Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alvydo Barkausko, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal L. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. Z. ieškinį atsakovams A. M., D. P., J. P., R. S., B. B., J. T., H. G., O. L. Š., H. B., R. L., V. A. M., L. V., O. S., B. K., G. D., K. V., N. B., J. S., M. S., P. S., J. M., J. M., J. Z., M. S., A. S., S. Š., dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo 141-oji daugiabučio namo (duomenys neskebtini) savininkų bendrija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė turi teisę naudotis buto, esančio (duomenys neskebtini), rūsio patalpomis ir reikšti reikalavimą jį atidalinti, nes yra šio rūsio bendrasavininkė. Ieškovės nuomone, tarp šalių neliko ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dalis rūsio. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą. Teismui atmetus ieškinį, ieškovės teisės nebuvo apgintos, tarp šalių daugiau nei 10 m. besitęsiantis konfliktas (dėl kurio ieškovės teisė naudotis jai priklausančia rūsio dalimi yra paneigta) nebuvo išspręstas ir buvo pažeistas šalių interesų pusiausvyros principas. Aplinkybė, kad norint atlikti atidalijimą ieškovės prašomu būdu, yra būtina atlikti paprastojo remonto darbus, skirtus suformuoti du atskirus ir savarankiškus objektus su atskirais įėjimais, savaime negalėjo būti laikoma priežastimi atmesti ieškinį ar kelti ieškovei papildomus reikalavimus dėl įrodinėjimo. Ieškovė įrodė, kad jos siūlytas atidalijimo būdas ir projektas atitiko turto atidalijimo sąlygas, tačiau teismas nepagrįstai neįvertino, jog atsakovai, prieštaraudami ieškovei, nenurodė, kaip jų teisės ar teisėti interesai būtų pažeisti. Atsakovai savo prieštaravimą grindė tik argumentu, kad siūlomos atidalinti patalpos tarnauja viso namo bendriems tikslams užtikrinti ir kad ieškovė siekia užvaldyti tariamai didesnę nei jai priklauso nuosavybės dalį. Pačių atsakovų paaiškinimai patvirtina, kad po atlikto šilumos sistemos modernizavimo tinkamam šilumos punkto funkcionavimui ir jo naudojimui pagal paskirtį tokio dydžio patalpos, kokias šiuo metu užima šilumos punktas, nėra reikalingos. Bendrijos siūlytas variantas ieškovei savo lėšomis atsitverti šiluminio punkto patalpos dalį, kur buvo įrengtas senas šilumokaitis karštam vandeniui ruošti, yra nesąžiningas ir pažeidžiantis ieškovės interesus, nes ši patalpos dalis visiškai netinka sandėlio įrengimui. Teismas netinkamai įvertino įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės pateiktas jai priklausančios rūsio dalies paskaičiavimas yra netinkamas, atliktas nesilaikant STR 1.14.01:199 reikalavimų, nes atsakovai ir trečiasis asmuo neginčijo IĮ Ankada 2014-05-05 atlikto rūsio dalies paskaičiavimo. Teismo teiginiai, kad ieškovės teisė gali būti ginama pasirenkant ir kitą nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą, neatitinka realios situacijos, nes daugiau nėra kito veiksmingo ieškovės nuosavybės teisių įgyvendinimo būdu šiuo atveju. Ieškovė ne kartą kreipėsi į bendriją, prašydama jai skirti rūsio patalpas, tačiau tai nebuvo padaryta. Dalis plane nurodytų patalpų šiuo metu faktiškai neegzistuoja, nes kai kurie atsakovai, naudojantys po dvi ar daugiau šalia esančias patalpas, išgriovė tarp patalpų buvusias pertvaras ir iš dviejų sandėliukų padarė vieną. Todėl ieškovės siūlomas patalpų atidalijimo variantas yra vienintelis realiausias ir geriausiai atitinkantis visų bylos šalių interesus.

Ieškovė nepateikė į bylą duomenų, kad privatizavimo metu buvo butas įsigytas su rūsiu ir kad už rūsį buvo sumokėta. Iš bylos medžiagos matyti, kad sumokėta buvo tik už buto plotą. Prašomos priskirti asmenine nuosavybe patalpos tarnauja viso namo bendriems tikslams užtikrinti, susijusiems su namo apšildymu, elektros tiekimu bei namo saugumo reikalavimų tenkinimu. Šilumos mazge panaikinus vientisą erdvę, kurioje buvo langas, iškiltų realus pavojus priešgaisrinei saugai, o ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad jos projektas atitiktų priešgaisrinės saugos reikalavimams. Ieškovė taip pat nesiūlo savininkams kompensuoti už atsidalintą turtą. Atsakovės nuomone, ieškovė, prisidengdama naudojimosi nustatymo tvarka, siekia suklaidinti teismą ir įsigyti nekilnojamąjį turtą nemokamai, pablogindama kitų bendrasavininkų padėtį.Ieškovės teiginys, kad pirmos instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, netinkamai įvertino įrodymus, yra visiškai nepagrįstas, nes teismas pasiūlė ieškovei pateikti papildomus įrodymus, projektą, atitinkantį teisės normų reikalavimams, tačiau ieškovė teismui nurodė, kad papildomų įrodymų ji neteiks. Ieškovė galėjo ieškiniu prašyti nustatyti naudojimosi rūsiu tvarką, o ne jį atidalyti. Be to, ieškovė nurodo, kad kai kurie savininkai naudojasi keliais rūsiais, todėl akivaizdu, kad jeigu yra netinkamai naudojama bendra dalinė nuosavybė, tai bendraturtis gali pareikšti ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, o nebūtinai turi reikšti ieškinį dėl atsidalijimo, juo labiau, kad byloje nėra objektyvių įrodymų dėl priklausinio egzistavimo ir jo realaus įsigijimo. Pirmos instancijos teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, tinkamai įvertino įrodymus, todėl nėra pagrindo sprendimą naikinti ir perduoti ją nagrinėti iš naujo, nes ieškovė skunde tiksliai net nenurodė, ką pirmos instancijos teismas papildomai šioje byloje turėtų aiškintis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Pagal CK 4.80 str. 1 d. kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.). Jeigu nesutariama dėl atidalinimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai (CK 4.80 str. 2 d.).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2003-03-03 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise nusipirko butą Nr.16 su rūsiu, esantį daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskebtini), ieškovei priklausanti rūsio patalpa nėra identifikuota (1 t., 9-12 b.l., 4 t., 96 b.l.). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad bendras namo rūsių plotas yra 333,71 kv. m. (5 t., 79 b.l.), daliai namo butų savininkų priklausančios rūsio patalpos yra identifikuotos (nurodytas priklausančios rūsio patalpos plotas ar rūsio patalpos plotas kartu su rūsio patalpos pažymėjimu plane) (5 t., 81-103 b.l.). Tarp ieškovės ir kitų namo butų savininkų yra kilęs ginčas dėl ieškovei priskirtinos rūsio patalpos.

Ieškovė pateikė UAB „Ankada“ matininkės A. R. atliktą Rūsio sandėlio galimos dalies paskaičiavimo projektą (4 t., 97-117 b.l.), pagal kurį ieškovei priklausančio rūsio plotas yra 9,98 kv. m. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.14.01:1999, patvirtintas Aplinkos ministro 1999-09-30 d. įsakymu Nr.310 (beje, nustojęs galioti nuo 2015-01-01), nustato pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarką juos projektuojant, statant (rekonstruojant, remontuojant), priimant naudoti, renkant jų kadastro duomenis ir registruojant nekilnojamąjį turtą bei teises į jį, taip pat skaičiuojant statinių kainas, organizuojant jų priežiūrą ir vykdant statistinę apskaitą Lietuvos Respublikoje, tačiau nėra taikomas apskaičiuojant bendraturčiui priklausančią dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Pagal CK 4.82 str. 7 d. buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Ieškovei priklausančio rūsio plotas buvo apskaičiuotas atsižvelgiant į butų su neidentifikuotomis rūsio patalpomis plotą ir neidentifikuotų rūsio patalpų, neįskaitant bendrojo naudojimo patalpų (koridorių, šilumos mazgo) ploto, plotą. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad matininkės A. R. apskaičiuotas ieškovei tenkančios rūsio dalies plotas neatitinka ieškovės dalies namo rūsio patalpose (CPK 178 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčiams priklausančių dalių atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės nereiškia, kad tokiu atveju nelieka jokių bendrojo naudojimo patalpų (bendrųjų konstrukcijų, bendrosios inžinerinės įrangos, kitų bendrojo naudojimo patalpų). Iš namo rūsio plano (8 t., 82 b.l.) ir ieškovės pateikto Patalpos (sandėlio) formavimo projekto, parengto matininkės I. M. (6 t., 175-176 b.l.) matyti, kad, atidalinus ieškovei priklausančią rūsio patalpą pagal ieškovės pateiktą projektą, lieka bendrojo naudojimo rūsio patalpos (koridoriai, šilumos punkto patalpa), ieškovė lieka šių patalpų bendrasavininke ir turi pareigą mokėti šių bendrojo naudojimo rūsio patalpų išlaikymo mokesčius (CK 4.82 str. 3 d.). Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad ieškovės prašoma atidalinti iš bendro turto idealioji dalis viršija jos dalį rūsio patalpose, nes ieškovė prašo atidalinti iš bendrojo naudojimo patalpų tokio dydžio rūsio plotą, kuris sudaro visą jai priklausančią idealiąją dalį bendrame turte. Kaip jau nurodyta, skaičiuojant ieškovei tenkančios rūsio dalie plotą, nebuvo įskaičiuotas namo rūsio bendro naudojimo patalpų (koridorių, šilumos mazgo) plotas.

Iš byloje esančio namo rūsio 1960-02-15 plano (8 t., 82 b.l.), dabartinę padėtį atitinkančio plano (2 t., 38 b.l.), rūsio plotų eksplikacijos (2 t., 91 b.l.), dalyvaujančių byloje asmenų nurodytų aplinkybių matyti, kad vietoje 1960-02-15 rūsio plane nurodytų patalpų 23, 34 ir 33 yra viena bendra 36,12 kv. m. ploto namo šilumos punkto patalpa 23 (2 t., 38 b.l.). Ieškovė pagal matininkės I. M. parengtą Patalpos (sandėlio) formavimo projektą prašo atidalinti jai šilumos mazgo patalpoje 23 naujai suformuojamą 9,98 kv. m. ploto patalpą R-44, įrengiant įėjimą į patalpą R-44 iš patalpos 23 galinėje dalyje naujai suformuojamo 6,79 kv. m. ploto koridoriaus R-45. Namo šilumos punkto patalpoje 23 suformavus rūsio patalpą R-44 ir koridorių R-45, namo šilumos punkto patalpos 23 plotas lieka 18,49 kv. m. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad 18,49 kv. m. namo šilumos punkto patalpos 23 plotas neatitinka teisės normų, nustatančių namo šilumos punkto ir įrenginių tinkamą eksploatavimą, reikalavimų.

Ieškovės pateiktame statybos techninės priežiūros vadovo M. B. pateiktame Daugiabučiame gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskebtini), (duomenys neskebtini), galimybės įrengti sandėlį rūsio patalpoje projektinės dokumentacijos techniniame vertiname (8 t., 55-64 b.l.) nurodyta, kad rūsio patalpos įrengimas pagal matininkės I. M. parengtą Patalpos (sandėlio) formavimo projektą atitinka galiojančius teisės aktų reikalavimus. Techniniame vertinime taip pat nurodyta, kad ieškovei skirtos rūsio patalpos įrengimas pagal 8 t., 62 b.l. esančią schemą, t.y. galinėje namo šilumos punkto patalpos 23 dalyje, pažeidžia gaisrinės saugos taisykles nustatančių teisės aktų reikalavimus, nes taip būtų atitvertas galinėje šilumos punkto patalpos 23 dalyje esantis langas, kuris skirtas šilumos ir dūmų iš rūsio šalinimui gaisro metu, gali būti panaudotas saugiam ugniagesių darbui ir kaip avarinis išėjimas gaisro metu rūsyje atsidūrusiems žmonėms. Trečiojo asmens 2016-05-02 rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta aplinkybė, kad Techniniame vertinime nurodytas langas nėra bendrame koridoriuje, o yra namo šilumos punkto patalpoje 23 (šios patalpos galinėje dalyje) nepaneigia Techniniame vertine padarytos išvados, kad šis langas skirtas šilumos ir dūmų iš rūsio šalinimui gaisro metu, gali būti panaudotas saugiam ugniagesių darbui ir kaip avarinis išėjimas gaisro metu rūsyje atsidūrusiems žmonėms.

Be to, iš ieškovės pateiktame antstolio D. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (8 t., 79-82 b.l.) esančios nuotraukos Nr.3, taip pat iš 2 t., 205, 206 b.l. esančių nuotraukų matyti, kad namo šilumos punkto patalpos 23 galinės dalies grindyse yra duobė, akivaizdžiai trukdanti šią patalpos dalį naudoti sandėliavimo paskirčiai. Nors trečiasis asmuo 2016-05-02 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad yra ir kitų rūsio patalpų su tokiais pat ar panašiais trūkumais, tačiau įrodymų apie šių trūkumų įtaką naudoti rūsio patalpas pagal paskirtį nepateikta.

Pažymėtina, kad trečiojo asmens valdybos 2011-09-21 posėdyje buvo nutarta siūlyti ieškovei atsitverti namo šilumos punkto patalpos 23 nenaudojamą dalį, kuri 1960-02-15 namo rūsio plane pažymėta 33. Iš šio plano (8 t., 82 b.l.) matyti, kad patalpa 33 iš esmės atitinka naujai formuojamą patalpą R-44. Namą administruojanti UAB „Naujamiesčio būstas“ 2012-03-22 rašte nurodė, kad neprieštarautų, jog patalpa 33 būtų atskirta nuo šilumos punkto (2 t., 162 b.l.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovei priklausančios rūsio patalpos atidalinimas pagal matininkės I. M. parengtą Patalpos (sandėlio) formavimo projektą atitinka ieškovės dalį namo rūsio patalpose, rūsio patalpos įrengimas pagal ši projektą atitinka galiojančius teisės aktų reikalavimus, įrodymų, kad rūsio patalpos atidalinimas pažeistų kitų namo butų savininkų teises, nepateikta. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas, kaip priimtas netinkamai pritaikius atidalinimą iš bendrosios dalinės nuosavybės reglamentuojančias teisės normas, naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkinamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Šioje byloje atsakovais įtraukti visi namo butų savininkai, nors ginčą dėl ieškovei priskirtinos rūsio patalpos ieškovė sprendė ne su kiekvienu iš atsakovų, o su trečiuoju asmeniu (141-ąja daugiabučio namo (duomenys neskebtini) savininkų bendrija), dalis atsakovų bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jie neprieštarauja dėl rūsio patalpų atidalinimo ieškovės prašomu būdu. Taip pat pažymėtina, kad trečiasis asmuo bandė ginčą dėl rūsio patalpos priskyrimo ieškovei spręsti taikiai ir vienu iš variantų siūlė ieškinio reikalavimui artimą variantą (trečiojo asmens valdybos 2011-09-21 posėdyje buvo nutarta siūlyti ieškovei atsitverti namo šilumos punkto patalpos 23 nenaudojamą dalį, kuri 1960-02-15 namo rūsio plane pažymėta 33, kas iš esmės atitiko ieškinio reikalavime nurodytą patalpą R-44). Atsižvelgiant nurodytas aplinkybes, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto 2015 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Atidalinti ieškovei L. Z. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią 745/10000 dalį rūsio patalpų, sudarančią 9,98 kv. m. iš 133,98 kv. m. rūsio patalpų, esančių name, unikalus Nr. (duomenys neskebtini), (duomenys neskebtini), paskiriant ieškovei L. Z. 9,98 kv. m. patalpas, I. M. patalpos (sandėlio) formavimo projekte pažymėtas indeksu R-44, su įėjimu per koridorių, plane pažymėtu indeksu R-45.