- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-04-27
- Bylos Nr.
- 1-163-172/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pavelas Frolovas
- Nukentėjusysis
- V. B.
- Kaltinamasis
- V. B.
- Advokatai
- Jevgenija Savčenkas
- Kategorijos
V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. B. 2008-12-01 apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia peiliu dūrė savo motinai V. B., padarydamas kiauryminę – pjautinę priekinės pilvo sienos žaizdą su tuščiosios žarnos sužalojimu bei kraujo susikaupimu pilvo ertmėje, tuo tyčia, sunkiai sutrikdė sveikatą savo artimajai giminaitei – motinai V. B..
Kaltinamasis V. B. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino ir parodė, jog V. B. yra jo motina. Santykiai su motina normalūs, tačiau būdavo ginčų, muštynių. Įvykio dieną grįžo iš darbo apie 18 valandą. Sutiko draugą I. J., su kuriuo nusipirko 0,7 l butelį degtinės. Išgėrę butelį degtinės, dar nusipirko plastikinį butelį alaus ir nuėjo pas jį, V. B., namo. Namie prie stalo sėdėjo sesuo, mama ir teta. Ant stalo stovėjo pusė butelio degtinės. Jie ant stalo pastatė savo alų. Netrukus jis, V. B., pradėjo su mama ginčytis, kadangi mama priekaištavo, kad jis vėl girtas. Pradėjo stumdytis ir tarp jų įsiterpė sesuo. Jis, V. B., stumtelėjo seserį. Viskas po kiek laiko aprimo, vėl išgėrė alaus. Netrukus pradėjo ginčytis su seserimi. Tada motina stojo ginti seserį. Pradėjo stumdytis su mama ir tuomet paėmęs nuo stalo peilį sudavė smūgį. Kaltinamasis nurodė, jog tik norėjo pajuokauti, pagąsdinti, pats nesitikėjo, kad taip įvyks. Daugiau nelabai ką prisimena. Iš kart po įvykio išbėgo iš namų, vaikščiojo, po to pamatęs atvažiavusius policijos pareigūnus grįžo ir jį suėmė. Motinai nebandė suteikti pagalbos, buvo išsigandęs. Jeigu nebūtų išgėręs, taip nebūtų atsitikę.
Nukentėjusioji V. B. parodė, kad V. B. yra jos sūnus, gyvena kartu. Tąkart ryte grįžo iš darbo, dukra padarė valgyti. Išgėrė po taurelę. Svečiuose buvusiai seseriai pasakė, jog eis prigulti. Kai atsikėlė, užbaigė gerti butelį. Vakare atėjo sūnus su draugu. Sūnus buvo girtas ir ji pradėjo jį barti. Sūnus prišoko prie jos ir jie susistumdė. Dukra ją užsistojo. Valerij trenkė seseriai ir jai iš nosies pradėjo tekėti kraujas. Ivanas padavė jai vandens, kad ji galėtų apsiprausti. Dukra pradėjo su broliu bartis, jie susistumdė. Ji, V. B., užsistojo dukrą, o sūnus, pagriebęs peilį, dūrė jai. Dukra nematė, kadangi tuo metu apsiprausinėjo kraują, sesuo buvo kitame kambaryje. Olga seseriai pasakė, kad Valerka peiliu perdūrė mamą ir sesuo pasakė, kad skubiai reikia iškviesti greitąją pagalbą. Po to atvažiavo policija. Ligoninėje prabuvo 14 dienų. Sūnui ji atleido.
Liudytojas I. J. parodė, kad V. B. yra jo draugas, jo motiną pažįsta taip pat. Juos pažįsta senai, nuo vaikystės. Tąkart su V. B. gėrė degtinę kaime, po to nuėjo pas jį namo. Namuose buvo jo sesuo, motina, teta. Jie atsinešė alaus ir išgėrinėjo toliau. V., lyg dėl pinigų, pradėjo konfliktuoti su seserimi, po to su motina. Prasidėjo muštynės, pradžioje su seserimi, tačiau juos išskyrė. Po to sužinojo, kad V. motinai dūrė su peiliu. Įvykio metu jis buvo nusisukęs, kadangi pylė seseriai vandenį. Jis iš karto nepatikėjo, kad V. galėjo durti su peiliu motinai, bet V. motina pakėlė megztinį ir parodė žaizdą. Tuo metu jie su V. B. buvo girti. Po įvykio V. kažkur išėjo. Buvo iškviesta greitoji, atvažiavo policija.
Liudytoja G. D. parodė, kad V. B. yra jos sesuo. Ji, G. D., atvažiavo pas juos pirmadienį, turėjo eiti į kapines. Kai atvažiavo, sesuo su dukra darė valgyti. Ji atsivežė butelį degtinės. Jos susėdo trise prie stalo. Dienos bėgyje jos tą butelį išgėrė. Vakare grįžo sesers sūnus su draugu ir atsinešė alaus. Ji tuo metu nuėjo į kitą kambarį ir daugiau nieko negirdėjo. Tik vėliau priėjusi prie durų išgirdo triukšmą. Nuėjusi pamatė, kad O. verkė ir jai pasakė, kad V. peiliu dūrė motinai. Paties smūgio ji nematė.
Iš 2008-12-01 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog įvykio vietoje – gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini)., rastas ir paimtas virtuvinis peilis su tamsiai raudono skysčio dėmėmis, panašiomis į kraują (t. 1, b.l. 6-13).
Iš 2008-12-23 MRU TMI Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 62527 08 (01) matyti, kad V. B. nustatyta kiauryminė durtinė - pjautinė priekinės pilvo sienos žaizda su tuščiosios žarnos sužalojimu bei kraujo susikaupimu pilvo ertmėje. Sužalojimas padarytas paveikus duriančių –pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas nebūdingas griuvimui (t. 1, b.l. 19-20).
Vertindamas esančius byloje įrodymus, teismas daro šias išvadas:
Kaltinamasis V. B. pripažino savo kaltę dėl to, jog tyčia dūrė peiliu savo motinai V. B. į pilvą, tuo padarydamas jai sunkų sveikatos sutrikdymą. Jo kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiosios V. B., liudytojų I. J. ir G. D. parodymai, 2008-12-23 specialisto išvada Nr. G 62527 08 (01). V. B. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 2 d. 3 p. ir dėl to gailisi. Jo atsakomybę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo sunkina tai, kad V. B. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Skirdamas bausmę V. B. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumo laipsnį, kaltinamojo tyčią, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis V. B. niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, baustas administracine tvarka, nusikalstamą veiką padarė tyčia, be jokios priežasties. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, jog kaltinamojo motina nukentėjusioji V. B. teisme nurodė, jog atleido savo sūnui ir prašė skirti jam švelnesnę bausmę, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už BK 135 str. 2 d. sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį.
Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 4708,33 Lt turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 34-36). Turtinę žalą sudaro nukentėjusiosios V. B. gydymo išlaidos. Nukentėjusiosios turėtas gydymo išlaidas, atsiradusias dėl nusikalstamų V. B. veiksmų, atlygino Valstybinė ligonių kasa. Vadovaujantis LR CK 6.280 str. 1 d. Valstybinė ligonių kasa turi regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Civilinis ieškinys tenkintinas pilnai.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. ir paskirti laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
V. B. paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2009-12-01 iki 2009-12-03. Bausmės pradžią V. B. skaičiuoti nuo sulaikymo dienos vykdant nuosprendį.
Priteisti iš V. B. 4708,33 Lt Valstybinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – juodus marškinėlius, violetinį megztinį, juodas kelnes, virtuvinį peilį, priklausančius nukentėjusiajai V. B., saugomus Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK KP saugojimo kameroje – grąžinti V. B..
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.