Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad patikrinimo metu nustatyta, jog D. P. neužtikrino, kad E. B. būtų leista pradėti dirbti jo vadovaujamoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo pareigose, įdarbinus jį norminių aktų nustatyta tvarka, t.y. sudarius rašytinę darbo sutartį bei vieną darbo dieną prieš darbo pradžią pranešus „Sodrai“ apie minėtos pilietės socialinio draudimo pradžią. Nuo 2014-09-09 iki 2014-09-11 pilietis E. B. susitaręs su UAB „(duomenys neskelbtini) " direktoriumi D. P. dėl vairuotojo darbo UAB „(duomenys neskelbtini) " pradėjo dirbti vairuotojo pareigose ir buvo komandiruotas su įmonės automobiliu į Švediją, (plaukiant su keltu DFDS) pakeisti kitą įmonės darbuotoją-G. P., kuris raštu 2014-10-07 patvirtino šį nelegalaus darbo faktą, o E. B. 2014-10-08 taip pat patvirtino nelegalaus darbo faktą. E. B. tik nuo 2014-09-12 buvo įdarbintas teisės aktų nustatyta tvarka. UAB „(duomenys neskelbtini) " direktorius D. P. teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė VSDF teritoriniam skyriui apie E. B. įdarbinimą nuo 2014-09-09 bei nesudarė darbo sutarties, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 str. l d. l p. ir 2 p., 99 str., bei Lietuvos Respublikos ATPK 41(3) str. l d

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko. Jam tinkamai pranešta apie administracinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, jis pasirašė administracinio teisės pažeidimo protokole, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, nenurodė priežasčių, dėl kurių jis negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Byla nagrinėtina pažeidėjui nedalyvaujant (LR ATPK 72 str.).

Teismo posėdžio metu institucijos surašiusios ATPK protokolą, LR valstybinės darbo inspekcijos atstovas I. D. paaiškino, kad buvo gauta informacija, kad D. P. vadovaujamoje įmonėje dirba nelegalus darbuotojas B.. B. atvyko į darbo inspekciją ir patvirtino faktą, kad nuo rugsėjo 8 d. iki 12 d. dirbo neformintas. B. išvyko į Švediją pakeisti porininko, jis buvo siunčiamas iš P. įmonės, P. paaiškino, kad dėl neapsižiūrėjimo nesutvarkė dokumentų. Nebuvo sudaryta darbo sutartis, nepranešta Sodrai, buvo sutarta dėl darbo užmokesčio gavimo. Neįdarbintas B. dirbo nuo 8 d. iki 12 d. Todėl mano, kad tikslinga D. P. skirti sankcijoje numatytą baudą. Nuvykus, šio fakto nepavyko nustatyti, tačiau buvo nustatyta kitų darbo saugos pažeidimų. Už šį pažeidimą asmeniui pirmą kartą protokolas surašytas, jis kaltę prisipažino, gailisi. Jo nuomone, vadovas yra visiškai neorganizuotas, eidamas tokias pareigas, jis turėtų būti organizuotesnis. Prašo skirti nuobaudą sankcijos ribose.

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmenims už nelegalų darbą. Ši teisės norma yra blanketinė. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse. Nelegalaus darbo samprata įtvirtinta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 98 str. Minėto straipsnio 1 d. 1 p. numato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai, esant LR DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pagal LR DK 93 str. darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos DK 99 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams - tiek darbuotojui, tiek darbdaviui - rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti.

Šiame kontekste vertinant D. P. parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus - administracinio teisės pažeidimo protokolą, G. P., E. B. paaiškinimus, darbo inspekcijos atstovo teisminio nagrinėjimo išdėstytus paaiškinimus, darytina išvada, jog D. P. veikoje vienareikšmiai yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėtis (LR ATPK 250 str. 1 p.), nes E. B. dirbo D. P. priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus, t.y. nesudarius su juo darbo sutarties ir nepranešus apie jo įdarbinimą VSDFV.

Byloje D. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad, kaip nustatyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, asmuo prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad D. P. pažeidimą padarė ne dėl piktybiškumo, ne dėl siekio pažeisti įstatymo reikalavimus, o labiau dėl asmeninių kaip vadovo savybių, nesugebėjus šiuo atveju tinkamai organizuoti darbo, tinkamai asmenį įdarbinti.

Skiriant nuobaudą, vadovaujamasi ATPK Ketvirtojo skirsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos skyrimą, nuostatomis, t.y. atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį - nesudarius darbo sutarties dirbo vienas darbuotojas, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – byloje nėra duomenų, kad D. P. būtų baustas administracine tvarka, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti D. P. taikanat LR ATPK 30¹ str. ir už nelegaliai įmonėje dirbusį asmenį paskyrus mažesnę nuobaudą, nei numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. sankcijoje, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 str. 5 d. numatyta tvarka apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbiant per visuomenės informavimo priemones.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 41³ str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 1 p., 302⁴ str. 1 d., 2 d.,

nutaria:

D. P. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. l d., taikanat LR ATPK 30¹ str., už E. B. nelegalų darbą, skirti 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) (290 EUR) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6401. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą yra būtina pateikti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritoriniam skyriui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 41 straipsnio 5 dalimi, apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Daiktinius įrodymus – E. B. vardu išduotas korteles (4 vnt.) – palikti sugoti byloje.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.