Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-10-13 · Civilinė byla Nr. 2-11455-435/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-13
Bylos Nr.
2-11455-435/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07633-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Rimkevičienė
Atsakovas
D. B.
Ieškovas
„BTA Insurance Company“ SE, „BTA Insurance Comapny“ SE
Advokatai
Diana Višinskienė
Kategorijos
  • 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos Nr. 2-11455-435/2014
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07633-2014-6
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.4.; 73.2.6.1.; 116.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m.spalio 13 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Rimkevičienė, sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei-Kostenko, dalyvaujant atsakovo D. B. atstovei advokatei Dianai Višinskienei, nedalyvaujant ieškovo „BTA Insurance Company“ SE atstovui, atsakovui D. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „BTA Insurance Comapny“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui D. B. dėl draudimo išmokos grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 44107,00 Lt draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-5).

Ieškinyje nurodo, kad ieškovas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu, sudarė draudimo sutartį Nr. 12 4537838, pagal kurią buvo apdrausta automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė, už autoavarijos metu padarytą žalą. 2013-05-09 Kaune įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities VPK pažymoje Nr. 07-13-7515304 nurodė, kad automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas - kaltininkas D. B. vairavo transporto priemonę be techninės apžiūros. Ieškovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo draudimo išmokas: 2013-06-19 2473,00 Lt už automobilio (duomenys neskelbtini) ir 2013-07-18 41634,00 Lt už (duomenys neskelbtini) sugadinimus. Atsakovas vairavo transporto priemonę, nors neturėjo teisės to daryti, nes teisės aktai imperatyviai draudžia naudoti transporto priemonę, kuriai nustatytu laiku neatlikta privalomoji techninė apžiūra, todėl atsakovas yra laikytinas atsakingu dėl žalos padarymo ir atsakovo atžvilgiu yra taikytinas TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas.

Ieškovo „BTA Insurance Comapny“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovas D. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 61-65), kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsakovas 2013-05-09 Savanorių pr. ir Basanavičiaus g. sankryžoje, Kaune, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), sukdamas į kairę nedavė kelio ir susidūrė su priešpriešais tiesiai važiavusia transporto priemone (duomenys neskelbtini) Po abiejų transporto priemonių susidūrimo, (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į prie sankryžos sustojusią kitą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), Eismo įvykio metu buvo sugadintos visos trys transporto priemonės. Atsakovas vairavo transporto priemonę be techninės apžiūros. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymui yra būtinos dvi sąlygos: 1) atsakingas už žalos padarymą asmuo vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai; 2) eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties. Paskutinį kartą iki eismo įvykio (duomenys neskelbtini) automobilio techninė apžiūra buvo atlikta nuo 2011-04-08 iki 2013-04-08. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra, t.y. kai ją draudžia naudoti teisės aktai, tačiau, sprendžiant, ar yra antroji sąlyga atsakomybei kilti, būtina nustatyti, ar tarp aplinkybės, kad transporto priemonei negaliojo privalomoji techninė apžiūra ir eismo įvykio yra priežastinis ryšys. Ieškinyje nėra duomenų ir ieškovė neįrodė tos aplinkybės, kad po eismo įvykio tyrė, apžiūrėjo atsakovo automobilį, nenustatė, ar eismo įvykio metu automobilio būklė buvo tokia, dėl kurios galėjo kilti eismo įvykis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ta aplinkybė, kad atsakovas vairavo transporto priemonę be techninės apžiūros, yra susijusi priežastiniu ryšiu su padaryta žala, negalima. Nustačius, kad nėra vienos iš TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų sąlygų, ši įstatymo nuostata netaikytina. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte atsakomybė siejama su tuo, kad kaltininkas vairavo transporto priemonę neturėdamas įstatymo nustatyta tvarka įgytos teisės vairuoti transporto priemones ar kai tokia teisė atimta, arba kai kaltininkas vairavo transporto priemonę be transporto priemonės savininko sutikimo, pavogtą ar pan. Nagrinėjamoje byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovas vairavo jam priklausančią transporto priemonę ir turėjo teisę vairuoti šios rūšies transporto priemonę, taigi, pagrindo taikyti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktą nėra.

Teismo posėdžio metu atsakovo D. B. advokatė Diana Višinskienė palaikė atsiliepime nurodytus motyvu, nurodė, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, bei, kad transporto priemonė be techninės apžiūros, yra susijusi priežastiniu ryšiu su padaryta žala. Teismo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Nustatyta, kad 2013 m. gegužės 9 d. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu D. B. vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę nedavė kelio ir susidūrė su priešpriešais tiesiai važiavusia transporto priemone (duomenys neskelbtini) Po abiejų transporto priemonių susidūrimo, trečiasis asmuo (nukentėjusysis) (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į prie sankryžos sustojusią kitą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo sugadintos visos trys transporto priemonės (b.l. 46-47). Atsakovas vairavo transporto priemonę be techninės apžiūros (b.l. 51). Transporto priemonės (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo, t.y. atsakovo civilinė atsakomybė įvykio metu buvo apdrausta „BTA Insurance company" SE filiale Lietuvoje (b.l. 53-54).

Ieškovas 2013-05-10 gavo (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo P. A. pranešimą apie įvykį (b.l. 10). Ieškovas pagal transporto priemonės apžiūros aktą ir paskaičiavęs likutinę vertę, išmokėjo (duomenys neskelbtini) vairuotojui 2473,00 Lt žalos dydį (b.l. 7-11). 2013-05-09 ieškovas gavo (duomenys neskelbtini) vairuotojo R. G. pranešimą apie įvykį- pretenziją (b.l. 13, 19). Ieškovas pagal transporto priemonės apžiūros aktus, techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą), išvadą apie transporto priemonės likutinę vertę ir paskaičiavęs likutinę vertę, išmokėjo (duomenys neskelbtini) vairuotojui 41634,00 Lt žalos dydį (b.l. 12, 14, 20-44).

2013 m. liepos 16 d. ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl 2 473 Lt sumos atlyginimo už transporto priemonės (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimą, bei nurodė, jog atsakovas, D. B. privalo atlyginti draudimo „BTA Insurance Company" SE filiale Lietuvoje, 2473 Lt sumą (b.l. 45). 2013 m. liepos 23 d. ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl 41634 Lt sumos atlyginimo, už transporto priemonės (duomenys neskelbtini) apgadinimą, bei nurodė, jog atsakovas privalo atlyginti draudimo 41634 Lt atlygintą žalą (b.l. 57), tačiau atsakovas žalos neatlygino.

Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tada, kuomet draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose transporto priemonės valdytojui nustatytas pareigas (LR CK 6.114 str. 5 p., 6.988 str. 3 d., LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 4 d.). Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 22 str. 1 d. 3 p. draudikui, išmokėjusiam išmoką, suteikia teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas asmuo, jeigu jis padarė žalos, neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę. Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59 p., 59.3 p. taip pat įtvirtina draudiko teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis padarė žalos, neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės ir šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatyta tvarka atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011; 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009). Regresinis reikalavimas nepaneigia civilinės atsakomybės tikslų, o išimtys yra grindžiamos neteisėtais draudėjo veiksmais, kurie visiškai ar iš dalies panaikina jo interesų draudimo apsaugą. Pasisakydamas dėl draudiko atgręžtinio reikalavimo tenkinimo sąlygų, kasacinis teismas išaiškino, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurios pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010). Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei draudikas įrodo, kad draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė savo, kaip transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudariusio asmens, pareigas.

Byloje kilo ginčas dėl Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo ir aiškinimo. Ieškovo nuomone, šio įstatymo taikymui pakako nustatyti, kad atsakovas, vairuodamas transporto priemonę be techninės apžiūros, pažeidė imperatyvias teisės normas. Atsakovas teigė priešingai, nurodydamas, jog tam, kad ieškovas susigrąžintų iš atsakingo už žalos padarymą asmens išmokėtą draudimo išmoką, taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas reikalinga nustatyti, ar automobilio vairavimas be techninės apžiūros turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su pačiu eismo įvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis.

Esminė civilinės atsakomybės draudimo savybė – draudėjas, sumokėdamas draudikui draudimo įmoką, perka draudimo apsaugą nuo savo veiksmais padarytos žalos. Įprastu civilinės atsakomybės draudimu draudžiamas kalto asmens turtinis interesas, už ką šis asmuo ir susimoka draudikui, todėl draudiko atgręžtinis reikalavimas į draudėją prieštarautų civilinės atsakomybės draudimo paskirčiai. Tačiau TPVCAPD išsiskiria iš kitų rūšių civilinės atsakomybės draudimo ir tuo, kad draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką nereiškia, kad draudiko reikalavimas į draudėją prieštarautų civilinės atsakomybės draudimo sutarties tikslui. Tam tikrais atvejais draudiko atgręžtinis reikalavimas į draudėją yra pateisinamas, nes draudžiamasis įvykis įvyksta dėl draudėjo veiksmų, kurie įprasto civilinės atsakomybės draudimo atveju būtų pagrindas atleisti draudiką nuo išmokos mokėjimo. Tokie atvejai numatyti TPVCAPDĮ 22 straipsnyje (Kauno apygardos teismo nutartis 2A-688-413/2014)..

Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalį draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis: 1) vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo; 2) vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties; 3) padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę; 4) pasišalino iš įvykio vietos; 5) padarė žalos tyčia. Taigi, nepaisant to, kad draudiko mokėjimo pareiga gali kilti dėl draudžiamojo įvykio pagal TPVCAPDĮ, tačiau įstatyme nustatytais atvejais draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į kaltininką. Ši draudiko atgręžtinio reikalavimo teisė į kaltininką užtikrina draudikų veiklos stabilumą, leidžia išvengti nepagrįstų ir pagal draudiko verslo logiką nenuspėjamų išlaidų bei prevenciškai riboja neatsakingą ir visuomenei žalingą transporto priemonių valdytojų elgesį.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 str. 2d. numato, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privaloma techninė apžiūra ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Ši imperatyvi nuostata įtvirtinta ir LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ 238 punkte. 2008 10 24 LR Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-406 patvirtinto „Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo“ 3 punkte nustatyta, jog naudoti motorines transporto priemones ir jų priekabas, kurioms nustatytu laiku neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir neišduoti tai patvirtinantys dokumentai, draudžiama.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovas šiuos imperatyvius teisės aktų reikalavimus pažeidė. Minėta, kad draudiko teisė reikalauti išmokėtos draudimo išmokos iš atsakingo už žalos padarymą asmens, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę, įtvirtinta TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Ieškovas teigia, kad atsakovas neturėjo galiojančios transporto priemonės techninės apžiūros, todėl neturėjo teisės (teisėto pagrindo) naudoti transporto priemonės eisme. Atsakovo nuomone, sąvokos „teisėtas pagrindas“ negalima (ydinga) aiškinti plečiamai ir teigti, kad neturėjimas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę gali būti sutapatinamas su ta aplinkybe, kad transporto priemonei nebuvo atlikta techninė apžiūra. Remiantis Saugos eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-10-24 įsakymu Nr.3-406 patvirtinto Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo 3 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 238 punktas draudžia viešajame eisme dalyvauti transporto priemonėms, neturinčioms galiojančios privalomos techninės apžiūros. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad 2013-05-09 eismo įvykio metu atsakovo vairuojama transporto priemonė neturėjo galiojančios privalomos techninės apžiūros, todėl atsakovas neturėjo teisės į kelią išvažiuoti su šia transporto priemone. Nors pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 17 dalį ir Saugos eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 62 dalį transporto priemonės valdytoju laikomas asmuo, kuris nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdo ir naudoja transporto priemonę, tačiau ydinga yra aiškinti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą siaurai ir tik per tą prizmę, jog teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę turėjimas yra siejamas tik su transporto priemonės valdymu ir naudojimu nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitais pagrindais. Bet kuri transporto priemonė (automobilis ar jo priekaba) yra didesnio pavojaus šaltinis, todėl jos valdytojui yra taikomi griežtesni atsakomybės už transporto priemonės padarytą žalą taikymo pagrindai. Be to, asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Pažymėtina, kad atsakovas pripažįsta, jog yra kaltas dėl 2013-05-09 eismo įvykio.

Teismas pažymi, kad tiek transporto priemonės vairavimas be privalomos techninės apžiūros, tiek krovinio gabenimas be leidimo kvalifikuotini kaip transporto priemonės vairavimas neturint tam teisėto pagrindo, taigi yra specialūs, įstatymu įtvirtinti atsakomybės draudikui pagrindai. Paminėtų teisės aktų reikalavimų pažeidimas kvalifikuotinas kaip imperatyviųjų teisės normų pažeidimas. Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad draudimo išmokos dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalos atsiradimą lėmusiu eismo įvykiu. Nustačius visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. kad atsakovas, kaip transporto priemonės valdytojas, yra atsakingas už eismo įvykyje tretiesiems asmenims padarytą ir ieškovo atlygintą žalą, bei esant paminėtam ginčo santykių teisiniam reglamentavimui, konstatuotina, kad ieškovo ieškinio reikalavimas susigrąžinti draudimo išmoką LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 3 p. pagrindu yra pagrįstas.

Byloje nėra ginčo dėl žalos dydžio, kadangi atsakovas procesiniuose dokumentuose, bei teismo posėdžių metu atsakovo atstovė nenurodė nei vieno argumento, kuriuo siektų įrodyti, jog ieškovas nepagrįstai prašo priteisti būtent tokio dydžio žalą.

CK 6.37 str. 2 d. numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 str.) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-05-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.123 str., 6.210 str.).

Patenkinus ieškinį iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 992 Lt žyminis mokestis (b.l. 55, CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 10 Lt dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259str., 263 str.-267 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti iš atsakovo D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 44107,00 Lt (keturiasdešimt keturis tūkstančius vieną šimtą septynis litus ( (12774,27 Eur) draudimo išmoką, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos (44107,00 Lt (12774,27 Eur)) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-05-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 992,00 Lt (devynis šimtus devyniasdešimt du litus) (287,30 Eur) žyminio mokesčio ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, į.k. (duomenys neskelbtini) veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, įmonės kodas 300665654, buveinė Verkių g. 29, 18 korpusas, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT25 7300 0100 0062 6711, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Rimkevičienė