Kauno apylinkės teismo nutartis

2020-08-27 · Civilinė byla Nr. 2SP-21090-947/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-27
Bylos Nr.
2SP-21090-947/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13293-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Žeromskytė-Stanienė
Pareiškėjas
S. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2SP-21090-947/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13293-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.2.7.1; 3.2.7.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugpjūčio 27 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė

rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjos S. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys – antstolė R. G. ir Luminor Bank AS.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti antstolės R. G. vykdomą išieškojimą skolininkės S. K. turto (8.45 a. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 115.82 kv. m. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini)).

Pareiškėja nurodė, kad antstolės R. G. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra atliekamas išieškojimas iš skolininkės S. K. turto išieškotojos Luminor Bank AS naudai. Antstolė R. G. 2020 m. liepos 1 d. pranešimu informavo pareiškėją apie paskelbtas 8.45 a. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 115.82 kv. m. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pirmąsias varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose turtas yra parduodamas už pradinę 48 000 Eur kainą. Antstolė R. G. nepateikė jokio turto rinkos vertės ekspertizės akto, todėl pareiškėjos teigimu, jos turto rinkos vertę antstolė nustatė pati, nepavedusi turto rinkos vertės atlikti nepriklausomiems turto vertintojams. Antstolė nėra nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo specialistė, todėl antstolė neturėjo pati nustatinėti skolininkės nekilnojamojo turto vertės. Antstolė turtą pirmose varžytynėse pardavinėja už pradinę 48 000 Eur kainą, nors, remiantis www.aruodas.lt. duomenimis, analogiškas nekilnojamas turtas yra parduodamas už ženkliai didesnę kainą. Tai, kad nustatyta turto kaina yra ženkliai mažesnė, nei dabartinė rinkos kaina, kelia pagrįstas abejones dėl antstolės nustatyto turto vertės teisingumo. Nurodė, kad galimai palankus pareiškėjai teismo sprendimas gali būti neįvykdytas, nes varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) baigsis 2020 m. rugpjūčio 31 d. ir turtas galimai bus parduotas už kainą, neatitinkančią realios skolininkės turto rinkos vertės. Tokiu atveju bus surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas, kuris yra prilyginamas nuosavybės teisės perėjimo dokumentui, ir turtas neteisėtai bus perleistas tretiesiems asmenims. Pareiškėjos siekis, kad turtas būtų realizuotas už tikrąją kainą, nustatytą nuo realios turto rinkos vertės, taps nebeįmanomas. Turto įgijėjas jį galės perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti. Pareiškėjai tektų imtis papildomų teisinių veiksmų, reikšti ieškinius dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, mokėti didelius žyminius mokesčius, bus išlaidų advokatams, teismai bus apkrauti papildomu darbu nagrinėjant naujas bylas. Antstolei neobjektyviai ir neteisingai nustačius varžytynėse parduodamo turto kainą, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdant antstolės vykdomą išieškojimą iš skolininkės S. K. turto iki bus paskirta bei tinkamai atlikta turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė.

Pagal teismo nustatytą įpareigojimą antstolė 2020 m. rugpjūčio 25 d. ir 2020 m. rugpjūčio 26 d. pateikė teismui duomenis apie pareiškėjai priklausančio turto vertės nustatymo ekspertizę, atliktą 2019 m. gegužės 15 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetamas.

Pažymima, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas iš esmės nepasisako dėl skundo motyvų ir jo pagrįstumo, skundą vertina preliminariai tik tiek, kiek būtina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalies kontekste, t. y. ar laikinąsias apsaugos priemones prašantis taikyti asmuo tikėtinai pagrindė savo ieškinio (skundo) reikalavimą ir ar nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Tokios aplinkybės šiuo konkrečiu atveju nenustatytos.

Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės R. G. veiksmų vykdomojoje byloje ir prašo iki skundo išnagrinėjimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolės R. G. vykdomą išieškojimą skolininkės S. K. turto (0.0845 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 115.82 kv. m. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini)).

Taigi skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą tokiu atveju išsprendžia CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas (nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas) turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra. Taigi šio procesinio instituto, įtvirtinto CPK XI skyriaus penktajame skirsnyje, paskirtis yra užtikrinti tokių reikalavimų, dėl kurių dar nėra priimtas teismo sprendimas arba toks sprendimas priimtas, bet dar neįsiteisėjęs, nekliudomą įvykdymą ateityje, jeigu šie reikalavimai būtų ar kai jie yra patenkinami. Civiliniame procese įtvirtinti rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (poreikį) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui (šiuo atveju pareiškėjai).

Teismas, susipažinęs su pareiškėjos pateiktais duomenimis, konstatuoja, kad pareiškėja savo skundą grindžia tuo, kad antstolė S. K. turto rinkos vertę nustatė pati, nepavedusi turto rinkos vertės atlikti nepriklausomiems turto vertintojams. Tai, pareiškėjos teigimu, pažeidžia jos teises, nes antstolės nustatyta turto vertė gerokai mažesnė nei yra rinkos vertė, todėl ji negalės maksimaliai padengti skolos išieškotojai. Tačiau, remiantis antstolės pateikta informacija, matyti, kad UAB „Verslavita“ 2019 m. gegužės 15 d. atliko vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo ekspertizę. Išvadoje dėl ekspertizės objekto vertės nurodyta, kad turto vertė yra 80 000 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų (nepaskirtos turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės) argumentai laikomi nepagrįstais. Ši aplinkybė nagrinėjamu atveju yra laikoma savarankišku pagrindu atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144–145 straipsniais, 151–152 straipsniais, 290–291 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjos S. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė