- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-21
- Bylos Nr.
- e2-4054-868/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36535-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Ieškovas
- K. D.
- Atsakovas
- D. A., B. A.
- Trečiasis asmuo
- A. D., J. D.
- Advokatai
- Giedrius Bučinskas, Mantas Valiukas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. D. ieškinį, pareikštą atsakovams D. A. ir B. A. dėl parduoto netinkamos kokybės daikto priteisimo, tretieji asmenys byloje – A. D., J. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė K. D. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, vėliau ieškinį tikslino, paskutiniu patikslintu ieškiniu ieškovė prašo įpareigoti solidariai B. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai pašalinti daikto – tvoros 19,61 m. ilgio, ir 0,25 m. pločio, esančios 0,0557 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), trūkumus, t. y. pašalinti ją iš nustatyto servituto, ir pastatyti 19,61 m. ilgio ir 0,25 m. pločio tvorą žemės sklype prie servituto ribos pagal koordinates (duomenys neskelbtini) (pagal MB Optimalūs geodeziniai sprendimai, 2021-03-03 parengtą planą), sutvarkyti statybvietę ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad pagal 2019 m. vasario 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. DP-1019 atsakovai pardavė ieškovei 0,0557 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatą – sodo namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad kartu su minėtais daiktais buvo parduota ir žemės sklype pastatyta (aptverta) betoninė tvora, kuri nėra įregistruota VĮ Registrų centre. Pažymėjo, jog ši tvora yra 19,61 metro ilgio, ir 0,25 metro pločio, šiuo metu esanti šiose koordinatėse – (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, tvoros (kaip daikto) klausimas 2019 m. vasario 22 d. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. DP-1019 aptartas nebuvo. Ieškovė nurodė, kad žemės sklype yra nustatytas servitutas (teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku) bei servitutas (teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas), t. y. tarnaujantis daiktas, viešpataujančio daikto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudai. Teigia, kad apie 2020 m. liepos mėn. pabaigoje kaimyninio žemės sklypo (ir namo) savininkas (viešpataujančio žemės sklypo savininkas) žodžiu pareiškė pretenziją, jog žemės sklype esanti (pastatyta) minėta tvora, kurią atsakovai pardavė, pastatyta ant minėto servituto. Ieškovė 2020 m. liepos mėn. 20-23 d. telefonu kreipėsi į atsakovus, prašydama paaiškinti situaciją, atsakovai neneigė (ir neginčijo), kad tvoros dalis patenka į servitutą. Ieškovė pareikalavo, kad atsakovai išspręstų šią problemą, t. y. perstatytų sklypo tvorą leistinoje vietoje, tačiau atsakovai jokių veiksmų neatliko. 2020 m. rugpjūčio mėn. ieškovė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri nurodė, jog tvora negali būti pastatyta ant servituto, ir šią problemą turėtų spręsti buvęs žemės sklypo savininkas. Ieškovė siuntė 2020 m. spalio 23 d. atsakovams pretenziją elektroniniu paštu, tačiau atsakymo atsakovai nepateikė. 2020 m. lapkričio 3 d. MB „Optimalūs geodeziniai sprendimai“ atliko tvoros ir servituto situacijos detalius matavimus, kuriais buvo nustatyta, jog tvora patenka (pastatyta) į servitutą (įsikišusi į jį 41 cm ir 36 cm). Akivaizdu, jog toks tvoros (statinio) įsiterpimas į servitutą (jos pastatymas servitutiniame kelyje ir komunikacijų tiesimo be aptarnavimo vietoje) yra neteisėtas ir negalimas, gali pažeisti (pažeidžia) viešpataujančio daikto savininko teises ir interesus. Ieškovė teigia, kad atsakovai, kaip pardavėjai, elgėsi nesąžiningai, neatskleisdami aplinkybės, jog tvorą pastatė servitute. Be to, E. G., apžiūrėdamas tvorą, žodžiu nurodė, jog tvora pastatyta nekokybiškai, turi defektų, kuriuos būtina šalinti, perstatant tvorą, sutvirtinant ją su žeme bei atliekant kitus darbus, siekiant, jog daiktas (tvora) tarnautų pakankamą laiką. 2021 m. vasario 12 d. buvo parengtas statinio apžiūros aktas, atliktas tvoros statybos darbų kokybės įvertinimas, kuriame aiškiai nurodyti tvoros defektai. Ieškovė nurodė, jog kreipėsi į kvalifikuotą asmenį E. G., kuris atlikęs apžiūrą pateikė sąmatą, pagal kurią šių darbų (ir medžiagų) vertė sudaro 3 976,73 Eur. Teigia, kad atsakovai pardavė ieškovei netinkamos kokybės daiktą (tvorą), tokiu būdu pažeisdami pirkimo–pardavimo sutarties bei įstatymo nuostatas. Ieškovė, gavusi tvoros perstatymo išlaidų sąmatą, kreipėsi į atsakovus su rašytiniu reikalavimu, t. y. 3 976,73 Eur sumai sumažinti pirkimo–pardavimo sutarties kainą, tačiau atsakovai atsakymo į ieškovės reikalavimą nepateikė.
Atsiliepimas
Atsakovai D. A. ir B. A. (toliau – atsakovai) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad į bylą nėra pateikta duomenų, jog atsakovai kaip pardavėjai elgėsi nesąžiningai, sutarties sudarymo metu ir iki jos neatskleidė aplinkybės, jog parduodamame žemės sklype tvora nepagrįstai ir neteisėtai pastatyta ant servitutinio kelio. Teigia, kad nors tvoros (kaip daikto) klausimas 2019 m. vasario 22 d. pirkimo–pardavimo sutartyje aptartas nebuvo, tačiau atsakovai, kaip pardavėjai, tiek pagal įstatymą, tiek pagal 2019 m. vasario 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį suteikė ir šiai tvorai kokybės bei kitų kriterijų atitikimo įprastiems reikalavimams garantijas. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės ieškinyje minima tvora vadovaujantis galiojančiais Statybų techniniais reglamentais neatitinka tvoros apibrėžimo (sąvokos). Šiuo atveju minima tvora vadovaujantis Statybų techniniais reglamentais yra atraminė sienutė, įrengta siekiant apsaugoti žemės sklypą bei jame esantį kelio servitutą. Pažymėjo, jog pardavėjo pareiga atsakyti dėl netinkamos kokybės daikto nėra absoliuti, pirkėjai turi pareigą prieš įsigydami turtą susipažinti su visais dokumentais, pardavėjas tokios informacijos nenuslėpė, ir į tai, kad atraminė sienutė gali būti naudojama pagal paskirtį (kaimyninio žemės sklypo savininkai tam neprieštarauja).
Tretieji asmenys A. D., J. D. (toliau – tretieji asmenys) nepateikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas prašė ieškinį atmesti.
Tretieji asmenys A. D. ir J. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jokių pretenzijų dėl atraminės tvoros neturi.
Ieškinys netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad šalys 2019 m. vasario 22 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė iš atsakovų įsigijo 0,0557 ha žemės sklypą bei pastatą – sodo namą, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties sąlygas žemės sklypo kaina – 10 000 Eur, o sodo namo kaina – 75 000 Eur. Nurodytame žemės sklype yra ginčo tvora (atraminė sienutė).
Ieškovė ieškinį reiškia tuo pagrindu, kad atsakovai jai pardavė daiktą su trūkumais. O trūkumai pagal ieškovę yra du: tvora (atraminė sienutė) yra ant servitutinio kelio, be to, yra pastatyta su trūkumais.
Atsakovai atkerta, kad ieškovė, prieš sudarydama pirkimo–pardavimo sandorį, turėjo galimybę tvorą (atraminę sienutę) apžiūrėti ir ji gali būti naudojama pagal paskirtį, nes kaimyninio sklypo savininkai tam neprieštarauja. Atsakovų atstovas teigia, kad ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu, nes ieškovės interesai dėl tvoros (atraminės sienutės) buvimo servitutiniame kelyje ieškovės teisių nepažeidžia, tokį ieškinį gali reikšti servitutinio kelio naudotojai, t. y. tretieji asmenys. O tretieji asmenys jokių pretenzijų dėl tvoros (atraminės sienutės) ieškovei nereiškia.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalys numato, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti:
1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės;
2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina;
3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti;
4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
Ieškovė reiškia reikalavimus dėl netinkamos kokybės tvoros (atraminės sienutės) pardavimo.
Iš byloje esančios Nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo 2019 m. vasario 22 d. sutarties matyti, kad atsakovai ieškovei pardavė žemės sklypą bei sodo pastatą už 85 000 Eur. Sutarties 3.2 punkte pardavėjai (atsakovai) suteikė statybos garantiją pastatui – sodo namui, tačiau pagal sutarties sąlygas nėra jokių duomenų, kad atsakovei suteikė garantiją ir kitiems žemės sklype esantiems statiniams.
Byloje ieškovė ginčo statinį pavadino tvorą, o atsakovai laiko, kad tai yra atraminė sienutė. Teismas sprendžia, kad šiam ginčui išnagrinėti neturi teisinės reikšmės, ar tai yra tvora, ar atraminė sienutė, nes ginčo objektas nėra įregistruotas Registrų centre, ir šiam šalių ginčui išspręsti teismas laiko, kad ginčas yra dėl statinio (tvoros ar atraminės sienutės).
Kaip jau teismas nurodė anksčiau, šalys, sudarydamos pirkimo–pardavimo sandorį, atskirai nepasisakė dėl ginčo statinio kainos nei dėl ginčo statiniui taikytinos garantijos. Ginčo tarp šalių nėra, kad ieškovė, nupirkdama šį atsakovų žemės sklypą, kartu įsigijo ir tame žemės sklype esančią tvorą (atraminę sienutę). Tačiau teismas sprendžia, kad prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovė turėjo galimybę tinkamai apžiūrėti (patikrinti) perkamus daiktus ir su jais susijusius dokumentus (Sutarties 3.3). Todėl šiuo pagrindu, jog pagal ieškovę, tvora pastatyta nekokybiškai ir turi defektų, ir dėl to turi būti sugriauta ir iš naujo perstatyta, ieškinys negali būti tenkintinas. Nes nėra jokio įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovai suklaidino ieškovę dėl ginčo tvoros (atraminės sienutės) būklės, ir dėl to galimai turėtų būti kitokia sandorio kaina. Byloje nustatytina, kad ieškovė, pirkdama iš atsakovų ir žemės sklypą ir sodo namą, įsigijo ir ginčo tvorą (atraminė sienutė) tokios kokybės, kokia ji yra dabar. Ieškovę tenkino tvoros (atraminės sienutės) kokybė sudarant pirkimo–pardavimo sandorį, todėl kokybės reikalavimų kėlimas po sandorio sudarymo yra nepagrįstas.
Taip pat teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio šiuo pagrindu, kad tvora (atraminė sienutė) yra servitutiniame kelyje, ji įsiterpusi apie 36-41 cm. Servitutiniu keliu praktiškai naudojasi tretieji asmenys. Byloje yra notariškai parvirtintas trečiųjų asmenų sutikimas dėl atraminės sienutės buvimo servitutiniame kelyje, taip pat teismo posėdžio metu tretieji asmenys patvirtino, kad jokių pretenzijų dėl atraminės sienutės neturi.
Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad servitutinio kelio plotas – 98 kv. m., o pagal 2018-09-30 žemės sklypo planą, parengtą UAB „Geoplėtra“, servitutinio kelio plotis yra apie 3,97 m (98 (viso servituto plotas): 24,70 ( 5-6 linijos ilgis yra 24,70 m) = 3,97 m). Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. D. paaiškino, kad servitutinio kelio plotis, toks koks yra dabar, jam leidžia netrukdomai naudotis servitutiniu keliu.
Dėl nustatytų aplinkybių nėra pagrindo tenkinti ieškinio, nes byloje nenustatyta, kad atsakovai ieškovei perleido nekokybišką tvorą (atraminę sienutę), bei byloje nenustatyta, kad ginčo tvoros (atraminės sienutės) nežymus įsiterpimas į servitutinį kelią pažeidžia trečiųjų asmenų interesus (CPK 178 straipsnis). Todėl ieškovės ieškinys netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Netenkinus ieškinio iš ieškovės valstybės naudai priteistina 19,34 Eur pašto išlaidų (CPK 96 stranspis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 264, 265, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 19,34 Eur (devyniolika eurų 34 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.