendru sutarimu, vienas kitam jokių pretenzijų dėl to neturi ir ateityje dėl namų apyvokos daiktų pasidalijimo tarpusavyje vienas kitam pretenzijų nereikš. Šalys vienas iš kito išlaikymo nereikalauja. Šalys vienas kitam pretenzijų dėl santuokos nutraukimo neturi ir nereiškia, jokių su santuokos nutraukimu susijusių kompensacijų vienas iš kito nereikalauja. Šalys bendrų santuokinių santaupų (piniginių lėšų) neturi, kreditorinių įsipareigojimų vienas kitam ir kitiems kreditoriams neturi, nėra vienas kitam skolingi, laidavę vienas už kitą ar kitaip prisiėmę kreditorinių įsipareigojimų vienas už kitą. Šalims yra žinoma, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (dukters gyvenamoji vieta, išlaikymas, lankymo ir bendravimo tvarka su dukra ir kt.), buvę sutuoktiniai ar vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.Teismas nustatė, kad pareiškėjai kartu nebegyvena daugiau nei vienerius metus, nebeveda bendro ūkio ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Šalių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka įstatymų reikalavimus, nepažeidžia pareiškėjų, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Nutraukus santuoką, pareiškėjui V. V. paliktina pavardė „V.“, pareiškėjai K. V. – „V.“.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo AB DNB bankas, atstovaujamas advokatų profesinės bendrijos „IUSTUM“, prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį dėl V. V. ir K. V. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1 p., pagal kurį negrąžintas kreditas pagal Kreditavimo sutartį Nr. K-0500-2009-01 ir visi su šiuo kreditu susiję kreditoriniai įsipareigojimai lieka V. V. asmenine nuosavybe ir asmenine skola kreditoriui AB DNB bankas, tvirtinimo ir šioje dalyje bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

4.1. Teismo sprendimas dalyje, kuria patvirtintas sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1 p, kuriuo susitarta, kad įsipareigojimai pagal kreditavimo sutartį Nr. K-0500-2009-01 lieka V. V. asmenine nuosavybe ir asmenine skola kreditoriui AB DNB bankas, pažeidžia sutuoktinių kreditoriaus AB DNB banko interesus ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai santuokos nutraukimo bylose.

4.2. Tarp suinteresuoto asmerns ir kredito gavėjų V. V. ir K. V. 2009 m. balandžio 17 d. sudaryta kreditavimo sutartis Nr. K-0500-2009-1, pagal kurią kredito gavėjams kaip solidariems bendraskolininkams suteiktas kreditas, o įsipareigojimų įvykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka. Kreditavimo sutartis nutraukta 2015 m. gegužės 12 d. Skolos išieškojimas perduotas priverstiniam vykdymui. Kreditavimo sutarties vykdymo užtikrinimui bankui įkeistas turtas realizuotas, tačiau gautų lėšų nepakako pilnai padengti solidarią sutuoktinių skolą. Bankas nedavė sutikimo pakeisti prievolės, kylančios iš kreditavimo sutarties, vykdymo tvarką ir atleisti K. V. nuo įsipareigojimų vykdymo. Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sąlygas (CK 6.59 str.).

4.3. Santuokos nutraukimas įstatymuose nenustatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių-solidarių skolininkų pagal sutartį-pareigai atsakyti kreditoriams pagal solidariąją prievolę. Solidariąją prievolę pakeistus į dalinę arba asmeninę, kyla grėsmė, jog prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies. Už prievolės pagal nutrauktą Kreditavimo sutartį vykdymą abu sutuoktiniai atsako solidariai ir tokia atsakomybė turi išlikti ir po sutuoktinių santuokos nutraukimo. Sutarties pagrindu atsiradusios solidariosios prievolės pakeitimas asmenine be kreditoriaus sutikimo reiškia sutarties pakeitimą dėl sutarties subjekto.

4.4. Bankas teismui pateikė aiškią poziciją dėl solidariosios sutuoktinių atsakomybės, kylančios iš kreditavimo sutarties išlikimo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad bankas neprieštarauja dėl pareiškėjų teismui pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1. p tvirtinimo.

4.5. Teismas, gavęs sutuoktinių prašymą patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kuria siekiama pakeisti prievolės pobūdį, turi pareigą išsiaiškinti ar yra įvykdytos CK 3.126 str. 2 d. sąlygos bei privalo nustatyti, ar yra kreditoriaus sutikimas pakeisti sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2006).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

6. Sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51, 3.52 straipsniai). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Taigi, sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų.

7. Sutuoktiniai turtinių klausimų negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams susitariant dėl sutarties sąlygų turi būti nustatomos tokios sąlygos, kurios nepažeidžia kreditorių teisėtų interesų (CK 1. 5 straipsnis, 1.137 straipsnis). Sprendžiant, ar sutuoktinių sudaryta sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, būtina įvertinti, tokių padarinių, patvirtinus sutartį pasekmes. Teismui būtina patikrinti, ar patvirtinus sutartį atsiranda, ar gali atsirasti pasekmės ne tik sutuoktiniams, jų nepilnamečiams vaikams, bet ir atskiriems asmenims.

8. Nagrinėjamos bylos atveju, pirmosios instancijos teismui tvirtinant tarp sutuoktinių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį buvo būtina patikrinti, ar sudaryta šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neprieštaravo kreditorės – AB DNB bankas interesams.

9. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas teismo sprendimu nutraukdamas šalių sudarytą santuoką ir patvirtindamas šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių patvirtino sutarties 3.1 punkto sąlygą, kurioje kreditoriaus AB DNB bankas išduotas V. V. ir K. V. kreditas, pagal kreditavimo sutartį Nr. K-0500-2009-01, jo negrąžintas likutis ir visi su šiuo kreditu susiję kreditoriniai įsipareigojimai lieka V. V. asmenine nuosavybe ir asmenine skola kreditoriui AB DNB bankas. Byloje yra pateiktas 2016m. gruodžio 6d. kreditoriaus DNB bankas raštas Nr. K2.51-29/2151, kuriame bankas laikosi pozicijos, kad klientai ir po santuokos nutraukimo likusius įsipareigojimus pagal 2009m. balandžio 17d. kreditavimo sutartį Nr. K-0500-2009-01 vykdytų solidariai, nekeičiant minėtų sutarties sąlygų. Rašte taip pat nurodoma, jei užtikrinant įsipareigojimų vykdymą banko naudai buvo įkeistas turtas, toks įkeitimas išlieka iki įsipareigojimų įvykdymo. Tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teisme tokie kreditoriaus argumentai, nesutinkant su sutuoktinių pateikta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo įvertinti, į juos visiškai neatsižvelgta priimant sprendimą. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas pripažinti, kad dėl to yra suvaržomos kreditoriaus teisės bei teisėti interesai. Taigi, priimant sprendimą ir tvirtinant sutuoktinių santuokos nutraukimo pasekmių sutartį buvo būtina įvertinti, ar toks suvaržymas yra pagrįstas nagrinėjamos bylos kontekste.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl kreditorių reikalavimų nagrinėjimo santuokos nutraukimo bylose, yra konstatavęs, kad jeigu kreditorius „nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių“, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas. Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011). Kaip matyti iš kreditoriaus – DNB bankas išdėstytos pozicijos rašte ( b. l. 46) jis nesutiko su šalių pateiktos tvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3. 1 punkto sąlyga, todėl konstatuotina, kad byloje kilo ginčas dėl teisės. Taigi, pirmosios instancijos teismas privalėjo išspręsti kilusį ginčą, tačiau nagrinėjamoje byloje tai nebuvo padaryta.

11. Apeliacinės instancijos teismas apibendrindamas išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu (CPK 263 straipsnis), todėl jis naikintinas ir byla perduotina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

12. Apeliacinės instancijos teismas ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės ir materialinės teisės pažeidimų negali.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.