Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Majauskienė, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui, kaltinamajam D. Z., jo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, kaltinamajam A. K., jo gynėjui advokatui Algimantui Deguliui, mažametės nukentėjusios G. K. atstovams Emilijai Markucevičienei ir advokatui Antanui Vitlipui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. Z., gim. 1967 m. gegužės 30 d. Š.., a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, teistas 1994 m. gegužės 23 d. pagal 1961 m. BK 146 str. 2 d., 90 str, 3 d. 5 m. laisvės atėmimo su turto konfiskavimu; teistas 1998 m. gegužės 21 d. pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d. 2 metams laisvės atėmimo su turto konfiskavimu; teistas 2002 m. rugsėjo 2 d. pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d. 10 mėnesių laisvės atėmimo su turto už 100 lt konfiskavimu; teistas 2003 m. rugsėjo 17 d. pagal 235 str. 1 d. 4 metams laisvės atėmimo; teistas 2005 m. kovo 30 d. pagal BK 178 str. 2 d. 4 mėn. laisvės atėmimo; teistumai neišnykę, be nuolatinės gyvenamos vietos, kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d.;

A. K., gim. 1959 m. kovo 31 d. K, K., a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, teistas 1991 m. kovo 29 d. pagal 1961 m. BK 148 str. 2 d. 7 metams laisvės atėmimo; teistas 1999 m. birželio 14 d. pagal 1961 m. BK 271 str. 3 d. ir 104 str. 11 metų laisvės atėmimo; teistumai neišnykę, be nuolatinės gyvenamos vietos, kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Z. ir A. K., 2007 m. rugsėjo 10 d. apie 16 val., apsvaigę nuo alkoholio ir bendrininkų grupėje, J., P. g. esančiame „A“ parke, konflikto su O. K. metu, A. K. tyčia suduodant kumštimi O. K. į kairę veido pusę ir kartą peiliu įduriant į kaklą bei, A. K. ir D. Z. ne mažiau, kaip 3 kartus įduriant peiliu O. K. į krūtinę ir, D. Z. ir A. K., dviem dūriais peiliais į krūtinę padarę paviršines, o dūriu į kaklą ir vienu dūriu į krūtinę - kiaurymines - durtines – pjautines kaklo ir krūtinės srities žaizdas su kiauriniu trachėjos pažeidimu, jungo venos perpjovimu, kairio plaučio viršutinės skilties jungo venos perpjovimu bei kairio plaučio viršutinės skilties pažeidimu, ko pasėkoje nukentėjusioji nuo išsivysčiusio ūmaus nukraujavimo, netrukus įvykio vietoje mirė, abu bendrais veiksmais tyčia nužudė O. K..

Duodamas parodymus 2008 m. spalio 8 d. teismo posėdyje, kaltinamasis D. Z. kaltu pilnai prisipažino ir parodė, kad, alkoholio gėrimo metu O. K. pradėjus ant jo rėkti ir koneveikti, jis, O. K. išprovokuotas, išsitraukė peilį ir juo vieną kartą dūrė O. K. į širdies plotą. Matė, kad peiliu jai dūrė ir A. K.. Peilį vėliau išmetė. Civilinio ieškinio neginčija ir, jei turėtų pinigų, tai jį atlygintų.

Motyvuojamoji dalis

Tokius savo parodymus kaltinamasis yra patvirtinęs ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t.2, b.l. 142-149) bei pirmame teisiamajame posėdyje (t.4, b.l. 96-97). Vėlesniuose teismo posėdžiuose jis parodymus pakeitė. Ir parodė, kad peiliu O. K. dūrė ne į kairę, bet į dešinę krūtinės pusę, nes norėjo nukentėjusią tik pagąsdinti.

Duodamas parodymus 2008 m. spalio 8 d. teismo posėdyje, kaltinamasis A. K. kaltu pilnai prisipažino ir parodė, kad, tarp kaltinamojo D. Z. ir O. K. kilus konfliktui ir kaltinamajam D. Z. peiliu įdūrus O. K. į kairę krūtinės pusę, jis prie jų priėjo, O. K. ranka į veidą pastūmė ir 2 kartus peiliu į kaklą bei į kairę krūtinės pusę jai įdūrė. Peilį vėliau išmetė. Civilinio ieškinio neginčija ir, jei turėtų pinigų, tai jį atlygintų.

Tokius savo parodymus kaltinamasis yra patvirtinęs ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3, b.l.113-122) bei bylos nagrinėjimo teisme metu.

Liudytoja R. L. parodė, kad, 2007 m. rugsėjo 10 d. apie 18.40 val., vaikštinėdama „A.“ parke, J., rado moterį gulinčią prie suoliuko kruvinu veidu ir apnuogintu pilvu.

Liudytojo A. S. bylos nagrinėjimo teisme metu ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai (t.4, b.l. 112-117) rodo, kad alkoholinių gėrimų gėrimo metu kaltinamieji su O. K. susipyko ir jai sudavė smūgius. Rankoje pas D. Z. jis matė peilį. Jam norint O. K. apginti, abu kaltinamieji pagrasino smurtu ir jam, todėl jis nuo jų pasitraukė.

2007 m. rugsėjo 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, jog O. K. lavonas su smurto vartojimo žymėmis rastas buvo smurto prieš ją vartojimo vietoje, t.y. „A.“ parke J. prie suoliuko (t.1, b.l. 2-17).

2007 m. rugsėjo 11 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu buvo rastas peilis, kuriuo, pasak kaltinamojo A. K., jis du kartus dūrė O. K. į kaklą ir krūtinę (t.1, b.l. 22-26, t.3, b.l. 123-125).

2007 m. rugsėjo 12 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu buvo rastas antrasis peilis, kuriuo, pasak kaltinamojo D. Z., jis sužalojo O. K. krūtinę (t.1, b.l. 27-31, t.3, b.l. 3-5).

2007 m. rugsėjo 17 d. įtariamojo D. Z. bei 2007 m. gruodžio 13 d. įtariamojo A. K. parodymų patikrinimai vietoje patvirtina, kad abiejų kaltinamųjų parodytos O. K. nužudymo bei peilių išmetimo vietos sutapo su įvykio vietos apžiūrų metu nustatytomis lavono ir peilių radimo vietomis.

Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) aktu konstatuota, jog ant O. K. sportinių kelnių rasti pilkšvai mėlynos spalvos medvilnės pluoštai, ant jos džinsinio švarko ir sportinių kelnių rasti juodos spalvos medvilnės pluoštai yra bendro grupinio priklausomumo su kaltinamojo D. Z. džinsinio švarko atitinkamais pluoštais (t.2, b.l. 21-27).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavimo matyti, jog ant peilio, kuriuo pasak kaltinamojo A. K. jis dūrė O. K. į kaklą bei krūtinę, rasti pilkšvai mėlynos spalvos medvilnės pluoštai yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su D. Z. džinsinio švarko atitinkamais pluoštais (t. 2, b.l. 32-35).

Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) aktu nustatyta, kad durtiniai – pjautiniai sužalojimai O. K. padaryti buvo 4 smūgiais, o poodinė kraujosruva kairiame žande - vienu smūgiu.

Vienas iš durtinių – pjautinių sužalojimų rastas kaklo kairės pusės priekiniame paviršiuje yra 4,5 cm ilgio žaizda Nr. 1;

antrasis durtinis pjautinis sužalojimas, tai 1,9 cm ilgio skersinė žaizda Nr. 2, žiojėjanti krūtinkaulio projekcijos vidurinėje linijoje;

trečiasis durtinis pjautinis sužalojimas, tai už žaizdos Nr. 2 į kairę esanti 4,8 cm ilgio žaizda Nr. 3 su lyg ir papildomu įpjovimu gale;

ketvirtasis durtinis pjautinis sužalojimas, tai 0,4 cm ilgio žaizda esanti už 7 cm į dešinę nuo žaizdos Nr. 2.

Ekspertas tai patvirtino ir apklausos teismo posėdyje metu.

Faktinių duomenų visuma akivaizdžiai rodo, kad O. K. kūnas paveiktas buvo ne mažiau kaip 5-iais atskirais trauminiais poveikiais iš kurių ne mažiau kaip keturi padaryti buvo peiliu. Kaltinamasis A. K. prisipažįsta peiliu dūręs du kartus, o D. Z. - 1 kartą. Kad A. K. nukentėjusiai O. K. peiliu dūrė 2 kartus, neneigia ir kaltinamasis D. Z.. Vadinasi, duodami tokius parodymus jie sako netiesą, nes iš prieš tai nurodytų faktinių duomenų akivaizdžiai matyti, kad faktiškai O. K. peiliu traumuota buvo ne tris, bet ne mažiau kaip 4 kartus.

O. K. mirė dėl dviem trauminiais poveikiais padarytų kiauryminių durtinių pjautinių kaklo ir krūtinės kairės pusės žaizdų Nr. 1 bei Nr. 3, kuriomis, padarius kiaurinį trachėjos pažeidimą su jungo venos perpjovimu ir pažeidus kairio plaučio viršutinę skiltį dėl išsivysčiusio ūmaus nukraujavimo O. K. ir mirė. Kitais dviem smūgiais peiliu padarytos dvi paviršinės durtinės- pjautinės krūtinės žaizdos, t.y. žaizdos Nr. 2 ir Nr. 4 esminės įtakos O. K. mirčiai neturėjo, tačiau jos pasunkino bendrą O. K. sveikatos būklę ir nežymiai pagreitino nukraujavimą, kuris ir buvo pagrindine O. K. mirties priežastimi (t. 1, b.l. 52-59).

Kad vieną iš sunkių, pavojingų mirtį sukėlusių sužalojimų, t.y. durtinį – pjautinį kaklo pažeidimą (žaizdą Nr. 1) padarė kaltinamasis A. K., patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas ir kaltinamojo D. Z. parodymai, bet ir abiejų kaltinamųjų parodymų patikrinimo vietoje protokolai bei specialisto išvados aktas, konstatavęs, kad žaizda O. K. kakle galimai galėjo būti padaryta įvykio vietoje rastu peiliu Nr. 15. Būtent šį peilį parodymų atpažinti metu kaltinamasis A. K. pats ir atpažino. Kad peilis Nr. 15 priklausė kaltinamajam A. K. ir kad A. K. juo įvykio metu ir naudojosi, pripažįsta ir kaltinamasis D. Z..

Specialisto išvados aktu taip pat konstatuota, kad tuo pačiu peiliu, t.y. A. K. priklausiusiu peiliu Nr. 15 buvo padaryta ir O. K. tiesiogine mirties priežastimi nebuvusi žaizda Nr. 2.

Kuriuo iš peilių, t.y. ar peiliu Nr. 15, turėtu A. K., ar peiliu Nr. 16, turėtu D. Z., buvo padarytas antrasis sunkus, pavojingas gyvybei ir mirtį sukėlęs sužalojimas, t.y. krūtinės žaizda Nr. 3, konkrečiai nenustatyta, nes, dėl šioje žaizdoje neužsifiksavusių požymių, minėta žaizda identifikavimui buvo netinkama. Dėl tos pačios priežasties taip pat nenustatyta ir kuriuo iš peilių buvo padaryta tiesiogine mirties priežastimi nebuvusi krūtinės žaizda Nr. 4.

A. K. kaltinamas peiliu O. K. dūręs ne mažiau kaip 3 kartus. Tokį kaltinimą jis neigia ir tvirtina dūręs tik du kartus. Duomenų, pagrindžiančių, kad kaltinamasis A. K. dūrė 3 kartus, byloje nėra. Įvertinus tai, kad, pasak kaltinamojo A. K. parodymų, A. K. peiliu O. K. sudavė du kartus, kad pasak specialisto išvados, mirties priežastimi buvusi žaizda Nr. 1 (kakle) bei tiesiogine mirties priežastimi nebuvusi krūtinės žaizda Nr. 2 galimai ir buvo padarytos būtent A. K. priklausiusiu peiliu Nr. 15 bei tai, kad duomenų, jog įvykio vietoje smurtą peiliu prieš O. K. būtų naudoję ir kiti asmenys, nėra, galima tik viena loginė išvada, kad kitus sužalojimus, t.y. mirties priežastimi buvusią žaizdą Nr. 3 bei tiesiogine mirties priežastimi nebuvusią žaizdą Nr. 4 O. K. peiliu padarė kaltinamasis D, Z.. A. K. ikiteisminio tyrimo metu pareikštą kaltinimą, kad jis O. K. peiliu į krūtinę sudavė 3 kartus, bei kaltinamajam D. Z. pareikštą kaltinimą, kad jis jai peiliu į krūtinę sudavė 1 kartą, laikant teisingu, yra neaišku, kurią iš krūtinės žaizdų, t.y. ar mirtį sukėlusią krūtinės žaizdą Nr.3, ar tiesiogine mirties priežastimi nebuvusią žaizdą Nr. 4 kiekvienas iš jų padarė. Vadinasi, arba krūtinės žaizda Nr. 3, arba krūtinės žaizda Nr. 4 ir buvo padarytos arba kaltinamojo D. Z. turėtu peiliu, arba kaltinamojo A. K. turėtu peiliu.

Duomenys byloje rodo ir kaltinamieji to neneigia, kad kiekvienas iš jų O. K. atžvilgiu buvo agresyviai nusiteikęs. Abu jie prieš nukentėjusiąją smurtavo iš asmeninių paskatų, nes, jų žodžiais tariant, buvo ant jos supykę dėl telefono vagystės. Vienam jų pradėjus smurtą vartoti, antrasis taip pat tuoj pat prisijungė. Peiliu žalojami buvo gyvybiškai svarbūs centrai – kaklas ir krūtinė. Toks smurto vartojimo pobūdis akivaizdžiai patvirtina, kad jie suprato savo daromos pavojingos veikos pobūdį ir jų abiejų veiksmai buvo bendri. Nei vienas iš jų nemėgino vienas kito sudrausminti, sustabdyti. Vadinasi, savo daromuose veiksmuose abu pritardami vienas kito veiksmams, jie buvo bendravykdytojais. Toks aktyvus abiejų kaltinamųjų elgesys akivaizdžiai patvirtina konkliudentinio susitarimo tarp jų buvimą, parodo jų tikrąją valią bendrais veiksmais bendrai smurtaujant O. K. nužudyti ir taip ją už telefono vagystę „nubausti“. Dažniausios dūrių peiliu į kaklą ir krūtinę pasekmės - mirtinas sunkus ir pavojingas gyvybei sužalojimas, yra dėsningos, nes kaklas ir krūtinė yra itin gyvybiškai jautrios ir itin gyvybiškai svarbios žmogaus kūno vietos, kurias sužalojus peiliu, keliamas pavojus ne tik žmogaus sveikatai, bet ir jo gyvybei. Specialisto išvados aktu konstatuota, kad po mirtį sukėlusių kaklo ir krūtinės sužalojimų, t.y. po kaklo ir krūtinės žaizdos Nr. 3 padarymo O. K. galėjo išgyventi tik iki keliasdešimties minučių, judėti ir atlikti valingus aktyvius veiksmus ji galėjo tik keliasdešimt sekundžių ar kelias minutes, o po to dėl nukraujavimo prarado sąmonę. Kitos dvi krūtinės žaizdos, t.y. žaizdos Nr. 2 ir Nr. 4, kurios tiesiogine mirties priežastimi nebuvo, josios O. K. bendrą sveikatos būklę taip pat pasunkino, o mirties priežastį - pagreitino (t. 1, b.l. 52-53). Visų minėtų faktinių duomenų visuma akivaizdžiai rodo, kad tarp abiejų kaltinamųjų veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Abu kaltinamieji suprato, kad dėl tokių jų veiksmų O. K. gali mirti ir, būdami sveikai mąstančiais, abu jie tokią josios mirties galimybę numatė kaip realią ir abu jie savo veiksmais, t.y. peiliais žalodami gyvybiškai svarbius centrus (kaklą ir krūtinę), po dūrių be medicininės pagalbos suteikimo palikdami sunkiai sužalotą ir kraujuojančią O. K. gulėti vietoje, josios mirties ir siekė. Todėl, šiuo konkrečiu atveju abiejų, kaltinamųjų konkliudentiniais veiksmais pasireiškęs bendras susitarimas nužudyti O. K., jiems veikiant bendrai ir tiesiogiai dalyvaujant gyvybės atėmime, abu jie buvo josios nužudymo bendravykdytojai. Pagal susiformavusią teismų praktiką nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš. Taip atsitikus, antrasis iš jų taip pat tampa atsakingas už kilusias pasekmes, todėl abiejų kaltinamųjų veiksmai yra kvalifikuojami pagal BK 129 str. 1 d. kaip tyčinis nužudymas, padarytas tiesioginės apibrėžtos tyčios forma.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinimas yra konstatavęs kaltinamųjų A. K. ir D. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą, padarius inkriminuotą nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis A. K. savo parodymų nepakeitė, kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tad ir teismas prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamasis D. Z., pradėjus bylą nagrinėti teisme, savo kaltę pilnai pripažino ir parodė, kad jam iš O. K. pareikalavus pavogtą mobilaus ryšio telefoną grąžinti, ši tai padaryti atsisakė bei iškoneveikė jį keiksmažodžiais, tad, supykęs ant O. K. jis dūrė jai peiliu į krūtinės kairę pusę (t.4, b.l. 96-97). Už šią jo padarytą nusikalstamą veiką prašė skirti jam švelnesnę bausmę. Vėlesniuose teismo posėdžiuose, teigdamas, kad dėl tų pačių aplinkybių jis, supykęs ant O. K., šiai nestipriai dūrė ne į kairę krūtinės pusę, bet į dešinę, siekdamas O. K. tik pagąsdinti, parodymus pakeitė (t. 4, b. l. 119) ir pradžioje prašė paskirti jam švelnesnę bausmę (t.4, b.l. 124), o vėliau ir šį prašymą pakeitęs, prašė jį išteisinti (t.4, b.l. 155). Tokie kaltinamojo D. Z. veiksmai pagrindo manyti, jog jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, neduoda, tad nėra ir pagrindo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kitokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.

Duomenys byloje akivaizdžiai rodo, kad abu kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir apsvaigę nuo alkoholio. Nusikalstamos veikos padarymą bendrininkų grupėje patvirtina jų abiejų konkliudentiniai veiksmai. Nusikaltimo padarymas bendrininkų grupėje įeina į BK 60 str. sudėtį ir yra laikomas atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Apsvaigimas nuo alkoholio taip pat įeina į BK 60 str. sudėtį. Įvertinus tai, kad, apsvaigimas nuo alkoholio kelia agresyvumą, atimą savitvardą ir kursto sunkiai prognozuojamus veiksmus, akivaizdu, jog šiuo konkrečiu atveju apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos inkriminuoto nusikaltimo padarymui, todėl nusikaltimo padarymas bendrininkų grupėje ir apsvaigus nuo alkoholio yra pripažįstami abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis.

Skiriant bausmę kaltinamajam D. Z., teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi, bendraisiais bausmės paskyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį visuomenei; į jo sunkumo pobūdį; į kaltės formą ir rūšį; į tai, kad jo atsakomybę lengvina lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupėje ir apsvaigus nuo alkoholio; į tai, kad jis buvo teistas 5 kartus; į tai, kad visi ankstesni teistumai neišnykę; į tai, kad Marijampolės pataisos namų ir Kauno tardymo izoliatoriaus administracijos jo elgesį vertina teigiamai; į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, priežastis bei pasekmes; į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę ir šeimyninę padėtį; į nukentėjusios O. K. asmenybę ir elgesį įvykio metu.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. K., teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi, bendraisiais bausmės paskyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį visuomenei; į jo sunkumo pobūdį; į kaltės formą ir rūšį; į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, o sunkina nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupėje ir apsvaigus nuo alkoholio; į tai, kad jis buvo teistas 2 kartus; į tai, kad ankstesni teistumai neišnykę; į tai, kad antrasis iš neišnykusių teistumų yra už analogišką veiką, t.y. už tyčinį nužudymą; į tai, kad Alytaus pataisos namų ir Kauno tardymo izoliatoriaus administracijos jo elgesį vertina teigiamai; į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, priežastis bei pasekmes; į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę ir šeimyninę padėtį; į nukentėjusios O. K. asmenybę ir elgesį įvykio metu.

Kaltinamieji D. Z. ir A. K. teisti ir jų teistumai, neišnykę. D. Z. teistas 5 kartus, o A. K. – 2 kartus. Abu jie šį naują labai sunkų nusikaltimą padarė būdami recidyvistais (BK 27 str. 1 d.), tad formaliai žiūrint, sąlygos jų pripažinimui pavojingais recidyvistas, yra (BK 27 str. 2 d. 2 p.), tačiau, įvertinus tai, kad abu jie charakterizuojami teigiamai, abu su civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo sutinka, šiuo metu kaltinamuosius pripažinti pavojingais recidyvistais, netikslinga.

CK 6.250 str. 1 d. neturtine žala laiko asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinę depresiją ... ir kita, įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo. Šiuo konkrečiu atveju, kaltinamiesiems nužudžius O. K., josios mažametė dukra G. gim.(duomenys neskelbtini), liko be motinos. Duomenys byloje rodo, kad O. K. pati mažametės dukros neaugino, bet motinystės teisės iš josios atimtos nebuvo. Jos jai buvo tik apribotos. Pasak mažametės nukentėjusios atstovės paaiškinimų, O. K. v. g. n. savo mažametę dukrą kelis kartus per mėnesį aplankydavo, mergaitė josios laukdavo. Netekusi motinos, mergaitė patyrė dvasinį sukrėtimą, pergyvena. Akivaizdu, kad, netekusi motinos, dvasines kančias mažametė tikrai išgyvena, todėl josios teisė gauti neturtinės žalos atlyginimą nekelia jokių abejonių. Iš kiekvieno kaltinamojo prašoma priteisti po 25.000 lt. neturtinės žalos atlyginimo suma, įvertinus didelę netektį, kaltinamųjų kaltę, jų turtinę padėtį, mažametės nukentėjusios interesus bei sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, nėra aiškiai per didelė, todėl mažametės nukentėjusios vardu J. R. v. g. n. pareikštas ieškinys yra pagrįstas ir tenkinamas.

Daiktiniai įrodymai – pakuotėje Nr. 1 esančios nuorūkos, dėmių pavyzdžiai, laikraščio skiautės, nagų nuokarpos, plaukai, kraujo pavyzdžiai, pakuotėse Nr. 2 ir Nr. 3 esantys nužudytosios rūbai ir apavas, pakuotėje Nr. 5 esantys du peiliai, pakuotėje Nr. 6 esantys užvalkalai, yra beverčiai ir nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Daiktiniai įrodymai – pakuotėje Nr. 4 esantys kaltinamojo D. Z. rūbai (kelnės, marškiniai, džinsinis švarkas), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini nuteistajam ar jo nurodytam asmeniui, o jam juos paimti atsisakius, sunaikintini.

Daiktiniai įrodymai – pakuotėje Nr. 7 esanti kompaktinė plokštelė prie 2007 m. rugsėjo 10 d, įvykio vietos apžiūros protokolo, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina Kauno apygardos prokuratūrai.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi BPK 297-299, 301-303 str.

nusprendė:

D. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str.1 d. ir nubausti jį 12 (dvylikai) metų 5 (penkeriems) mėnesiams laisvės atėmimo, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią jam skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2009 m. kovo 5 dienos.

Į bausmės atlikimą įskaityti laiką išbūtą suėmime ir kardomajame kalinime nuo 2007 m. rugsėjo 10 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d. ir nubausti jį 11 (vienuolikai) metų 5 (penkeriems) mėnesiams laisvės atėmimo, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią jam skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2009 m. kovo 5 dienos.

Į bausmės atlikimą įskaityti laiką išbūtą suėmime ir kardomajame kalinime nuo 2007 m. gruodžio 6 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nekeisti.

Tenkinti J. R. v.g. n. civilinį ieškinį ir, neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusios G. K., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) naudai iš D. Z. priteisti 25.000 (dvidešimt penkis tūkstančius) lt.

Tenkinti J. R. v. g. n. civilinį ieškinį ir, neturtinės žalos atlyginimui, nukentėjusios G. K., gim (duomenys neskelbtini)., a/k (duomenys neskelbtini) naudai iš A. K. priteisti 25.000 (dvidešimt penkis tūkstančius) lt..

Daiktinius įrodymus – pakuotėje Nr. 1 esančias nuorūkas, dėmių pavyzdžius, laikraščio skiautes, nagų nuokarpas, plaukus, kraujo pavyzdžius, pakuotėse Nr. 2 ir Nr. 3 esančius nužudytosios rūbus ir apavą, pakuotėje Nr. 5 esančius du peilius, pakuotėje Nr. 6 esančius užvalkalus, kurie yra beverčiai, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktinius įrodymus – pakuotėje Nr. 4 esančius kaltinamojo D. Z. rūbus (kelnes, marškinius, džinsinį švarką), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nuteistajam ar jo nurodytam asmeniui, o jam juos paimti atsisakius, sunaikinti.

Daiktinius įrodymus – pakuotėje Nr. 7 esančią kompaktinę plokštelę prie 2007 m. rugsėjo 10 d, įvykio vietos apžiūros protokolo, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Kauno apygardos prokuratūrai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistiesiems D. Z. ir A. K. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jiems dienos, gali būti skundžiamas Respublikos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.