- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-24
- Bylos Nr.
- I-4739-208/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05426-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- K. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas K. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą (b. l. 1–4, 46) prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), priteisti jam 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2012 m. rugsėjo mėn. iki 2015-07-21 jis buvo gydomas LAVL. Teigia, jog visą gydymo laikotarpį jis buvo laikomas perpildytose palatose antisanitarinėmis sąlygomis. Dėl tokių sąlygų pareiškėjas patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sumažėjo bendravimo galimybės, jaučia padidėjusią baimę aplinkai, negali ramiai miegoti, tapo dirglus. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 46 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:1999, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str., Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str. ir 6.271 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika.
LAVL, kuri atstovauja atsakovę Lietuvos valstybę, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą (b. l. 8–10, 51–53).
LAVL nurodo, kad pareiškėjas buvo gydomas nuo 2012-09-17 iki 2012-21-21 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 20 (7,19 kv. m, 4 lovos), nuo 2012-12-28 iki 2013-06-19 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 24 (21,25 kv. m, 8 lovos), palatoje Nr. 1 (22,84 kv. m, 7 lovos), palatoje Nr. 6 (palata panaikinta), nuo 2013-06-26 iki 2013-07-03 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 4 (13,50 kv. m, 4 lovos), nuo 2013-07-10 iki 2013-07-17 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 3 (19,80 kv. m, 6 lovos), nuo 2013-07-24 iki 2013-07-31 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 1 (22,84 kv. m, 7 lovos), nuo 2013-08-23 iki 2013-08-27 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 30 (15,45 kv. m, 8 lovos), nuo 2013-09-18 iki 2013-09-20 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 25 (21,25 kv. m, 10 lovų), nuo 2013-11-29 iki 2013-12-06 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 28 (8,84 kv. m, 2 lovos), nuo 2014-02-26 iki 2014-03-05 Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 29 (15,45 kv. m, 8 lovos), nuo 2014-06-17 iki 2014-06-23 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 26 (8,92 kv. m, 4 lovos) ir nuo 2015-06-23 iki 2015-06-30 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 30 (15,45 kv. m, 8 lovos). Vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta 2010-04-11 Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹ p., Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės). Nurodo, jog LAVL yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių teikimas yra nepertraukiamas procesas, kuris būtinas teikiant tokio pobūdžio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę ir tinkamą nepertraukiamą gydymą. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems (imperatyviai) to reikalaujantiems nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos galėjo būti viršytos. Pažymi, jog LAVL Vidaus ligų skyriuje pareiškėjui buvo sudaryta galimybė nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro, laisvu nuo medicininių procedūrų laiku, būti gryname ore. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 išduotą Leidimą-Higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus. Nurodo, jog vasaros laikotarpiu yra išimamas vienas kameros lango rėmas taip užtikrinant kameros vėdinimą ir tinkamą oro temperatūrą, kiekvienoje palatoje yra įrengta ventiliacinė vėdinimo šachta. Pareiškėjo reikalavimas neturtinės žalos atlyginimui nėra pagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis nurodo patyręs LAVL. LAVL su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
LVAT praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2015-02-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A671-575/2015 ir kt.).
Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę. CK 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.). Pastebėtina, kad klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., LVAT 2015-05-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A52-858/2015).
Šioje byloje svarbu tai, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo taikomas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas 3 m. ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per 3 m. terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme (žr., pvz., LVAT 2013-11-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).
Nustatyta, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas nuo 2012-09-17 iki 2012-21-21 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 20 (7,19 kv. m, 4 lovos) ir nuo 2012-12-28 iki 2013-06-19 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 24 (21,25 kv. m, 8 lovos), palatoje Nr. 1 (22,84 kv. m, 7 lovos), palatoje Nr. 6 (palata panaikinta), nuo 2013-06-26 iki 2013-07-03 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 4 (13,50 kv. m, 4 lovos), nuo 2013-07-10 iki 2013-07-17 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 3 (19,80 kv. m, 6 lovos), nuo 2013-07-24 iki 2013-07-31 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 1 (22,84 kv. m, 7 lovos), nuo 2013-08-23 iki 2013-08-27 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 30 (15,45 kv. m, 8 lovos), nuo 2013-09-18 iki 2013-09-20 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 25 (21,25 kv. m, 10 lovų), nuo 2013-11-29 iki 2013-12-06 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 28 (8,84 kv. m, 2 lovos), nuo 2014-02-26 iki 2014-03-05 Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 29 (15,45 kv. m, 8 lovos), nuo 2014-06-17 iki 2014-06-23 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 26 (8,92 kv. m, 4 lovos) ir nuo 2015-06-23 iki 2015-06-30 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 30 (15,45 kv. m, 8 lovos) (b. l. 8, 51–52).
CK 1.127 str. 1 d. įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo.
Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, sprendžia, kad yra akivaizdu, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus žinojo arba turėjo žinoti bei suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, kadangi pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl gydymo perpildytose palatose jis patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sumažėjo bendravimo galimybės, jaučia padidėjusią baimę aplinkai, negali ramiai miegoti, tapo dirglus.
Įvertinęs minėtas aplinkybes ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą teismui išsiuntė tik 2015-11-12 (b. l. 4), o prieš tai nesikreipė į jokias institucijas dėl pažeidžiamų teisių ir patirtos neturtinės žalos, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą ir patirtą neturtinę žalą, teismas sprendžia, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo apie patirtą neturtinę žalą, todėl pareiškėjas praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo nuo 2012-09-17 iki 2012-11-12.
Teismas pažymi, kad pagal CK 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) 11¹.4 punktą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose.
Remiantis LAVL (b. l. 8, 51–52, 88, 113) pateiktais duomenimis matyti, kad bendrai apskaičiavus nagrinėjamus laikotarpius (tai yra periodiškai nuo 2012-11-12 iki 2015-06-30), iš pareiškėjo 277 parų praleistų LAVL, visas paras vienam asmeniui tenkantis plotas palatoje pagal lovų skaičių neatitiko nustatytų reikalavimų. Pažymėtina, jog LAVL nepateikė duomenų apie Vidaus ligų skyriaus palatą Nr. 6, todėl ši aplinkybė vertintina pareiškėjo naudai ir konstatuotina, jog minėtoje palatoje teisė į vienam asmeniui tenkantį plotą taip pat buvo pažeista. LAVL atsiliepime pripažino, kad nustatytos ploto normos galėjo būti viršytos. Teismas, vertindamas esančių byloje įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie laikymą perpildytose palatose yra pagrįstos. Taigi nors byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju būtent gydymas pažeidžiant nustatytą minimalaus ploto reikalavimą ar kitus teisės aktų reikalavimus pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikimus, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir minimalaus vienam asmeniui palatoje tenkančio ploto neužtikrinimo trukmę, konstatuotina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui tam tikrus neigiamus išgyvenimus. Be to, pažymėtina ir tai, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra gydymo įstaiga, kurioje ypač svarbu užtikrinti tinkamas higienos ir pacientų laikymo sąlygas.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisės aktų reikalavimus atitinkančių gydymosi sąlygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiškėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus bei sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Atitinkamai, vertintina, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktais numatytą vienam asmeniui skiriamą plotą, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.). Kita vertus, nurodytas pažeidimas nebuvo tęstinis, iš esmės vyko trumpais laikotarpiais, be to, nėra duomenų, kad tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyrė jį iš kitų subjektų.
Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus).
Atsižvelgiant į laikymo LAVL trukmę, į tai, kad buvo nustatytas kamerų perpildymo faktas (bendroje sumoje 277 paros), nežymūs kai kurių higienos normų reikalavimų pažeidimai, į tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamą veiką, turėjo numatyti būsimas pasekmes, taip pat į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pažeidimų mastą, pareiškėjui priteisiama iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 2 000 Eur kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 d. 5 p., 127 str. 1 d., teisėjas
nusprendė:
pareiškėjo K. M. skundą patenkinti iš dalies.
Pareiškėjui K. M. priteisti 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.