Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir žmogaus teisių politikos grupės teikimą dėl Turkijos piliečio G. E., gimusio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu priimto nuosprendžio vykdymo perdavimo Turkijos Respublikai tikslingumo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021-10-27 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir žmogaus teisių politikos grupės teikimas dėl Turkijos Respublikos piliečio G. E. nuosprendžio vykdymo perdavimo. Teikime nurodoma, kad susipažinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-08 nutartimi (bylos Nr. 2858-818/2021), kuria dėl duomenų trūkumo buvo atsisakyta tenkinti Teisingumo ministerijos prašymą įvertinti kreipimosi į Turkijos Respublikos institucijas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio Turkijos Respublikos piliečio G. E. atžvilgiu perdavimo vykdyti Turkijos Respublikai tikslingumą bei esant teigiamam sprendimui, Pateikti Teisingumo ministerijai pagal 1970 m. Europos Konvenciją dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo reikalingus dokumentus. Teisingumo ministerija 2021-10-11 pagal kompetenciją kreipėsi į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyba prašydama Teisingumo ministerijai pateikti teismo nutartyje nurodytą aktualią informaciją apie G. E. buvimo/gyvenamąją vietą. Kartu su minėtu prašymu Teisingumo ministerija pateikė gautą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2021-10-13 raštu Nr. 10-S-30705(10.64E-10) suteiktą informaciją bei pakartotinai prašo spręsti minėto nuosprendžio perdavimo Turkijos pusei vykdyti tikslingumo klausimą. Prašyme taip pat nurodo, kad Teisingumo ministerijos nuomone, jei nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo bausmė Turkijos Respublikos piliečiui Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra vykdoma dėl to, kad policijos turimais duomenimis jis gyvena Turkijoje, o sėkminga jo ekstradicijos procedūra mažai tikėtina (kaip rodo bendradarbiavimo praktika, Turkija neišduoda savo piliečių), siekiant išvengti nebaudžiamumo, nuosprendžio vykdymo perdavimas Turkijos pusei yra tinkama svarstyti alternatyva.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas

Užsienio valstybių teismų nuosprendžiai Lietuvos Respublikoje, taip pat Lietuvos Respublikos teismų nuosprendžiai kitose valstybėse vykdomi Tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose nustatytas taisykles.

Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos abipusis sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti institutas reglamentuojamas tarptautinėje dvišalėje teisinio ir teisminio bendradarbiavimo komercinėse ir civilinėse bylose sutartyje (Valstybės žinios, 1996-02-28, Nr. 18-464) (toliau – dvišalė Sutartis). Lietuvos ir Turkijos sutarties 19 straipsnyje šalys susitarė, kad abipusiškai pripažins ir leis vykdyti viena kitos teritorijoje teismo sprendimus civilinėse ir komercinėse bylose, teismo sprendimus dėl žalos atlyginimo baudžiamosiose bylose, arbitražinius sprendimus civilinėse ir komercinėse bylose. Tačiau vadovaujantis šios dvišalės Sutarties nuostatomis nėra teisinio pagrindo kreiptis į kompetentingas Turkijos Respublikos institucijas dėl Lietuvos teismo nuosprendžiu asmeniui paskirtos bausmės įvykdymo.

Nuosprendžių pripažinimą, siekiant asmeniui įvykdyti teismo paskirtą bausmę, numato ir reglamentuoja 1970 m. Europos Konvencija dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo (Valstybės žinios, 1997-11-07, Nr. 101-2551) (toliau – Konvencija). Lietuvos Respublika minėtą Konvenciją ratifikavo 1997-10-16 įstatymu Nr. VIII-458. Konvencijos šalis narė yra ir Turkijos Respublika. Taigi Lietuvos Respublikos teisinis bendradarbiavimas su Turkijos Respublika vykdomas abiejų šalių ratifikuotos Konvencijos pagrindu.

Pagal 1970-05-28 Europos konvencijos dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo 3 straipsnio 1 dalį susitariančioji Valstybė turi teisę šioje Konvencijoje numatytais atvejais ir sąlygomis vykdyti kitos Susitariančios Valstybės paskirtą sankciją, kuri vykdytina pastarojoje valstybėje. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tokia teisė gali būti įgyvendinama tik tada, kai to prašo kita Susitariančioje valstybė.

Pagal Konvencijos 5 straipsnį nuosprendį priimančioji Valstybė gali prašyti kitą Susitariančiąją Valstybę vykdyti sankciją tik esant vienai arba daugiau iš žemiau išvardytų sąlygų: (a) jeigu asmuo, kuriam paskelbtas nuosprendis, nuolat gyvena kitoje Valstybėje; (b) jeigu sankcijos vykdymas kitoje Valstybėje pasitarnautų tolimesnei nuteisto asmens socialinei reabilitacijai; (c) jeigu sankcija, kuri numato laisvės atėmimą, būtų taikoma po kitos sankcijos, kuri taip pat numato laisvės atėmimą, o asmuo jau atlieka bausmę arba turi ją atlikti kitoje Valstybėje; (d) jei kita Valstybė yra nuteisto asmens tėvynė ir yra pareiškusi norą prisiimti atsakomybę už sankcijos vykdymą; (e) jeigu ji mano, kad negali pati taikyti sankcijos net pasinaudojusi ekstradicija, kai tuo tarpu kita Valstybė gali tai padaryti.

Konvencijos 15 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad Visi prašymai pagal šią Konvenciją yra pateikiami raštu. Prašymus bei visus kitus būtinus pranešimus pagal šią Konvenciją siunčia prašančiosios Valstybės Teisingumo ministerija Valstybės, kurios yra prašoma vykdyti, Teisingumo ministerijai arba, jei taip susitaria Susitariančiosios Valstybės, vykdymo prašančiosios Valstybės atitinkamos institucijos tiesiogiai Valstybės, kurios yra prašoma vykdyti, tokioms pat institucijoms; prašymai grąžinami tais pačiais kanalais.

Konvencijos 16 straipsnyje nurodyta, kad prašymas vykdyti yra pateikiamas kartu su prašomo vykdyti sprendimo originalu arba jo patvirtinta kopija bei visais kitais būtinais dokumentais. Baudžiamoji byla ar jos dalies originalas arba patvirtinta kopija yra išsiunčiama vykdančiajai Valstybei, jei ji to reikalauja. Vykdymo prašančiosios Valstybės atitinkama institucija patvirtina vykdytiną sankciją.

Konvencijos 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jei ši Konvencija nenurodo kitaip, teismo sprendimai in absentia ir „ordonnances penales“ yra vykdomi pagal taisykles, taikomas visiems kitiems teismo sprendimams.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad nuteistasis G. E. nėra Lietuvos Respublikos pilietis, yra gimęs Turkijos Respublikoje ir yra Turkijos Respublikos pilietis. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikoje G. E. turėjo Turkijos Respublikoje išduotą asmens dokumentą – paprastą pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jam buvo grąžintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-29 leidimu laikinai išvykti į Turkijos Respubliką nuo 2017-01-06 iki 2017-01-17 ir pasinaudoti minėtu Turkijos pasu (t.3, b.l. 48). Baudžiamojoje byloje taip pat pateikta informacija, kad 2017-01-09 apie 2.10 val. G. E., gim. (duomenys neskelbtini), pasų kontrolės punkte pateikė savo paprastą Turkijos Respublikos pasą, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį patikrinus pasienio kompiuterine sistema buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) provincija anuliavo paprastą pasą, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį G. E., ir šis pasas buvo sulaikytas (t. 3, b.l. 57). G. E. 2017-01-17 į Lietuvos Respubliką negrįžo bei informavo teismą, jog Turkijos Respublikoje jam buvo anuliuotas jo pasas, todėl jis negali grįžti į Lietuvos Respubliką. Taip pat G. E. nurodė, kad kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl klausimų, susijusių su jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento gavimo, tačiau jokių atsakymų negavo. Todėl 2017-06-30 teismo nutartimi G. E. buvo skirta kardomoji priemonė- suėmimas ir paskelbta jo paieška (t. 4, b.l. 25-27). Paieškos metu buvo gautas Lietuvos kriminalinės policijos Tarptautinių ryšių valdybos pranešimas, jog Interpolo Turkijos nacionalinis biuras informavo, kad Turkijos Respublikos pilietis, gim. (duomenys neskelbtini) į Turkiją atvyko 2021-01-09, jo išvykimas iš šalies nuo to laikotarpio fiksuotas nebuvo (t.4, b.l. 60). Taip pat byloje 2017-10-05 Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra informavo teismą, kad Turkijos Respublika, vadovaudamasi Turkijos Konstitucijos 38 straipsniu ir Turkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsniu, atsisako išduoti savo piliečius užsienio valstybėms baudžiamajam persekiojimui vykdyti (t.4, b.l. 68). Taip pat baudžiamojoje byloje pateiktas 2018-02-01 Lietuvos kriminalinės policijos Tarptautinių ryšių valdybos pranešimas, kad 2018-01-31 iš Interpolo Turkijos nacionalinio biuro buvo gautas pranešimas apie tai, kad šiuo metu G. E. neturi galiojančio asmens tapatybės dokumento, ankstesnio paso Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas sustabdytas dėl administracinių priežasčių. Duomenų apie tai, ar G. E. turi teisę (galimybę) gauti naują asmens tapatybės dokumentą, Interpolo Turkijos nacionalinis biuras neteikia (t. 4, b.l. 88). Todėl baudžiamoji byla buvo išnagrinėta vadovaujantis BPK XXXII skyriaus nuostatomis G. E. nedalyvaujant ir 2019-04-18 jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis (t.5, b.l. 21-35). Minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2019-09-19 Vilniaus apygardos teismui atmetus nuteistojo G. E. gynėjo advokato Z. Jankovski apeliacinį skundą (t.5, b.l. 84-92) ir 2019-09-24 pateiktas vykdymui (t.5, b.l. 96). Minėto nuosprendžio vykdymo metu ir nuteistojo Turkijos Respublikos piliečio G. E., gim. (duomenys neskelbtini) paieškos metu, Lietuvos kriminalinės policijos Tarptautinių ryšių valdyba 2020-04-14 informavo, kad iš Interpolo Turkijos nacionalinio biuro gautas atsakymas, jog E. G., gim. (duomenys neskelbtini). Pasas Nr. (duomenys neskelbtini) yra negaliojantis, taip pat šis asmuo nesikreipė dėl naujo dokumento gavimo. E. G. 2017-01-09 atvyko į Turkiją, nuo šios datos nėra fiksuota kitų šio asmens Turkijos sienos kirtimų. Interpolo Turkijos nacionalinis biuras informavo, kad yra žinomas E. G. adresas, tačiau jo nepranešė. Taip pat 2020-10-28 Lietuvos kriminalinės policijos Tarptautinių ryšių valdyba pateikė informaciją dėl E. G. paieškos, nurodydama, kad minėtas asmuo surastas Turkijoje (daugiau duomenų nepateikta). Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2021-10-13 pranešime nurodyta, kad minėtos valdybos 1-as skyrius vykdo nuteistojo pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams Turkijos piliečio G. E., gim. (duomenys neskelbtini) paiešką. 2020-11-09 raštu buvo kreiptasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu perduoti Turkijos piliečio G. E. nuosprendžio vykdymą į jo kilmės šalį pagal 1970-05-28 Europos Konvencijos dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo (Konvencijos šalis narė Turkijos Respublika). Minėtame rašte buvo nurodyta, kad iš Turkijos Respublikos nacionalinio biuro buvo gauta informacija, kad ieškomasis G. E. yra minėtos šalies pilietis, asmens dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas negaliojantis, naujo dokumento neturintis. Interpolo Turkijos nacionalinis biuras informavo, kad nuteistojo G. E. adresas yra žinomas, tačiau jį atsisakė pateikti trečiosioms šalims pagal Turkijos Respublikos galiojančius teisės aktus. Minėtu pranešimu prašoma Teisingumo ministerijos inicijuoti teikimo dėl nuosprendžio perdavimo vykdyti Turkijos Respublikai ir kitų dokumentų, nurodytų 2021-10-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje pateikimą.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad asmuo (G. E.), kuriam paskelbtas nuosprendis nuolat gyvena kitoje valstybėje (Turkijos Respublikoje), t.y. atitinka vieną iš Konvencijos 5 straipsnyje išvadintų sąlygų, kai nuosprendį priimančioji Valstybė gali prašyti kitą susitariančiąją valstybę vykdyti sankciją.

Todėl siekiant išvengti nebaudžiamumo, tikslinga kreiptis dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-18 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-576/2019, kuriuo G. E. skirta subendrinta 3 metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vykdymo perdavimo Turkijos Respublikai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis 1970 m. Europos Konvencija dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342, 355, 362, 364 straipsniais

nutaria:

nustatyti, kad tikslinga kreiptis dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-18 nuosprendžio, kuriuo Turkijos pilietis G. E., gim. (duomenys neskelbtini), buvo nuteistas už nusikaltimus, numatytus LR BK 150 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 149 straipsnio 1 dalyje - 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vykdymo perdavimo Turkijos Respublikai.

Ši teismo nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.