Kauno apygardos teismo nutartis

2009-09-28 · Civilinė byla Nr. 2A-1423-343/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-28
Bylos Nr.
2A-1423-343/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė (pran.), Jolita Cirulienė, Arvydas Žibas
Ieškovas
R. P.
Atsakovas
E. J.
Trečiasis asmuo
E. P.
Advokatai
Sonata Žukauskienė, Povilas Jegorovas
Civilinė byla Nr. 2A-1423-343/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėja Milda RemeikienėProcesinio dokumento kategorijos: 78.2; 121.21(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugsėjo 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Arvydo Žibo,

sekretoriaujant Editai Tamulaitienei,dalyvaujant ieškovei R. P., ieškovės atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,atsakovo E. J. atstovui advokatui Povilui Jegorovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-478-192/2009 pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui E. J., trečiajam asmeniui E. P., išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Patikslintu ieškiniu (b.l. 86-88, t. 1) ieškovė prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. sprendimu priteistą išlaikymo dydį su ieškove gyvenančiai ieškovės ir atsakovo nepilnametei dukrai, vietoje 300 Lt priteisti 1000 Lt per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės, nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką, pagal kurią atsakovas kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį sekmadienį 13 val. paima dukrą iš jos namų ar kitos buvimo vietos ir 15 val. pristato atgal į namus, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog atsakovas nesidomi dukra, neprisideda prie jos auklėjimo. Nepilnametė dukra yra 17 metų, mokosi 12- oje klasėje, pinigai jai reikalingi maistui, mokymosi priemonėms, apsirengimui, asmens higienos priemonėms, laisvalaikiui, pasiruošimui egzaminams, ekskursijoms, dalyvavimui kultūriniuose renginiuose, sporto užsiėmimams. Papildomos išlaidos atsiranda ir dėl dukros sveikatos sutrikimų - stuburo deformacijos, būtinybės nešioti akinius. Ieškovė taip pat nurodo savo lėšomis atlikusi gyvenamųjų patalpų remontą, kuris pagerino dukters gyvenimo sąlygas, tam išleidusi 13600 Lt. Ieškovė taip pat atkreipia dėmesį į gerą atsakovo turtinę padėtį, jo gaunamą didelį darbo užmokestį. Be to, kaip nurodo ieškovė, dukra pageidauja bendrauti su tėvu, todėl, nustatant bendravimo tvarką, atsakovas įpareigotinas susitikti su nepilnamete dukra.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 12 d. sprendimu (b.l. 143-146, t. 1) ieškinį patenkino iš dalies, atsakovo dukrai mokėtiną išlaikymo sumą padidino iki 500 Lt per mėnesį, padidintą sumą mokant nuo 2008 m. birželio 28 d. iki dukters pilnametystės, nustatė dukters bendravimo su atsakovu tvarką, pagal kurią atsakovas kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį sekmadienį 13 val. paima dukrą iš jos namų ar kitos buvimo vietos ir 15 val. pristato atgal į namus, priteisė iš atsakovo 127 Lt žyminį mokestį ir 400 Lt atstovavimo išlaidas ieškovei ir 72 Lt pašto išlaidas valstybei. Teismas nurodė, kad ieškovės pajamos siekia 2500 Lt per mėnesį, atsakovo - apie 3700 Lt per mėnesį. Nepilnametė dukra yra 17 metų, turi sveikatos sutrikimų, specialių poreikių. Ieškovė neįrodė ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog nepilnametei dukrai išlaikyti skiriami 2000 Lt per mėnesį, jog tokia suma yra pagrįsta, todėl, atsakovui sutinkant, išlaikymo suma buvo padidinta iki 500 Lt per mėnesį. Teismas taip pat, atsižvelgdamas į kiekvieno vaiko teisę bendrauti su tėvais, tenkino ieškinio prašymą dėl dukros bendravimo su atsakovu tvarkos nustatymo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 2-5, t. 2) ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. sprendimą pakeisti, priteistiną išlaikymo dydį padidinti iki 1000 Lt per mėnesį. Ieškovė nurodo, kad priteista išlaikymo suma yra per maža, nes atsakovo mėnesio pajamos yra ne 3700 Lt, bet 6000-7000 Lt, jis turi nekilnojamojo turto, todėl jo turtinė padėtis yra labai gera. Teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovas nedalyvavo teismo posėdžiuose, nors jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nebendrauja su dukra, prie jos išlaikymo prisideda tik teismo priteista suma. Ieškovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovo atstovas teismo posėdyje nepagrįstai nurodė, kad atsakovas turi du nepilnamečius vaikus, nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Be to, pradiniu teismo sprendimu 300 Lt išlaikymo suma buvo nustatyta atsižvelgiant į atsakovo pateiktus duomenis, jog jo pajamos siekia 2000 Lt, tuo tarpu iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, jog jau tuomet atsakovas gaudavo apie 5000 Lt pajamų per mėnesį. Teismas priteisė įprastą išlaikymo sumą, neatsižvelgęs į tai, jog dukra yra dvyliktokė, turi specialių poreikių, sveikatos sutrikimų. Ieškovė atkreipia dėmesį ir į tai, jog didesnė išlaikymo suma priteistina už neilgą laikotarpį, nes 2009 m. spalio 4 d. dukrai sueis 18 metų. Teismas neatsižvelgė ir į išvadą teismui teikusio asmens poziciją dėl prašomos priteisti išlaikymo sumos pagrįstumo, netinkamai įvertino faktines ieškovės galimybes mokėti jos nurodomą, dukrai išlaikyti būtiną sumą, neįvertino tėvų turtinės padėties ir objektyvių vaiko poreikių pokyčių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6d. ir detalizuota CK 3.192 str. Nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydis nustatomas randant proporciją tarp dviejų esminių įstatyme įtvirtintų kriterijų - vaiko poreikių bei tėvų turtinių galimybių tuos poreikius tenkinti (CK 3.192 str. 2 d.). Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laiką, todėl pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK3.201 str., CPK 279 str. 5 d.). Šeimos teisinius santykius reglamentuojančioje CK trečiojoje knygoje tiesiogiai nėra įvardintas atskaitos taškas, leidžiantis konkrečiai įvertinti vidutinio vaiko poreikius, todėl teismų praktikoje dažnai taikoma analogija su CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (CK 1.8 str. 1 d.), kuri lygi 800 Lt. Ieškovė ieškinyje nurodė žymiai didesnę vaiko išlaikymui būtiną sumą, kurios pagrįstumas kelia abejonių dėl to, jog, iš vienos pusės, sudaro itin didelę dalį ieškovės gaunamų pajamų, iš kitos pusės, paskaičiavimai atlikti į vaikui būtinas išlaidas įtraukiant sumas, kurios negali būti vertinamos kaip tiesiogiai susiję išimtinai vien tik su vaiko poreikių tenkinimu, pvz., mokesčiai už butą ar buto remonto išlaidos ir pan. Be to, atsižvelgiant į besikeitusią ieškovės poziciją nurodant išlaidų sumas prie ieškinio pridėtame sąraše (b.l. 24-28, t. 1) ir analogiškame sąraše, pridėtame prie apeliacinio skundo (b.l. 11-12, t. 2), pagrįstų abejonių kelia ir ieškovės nurodytų atskirų išlaidų dydžių realumas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės aptartus specialius vaiko poreikius, pagrįsta laikytina pirmosios instancijos teismo išvada, jog būtinųjų išlaidų vaikui išlaikyti suma nagrinėjamu atveju turi būti didesnė, nei aukščiau nurodytas teismų praktikoje įprastu laikytinas atskaitos taškas, ir sudaryti 1000 Lt. Vertindamas tėvų galimybes teikti išlaikymą jų nepilnamečiam vaikui, pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, jog ieškovės pajamos per mėnesį siekia apie 2500 Lt, atsakovo - apie 3700 Lt. Apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovo pajamos yra žymiai didesnės, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių pažymų apie atsakovo darbo užmokestį (b.l. 66, 105, t. 1) ir atsakovo darbo sutarties (b.l. 106-109, t. 1) turinio, atsakovo darbo užmokestis nuolat kito, didesnis nei teismo nustatytas vidurkis jis buvo tik kelis mėnesius, ieškovės apeliaciniame skunde nurodytos sumos atitinka pajamų prieš mokesčius sumas ir negali būti vertinama kaip objektyvus kriterijus, atskleidžiantis atsakovo galimybes. Atsižvelgiant į tai, jog ginčijamu teismo sprendimu išlaikymo suma buvo padidinta nuo 300 Lt iki 500 Lt, kaip nesusijęs su priimto sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu vertintinas apeliacinio skundo argumentas dėl atsakovo pajamų dydžio, kuriuo buvo remiamasi nustatant pradinį išlaikymo dydį, pagrįstumo. Įvertinusi aptartas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog abu tėvai yra pajėgūs skirti vaiko išlaikymui po 500 Lt, jų turtinės padėties skirtumai nelaikytini esminiais ir negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas pirmosios instancijos teismo nustatytai proporcijai keisti.

Kadangi atsakovo nurodyto argumento, jog jis turi dar du nepilnamečius vaikus, pirmosios instancijos teismas nevertino, o atsakovo procesinių pareigų vykdymas ar nevykdymas, atsakovo požiūris į nepilnametį vaiką ir bendravimo su juo pobūdis negali turėti įtakos apeliacijos objektui, t.y. priteistino išlaikymo dydžiui, su šiomis aplinkybėmis susijusius apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip neįtakojančius pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinio skundo argumentus vertindama kaip nepakankamus pirmosios instancijos teismo sprendimui pripažinti nepagrįstu ar neteisėtu ir tuo pagrindu jį pakeisti, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkė Rūta PalubinskaitėKolegijos teisėjai Jolita CirulienėArvydas Žibas