Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinė bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB Mano Būstas Šiauliai dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad 2020-07-05 dėl bendro naudojimo inžinerinės įrangos gedimo buvo sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio metu šis butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju.

Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016-01-26 redakcija, galioja nuo 2016-02-01) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 8.3 ir 8.3.2 punktus, kai pastatai, pastatų elementai (įrenginiai) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte dėl draudiminio įvykio buvo sugadinti, nuostoliu dėl apdraustų pastatų, pastatų elementų (įrenginių) ar namų turto sunaikinimo, sugadinimo dėl draudiminio įvykio yra – šio turto remonto kaina. Pagal Taisyklių 9.2 ir 9.2.1 punktus pastatų sunaikinimo ar sugadinimo atveju draudimo išmoka mokama vadovaujantis draudėjo pateiktais nuostolio dydį ir faktines atstatymo (remonto) išlaidas patvirtinančiais bei su draudiku suderintais dokumentais (projektais, leidimais statybai, atstatymo/remonto sąmatomis, rangos sutartimis, sąskaitomis už darbus, kuriuos būtina atlikti atstatant (atkuriant) sunaikintą ar sugadintą draudiminio įvykio metu turtą, pirktas medžiagas, būtiną įrangą objekto atstatymui iki būklės buvusios iki draudiminio įvykio, darbų priėmimo aktais, pastato pripažinimo tinkamu naudotis aktais ir kt. dokumentais) ir/ar draudiko atliktu vertinimu.

Ieškovė apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 661,04 Eur ir kompensavo per užpylimą atsiradusią žalą išmokėdama tokio dydžio draudimo išmoką. Draudimo išmokos apskaičiavimą ir išmokėjimą patvirtinantys dokumentai pridedami.

Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta.

Atsakovas nėra ir niekaip negali būti laikoma atsakingas už absoliučiai visas daugiabutyje name įvykusias avarijas ar kitus incidentus, kurie galimai kilo dėl patalpų savininkų kaltės. Dėl to iš atsakovo negali būti reikalaujama atlyginti bet kokius su administratoriaus veikla visiškai nesusijusius nuostolius.

Akivaizdu, jog dalies funkcijų, tokių, kaip vamzdžių, jų tarpe ir esančių daugiabučio namo – gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų keitimo, administratorius savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus, kadangi, pagal CK 4.83 str. 3 d., butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

Pagal CK 4.85 str. 8 d., namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams. Akivaizdu, jog dalies funkcijų, tokių, kaip vamzdžių, jų tarpe ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų keitimo, administratorius savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus, kadangi, pagal CK 4.83 str. 3 d., butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

Tačiau iš visų ieškinyje pateiktų teiginių bei prie jo pridedamų dokumentų, akivaizdu, kad Ieškovas savo įrodinėjimo pareigos tinkamai neįvykdė, kas iš esmės sudarytų pagrindą ieškinio reikalavimams atmesti.

Nuotolinio teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), apliejimo buvo išmokėta 661,04 Eur suma draudimo išmoka. Prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Atsakovė yra šio namo administratorė, turi tinkamai prižiūrėti bendro naudojimo objektus ir juos tinkamai prižiūrėti. Įvyko gedimas ir atitinkamai įvyko buto užliejimas, tą patvirtina it teismui pateiktos užlieto buto nuotraukos. Vamzdynas truko bute, bet vamzdynas yra bendro naudojimo, t. y. kanalizacijos stovas yra bendro naudojimo, todėl atsakingas namo administratorius. Butas buvo aplietas iš viršaus.

Liudytoja V. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini)yra jos mamos butas. Įvyko avarija, per kanalizacijos vamzdį bėgo vanduo nuo 4 aukšto nubėgo iki 1 aukšto. Ar kas nors dėl incidento kreipėsi į UAB Mano būstas Šiauliai, nežino. Matė, kad per kanalizacijos vamzdį bėgo vanduo iš 60 buto, mama draudimų neturi, draudimo negavo. Ar visas keistas kanalizacijos vamzdis, nežino. Dėl ko įvyko avarija, nežino, gal trūko vamzdis, gal užsikimšo.

Liudytoja D. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė. Virš jos yra 63 butas, kuris apipylė jos butą. Apipilta buvo ne vieną kartą. Iš apačios atėjusi kaimynė galvojo, kad ji apipylė, nors jos butas buvo sausas. Iš kur buvo apipilta tiksliai pasakyti nekali. Ji gyvena 4 aukšte, kas gyvena 51 bute, nežino. Viską išsiaiškindavo gražiuoju, mano, kad dėl užliejimo buvo kalti žmonės, buvo atvejis, kai buvo užmiršę užsukti vonios čiaupus 5 aukšte. Gyveno senutė, kuri dabar mirusi. Apie 2020-07-05 atvejį neatsimena, nieko matyt labai rimto nebuvo, jai matyt mažiausiai kliuvo. Vanduo bėgo tikrai ne dėl jos kaltės. Buvo avarinė situacija, kai buvo prakiuręs radiatorius, vieną kartą bėgo per nesandarų langą pas apačioje gyvenusią kaimynę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė pateikė į bylą draudiminio įvykio patalpos nuotraukas (b. l. 5-14), pretenzija (b. l. 22), būsto draudimo liudijimas (b. l. 25-28), Mokėjimo nurodymą, patvirtinantį draudimo išmokėjimą (b. l. 16). Rašytinius paaiškinimus (b. l.) 20-21).

Nagrinėjamu atveju iš pateiktų įrodymų matyti, kad 2020-07-05 buvo sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio metu šis butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju.

Dėl šio įvykio ieškovė draudėjui išmokėjo 661,04 Eur draudimo išmoką. Ieškovės vertinimu atsakovė netinkamai atliko namo administratoriaus pareigas, dėl to įvyko draudiminis įvykis, o ieškovė įgijo regresinio reikalavimo teisę į atsakovę. Atsakovė nurodė, kad visas jai teisės aktų nustatytas pareigas vykdė tinkamai.

Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 str. 1 d.). Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 str. 3 d.). Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 str. 1 d.).

Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ? patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatų) 3 p. (patv. LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603, 2015-08-13 red.)). Administratorius, be kita ko, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3. p.). Administratorius turi teisę teikti namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas, jeigu teisės aktai jam tai leidžia ir šių paslaugų sąmatai ir tarifui pritaria patalpų savininkai, priimdami sprendimą Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka (Nuostatų 6.1. p.). Administratorius privalo, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7. p.).

Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (pagal CK 4.83 str. 3 d.), o bendrojo naudojimo objektams valdyti gali pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių. Taigi, butų ir kitų patalpų savininkai yra subjektai, atsakingi už jiems priklausančio turto būklę, o namo administratorius savininkams tik padeda įgyvendinti savininkų teises ir organizuoja savininkų teisių bei pareigų prižiūrint jų nuosavybę įgyvendinimą.

Nors ieškovė teigia, kad draudiminis įvykis 2020-07-05 dėl bendro naudojimo inžinerinės įrangos gedimo – t. y. trūko kanalizacijos vamzdis, kurio metu buvo sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini) tai patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė. Ieškovės kviestos liudininkės nepatvirtino aplinkybių, kad dėl bendro naudojimo inžinerinės įrangos gedimo buvo aplietas minėtas butas. Namas yra senas, todėl pasitaiko, kad butai būna užlieti. Nors panašiu laikotarpiu liudytoja V. R. nurodė, kad per kanalizacijos vamzdį bėgo vanduo, tai buvo minėtame name jos mamai priklausančiame bute Nr. 57. Dėl ko bėgo vanduo teismo posėdžio metu paaiškinti negalėjo, trūkusio vamzdžio nematė, nurodė, kad galimai vanduo bėgo iš aukščiau esančio buto. Ar tuomet buvo padaryta žala minėtame name esančiam 51 butui nurodyti negalėjo. Kita apklausta liudytoja D. M. nurodė, kad vandeniu jos butas buvo užlietas ne kartą, bet tai buvo dėl pačių gyventojų kaltės. Nurodytu laikotarpiu neatsimena, kad būtų buvę kokie gedimai, taigi nei paneigė, nei patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes.

Atsakovė nurodytu laikotarpiu dėl apliejimo vandeniu butų ar trūkusio kanalizacijos stovo duomenų ar nusiskundimų iš gyventojų nėra gavusi, remonto darbai atliekami nebuvo.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 str. 4 d.).

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d).

Ieškovas naudodamas visomis LR CPK įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis turėtų įrodyti aplinkybę, jog iš tikrųjų dėl atsakovės netinkamų veiksmų ar neveikimo daugiabutyje name kilo žala ieškovo draudėjui. Ieškovas, siekdamas patirtų nuostolių atlyginimo, privalo įrodyti žalą sukėlusio subjekto neteisėtus veiksmus (LR CK 6.246 str.), tokio subjekto kaltę (LR CK 6.248 str.), padarytą žalą bei tikslų jos dydį (LR CK 6.249 str.), taip pat priežastinį ryšį tarp tariamai Atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo bei sukeltos žalos atsiradimo (LR CK 6.249 str.). Be to, LR CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. lapkričio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007).

CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Kai statinys, dėl kurio trūkumų atsirado žala, nuosavybės teise priklauso vienam savininkui, jis pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas atsako vienasmeniškai. Daugiabučio namo savininkų bendrija negali atsakyti CK 6.266 straipsnio pagrindu kaip statinių savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009).

Nagrinėjamu ginčo atveju daugiabučio namo administratoriaus pareigų nevykdymo ar aplaidumo pagrindo nustatyti nėra. Bylos įrodymais nepatvirtinta, kad avarijos priežastis nulėmė būtent bendrijos kaip daugiabučio namo administratorės pareigų prižiūrėti daugiabutį namą nevykdymas. Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad bendrija iki avarijos būtų gavusi pranešimų apie netinkamą bendrojo naudojimo nuotekų vamzdyno būklę, iki to įvykusias panašaus pobūdžio avarijas, ieškovas nepateikė duomenų, kad į objektą būtų buvusi kviesta avarinė tarnyba ir pan. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad žala atsirado dėl netinkamų atsakovo pareigų vykdymo. Nenustatyta, kad dėl atsakovo kaltės įvyko bendro naudojimo inžinerinės įrangos gedimas, dėl ko buvo sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovo nurodytų aplinkybių nepatvirtino apklaustos liudininkės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo tenkinti pagrindinį ieškovės reikalavimą, atitinkamai ir reikalavimus dėl palūkanų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškinys netenkintinas, ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė patyrė 363,00 Eur išlaidų advokatui, kurios priteistinos iš ieškovės.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 26,88 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos iš atsakovo priteisiamos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinio atsakovei UAB „Mano Būstas Šiauliai“ dėl turtinės žalos priteisimo netenkinti.

Priteisti atsakovei UAB „Mano Būstas Šiauliai“ iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 363,00 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt trijų eurų) išlaidas advokatui.

Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ valstybei 26,88 Eur (dvidešimt šešių eurų 88 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.