Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimo pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kariuomenė) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

3. Pareiškėjas nesutiko su Įsakymu, savo poziciją grindė abejone dėl alkotesterio patikimumo, jo sukalibravimo, teigė, jog budėjimo metu buvo blaivus ir nepažeidė ginklo naudojimo taisyklių. Be to, jo atliekamos pareigos nebuvo susijusios su pavojingais veiksniais.

5. Surinktoje tyrimo medžiagoje nebuvo pateikti esminiai įrodymai, įvykių seka. Tyrimas atliktas paviršutiniškai, nenustatytos svarbios aplinkybės.

6. 2024 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 1TP-24 (toliau – ir Išvada) nurodoma, kad per dvidešimt minučių rodmenys pakito 0,04 dalimis. Tai tik įrodo, kad alkotesteris buvo netikslus. Pirmasis alkoholio matavimas užfiksavo 0,27 promilės. Po 20 minučių atliktas antrasis testas parodė 0,23 promilės, t. y. alkoholio koncentracija sumažėjo. Toks staigus promilių kritimas yra neįprastas ir neatitinka medicininių normų, nes alkoholio koncentracija kraujyje paprastai mažėja lėčiau (vidutiniškai 0,1- 0,2 promilės per valandą). Remiantis medicininiais duomenimis, alkoholio koncentracija kraujyje negali sumažėti nuo 0,27 promilės iki 0,23 promilės vos per 20 minučių. Tai rodo, kad vienas ar abu matavimai buvo netikslūs, ir kyla rimtų abejonių dėl prietaiso rodmenų patikimumo.

7. Išvadoje nurodyti įpūtimų čekiai turi skirtingo alkotesterio numerį nei pateiktas sertifikatas. Tai įrodo, kad buvo naudojamas nesertifikuotas alkotesteris Nr. ARLL-0063, o patikros sertifikatas Nr. 2070224, kurio kopija pridėta prie Išvados, skirtas kitam prietaisui Nr. ARKL-0746. Tai sustiprina prielaidas, kad buvo tyčia panaudotas nesertifikuotas alkotesteris Nr. ARLL-0063, o įteisinti neteisėtus veiksmus pateiktas kito alkotesterio patikros sertifikatas, kuris atliktas kitam alkotesteriui Nr. ARKL-0746.

8. Blaivumo nustatymas buvo atliekamas nesertifikuotu, nekalibruotu ir neteisingus rodmenis rodančiu alkotesteriu, o Išvadoje nurodytas kito alkotesterio patikros sertifikatas.

9. Kuopos budėtojo darbas niekaip nesusijęs su pavojingais įrenginiais. Įvykio metu pareiškėjas buvo blaivus, ginklo naudojimo taisyklių nepažeidė, ginklas buvo neužtaisytas, dėtuvėje. Tą paliudijo ir liudininkas. Neužtaisyto ginklo nešiojimas su šoviniais dėtuvėje, kuopos budėtojo pareigos, iš esmės neturi ryšio su ginklo naudojimu, negali būti prilyginamas darbui su pavojingu įrenginiu.

10. Įsakymas buvo priimtas išsamiai neištyrus visų aplinkybių, atliktas paviršutiniškai, nesigilinant į reikšmingas aplinkybes, buvo apsiribota formaliu tyrimu, todėl Įsakymas yra neobjektyvus, neteisėtas.

13. Drausmės statuto 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog karių, vykdančių užduotis aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirbančių su potencialiai pavojingais įrenginiais pagal Krašto apsaugos ministro patvirtintą sąrašą, biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) leidžiama etilo alkoholio koncentracija tarnybos metu yra ne daugiau kaip 0,2 promilės. Krašto apsaugos ministro 2012 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. V-24 „Dėl pavojingų įrenginių ir pavojingų veiksnių sąrašų patvirtinimo“ patvirtintas pavojingų įrenginių sąrašas, kurio 1 punkte įvardyta: „visų rūšių ginklai, šaudmenys ir sprogmenys“, o paskyrimas į dienos budėtojo tarnybą su kariui priskirtu ginklu ir tarnybos vykdymas su juo gali būti pripažįstamas „vykdymu“, t. y. darbu su potencialiai pavojingais įrenginiais. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad dienos tarnybą vykdžiusiam pareiškėjui ginklas buvo išduotas ir jis budėjimą atliko su juo. Taip pat, pavojingų veiksnių sąrašo 8 punkte nurodyta, kad budėjimas yra pavojingas veiksnys. Remiantis išdėstyta medžiaga, Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjui leistina maksimali alkoholio koncentracija kraujyje, įvertinus, kad jis turėjo vykdyti Štabo kuopos budėtojo dienos tarnybą su jam išduotu ginklu, yra 0,2 promilės.

14. Atsakovas pareiškėjo argumentus dėl alkotesterio patikimumo vertino kaip gynybinę poziciją. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjo blaivumas budėjimo metu patikrintas patikima priemone – alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0746, kurio patikros sertifikato Nr. 2070224, ir dėl kurio patikimumo Išvadoje nebuvo keltas klausimas.

15. Įvykio (neblaivumo tikrinimo) metu ir atliekant tarnybinį patikrinimą pareiškėjas neneigė ir sutiko su pažeidimu, dėl jo gailėjosi, Krašto apsaugos ministro prašė švelninti nuobaudą, todėl skunde nurodomi teiginiai, jog pareiškėjas buvo blaivas ir pažeidimo nepadarė, vertintini kritiškai.

16. Atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo laikomasi Drausmės statuto ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) keliamų reikalavimų, o tarnybinio patikrinimo metu buvo surinkti visi faktines aplinkybes patvirtinantys duomenys. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jo teisės tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procese buvo pažeistos. Tarnybinio patikrinimo metu buvo tinkamai įvertintos tarnybinio pažeidimo padarymo aplinkybės, nurodyta pažeidimo sudėtis, pateiktas tarnybinio pažeidimo teisinis vertinimas, pasiūlyta tinkama drausminė nuobauda. Iš tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančių įrodymų akivaizdu, kad pareiškėjo drausmės pažeidimas padarytas tarnybos metu tyčia, t. y. veiksmai nebuvo padaryti be kaltės, pareiškėjas galėjo ir turėjo numatyti galimas pasekmes. Pareiškėjui, kaip profesinės karo tarnybos kariui, neabejotinai buvo žinoma, kad jo elgesys tarnybos metu turi būti pavyzdžiu kitiems kariams ir visai visuomenei.

17. Įsakymas, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš profesinės karo tarnybos, atitinka teisės aktų reikalavimus, jis paremtas tarnybinio patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir išvadomis, todėl yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjo skunde nurodytas reikalavimas priteisti vidutinį atlyginimą už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką, maistpinigius ir kitas privalomas išlaidas, laikytinas išvestiniu iš pagrindinio reikalavimo panaikinti Įsakymą, taigi netenkinus pagrindinio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir šio reikalavimo.

20. Taikyta griežta drausminė atsakomybė proporcinga padarytam šiurkščiam drausmės pažeidimui. Profesinės karo tarnybos kariai, savanoriškai įsipareigoję tarnauti tam tikrą laikotarpį įstatymų, statutų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis, privalo vykdyti visas kario pareigas ir užtikrinti šiai sistemai keliamų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą.

21. Pareiškėjo šiurkštus drausmės pažeidimas prieštarauja Drausmės statuto reikalavimams ir yra nesuderinamas su pareiškėjo duota bei KASOKTĮ 23 straipsnyje apibrėžta kario priesaika. Pareiškėjas diskreditavo ne tik kario vardą, bet ir krašto apsaugos sistemos institucijas.

22. Pareiškėjo šiurkštus drausmės pažeidimas patvirtintas Tarnybiniu patikrinimu, Išvada, alkotesterio parodymų kvitais, alkotesterio patikros sertifikatu Nr. 2070224, Protokolu, Pranešimu, pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 5 d. prašymu sušvelninti drausminę nuobaudą. Atitinkamai, pareiškėjui skirta drausminė nuobauda proporcinga padarytam šiurkščiam drausmės pažeidimui.

23. Įsakymas – skirti drausminę nuobaudą ir atleisti pareiškėją iš profesinės karo tarnybos, yra priimtas tinkamai įvertinus pareiškėjo veiką bei surinkus (byloje esančius) įrodymus, atitinkamai, skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

II.

26. Teismo vertinimu, Patikrinimo medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo neblaivumas (girtumas) buvo patvirtintas du kartus, t. y. 2024 m. liepos 17 d. 9.57 val. ir 10.16 val. (atitinkamai, 0,27 promilės ir 0,23 promilės) alkoholio matuokliu ,,Drager Alcotest 7510“, patikros Nr. 681. Alkotesteris „Drager Alcotest 7510“ patikrintas kontrolės įstaigos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vakarų imega“ – patikros sertifikato Nr. 2070224, patikros metodo žymuo – BPM 8871101-78:2003, patikros protokolo registracijos Nr. MK-2307, patikros protokolo surašymo data – 2024 m. liepos 5 d. Todėl konstatuotina, kad alkotesteris „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0746 patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galiojo iki 2025 m. sausio 4 d.

28. Be to, Karaliaus Mindaugo husarų bataliono budėtojo 2024 m. liepos 17 d. pranešime apie nušalinimą nuo tarnybos / darbo nurodoma, jog pareiškėjas nuo 2024 m. liepos 17 d. 10 val. 20 min. yra nušalintas nuo tarnybos įtarus, kad pareiškėjas neblaivus. Pranešime pakartotinai nurodoma, jog pareiškėjas turi teisę ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pasirašymo apie jo nušalinimą, kreiptis į pageidaujamą ASPĮ su prašymu savo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Pranešime dar kartą nurodoma, jog tokiu atveju pareiškėjas privalo medicininės apžiūros aktą pristatyti krašto apsaugos sistemos institucijos ar jos padalinio vadovui (viršininkui), karinio vieneto vadui tą pačią dieną, kurią jį gauna. Jei pareiškėjas medicininės apžiūros aktą gautų po savo darbo dienos valandų ar ne darbo dieną, pareiškėjas privalo aktą pristatyti kitą darbo dieną. Pareiškėjas 2024 m. liepos 17 d. raštu patvirtino, jog su pranešimu susipažino.

29. Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrą su prašymu sušvelninti drausminę nuobaudą, prašyme nurodydamas (tekstas neredaguotas): „Už padarytą pažeidimą labai gailiuosi. Jaučiu didžiulę atsakomybę prieš savo kolegas, artimuosius kad savo elgesiu juos nuvyliau. Kaltės jausmas neapleidžia kiekvieną dieną. Tiesiog gėda. <...> Kadangi visą savo sąmoningą gyvenimo dalį esu paskyręs karo tarnybai, būtų neapsakomai skaudu ir gėda šitaip užbaigti šį gyvenimo etapą. Visas tarnybos laikas, įgyta patirtis ir kvalifikacija užbraukiama. Paslydau, suklydau... labai gailiuosi. Pamoką išmokau ateičiai“.

31. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo iškeltos abejonės dėl nekalibruotų alkoholio matuoklių yra jo siekis išvengti atsakomybės. Juo labiau, kad teismo posėdyje duodamas paaiškinimus, pats pareiškėjas nepatvirtino, kad nustačius jam 0,27 ir 0,23 promiles alkoholio, t. y. visais nustatymo atvejais jis buvo didesnis nei leidžiamas (didesnis nei 0,2 promilės girtumas), būtų nesutikęs su tokiais parodymais ir ėmęsis priemonių dėl galimybės nustatinėti alkoholio koncentraciją kraujyje kreipiantis į medikus.

32. Apibendrinęs teismas konstatavo, kad Išvadoje pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjas pažeidė Drausmės statuto 67 straipsnį, nes viršijo Drausmės statuto 42 straipsnio 2 dalyje nurodytą leistiną alkoholio ribą (0,2 promilių). Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus, kad Kuopos budėtojo darbas niekaip nesusijęs su pavojingais įrenginiais, ginklo nešiojimu.

33. Drausmės statuto 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog karių, vykdančių užduotis aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirbančių su potencialiai pavojingais įrenginiais pagal Krašto apsaugos ministro patvirtintą sąrašą, biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) leidžiama etilo alkoholio koncentracija tarnybos metu yra ne daugiau kaip 0,2 promilės. Pavojingų veiksnių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. V-24 „Dėl pavojingų įrenginių ir pavojingų veiksnių sąrašų patvirtinimo“, 8 punkte pavojingais veiksniais nurodyti budėjimas ir sargyba, o Pavojingų įrenginių sąrašo 1 punkte įrašyti visų rūšių ginklai ir šaudmenys.

34. Atsižvelgęs į teisinį reguliavimą ir tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, kad dienos tarnybą vykdžiusiam budėtojui pareiškėjui ginklas buvo išduotas ir jis budėjimą atliko su juo, t. y. pagal pavojingų veiksnių sąrašo 8 punktą, budėjimas buvo pavojingas veiksnys, teismas konstatavo, kad Išvadoje pagrįstai spręsta, jog pareiškėjui leistina maksimali alkoholio koncentracija kraujyje, įvertinus, kad jis turėjo vykdyti Štabo kuopos budėtojo dienos tarnybą su jam išduotu ginklu, yra 0,2 promilės.

35. Teismo įsitikinimu, tarnybinio patikrinimo išvadoje surašyti visi įrodymai, kurie patvirtino tai, kad vyr. srž. D. V., 2024 m. liepos 17 d. būdamas tarnybos metu neblaivus, padarė šiurkštų drausmės pažeidimą, nustatytą Drausmės statuto 67 straipsnyje.

36. Teismo vertinimu, atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo laikomasi Drausmės statuto ir KASOKTĮ keliamų reikalavimų, o tarnybinio patikrinimo metu buvo surinkti visi faktines aplinkybes patvirtinantys duomenys. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jo teisės tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procese buvo pažeistos. Tarnybinio patikrinimo metu buvo įvertintos tarnybinio pažeidimo padarymo aplinkybės, nurodyta pažeidimo sudėtis, pateiktas tarnybinio pažeidimo teisinis vertinimas, pasiūlyta drausminė nuobauda. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad atsakovas neatsižvelgė ir nevertino aplinkybių nustatant pareiškėjo neblaivumą. Iš tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančių įrodymų akivaizdu, kad pareiškėjo drausminis pažeidimas padarytas tarnybos metu. Pareiškėjui, kaip privalomosios tarnybos kariui, neabejotinai buvo žinoma, kad jo elgesys kaip tarnybos metu, kaip ir ne tarnybos metu, turi būti pavyzdžiu kitiems kariams ir visai visuomenei.

37. Apibendrindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jų teisinį vertinimą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas šiukščiai pažeidė karių drausmę, nustatytą Drausmės statute, ir ginčijamu atsakovo Įsakymu teisėtai ir pagrįstai buvo atleistas iš tarnybos Lietuvos kariuomenėje, todėl krašto apsaugos ministro Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

38. Pripažinus ginčijamą Įsakymą teisėtu ir pagrįstu, netenkinti išvestiniai pareiškėjo skundo reikalavimai dėl pareiškėjo grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką, maistpinigių ir kitų privalomų išmokų priteisimo.

III.

40. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

40.1. Įsakymas buvo priimtas neįgalioto subjekto – Krašto apsaugos ministerijos kanclerės, pažeidžiant imperatyvias Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ), Kariuomenės drausmės statuto, Vyriausybės nutarimu Nr. 924 patvirtintų Krašto apsaugos ministerijos nuostatų bei teismų praktikos reikalavimus. Be to, tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų – jie yra nepatikimi, neautentiški ir negali būti pagrindas griežčiausios drausminės nuobaudos skyrimui.

40.2. Pagal KASOKTĮ 10 straipsnio 2 dalies 19 punktą, tik krašto apsaugos ministras turi teisę priimti sprendimus dėl profesinės karo tarnybos pradžios ar pabaigos, o pagal šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 7 punktą – tik ministras gali atleisti karį iš tarnybos dėl drausminės atsakomybės. Ginčijamą Įsakymą Nr. G-436 pasirašė ne ministras, o ministerijos kanclerė. Ministerijos kancleris nėra įgaliotas priimti sprendimų dėl profesinės karo tarnybos nutraukimo.

40.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje byloje (žr. 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-881/2011) pripažino, kad viceministras, neturėdamas Ministro Pirmininko paskyrimo pavaduoti ministrą, negali teisėtai priimti sprendimo dėl karių atleidimo, nes tokia teisė imperatyviai priskirta ministrui.

40.4. Remiantis suformuluotu precedentu, darytina išvada, kad ir pareiškėjo atveju –Įsakymą pasirašiusios ministerijos kanclerės veiksmai buvo neteisėti, o pats Įsakymas – niekinis nuo jo priėmimo momento, nes jis priimtas viršijus kompetencijos ribas ir pažeidžiant imperatyvias teisės normas. Tai yra pakankamas pagrindas naikinti ne tik Regionų administracinio teismo sprendimą, bet ir Įsakymą kaip neteisėtą aktą.

40.5. Tarnybinis tyrimas atliktas paviršutiniškai – nevertintas Alkotesterio patikimumas. Teismas neteisingai pripažino įrodymais duomenis, pateiktus PDF, Excel formatais, be tinkamo šaltinio autentifikavimo. Alkotesterio čekyje nurodytas prietaiso numeris (ARLL-0063) nesutampa su sertifikuoto prietaiso numeriu (ARKL-0746), o tai reiškia, kad sertifikatas buvo pateiktas kitam, nei naudotas, įrenginiui. Atsakovas nepateikė originalaus Alkotesterio duomenų išrašo iš prietaiso atminties ar trečiosios šalies patvirtinto matavimo protokolo. Tai pažeidžia ABTĮ 57 straipsnio 1 dalį, kuri reikalauja, kad įrodymai būtų tikri, patikimi, pakankami ir leistini.

40.6. Kuopos budėtojo pareigos, kurių metu ginklas buvo neužtaisytas ir nebuvo naudojamas, negali būti prilygintos darbui su pavojingu įrenginiu. Jei budėjimas be užtaisyto ginklo nebuvo pavojingas, neblaivumo riba turi būti laikoma 0,4 promilės (bendroji), todėl nėra šiurkštaus pažeidimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl pavojingų veiksnių numato, kad būtina įrodyti realią riziką, nepakanka vien tik formalaus ginklo turėjimo fakto.

40.7. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas veikė tyčia. Nors pats pareiškėjas išreiškė apgailestavimą, tai nepatvirtina, kad jis pripažino pažeidimą, kilusį iš girtumo. Jo elgesys buvo blaivus, nebuvo nei pavojingo elgesio, nei ginklo naudojimo. Tai, kad nebuvo pasinaudota teise per valandą vykti į ASPĮ, neturi būti aiškinama pareiškėjo nenaudai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

45. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl krašto apsaugos ministro 2024 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. G-436 teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat reikalavimų grąžinti pareiškėją į tarnybą; priteisti iš Krašto apsaugos ministerijos vidutinį tarnybinį atlyginimą už priverstines pravaikštas nuo atleidimo dienos iki grąžinimo į tarnybą dienos, maistpinigius ir kitas privalomas išmokas.

46. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.

47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, nurodo, kad tik krašto apsaugos ministras turi teisę priimti sprendimus dėl profesinės karo tarnybos pradžios ar pabaigos (žr. nutarties 40.1 p., 40.2 p., 40.4 p.), pažymi, jog nevertintas Alkotesterio patikimumas (žr. nutarties 40.5 p.), o vykdytos pareigos negalėjo būti prilygintos darbui su pavojingu įrenginiu (žr. nutarties 40.6 p.).

48. Pagal KASOKTĮ 10 straipsnio 1 dalį, krašto apsaugos ministras vadovauja Krašto apsaugos ministerijos ir visos krašto apsaugos sistemos veiklai. Kaip krašto apsaugos sistemos vadovas krašto apsaugos ministras priima karius į profesinę karo tarnybą ir išleidžia juos į atsargą. Šiai teisei įgyvendinti KASOKTĮ nustatyti privalomi (38 str. 1 d.) ir neprivalomi (38 str. 2 d.) profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo pagrindai, suteikiantys krašto apsaugos ministrui diskrecijos teisę vertinti ir spręsti dėl profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad pagrindinė KASOKTĮ 38 straipsnyje įtvirtintos priemonės paskirtis – įgalinti krašto apsaugos ministrą kontroliuoti, kad krašto apsaugos sistemoje tarnautų tik reikalavimus atitinkantys kariai, arba tam tikrais atvejais (KASOKTĮ 38 str. 2 d. 1 ir 2 p.) reguliuoti karių skaičių pagal krašto apsaugos sistemos struktūros pokyčius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-390/2013).

49. KASOKTĮ 10 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog krašto apsaugos ministras savo įsakymais gali deleguoti dalį šiame įstatyme numatytų teisių, pareigų ir atsakomybės viceministrams, ministerijos kancleriui, kariuomenės vadui, kitiems vadams ir krašto apsaugos sistemos institucijų bei padalinių vadovams, nustatydamas naudojimosi jo deleguotomis teisėmis ir sprendimų priėmimo sąlygas, procedūras ir tvarką.

50. Krašto apsaugos ministras 2021 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. V-199 „Dėl įgaliojimų Ministerijos kancleriui ir viceministrams suteikimo“ pavedė Krašto apsaugos ministerijos kanclerei spręsti krašto apsaugos ministro kompetencijai priskirtus krašto apsaugos sistemos klausimus. Šis teisės aktas buvo nurodytas apskųstame Įsakyme, todėl atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą teisinį reguliavimą (žr. nutarties 48–49 p.), apeliacinės instancijos teismui nekyla teisinių abejonių dėl asmens, pasirašiusio Įsakymą, suteiktų įgalinimų – aptariamas apeliacinio skundo argumentas atmestinas.

51. Be kita ko, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016). Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą. Teisėjų kolegija nurodo, kad, pareiškėjas, paduodant skundą nebuvo nurodęs ką tik aptarto galimo Įsakymo neteisėtumo pagrindo (stoka kompetencijos).

52. Apeliacinio skundo argumentas dėl Alkotesterio nepatikimumo pripažintinas nepagrįstu. Gautoje patikrinti administracinėje byloje yra daugiau negu pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių, jog prietaisas buvo tinkamas ir matavimo metu gauti duomenys yra patikimi (žr. nutarties 12 p., 14 p., 25.3 p., 25.10 p., 26 p., 31 p., 44. 3 p.).

53. Apeliaciniame skunde nurodomas neatitikimas aiškiai paneigtas trečiojo suinteresuoto asmens – pareiškėjo nurodomas tariamas alkotesterio numeris Nr. ARLL-0063 yra alkotesterio spausdintuvo (alkotesterio priedo) numeris. Ši aplinkybė atsispindi ir neblaivumo patikros čekio eilutėje, kurioje nurodyta „Spausdintuvas: ARLL - 0063“. Alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ Nr. yra ARKL-0746. Taigi jokio prieštaravimo ABTĮ 57 straipsnio 1 daliai nėra – dėl Alkotesterio patikimumo abejonių nekyla.

54. Vadovaujantis Kariuomenės drausmės statuto, (Žin., 1999, Nr. 51-1635; 2006, Nr. 17-603; 2011, Nr. 143-6704) 42 straipsnio 2 dalimi, Krašto apsaugos ministro 2012 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. V-24 „Dėl pavojingų įrenginių ir pavojingų veiksnių sąrašų patvirtinimo“ buvo patvirtinti Pavojingų įrenginių ir Pavojingų veiksnių sąrašai.

55. Prie pavojingų įrenginių buvo priskirti visų rūšių ginklai, šaudmenys ir sprogmenys (Pavojingų įrenginių sąrašo 1 p.), o budėjimas, sargyba priskirtini pavojingiems veiksniams (Pavojingų veiksnių sąrašo 8 p.). Ginčo, kad pareiškėjas buvo tarnyboje (budėjo) su ginklu nėra, todėl apeliacinio skundo argumentas išdėstytas nutarties 40. 6 punkte negali būti pripažintas pagrįstu ir yra atmestinas.

56. Kiti apeliacinio skundo argumentai (pareiškėjas išreiškė apgailestavimą, nebuvo nei pavojingo elgesio, nei ginklo naudojimo) yra bendrinio pobūdžio, nebegalintys pakeisti bylos baigties.

57. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.

58. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.